Kaip užsisakyti krovinio paėmimą iš parduotuvės į Angliją?

Tiesą sakant, dauguma žmonių, kurie skambina man dėl siuntų į Londoną ar Birmingamą, net neįsivaizduoja, nuo ko pradėti. Nusiperki sofą ar šaldytuvą Kaune, o pardavėjas klausia – „o kaip pasiimsit?“. Tuomet prasideda paieškos. Aš dirbu šitoje srityje jau gal kokią dvidešimt ketvirtą žiemą ir galiu pasakyti – tai nėra raketų mokslas, bet yra keletas gudrybių, kurias žino tik tie, kas kasdien važinėja tarp parduotuvių sandėlių ir Anglijos. Svarbiausia – nepasiklysti popieriuose ir žinoti, ko paklausti vežėjo dar prieš jam išvažiuojant.

Iš pradžių – ką reikia žinoti

Ką man daryti pirmiausia, jei nusipirkau sofą Lietuvoje ir ją reikia atgabenti į Londoną?

Pirmas žingsnis – nerizikuoti. Kai sumoki pardavėjui, iš karto parašyk jiems, kad atvažiuos svetimas vežėjas. Tada skambink man arba kitam pervežėjui. Aš asmeniškai visada prašau parduotuvės adreso, darbo valandų ir kontaktinio asmens vardo. Kartais žmonės skambina man pirmiau, o paskui paaiškėja, kad parduotuvė neturi tos sofos sandėlyje. Tada viskas griūva. Todėl pirmiausia patikrink, ar prekė tikrai paruošta. Jei taip – viskas, galime derinti datą. Dažniausiai užtenka 2–3 dienų perspėjimo, kad suplanuočiau maršrutą pro Kauną.

Ar galiu užsisakyti paėmimą iš parduotuvės, jei pats ten nesu buvęs ir neturiu čekio?

Taip, gali. Nuotoliniai pirkiniai šiandien yra visiškai normalūs. Bet turi perduoti man ar vairuotojui kažkokį patvirtinimą – užsakymo numerį, sąskaitą faktūrą arba tiesiog pardavėjo telefoną. Vairuotojas nėra detektyvas, jis neturės laiko valandą aiškintis, kur ta jūsų prekė. Aš paprastai sakau klientams: jei neturi popierių, paskambink parduotuvei ir leisk jiems perskaityti užsakymo numerį paštu. O, beje, kai kurios parduotuvės, pvz., mažesnės Klaipėdoje, visai nedirba su trečiosiomis šalimis ir atiduoda tik pirkėjui. Su tomis reikia atskiro derinimo.

Kiek laiko prieš tai reikia tartis dėl transporto?

Idealiu atveju – savaitė. Bet realiai? Vakar popiet skambini, o rytoj jau važiuojam. Na, jei turiu laisvą vietą. Aš pats važiuoju į Angliją daugiausia antradieniais ir ketvirtadieniais, bet kartais būna, kad žmogus skambina sekmadienio vakarą, o aš pirmadienio ryte jau stoviu prie parduotuvės durų. Tiesa, didžiosios įmonės, kurios veža pilnus fūrus, prašo kelių savaičių. O individualūs vežėjai – lankstesni. Tai priklauso nuo jūsų kantrybės ir nuo to, ar mokate viršvalandžius už skubą. Aš, tiesą sakant, skubius krovinius vežu tik jei maršrutas sutampa.

Ar tinka bet kokia parduotuvė, ar tik didžiosios, kurios turi pakrovimo aikštelę?

Ne, ne bet kokia, bet tai nereiškia, kad mažosios netinka. Buvo atvejis, kai pirkau prekę iš vienos dirbtuvės Nidoje. Ten apskritai nebuvo kur apsisukti. Vairuotojas turėjo tempti dėžę apie šimtą metrų iki kelio. Didžioji „Senukų“ ar „Ermitažo“ aikštelė – idealu. Ten ir krovininis liftas veikia. O štai parduotuvės centre – problematiška. Ypač jei prekė didelė. Kartais tenka derintis su apsauga, kad atidarytų tarnybines įėjas. Kartais jie apskritai draudžia įvažiuoti. Taigi, prieš mane siųsdami, visada pasitikrinkit, ar yra kur prisistatyti mikroautobusui.

Ar galiu siųsti kelis daiktus iš skirtingų parduotuvių vienu metu?

Žinoma, ir dar kaip apsimoka. Vadinasi – grupuotė. Aš kartais penktadienio ryte paimu spintą iš IKEA Vilniuje, paskui nuvažiuoju į prekybos centrą ant Druskininkų plento dėl skalbimo mašinos, o paskui paimu dar kelias dėžes iš mamos draugės buto Šiauliuose. Visus juos sukrauname į vieną mikroautobusą ir vežame į Mančesterį. Taip sutaupote ne tik pinigų, bet ir laiko. Bet reikia nepamiršti – jei viena parduotuvė vėluoja dėl prekės, visa grandinė stringa. Todėl geriau, kad visos prekės jau stovėtų paruoštos iki mano atvykimo.

Dokumentai ir parduotuvės reikalavimai

Ką parduotuvė manęs gali paprašyti, kad išleistų prekę svetimam vežėjui?

Dažniausiai užtenka raštiško įgaliojimo. Nebūtinai notarinio – paprastas laiškas su jūsų parašu: „Aš, Jonas Jonaitis, įgalioju vežėją Vardenį paimti prekę X“. Kartais pardavėjai nori matyti tokį laišką el. paštu. Kartais paklausia jūsų asmens dokumento nuotraukos. Buvo ir taip, kad viena baldininkė Panevėžyje paprašė vežėjo pasirašyti jų vidinį priėmimo aktą. Tai aš ir padariau, nors tokio reikalavimo nepakenčiu (teisingai: nepakenčiamas? na, whatever), bet klientas norėjo taip. Svarbu – turėti užsakymo numerį ir asmens tapatybės įrodymą, nes kitaip jie tiesiog neišduos.

Ar reikia kokio nors išankstinio pranešimo parduotuvei?

Taip, ir ne pagąsdinimui, o tiesiog mandagumui. Parduotuvės sandėlyje turi paruošti prekę. Jei vairuotojas staiga privažiuoja, gali tekti laukti pusvalandį, kol suras jūsų sofą tarp kitų. Aš pats visada skambinu parduotuvei ryte prieš atvažiuodamas. Kartais jie sako: „O, mes šiandien neatiduosime, nes sistema neveikia“. Tada paskambinu jums – ir čia viskas išsisprendžia. Kai kurios parduotuvės, tiesa, visai nenori turėti reikalų su pervežėjais, nes bijo atsakomybės. Tada jau reikia ieškoti kompromiso. Buvo atvejų, kad paskambinu pats, o parduotuvė netgi pamiršta, jog prekė rezervuota. Štai tada ir pasimato, kodėl geriau paskambinti iš anksto.

Jei parduotuvė atsisako duoti krovinį vežėjui, ką tada daryti?

Tai vienas iš nemaloniausių scenarijų. Kartais pardavėjai bijo – o kas jei vairuotojas ne tas asmuo? Arba jie mato, kad vežėjas netinkamai apsirengęs (taip, būna ir tokio snobizmo). Tada geriausia jums paskambinti tiesiai į parduotuvę. Jei tai nepadeda – kreipkitės į parduotuvės vadovą. Aš šiais atvejais stoviu kaip įklimpęs ir bandau paaiškinti, kad turiu jūsų įgaliojimą. Buvo, kad Kauno vienoje technikos parduotuvėje apskritai liepė rašyti naują užsakymą. Tuomet jūs turite spręsti – leisti man važiuoti tuščiomis arba ieškoti kompromiso. Valandos eikvojimas. Nieko gero.

Ar reikalinga CMR ar kita konosmento forma, kai vežama iš Lietuvos į Angliją?

Jei kalbame apie oficialų krovinį pagal verslo sąlygas – taip, CMR privaloma. O jei tai jūsų asmeninis nupirktas šaldytuvas iš „Senukų“? Tada dažnai rašome paprastą važtaraštį arba sąskaitą faktūrą kaip krovinio aprašymą. Aš asmeniškai visada pildau CMR net ir privatiems klientams, nes pasienyje arba Anglijos uoste pareigūnai kartais klausia: „Ką vežate?“. O CMR – tai įrodymas. Nors... dabar jau po Brexit... ir su tais muitais... Hmm, čia jau kita kalba, bet popierius visada gelbsti. Geriau turėti ir nereikėti, nei atvirkščiai.

Kaip vyksta pats paėmimas

Ar vairuotojas pats krauna daiktus, ar aš turiu tai daryti?

Standartiškai – jei tai mano mikroautobusas, aš padedu. Bet oficialiai nerašoma, kad aš turiu būti siuntų pakrovėjas. Jei daiktas sveria šimtą kilogramų ir mano vairuotojas vienas, jis privalo turėti pagalbininką arba keltuvą. Kai kurios parduotuvės, kaip IKEA, turi savo darbuotojus, kurie padeda sukrauti. Mažesnėse – ne. Tuomet aš kartais pasiimu papildomą pagalbą, bet tai kainuoja. O jūs, kaip klientas, jei tuo metu būsite šalia, galite ir padėti – bet tik jei norite. Niekas neturi teisės versti. Kartais žmonės stebisi, kodėl du žmonės kainuoja brangiau. Na, o kaip kitaip?

Ką daryti, jei parduotuvė išsivažiuoja anksti, o vairuotojas vėluoja?

Hmm, taip jau buvo. Ypač pas ūkininkus turguje, kurie baigia darbą 14 valandos. Arba šeštadienį, kai parduotuvė dirba iki 16 val. Tada lieka tik dvi galimybės: derėtis dėl kitos dienos arba papildomo mokesčio už saugojimą. Aš stengiuosi visada įspėti, jei matau, kad spūstys pasienyje ar kelyje į Klaipėdos uostą mane nutolins valanda. Bet būna dienų, kai nieko nepadarysi. Buvo atvejis prieš metus – vėlavau pas vieną parduotuvę Vilniuje dėl avarijos magistralėje. Teko vėl važiuoti kitą savaitę. Klientas suprato. O kiti vežėjai tiesiog pasiima iš sąskaitos už laiką.

Ar vairuotojas priima grynuosius iš manęs arba sumoka už prekę vietoje?

Apie grynuosius – taip, daugelis vežėjų dirba ir taip. Bet mokėti parduotuvei už prekę? Čia jau rizikingiau. Aš asmeniškai nelaikau tokių sumų savo kišenėje. Kartais sutinku, jei klientas perveria man pinigus pavedimu iš anksto, o aš atsiskaitau grynais parduotuvėje. Bet čia labiau patikėjimo reikalas. Yra įmonių, kurios siūlo „buy-for-me“ paslaugą, bet tada kaina auga. Jei jūs pervedę pinigus parduotuvei, geriausia tiesiog atsiųsti man ar vairuotojui patvirtinimą. O dėl grynųjų – aš sakau tiesiai: jei neturite sąskaitos, nesvarbu, grynieji irgi tinka, bet reikia žinoti, kad kelionėje į Angliją gali tekti mokėti mokamus kelius.

Ar daiktas turi būti supakuotas? Kartais parduotuvės parduoda be dėžių.

A, čia skaudi vieta. Jei pirksite sofą, ji dažniausiai supakuota plėvele. O štai jei tai antikvarinis stalas ar naudota technika? Būna, kad parduotuvė sako: „nuveškit kaip yra“. Tada aš turiu pasirūpinti antklodėmis, popieriumi, tempimo juosta. Kartais klientai pyksta: „kodėl atvežėte subraižytą?“. O aš klausiu: „o kas pakavo?“. Jei pakuoja parduotuvė – jų atsakomybė. Jei aš pakavau pagal jūsų prašymą – tada reikia tikėtis, kad padarysiu geriausia, bet 100% ne visada. Pakuotė kainuoja, beje. Apie 15–30 eurų papildomai. Verta pagalvoti, kai vežate jautrią elektroniką į Angliją.

Kaip aš žinosiu, kad krovinys paimtas?

Aš nuotraukas siunčiu visada. Ne todėl, kad mano sistema tobula, o todėl, kad patys klientai prašo. Kai tik pakrauname dėžes į mikroautobusą, padarau kelias nuotraukas telefonu ir išsiunčiu per WhatsAppą. Jeigu parašote: „o kas jei pamesit?“, aš suprantu jūsų baimę. Todėl duodu ir savo vairuotojo numerį, ir sekimo nuorodą, jei toks dalykas veikia tą savaitę. Kartais netgi paskambinu iš parduotuvės parkingo. Bet jūs turite suprasti – jeigu važiuojame pilnu kroviniu, galiu paskambinti tik vakare, kai sustoju pasienyje arba kur nors. Ne visada būna ryšys.

Kainos, draudimas ir mokėjimai

Kiek maždaug kainuoja nuvaryti baldus iš Kauno į Birmingamą?

Maždaug nuo 250 iki 450 eurų, priklausomai nuo kiekio. Jei tai viena spinta ir trys dėžės – bus pigiau. Jei pilnas mikroautobusas baldų – brangiau. Deja, negaliu pasakyti tikslios kainos nepamatavęs, nors daug kas nori telefonu išgirsti konkretų skaičių. Kuro kainos nuolat šokinėja, o ir uosto mokesčiai pakilo po 2021 metų. Kartais žmonės randa vežėją už 150 eurų. Tada aš tik susikišu rankas – kaip jie tiek ima, aš nežinau. Greičiausiai didele fūra, kurioje jūsų daiktai plaukia tarp dešimties kitų, arba tiesiog kazino. Tiesiog nepirkite per pigiai.

Ar kaina priklauso nuo to, ar reikia liftuoto mikroautobuso?

Žinoma. Liftas, vadinamasis hidraulinis keltuvas, prideda prie kainos apie 50–80 eurų visam reisui. Nes tokia mašina sunaudoja daugiau degalų, o ir pačio lifto eksploatacija kainuoja. Jei jūs norite, kad daiktus atvežčiau tiesiai į antrą aukštą be lifto Londone – dviese nešiojame. Arba atsivežate keltuvą. Dažnai žmonės galvoja: „nuveš į kiemą ir aš pasiimsiu“. Bet kai pamato sofą sveriančią 90 kg – apsigalvoja. Aš asmeniškai turiu vieną mikroautobusą su liftu ir vieną be. Pirmasis populiaresnis, bet ir lėčiau juda. Tai... savaitgaliais jis būna užimtas.

Ar verta drausti tokį krovinį, jei jis jau yra parduotuvės garantijoje?

Garantija ir draudimas transporto metu – du skirtingi dalykai. Parduotuvė garantuoja, kad šaldytuvas veikia, bet nebūtinai atlygins, jei vairuotojas patingi ir numeta daiktą. Nors... na, aš ne tinginys, bet buvo atvejis... geriau neapie tai. Draudimas CMR ribose galioja tik tam tikrai vertei, dažnai iki 8 eurų už kilogramą. Jei vežate brangią sofa ar techniką, rinkitės papildomą draudimą. Kainuoja apie 1–2 proc. prekės vertės. Aš visada klausiu klientų: „ar tikrai nenorite?“, ypač kai gabename stiklo ar keramikos gaminius. Kartais jie atsisako, o po savaitės skambina su ašaromis. Skaudu.

Kodėl vieni vežėjai prašo viso apmokėjimo iš anksto, o kiti – dalį gavus krovinį?

Tai tarsi filtras. Tie, kurie ima viską iš anksto, dažnai dirba pirmą kartą arba neturi pasitikėjimo savo jėgomis. O patyrę vežėjai paprastai prašo 30–50 proc. avanso, o likusią dalį – pristatymo metu arba prieš savaitę. Aš pats dirbu 50/50 arba 30/70, priklauso nuo kliento balso telefone. Juokinga, bet taip yra. Jei žmogus skambina ir kažkaip įtartinai, prašau didesnio avanso. Ne todėl, kad blogas, o todėl, kad esu matęs, kaip neatgauni už savaitę darbo. Greitasis pavedimas iš Lietuvos į Angliją trunka minutes. Tad kodėl ne? Tik nesitikėkite mokėti grynaisiais Anglijoje – ten retai kas nori eurų.

Ar reikia mokėti muitą, jei prekė yra iš Europos Sąjungos?

Tai čia po Brexit visi klumpa. Jei prekė yra ES, bet jūs ją siunčiate kaip pardavimą į Angliją – reikia muitinės deklaracijos. O jei tai jūsų asmeniniai daiktai, perkeliami dėl persikraustymo? Tada dažnai nereikia, bet reikia pateikti sąrašą. Aš su muitais susiduriu retai, nes daugiausia vežame privačius krovinius su jau apmokėta PVM. Bet buvau atvejis, kai muitininkai Doverio uoste sulaikė siuntą iš Lietuvos, nes parduotuvės sąskaitoje nebuvo nurodytas HS kodas. Teko padėti klientui išsiaiškinti. Dėl muitų tiksliai – pasitikrinkite su muitinės agentu, nes aš ne specialistas vienareikšmiškai.

Kai kas nors nepasiteisina

Ką daryti, jei gavau pažeistą prekę – ar parduotuvė kaltina vežėją?

Beveik visada. Parduotuvės pirmiausia sako: „pas mus viskas buvo gerai“. Tada jūs skambinate man. Aš ištraukiu telefoną ir rodau nuotraukas iš paėmimo. Jei ant dėžės matyti, kad buvo pažeista dar parduotuvėje – aš ant liežuvio galo turiu įrodymą. Bet jei pažeidimas atsirado kelionėje – tada atsakomybė ant mano pečių, aišku. Todėl svarbu fotografuoti prieš pakrovimą. Aš darau tai automatiškai. Kartais klientai pyksta: „o kodėl jūs nepastebėjote, kad kampas įdaužytas?“. Ogi todėl, kad parduotuvė prekę davė su plėvele, ir viduje nieko nesimato. Būna ir taip, kad abi pusės kaltos. Tada ginčai ilgiausi.

Vežėjas neatvažiavo sutartu laiku. Ar man ieškoti kito?

Palaukite pusdienį. Dažnai pasitaiko – ūžus ant skambučio, jūs jau norite viską mesti. Bet realiai, ypač jei vežėjas iš Lietuvos važiuoja į Angliją, jis gali būti užstrigęs pasienyje, lūžęs ratas arba tiesiog ėmėsi skubesnio reiso. Būna, kad vežėjas yra sąžiningas, bet perkrautas. Štai noriu prisiminti situaciją nuo praėjusių metų – vairuotojas neatvažiavo dėl tėvo mirties. Klientas iš pradžių pyko, paskui atsiprašė. Aš pats tokiu atveju visada ieškau pamaininio. O jei vežėjas pradingsta be žinios dvi dienas – tada ieškokite kito ir rašykite blogą atsiliepimą. Bet po pusdienio dar neatimkite paskutinio pasitikėjimo.

Ar galiu atšaukti paėmimą, jei pardavėjas dar neatidavė prekės ir aš persigalvojau?

Pagal sąžiningumo principą – ko gero, galite, bet pagal sutartį su vežėju greičiausiai prarasite avansą. Aš savo sutartyse rašau: jei atšaukiate mažiau nei per 48 valandas iki paėmimo – avansas negrąžinamas. Nes aš jau galėjau atsisakyti kito kliento dėl jūsų vietos. Kai kurie vežėjai yra lankstesni, ypač jei randa pakaitalą. Bet maži, individualūs vežėjai kaip aš, gyvename nuo reiso iki reiso. Atšaukimas tuščiai – tai diena be algos. Tad pagalvokite prieš užsisakydami paėmimą iš parduotuvės į Angliją. Rimtas apsisprendimas sutaupo visiems nervų.

Jei parduotuvė yra uždarame prekybos centre, kaip ten įvažiuoja mikroautobusas?

Na, čia liūdnas klausimas. Aš kartą bandžiau įvažiuoti į vidinius kiemelius prekybos centre Šiauliuose. Apsauga sustabdė. Pasirodo, ten leidžiama tik lengviesiems automobiliams iki 2 tonų. Krovininis mikroautobusas – ne. Teko tempti dėžes apie 200 metrų. Dabar aš visada klausiu kliento: „Ar yra privažiavimas?“. Jei ne – kaina kyla, nes reikia papildomo rankų darbo. Kartais parduotuvė sutinka prekę išnešti iki išėjimo. Kartais ne. Yra tokių pardavėjų, kurie sako: „mes tik parduodame, o kaip išsivešit – jūsų problemos“. Tokias mėgstu mažiausiai. Ne paslaptis.

Paskutiniai patarimai prieš siunčiant

Koks yra didžiausias daiktas, kurį galima patikėti standartiniam krovininiam mikroautobusui?

Atvirai sakant, mano Mercedes Sprinter telpa daug, bet ne viskas. Ilgis apie 4,2 metro, plotis 1,8 metro. Taigi standartinė dvigulė lova arba kampinė sofa su apmušalais – telpa. O štai trys metrai ilgio stalas jau gali būti problematiškas. Buvo atvejis, kai klientas norėjo vežti didžiulę stalo plokštę. Teko ant viršaus pritvirtinti, ir tai ne visai legalu. Geriausia – man paskambinti ir pasakyti tikslius matmenis. Aš tuoj pat pasakysiu, ar tilps, ar reikės didesnės mašinos. Nes parduotuvių pardavėjai dažnai sako „telpa“, nors nė velnio nėra matę mikroautobuso vidaus.

Ar verta rinktis šeštadienio pavakarį, kadangi tada mažiau eilių prie pakrovimo?

Teoriškai taip, bet vairuotojai yra žmonės. Šeštadienio vakaras – paskutinis dalykas, ko nori vežėjas, grįžtančio į Angliją. Jis nori namo. Aš pats vengiu šeštadienio popiečių, nes parduotuvės sandėliai baigia darbą anksti, o paskui aš dar visas vakaras prie vairo. Bet jei jums tinka tik tada – sutinku, tik kaina gali šoktelti dešimt-dvidešimt eurų. Nes tai mano poilsio laikas. Be to, sekmadienį Anglijoje daug kur nedirba pristatymai. Tai daiktai keliauja iki mano mašinos ir stovi iki pirmadienio. Greičiausiai geriau pirmadienis ryte. Bet čia jau derinimas, ne įsakymas.

Negaliu pasakyti, kad tai viskas – realybėje visada iškyla kažkas naujo. Bet jei prisiminsite bent pusę šitų dalykų, užsisakyti krovinio paėmimą iš parduotuvės į Angliją bus kur kas paprasčiau. Svarbiausia – nepasikliaukite vizitine kortele vien, pasitarkite su vežėju kaip su žmogumi ir visada, visada pasakykite parduotuvei, kad atvažiuos ne jūs patys. Viskas. Sekmės perkeliant daiktus – ir nesužalokite nugaros, jei patys dar kažką keliate.