Kaip užsisakyti mikroautobusą daiktų atvežimui skubiai?

Žinot, kas yra šventas reikalas? Kai penktadienio vakarą paskambina klientas ir sako, kad rytoj ryte reikia pervežti visus baldus iš Kauno į Vilnių, nes sandoris sugriuvo. Tada tenka veikti greitai. Daugelis mano, kad užsisakyti mikroautobusą daiktų atvežimui skubiai yra kaip išsinuomot taksi – paspaudi mygtuką ir važiuoja. Realybė truputį kitokia. Aš dirbu tokioje tarptautinių perkraustymų įmonėje jau dvidešimt ketveri metai ir galiu pasakyt – skubūs pervežimai gyvas organizmas. Kartais viskas klostosi per valandą, kartais prasideda chaosas. Papasakosiu, kaip tai padaryti protingai, neišsitampant nervų.

Pirmas skambutis – ką sakyti?

Kiek iš tikrųjų kainuoja skubiai užsakyti mikroautobusą?

Na, čia tas klausimas, kurį girdžiu kasdien. Jei skambinate šiandien ir reikia važiuoti rytoj ryte, kaina bus 15–30 proc. didesnė nei įprasta. Vakar apie pietus vienas klientas skambino dėl Vilnius–Klaipėda maršruto, paėmėm 450 eurų, kai standartiškai imam 380. Kodėl? Nes vairuotojas turi perrašyti planus ir kartais atsisakyti kito užsakymo. Ai, bet jei turite tik du lagaminus, neverta mokėti už mikroautobusą – geriau taksi ar kurjerį. (Oi, čia pasitaisau – ne taksi, o pervežimo paslaugą su mažesniu auto.) Kaina dar kyla, jei reikia pagalbos kraunant.

Ar galiu tiesiog parašyti žinutę, ar privalu skambinti?

Žinutė tinka, jei situacija ne deganti. Bet kai reikia mikroautobuso skubiai – skambinkit. Aš pats geriau girdžiu intonaciją, galiu iškart klausti, kiek tų daiktų, ar yra liftas. Rašydamas žmogus pamiršta pusę info. Praeitą savaitę buvo toks atvejis: rašo „reikia pervežti keletą dėžių“ – atvažiuojam, o ten penkios spintos. Beje, žinutės kartais atsiverčia po valandos. Skambutis gyvas. Aišku, jei kitą savaitę planuojate – rašykit, neklausykit manęs čia.

Kiek laiko prieš tai reikia pradėti ieškoti?

Idealiu atveju – dvi trys dienos. Bet jūs klausiat apie skubų atvejį. Tai tarkim, jei reikia rytoj, skambinkit dabar. Rimtai. Kuo anksčiau, tuo daugiau variantų. Būna, kad turim laisvą mašiną už valandos, bet dažniausiai grafikas susidėlioja iš vakaro. Šeštadienį prieš pietus bandė užsisakyti kviestinis pervežimas iš Panevėžio – laisvo transporto nebuvo iki vakaro. Teko laukti. Tai jei skubina – nedelskit. Laikas yra jūsų priešas, ypač kai reikia pervežimo paslaugos iš karto.

Kas vyksta užsakymo metu?

Ar vairuotojas krauna pats, ar aš turiu padėti?

Šitas klausimas mane visada juokina, bet suprantu, kodėl klausiate. Paprastai – krovimo paslauga yra atskira. Jei užsisakote tik mikroautobusą daiktų atvežimui skubiai, be pristatymo komandos, tikėkitės, kad vairuotojas sėdi kabinoj. Aišku, jei daiktas lengvas ir vairuotojas geras žmogus – padės. Bet nereikia manyti, kad tai jo pareiga. Kartais klientai pyksta: „o kodėl jis nešti nenori?“. Na, nes jis vairuotojas, o ne krautuvas. Užsakykit krautėjus atskirai arba klauskit dėl opcijų.

O jei aš gyvenu penktame aukšte be lifto?

Tada pasiruoškit papildomų eurų arba savo draugų pagalbos. Aš asmeniškai nekenčiu tokių objektų, bet gyvenimas toks. Vienas iš dvidešimt keturių metų atsimenu atvejis Kaune, Laisvės alėjoj. Baldai, penki aukštai, lifto kortelė neveikė. Vairuotojas pyko, bet padarėm. Už tai papildomai suskaičiavom 50 eurų, nes tai užėmė papildomas dvi valandas. Visada sakykit apie aukštą iš anksto. Jei ne – vairuotojas gali atsisakyti krautis arba reikalauti papildomo mokesčio vietoje, o tai nemaloniau nei žinot iš anksto.

Kokia ten ta pakrovimo tvarka, aš pirma kartą?

Nieko čia baisaus. Daiktai turi būti supakuoti – bent jau dėžėse ar aprišti. Nešiokit į prieangį ar kiemą, jei galit. Mikroautobusas dažniausiai užpildomas taip: sunkieji apačion, lengvieji viršun. Jei baldai – juos reikia apdengti, kad neįbrėžtų. O, dar vienas dalykas – skystžemiai turi būt uždaryti. Buvo atvejis, kad atsivėrė dažų kibirėlis. Visas mikroautobusas geltonas. Klientas verkė. Užsterilizuot reikėjo vėliau. Tai nepamirškit kamščių. Skubiai vežant daiktus mikroautobusu apie tai lengva pamiršti, nes skuba ima viršų.

Ar reikia kokių sutarčių pasirašyti, kai taip skubiai viskas vyksta?

Jeigu dirbate su rimta firma – taip, bus bent jau trumpas užsakymo patvirtinimas. Bet yra ir tokių vairuotojų, kurie dirba „ant tiekėjo“, be jokių popierių. Aš asmeniškai nepatarčiau. Kartais pasirašomas vos vienas lapas: kas vežama, kaina, adresai. Tai užima penkias minutes. Jeigu žmogus sako „skubiai, nėra laiko rašyti“ – tai jau raudona vėliava. Rimtas pervežėjas visada turi laiko bent parašyti kainą ant popieriaus. Kitaip nieko nesuprasit, jei daiktai dingsta ar sulūžta.

Kainos, kurios kartais užknisa

Kodėl vieni ima 200, o kiti 500 už tą patį maršrutą?

O čia yra didysis Lietuvos pervežimų teatras. Pamatysit skelbimuose: „pervežame pigiai“. Ką tai reiškia? Kad mašina gali būt devyniolikto amžiaus, be draudimo, o vairuotojas be teisių. Ne, juokauju... na, ne visai juokauju. Buvo tokių. Kaina 200 eurų dažnai reiškia, kad žmogus jau važiuoja ta kryptim ir paima jus kaip papildomą krovinį. O kodėl aš sakau pakrūmį? (Čia turėjau galvoti „dukterinį krovinį", nes pervežimų kalba taip ir vadinasi.) 500 eurų – tai pilnas reisas tik jums, su patikima mašina ir draudimu. Rinkitės pagal tai, ko verti jūsų daiktai.

Ar visada reikia mokėti avansą, kai užsakymas skubus?

Dažniausiai taip. Ypač jei keliaujate iš Vilniaus į kitą miestą. Avansas svyruoja nuo 20 iki 50 procentų. Aš reikalauju pusės sumos, jei klientas naujas ir skubus pervežimas. Kodėl? Nes dvidešimt ketveri metai pamokė: paskutinė minute klientas gali atšaukti, o aš jau atsisakiau kito užsakymo. Buvo nemalonių situacijų. Aišku, jei esate senas klientas – galim ir be avanso. Bet pirmą kartą? Pinigai į priekį. Tai standartas, ne įžeidimas.

Ar galiu derėtis dėl kainos, kai skubu?

Galit, bet nereikia tikėtis stebuklų. Jei šiandien penktadienis, vairuotojas gali dirbti viršvalandžius – jis irgi žmogus, nori uždirbti. Kartais nuleidžiam dešimt eurų, jei matom, kad klientas studentas ar pensininkas. Kartais – nė cento, jei grafikas užkimštas iki vakaro. (Čia turėjau galvoti užimtas, bet irgi tinka.) Tas pats maršrutas Kaunas–Šiauliai gali kainuot skirtingai trečiadienį ir šeštadienio vakarą. Skubūs reisai retai kada lankstūs kaina.

Praktika kelyje

Ar mikroautobusas tilps į mano kiemą ar prie namų?

Kliūtys, kaip mes sakom... (oi, sunkumos? Ne, kliūtys – taip, kliūtys). Priemiesčiuose dažniausiai problema, jei kelias neasfaltuotas. Kartais mikroautobusas yra 3,5 tonų transportas, ne mažytis furgonėlis. Buvau situacijoj prie Druskininkų, mašina įsmigo į purvą iki pusės rato. Teko kviest traktorių. Klientas sake: „o aš galvojau, čia kaip fyatukas“. Ne, ne kaip fyatukas. Visada pasakykit, ar yra žvyrkelis ar kieme galima apsisukti. Vairuotojas žinos arba pasirinks mažesnę mašiną.

Kaip man žinoti, ar mano daiktai bus apdrausti?

Čia yra pilka zona, apie kurią nenoriu meluoti. Esu matęs, kad daugelis pervežėjų turi CMR arba vežėjo draudimą, bet jis dengia tik tam tikrą sumą. Jei vežate 5000 eurų vertės kompiuterį – gali būti, kad draudimas nekompensuos pilnos vertės. Geriausia daryti savo turto draudimą arba fotografuoti daiktus prieš pakrovimą. Ypač antrinėje rinkoje dirbantys vežėjai neturi jokio draudimo. Tai faktas. Asmeniškai aš nevisada tuo pasitikiu net ir savo įmonės draudimu, nes ieškojimas su advokatai užima mėnesius.

Kiek laiko vairuotojas gali laukti, kol aš pakrausiu daiktus?

Standartiškai – pusė valandos, valanda, priklauso nuo susitarimo. Bet jei skubus pervežimas ir vairuotojas turi dar du reisus – jis nervinsis po dvidešimt minučių. Aš toks būnu, jei matau, kad klientas niekur neskuba. Buvo atvejis Klaipėdoj: moteris pakuoja, geria kavą, o aš stoviu. Po keturiasdešimt minučių pasakiau, kad laukimo mokestis prasidėjo. Užsikrėčiau, žinokit. Susitvarkykite daiktus prieš atvažiuojant mašinai. Tai pagarba jums ir vairuotojui. Jei reikia ilgai – pasakykit iš anksto.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Skambinkit. Iš pradžių mandagiai, paskui – kaip norit. Bet realiai – kamščiai, gedimai, praeitas klaidingas adresas – nutinka. Vakar vienas kolega vėlavo dėl avarijos Ukmergės plente. Negali tuo patikėt, kol nepatyriau pats. Jei atidėjot visą dieną tam pervežimui ir jis nevėlauja daugiau nei pusvalandį – skambinkit koordinatoriui. Neturit koordinatoriaus? Tada problemiskas variantas. Geriau rinktis firmą, kuri turi budinčius žmones, o ne vieną vairuotoją ant nieko. Nes kai statai viską ant vieno žmogaus – gali likti be nieko.

Skirtingi skubumo lygiai

Ar yra skirtumas tarp skubaus ir express pervežimo?

Žmonės maišo šiuos terminus. Skubus pervežimas – tai kai reikia rytoj ar poryt. Express – tai kai reikia dar šiandien, per kelias valandas. Express kainuoja brangiausiai, nes vairuotojas meta viską. Aš esu vežęs dokumentus iš Vilniaus oro uosto į Kauną per dvi valandas – klientas praleido lėktuvą. Tai buvo express. Bet jei planuojat savaitgalį – tai jau standartas, tik šiek tiek greitesnis. Drąsiai vadinkit skubiu, jei nėra kritinės datos.

Ar penktadienio vakaras yra blogiausias laikas skambinti?

Beveik taip. Yra tokia taisyklė mūsų industrijoj: penktadienis nuo 16 val., vasaros sezonas ir prieš didžiąsias šventes – viskas užimta arba dvigubai brangiau. Paskutinis skubus pervežimas, kurį sutvarkiau penktadienį po pietų – Panevėžys–Palanga, paėmėm papildomą mokestį už neteisėtą darbo laiką, bet sutarėm. Vairuotojai irgi nori kepti šašlus ar išgerti alaus. Tai jei skambinsite šeštadienio rytą – bus ramiau. Penktadienio vakarą daugelis tiesiog išjungia telefonus. Nesigailėkit jų, jie pavargę.

O jei man reikia išvežti naktį?

Čia jau specifinis atvejis. Naktiniai reisai įmanomi, bet brangūs. Vairuotojui reikia mokėti kaip viršvalandžiams. Be to, ne visi miestai leidžia stovėti ir krauti naktį – triukšmo įstatymai, kaimynai paskambins policijai. Buvo variantas Vilniuj, Naujamiestyje – dvi nakties, vežam sofą. Kaimynas iškvietė policiją. Stabdėm darbus, aiškinomės. Vėliau pasirodo, kaimynas pats permiegojo, o mes praradom valandą. Naktį geriau jei privatus namas arba pramoninė zona. Bute – riskuojat.

Ar sekmadieniais iš viso dirbate?

Kai kurios įmonės dirba, bet mažesnėmis pajėgomis. Aš pats sekmadieniais stengiuosi nepriimti skubių pervežimų, nes kūnas irgi prašo poilsio. Bet jei labai reikia ir mokama gerai – galima rasti. Problema ta, kad sandėliai, padaliniai, kai kurie adresatai sekmadienį nedirba. Tai galite atvežti daiktus, o nieko nepriims. Ypač jei pervežimas į kokią įmonę ar biurą. Pirma paskambinkit ten, o ne tik į pervežimų firmą. Bus mažiau galvos skausmo.

Daiktai, kuriuos verta žinoti prieš pakrovimą

Kokių daiktų geriau nevežti mikroautobusu skubiai?

Pavojingus – dujas, lengvai užsidegančius skysčius. Vairuotojas gali atsisakyti vežti ir teisėtai. Kartais klientai bando slapčia įkišt dažų buteliuką. Pamenu, kaip krosnies valiklis išsiliejo ketvirtadienį. Bromo tvaikas buvo toks, kad vairuotojas turėjo atidaryti visas duris žiemą. Dar – labai vertingus daiktus be draudimo. Auksą, akcijas, gyvūnus... (ne, akcijų niekas namie neveža, bet suprantat ką turiu galvoje – vertingus popierius ar grynuosius nešiokit patys.) Mikroautobusas tam nepritaikytas.

Ar turiu kažkaip paruošti baldus, kad greičiau būtų?

Taip. Atšroukite duris, išimkite stalčius – kas gali judėti, judės pakeliui ir daužys stiklą. Prieš dvejus metus turėjom atvejį, kad netvarkingai supakuota vitrina. Įsivaizduojat, kaip skamba stiklo dužesys magistralėje? Vairuotojas drebėjo. Aš irgi, kai pamačiau nuotraukas. Skubiai vežant daiktus mikroautobusu žmonės dažnai šito nepadaro, nes skuba. Bet prarandamą laiką tenka atidirbti stiklų parduotuvėj. Sutaupykit nervų – sujunkite ir apsaugokite trapius daiktus dar prieš man paskambindami.

O jei aš nežinau, kiek ten tų daiktų yra, nes paveldėjau butą?

Situacija klasikinė. Skambina žmonės, ašaros balsu: „paveldėjau butą Kauno Žaliakalnyje, reikia tuoj pat išvežti, nes pardavėjai spaudžia“. Nežino, kas ten yra. Tada siunčiam vairuotoją į apžiūrą, bet skubiai tai ne visada įmanoma. Kartais kainą skaičiuojam pagal nuotraukas. Oi, dėl nuotraukų – nekelkit per salono langą, nes nieko nesamato. (Čia turėjau omeny – per Messengerį, aišku.) Taip, būna chaosas. Jeigu nežinot – būkit atviri. Mes jau matėm viską, tik nepykit, jei kaina pasikeis vietoje.

Kai baigiasi gerai (ir ne visai)

Ką pasirašyti perdavimo metu, kad viskas baigtųsi tvarkingai?

Perdavimo aktas. Skamba oficialiai, bet tai gali būti paprasčiausia lapo pusė: kiek palečių, ar yra matomų pažeidimų, ar komplektas pilnas. Ypač skubiuose pervežimuose žmonės pamiršta. Aš turiu klientą, kuris vežė ofiso techniką iš Alytaus. Atvežėm, jis pasirašė, o pirmadienį skambina – trūksta vieno monitoriaus. Oi. Pasirodo, jis paliko koridoriuj. Jei nebūtų raštiško patvirtinimo – ginčas būtų ilgas. Net ir skubiai – nepamirškit popieriaus. Penkios minutės gali sutaupyti savaitę skambučių.

Kaip atsiskaitoma po visko – grynais, pavedimu?

Čia pas mus truputį chaotiška. Kai kurie klientai moka pavedimu iš anksto. Skubiu atveju dažnai pageidauja grynųjų vairuotojui tiesiai į rankas. Aš patarčiau atsiskaityti pavedimu, jei įmanoma, nes lieka įrašas. Grynieji – rizikingiau. Buvo verslininkas iš Marijampolės, davė grynais, vairuotojas pamečio kvitą, paskui abu ginčijosi dėl sumos. Sugaišo tris savaites. Tai jei jau taip skuba – pasirašykit, kad sumokėjot. Ir nebijokit paprašyti kvito. Tai normalu, ne įžeidimas. Net jei veikiate naktį.

Ką daryti, jei visgi kažkas buvo sulaužyta?

Fotografuokite iškart, nespėskite nieko išmesti. Tada rašykite pretenziją. Jei įmonė rimta – spręs. Jei tai facebookinis vairuotojas... hm... problema. Nes jie greitai ištrina profilį. Todėl aš ir sakiau – rinkitės tuos, kas turi www svetainę, sutartis, atsiliepimus. Dėl smulkių įbrėžimų nepersistenkite – dažnai jie būdavo jau prieš tai. Bet dėl visiškai sudaužytų dalykų – reikalaukit. Tik negrasinkit ant interneto, kol nepabandėt ramiai. Kartais žmonės nori padėti, tik nežino, kad įskėlė iki galo.

Ar aš galiu kviesti tą patį vairuotoją kitą kartą?

Žinoma, jei turite kontaktą. Aš pats turiu kelis nuolatinius klientus, kuriems skambinu tiesiogiai, kai reikia kokio nors skubaus pervežimo mikroautobusu po Vilnių ar net į Latviją. Pasitikėjimas sutaupo laiko. Bet atminkit – žmonės serga, keičia darbus, parduoda mašinas. Tai nepulkite pykti, jei to paties Žilvino nebebus. Bandykit visada kalbėtis su įmone, o ne vien tik su asmeniu. Nes įmonė lieka, o vairuotojai keičiasi kaip kojinės. Retorina, bet teisybė. Aha, ir dar – klauskit, ar vairuotojas turi padėjėją, jei daug daiktų.

Išvada

Taigi, jei užsinorėjote užsisakyti mikroautobusą daiktų atvežimui skubiai – nereikia panikuoti, bet ir nesitikėkit, kad tai bus kaip paspausti mygtuką. Skambinkite anksti, klauskite tiesiai, nepamirškit paklausti apie draudimą ir visada, net pats skubiausias atvejis, bandykit gauti raštišką patvirtinimą. Aš per tiek metų mačiau visko, ir galiu pasakyt tik tiek – geras vairuotojas vertas savo kainos, o blogas gali apkraut nervais. Sekmės jums ten, ir mažiau purvo kiemuose.