Kaip užsakyti mikroautobusų pervežimą į Angliją greitai?

Žinai, per tuos tryliką metų, kai tempiau daiktus į visas puses per Europą, supratau vieną dalyką – žmonės kraustosi tada, kai neturi laiko galvoti. Skambutis ateina vakare, o ryt jau reikia būti Mančesteryje. Tada prasideda panika, Google paieškos ir begalinis skambinėjimas. Šitas tekstas nebus tobulas vadovėlis. Tai pokalbis vienu prie vieno apie tai, kaip tikrai užsakyti mikroautobusų pervežimą į Angliją greitai, ką svarbu žinoti, ir kur slepiasi tie kasdieniai logistikos akmenys, apie kuriuos niekas neparašo reklaminiuose šūkiuose.

Kai laiko beveik nėra

Kiek iš tikrųjų užtrunka užsakyti pervežimą į Angliją paskutinę minutę?

Nu, žiūrėk. Jei skambini šiandien ir nori važiuoti poryt, tai šansai yra, bet ne stebuklingi. Geri vežėjai mikroautobusus užpildo maždaug savaitę į priekį. Būna atšaukiamų reisų, žmonės susargdina. Tada gali sulįsti. Realiai – per 24 valandas, jei pasiseka, arba 2–3 dienos. Aš sakau visiems: skambink kuo anksčiau. Jei mašina laisva, aš ją užtvirtinu, o paskui jau datas koreguojam. (čia turėjau galvoje, kad nemokamai keisti galima ne visada, priklauso nuo sąlygų).

Ar galiu gauti mikroautobusą rytojui?

Gali, bet tai loterija. Būna, pietų metu paskambina klientas iš Kauno ir vakare jau kraunamės. Bet tik jei vairuotojas netoliese ir turi tuščią mašiną. Kita vertus, jei reikia vežtis daiktus, tai mikroautobusų pervežimai į Angliją būna labai paklausi – atleisk, paklausūs, šneku greitai – ypač penktadieniais. Tai jei rytoj – skambink dabar, net neskaityk toliau. Kartais man paskambina 22 valandą, o mes ryte jau ant Euro tunelio. Būna ir taip.

Ką daryti, jei mano kelionės data pasikeitė staiga?

Tai gyvenimas. Nuomojiesi butą Londone ir šeimininkas pavėlino. Tada pervežimas pasistumia. Normalios įmonės leidžia perkelti datą be baudos, jei praneši prieš porą dienų. Tą pačią dieną keičiant – bus bėda. Vairuotojas važiuoja, kuras pirktas. Turėjau atvejį: klientas paskambino, kai mašina jau Panevėžyje. Teko mokėti dalį sumos už tuščią važiavimą atgal. Tai jei data keičiasi – skambink iškart. Kuo anksčiau, tuo daugiau galimybių.

Ar skubus pervežimas brangesnis?

Iš esmės taip. Ne dėl to, kad norim pasipelninti iš bėdos – tiesiog logistika. Jei tu nori, kad sulaužyčiau visą grafiką, tai reiškia papildomus kilometrus, galbūt naktinį važiavimą, greitą keltą arba Lamanšo tunelį vietoj pigesnio ferry. Bet skirtumas ne visada drastiškas. Kartais 100–150 eurų daugiau nei įprasta. O jei pasiseka su atgaliniu kroviniu, net pigiau gaunasi. Kaip su lėktuvų bilietais – paskutinę minutę kartais pigiau, jei kas atsisakė. Bet ant to statyti nereikia.

Kokią informaciją privalau turėti prieš skambindamas?

Oi, gerai, kad klausia. Būna skambina: „važiuoju į Angliją, kiek kainuoja?“ O aš nežinau, iš kur kraunamės. Reikia: adresas A, adresas B, daiktų kiekis – pakanka pasakyti „dviejų kambarių butas“ arba „15 dėžių ir sofa“. Ir datos. Jei reikia greitai – turėk alternatyvių datų. Dar svarbu: ar yra liftas. Nes jei be lifto reikia nešti iš 4 aukšto, žinom, kad reikia dviejų vairuotojų. Dar svarbu, ar Londone yra kur pastatyti mikroautobusą – ten gatvės siauros.

Kainos ir kur prisidengia nekokybiški vežėjai

Kokia reali kaina mikroautobusui į Londoną iš Vilniaus?

Šitą girdžiu kasdien. Realiai, už pilną mikroautobusą, ~8–10 kubų, į Londoną iš Vilniaus ar Kauno – maždaug nuo 900 iki 1300 eurų. Jei pusė – pusė kainos. Bet jei siūlo 500 eurų – melas arba kažkas negerai. Buvau matęs: vežėjas siūlė 500, neatvažiavo, dingo. Klientas paskui rašė man iš visų jėgų. Jei kaina žemiau rinkos – paklausk savęs, kodėl.

Kodėl vieni vežėjai prašo 800, o kiti – 1800 eurų?

Čia kaip su mašinos taisymu – vieni garaže, kiti servise. Maža įmonė su vienu mikroautobusu ir be draudimo gali mažiau prašyti. Bet jei suges – tu be daiktų mėnesiui. Didelė įmonė turi licencijas, CMR, sekimo sistemas. Bet 1800 kartais irgi per daug. Nežinau, gal jie nenori tavo užsakymo ir užmeta kainą, kad pats atsisakytum. Taip irgi būna. Turi jausti, kas perka, kas parduoda orą. Pasitikėk nuojauta.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Pas mane – ne. Bet rinkoje pasitaiko. Būna sutari 900, o paskui vairuotojas atvažiuoja ir sako, kad už tunelį dar 200, o už pagalbininką – dar 150. Tu stovi su sofa ir nežinai ką daryti. Aš visada sakau – rašyk sąmatą su visais punktais. Muitai? Ne, asmeniniai daiktai neapmokestinami. Bet jei 10 naujų televizorių – tada nebe asmeniniai. Čia muitininkai nekvaili. Dėl paslėptų mokesčių klausk iš anksto. Geriau pasirodysi įkyrus nei apsigausi.

Kai verta mokėti daugiau, kad būtų greičiau?

Jei turi terminiškai jautrių dalykų. Pvz., darbas Londone prasideda pirmadienį, o tu turi būti su lova. Tada verta. Arba buto savininkas grasina skyrium. Tada antkainis sutaupo didesnių nuostolių. Bet jei gali palaukti savaitę – nereikia skubinti. Aš pats mestiškas – sakau klientams: palaukite kelias dienas, sutaupysite. Kartais klauso, kartais ne. Greitis kainuoja, bet kai reikia – reikia. Nėr ko svarstyti valandų valandas be reikalo.

Ar galiu sumokėti grynaisiais kelyje?

Na, gali, bet geriau ne. Grynieji kelyje dažnai be sąskaitos. Jei kas nutinka – jokio popieriaus. Žinau atvejį: klientas sumokėjo 700 eurų grynaisiais prie Doverio, daiktai atvažiavo aplaminti. Skambinsi policijai? Geriau bankinis pavedimas. Dalis avanso, dalis pristačius – normalu. Bet grynieji be kvito – rizika, kurios aš vengčiau. Nepatikėk, kad vairuotojas pasiūlė – apsidairyk.

Daiktai, pakuotė ir kas keliauja kartu

Ar galiu vežtis augintinį mikroautobusu?

Gali, bet atskira opera. Reikia čipo, skiepų, narvo. Aš nežinau visų taisyklių iš galvos – jos keitėsi po Brexit. Bet be dokumentų augintinis gali būti sulaikytas. Vairuotojas ne veterinaras, jis nesuksis dėl šuns dienas. Jei vešiesi šunį – pasiruošk iš anksto. O jei gyvatę... nu, čia jau tavo reikalas. Tik pasakyk, nes mikroautobuse karšta, reikia vėdinimo. Be to, ne visi vežėjai nori gyvūnų – klausk aiškiai.

Kiek kg galiu pakrauti nesumokėjęs papildomai?

Standartiškai pilnas mikroautobusas – apie 1000–1200 kg. Bet dažnai riboja ne svoris, o tūris. Buvo atvejis: klientas turėjo 800 kg metalinių įrankių. Masė nedidelė, bet vieta baigėsi per pusę mašinos. Teko didesnis. Jei pervežimas į Angliją greitai ir neatitinka mašinos, katastrofa. Sakyk iškart ką veši. Jei sunkūs daiktai – perspektyvu žinoti. Tada parinksime tinkamą mikroautobusą ir nereikės vėluoti.

Ar vairuotojas padės nešti baldus iš penkto aukšto?

Taip, jei sutarta. Ne, jei vienas vairuotojas, be lifto, o tu turi pianiną. Du vyrai nuneš sofą, bet sovietinė spinta sverianti kaip tankas – čia jau kranas reikalingas. Kartą Vilniuje, Senamiestyje, nešėm per 80 metrų kiemą, nes mašinos nepasilaižė pro vartus. Abu pavargom. Jei rimtas pernešimas – užsakyk krautuvus. Nepatikėk, kad vairuotojas padės viskuo – jis vairuoja, o ne yra Hercules.

Kas jei daiktas netilps pro duris?

Tuomet arba ardai, arba palieki. Būna sofos kampas netelpa, o Anglijoje dar siauresnės durys. Tada suki, pakiši, kartais nuimi kojas. Mes turim įrankius, bet garantuoti kiekvieną kartą negalim. Buvo: šaldytuvas netilpo į virtuvę Birmingeme. Stovėjo koridoriuje. Klientas paskui pardavė. Kai skubu, sužinok matmenis prieš kelionę. Skambink savo šeimininkui Anglijoje, ne man. Sutaupys nervų.

Ar galiu pakuoti daiktus į maišus, ar būtina dėžės?

Maišai – ne geriausia, bet suprantu: kartais nėra laiko. Jei ryt pervežimas, o tu vakar supakavai į pirkinių krepšius – vešim taip. Problema kai maišai plyšta. Drabužiai – nieko. O stikliniai indai maiše – bus dulkių. Geriausia – dėžės. Jos kraunasi viena ant kitų, tvarkingai. Maišai voliojasi kaip gyvūnai ir užima daugiau vietos. Bent jau suvyniok į plėvelę. Bet jei gali – naudok dėžes. Mikroautobuse vietos tiek nedaug, kad kiekvienas centimetras skaičiuojasi.

Dokumentai, muitai ir brexit realybė

Ar reikia kažkokių popierių perkraustymui į Angliją?

Taip, reikia sąrašo. Anglija už EU ribų, asmeniniai daiktai įvežami laisvai, bet reikia sąrašo angliškai. Kartais muitininkai prašo parodyti, kad naudoti – ne nauji pirkimai. Padeda nuomos sutartis ar darbo pasiūlymas. Ar visada tikrina? Ne. Bet jei sustos ir neturėsi nieko – nervų bus. Aš nesu muitininkas, gal per griežtai sakau, bet kolega turėjo situaciją Calais: pareikalavo sąrašo, klientas rašė ant servetėlės. Rimtai. Pasiruošk sąrašą.

Ar mano daiktai bus tikrinami pasienyje?

Vizualiai – retai. Bet skeneriais – dažnai. Nemato turinio, bet mato siluetus. Jei keista – metalas kaip ginklai ar per daug elektronikos – atidarys. Buvęs klientas vežėsi DJ garsiakalbius. Muitininkai Calais atidarė, patikrino, paklausė, ar parduos. Asmeniniai, sakė. Užtruko valandą. Tai nelaikyk taip, kad atrodytų įtartinai. Ir nevežk draudžiamų daiktų. Ne dėl moralės – prarasi viską ir neturėsi kam skųstis po to.

Ką reiškia CMR draudimas ir ar jis tikrai geras?

CMR – Tarptautinė krovinių važtaraščio konvencija. Jei kas nutiks, vežėjas atsako pagal ją. Bet ribotai – kilogramui apie 8 eurai, jei neklystu. (Kažkur 8–11 eurų, tiksliai nepamenu, reikėtų pasitikslinti). Jei veši kompiuterį už du tūkstančius, CMR padengia tik keliasdešimt eurų. Todėl vertingai technikai reikia papildomo draudimo. Aš sakau: apdrausk arba vešk pats. CMR nėra stebuklinga apsauga. Tai pagrindas, kad atgautum kažką, jei mašina sudegs. O kad nedegtų – jau kitas reikalas.

Ar galiu siųsti daiktus be CMR jei labai skubu?

Gali, bet tai nebe oficialus krovinys, o draugiška paslauga. Kai kurie privatūs taip dirba. Pigiau, greičiau, be popierių. Bet jei kas nutiks – nieko neįrodysi. Buvo keli atvejai: žmonės sumokėjo, daiktai dingo, o vairuotojas paliko Telegram paskyrą, kurią panaikino. Aš taip nedirbu, nors suprantu, kodėl patrauklu. Jei labai skubu ir pigu – galvok, ką renkiesi. Aš nebūsiu, kuris sako, kad visi privatūkiai vagys. Ne. Bet rizika didesnė. Faktas. Aklai nepasitikėk.

Kas vyksta kelyje ir jei kažkas nutinka

Ar galiu keliauti kartu su vairuotoju?

Teoriškai taip, bet reikia sutarti. Ne visi mikroautobusai turi laisvą keleivio vietą – kartais ten dokumentai, maistas, arba vairuotojas nenori, kad matytum, kaip jis klauso muzikos. Aš mėgstu kompaniją, bet ne visi vairuotojai – po kelių dienų gali pabosti. Tai jei nori važiuoti kartu – klausk. Jei ne – nieko tokio, mašina važiuoja, tu skrisk lėktuvu ir pasitiksi Londone. Dažnai taip netgi patogiau.

Kaip žinoti, kur dabar yra mano daiktai?

Normalioje įmonėje gausi numerį ir gali skambinti. Brangesnės turi GPS, siunčia nuorodą. Bet jei mažas vežėjas su vienu mikru – jis vairuoja, nekelia ragelio. Sakau klientams: jei neatsako per 2 valandas, neskambink kas penkminutes. Jis važiuoja kur nors pro (kur nors per) Belgiją ir negali atsiliepti. Pats skambinu vairuotojams, o jie atsako tik degalinėje. Tai realybė. Greitas pervežimas dar nereiškia, kad vairuotojas yra tavo sekretorius važiuodamas. Klausk plano, ir palauk.

Kas jei mikroautobusas suges?

Blogiausias scenarijus, kurio aš bijau labiau nei klientai. Pasitaiko retai. Kartą Vokietijoje sugedo magistralėje. Jei rimtas gedimas – reikia antros mašinos. Geri vežėjai turi partnerių tinklą. Blogi – palieka daiktus servise. Paklausk prieš mokėdamas: kas bus sugedus? Jei sako „pas mus taip nebūna“ – meluoja. Visiem būna. Jei turi planą B – gerai. Bet gedimas iki Anglijos gali pristabdyti dienai. Skubant turėk atsargos.

Ar vairuotojas laukia, jei reikia surinkti daiktus iš kelių adresų?

Jei trumpai – taip. Jei penki adresai po Lietuvą – tai jau ekskursija. Moki už kiekvieną papildomą kilometrą. Būna pamiršta pasakyti, kad dar pas mama Kaune. Atvažiuojam į Vilnių, o paskui „o gal dar Kaune?“ Kaina auga. Aš renkuosi 1–2 papildomus sustojimus nemokamai, bet jei daugiau – skaičiuojam. Ir Londone, pvz., West End'e, vairuotojas nepaliks mašinos tarp kelių butų. Ten parkingas tragiškas, baudos krenta greičiau nei tu spėsi atsiprašyti.

Ką daryti jei daiktai atvažiavo pažeisti?

Pirmas dalykas – fiksuok. Nuotraukos, kol vairuotojas dar ten. Jei išvažiuos, o tu paskui rasi subraižytą stalą – bus žodis prieš žodį. CMR dokumente rašyk pastabas. Jei pakuotė šlapi – fiksuok. Jei krovinys draustas – į draudiką. Jei be draudimo – lieki prie to, ką sutarei. Žinau, kad kai kurios įmonės bando aiškinti, jog tai tavo kaltė dėl pakuotės. Kartais ir taip. Bet jei avarija – dokumentuok viską iškart. Laikas – sąjungininkas. Nebijok pyktis – tai tavo nuosavybė.

Jei reikia mikroautobusų pervežimo į Angliją skubiai, tai įmanoma, bet reikia protingai pasirinkti vežėją, pasiruošti sąrašus ir nepamesti galvos dėl kainos. Greitis kainuoja, bet neverta mokėti už nežinomą vardą iš skelbimo portalo. Rask tuos, kurie dirba atvirai, turi draudimą ir atsako už žodžius. Aš per tiek metų supratau, kad geriau atklausti dešimt kartų nei verkti paskui. Užsakyti pervežimą į Angliją greitai gali kiekvienas, tačiau saugiai ir be streso – tik tada, kai renkiesi ne ausimis, o sveiku protu.