Kaip užsakyti krovinių gabenimą Anglijon efektyviai?

Dvidešimt treji metai perkraustymų. Ne, dvidešimt ketvirti jau eina. Kiekvieną savaitę kas nors skambina: „Sveiki, o kaip man daiktus nuvežti į Londoną?“ arba „į Birmingemą, nes ten darbas pasikeitė, o ką daryti?“ Aš jums pasakysiu atvirai – efektyviai užsakyti krovinių gabenimą į Angliją nereiškia rasti pigiausią pasiūlymą Google paieškoje. Tai reiškia suprasti, kur slypi bėdos, kol dar jų nėra. Nes kai mašina jau išvažiavusi, o pašto indekse klaida – tada jau vėlu. Šitoje vietoje atsakysiu į klausimus taip, lyg sėdėtumėte pas mane ant sodo kėdžių.

Iš pradžių – apie pagrindus

Kiek iš tikrųjų kainuoja perkraustyti vieną kambarį į Londoną?

Žiūrėkit, vieno kambario buto perkraustymas iš Vilniaus į Londoną šiuo metu kainuoja maždaug nuo šešių šimtų iki devynių šimtų eurų, jei skirta tik jums maža mašina. Jeigu renkatės dalinį krovinį – groupage, kaip mes viduje sakom – tai gali kristi iki keturių šimtų, kartais ir mažiau. Bet čia be pakavimo. O jei profesionalai supakuoja – prideda dar bent porą šimtų. Būna pigiau, būna brangiau, viskas priklauso nuo laiptų, lifto, nuo to, ar pirmas aukštas be lifto. Nors... ką aš čia aiškinu, jūs turbūt ir patys tai žinote, tik norit saugumo.

Ar verta vežti baldus iš Lietuvos, ar pigiau nusipirkti Londone?

Jei turite tvirtą ąžuolo komodą – vežkit. O jei tai sena sofa, kurią paveldėjote iš studentiškų laikų – palikit. Britų baldai tikrai nėra blogi, bet pigūs kampiniai dažnai neatlaiko drėgmės. Kita vertus, vertė turi būti didesnė už transporto kainą. Mačiau atvejų, kai žmonės mokėjo keturis šimtus eurų už stalo gabenimą, kurio vertė – penkiasdešimt. Ar tai efektyvu? Ne, nebent sentimentų vertas daiktas. Tiesą sakant, lietuviškas ąžuolas Anglijoje dabar kainuoja trigubai, jei gerą pavyks rasti. Bet krovinių gabenimas į Anglijon turi prasmę tik tada, kai daiktai to verti.

Kokią transporto paslaugą rinktis – pilną krovinį ar dalinį?

Jei perkraustote visą butą – rinkitės pilną krovinį, FTL. Mašina atvažiuoja pas jus, būna tik jūsų daiktai, važiuoja tiesiai. Jei daiktų nedaug – dešimt dėžių, dviratis – imkitės dalinio krovinio, groupage arba LTL. Ten jūsų dėžės keliauja su kitais per terminalą. Ilgiau, bet ženkliai pigiau. Jei neturite kur skubėti – dalinis krovinys yra protingiausias pasirinkimas. Aš pats taip siunčiu daiktus, kai nereikia skubėti. Skubant – tik pilnas krovinys, nes laukdamas terminaluose gali prarasti nervus.

Kas yra tos "durų iki durų" paslaugos ir ar jos veikia taip, kaip skamba?

"Durų iki durų" skamba gražiai. Realybėje tai dažniausiai reiškia: įvežu į kiemą arba prie buto durų, jei liftas veikia. O jei reikia nešti laiptais – derėkitės atskirai. Aš žinau įmones, kurios tiesiog išverčia kieme ir sako: va, durys jūsų. Tai ne durų iki durų. Tikrasis variantas: vairuotojas padeda įnešti per slenkstį. Bet jei be lifto – jis irgi žmogus, kojos ir nugaros neturi stebuklingos. (Ir ne, nešėjas nemokamai nepadarys septynių kelionių į aštuntą aukštą.)

Kaip rasti normalų vežėją, o ne firmą, kuri tik gražiai kalba?

Jeigu firma duoda tik mobilų numerį ir gražų puslapį, bet neturi realaus adreso – budėkit. Pažiūrėkit, ar jie turi muitinės tarpininko licenciją, ar tik brokeriai. Brokeriai neblogi, bet kartais žada, ko nepristato. Mačiau atvejų, kai klientai sumokėjo avansą tris šimtus eurų, o firma dingdavo kaip į vandenį. Tikras vežėjas parodys CMR draudimą, turės įmonės kodą, atsakys be užuolankų. Jei kalba kaip iš rašto – bėk. Tikri žmonės kartasi tyli ir keiktis, bet padaro darbą. Patarimas: jei atsakinėja tik naktį Messengeriu – paprastai baigiasi ašarom.

Kiek iš anksto reikia pradėti planuoti perkraustymą į Angliją?

Mažiausiai trys ar keturios savaitės. Galima ir per savaitę, bet tada kaina šoka į viršų, o pasirinkimo nebelieka. Kartais gyvenimas susiklosto staigiai – tada skambinate man. Bet efektyviausia, kai turite mėnesį. Tada spėjame sutvarkyti buhalteriją, muitus, rasti geriausią mašiną. Skubūs kroviniai kainuoja brangiau maždaug trečdaliu. Bent jau taip buvo anksčiau. Dabar gal rinka pasikeitus kiek kitokia, tikrai nežinau šimtu procentų, bet laikas visada yra jūsų draugas. Planuokite, jei galite.

Dokumentai, muitai ir kiti nemalonumai

Ar po Brexit dar reikia kažko ypatingo vežant krovinius į Angliją?

Taip, reikia. Lietuvos ir JK santykiai dabar yra trečiųjų šalių lygio. Kiekvienas krovinys turi turėti CMR važtaraštį, prekių sąrašą, o jei verslas – EORI. Asmeniniai daiktai kitaip deklaruojasi, bet vis tiek reikia popieriaus. Aš prisimenu pirmus mėnesius po 2021-ųjų – chaosas visiškas, muitinėje durys stringsdavo. Dabar jau įprato, bet popierių reikia dvigubai atidžiau. Ar kiekvienas krovinių gabenimas į Anglijon dabar brangesnis? Na, paskutinė info gal kiek paseno, reikia pasitikslint su muitininku, bet faktas – be sąrašo nuvažiuoti nepavyks.

Ar man reikia EORI numerio, jei vežu tik asmeninius daiktus?

Ne, jei tai tikrai asmeniniai daiktai perkraustymui. EORI reikia verslo siuntoms ir prekybai. Jei vežate savo sofą, rūbus, indus – tai nėra prekyba. Tačiau dokumente turite aiškiai parašyti "used personal household goods" arba lietuviškai deklaruoti kaip gyvenimo perkraustymą. Kartais muitininkai pasidomi, ar tikrai neplanuojate parduoti to dviračio. Būna tokių pokalbių. EORI nereikia, bet paso kopija ir gyvenimo adreso įrodymas Anglijoje – dažnai prašo. Ypač jei siunta didelė. Maži siuntiniai per DHL kažkaip kitaip, o stambus krovinys – aiškinkite, kad tai perkraustymas. Kitaip gali užduoti bereikalingų klausimų.

Kas bus, jei muitininkai nuspręs apžiūrėti mano daiktus?

Apžiūros vyksta dažniau nei manote, gal kas dešimtas krovinys. Jei sąraše parašėte "įvairūs namų daiktai" ir viduje knygos – nieko baisaus. Atidarins, pasižiūrės, uždarys. Bet jei radijo bangomis suvirpa arba neatitinka aprašymai – gali prisėsti. Vieną kartą radome, kad klientas įsimetė degtukų dėžutėje butelį. Ne kiekis baisus, o ne deklaravimas. Teko aiškintis Doverio poste dvi valandas. Rašykit tiksliai, kad nereikėtų gailėtis. Muitininkai pasitinka su šypsena, bet darbą daro kruopščiai.

Ar galiu vežti augalus, maistą ar alkoholį kartu su baldais?

Augalai į JK (nors Anglijon, žinot, kaip visi sako, bet į Visą Karalystę) paprastai neįleidžiami be fitosanitarinio. Maistas – jautru. Atviro maisto – jokiu būdu. Uždaryti komerciniame kiekyje kelia įtarimų. O alkoholis... na, butelis vyno asmeniniam vartojimui praslys, bet jei sudėsite visą lentyną – jau akcizai. Mačiau, kaip žmonės šaknis su žemėmis gabendavo, sakydami, kad tai "plastmasinė gėlė". Pamatę tai muitininkai nebenudžiugo. Taisyklė paprasta: jei abejojate – neimkit. Arba klauskite iš anksto, bet ne mano žinion, o muitinės. Geriau palikite augalus kaimynui. Nesusigadininsite sau nuotaikos.

Kokius dokumentus turiu pasirašyti prieš pakrovimą?

Prieš pakrovimą pasirašysite CMR važtaraštį – tai pagrindinis dokumentas, kur nurodyta, kas veža, ką veža, iš kur į kur. Taip pat paslaugos sutartį, jei perkraustymo kompanija dirba tvarkingai. Kai kurios prašo daiktų sąrašo, kurį pasirašote kaip tikslų. Aš patarčiau dar padaryti nuotraukas prieš. Rankomis patvirtinate, kad perdavėte krovinį tokį, koks yra. Ir žiūrėkit važtaraštyje adresus. Kartais rašo London, bet pašto kodas ne tas – poto vėlai viskas. Pasirašinėję ramiai, ne ant laiptų. Du tris kartus peržiūrėkit, pas save pasilikite kopiją.

Ar užtenka asmens kortelės, ar reikia paso vežant daiktus į UK?

Jei jūs pats važiuojate su mašina – asmens kortelės neužtenka, reikalingas pasas. JK nepriklauso Šengeno erdvei, todėl sieną kirtę – dokumentų kontrolė. O jei tik daiktai važiuoja be jūsų – tada paso kopiją paliekate vežėjui arba pridedate prie siuntos. Asmens tapatybės kortelė kartais praeina, bet aš būčiau atsargus. Mačiau atvejų, kai Latvijos piliečiui buvo problemų Kalo uoste. Geriau pasas, negu paskui aiškintis. Beje, jei augintinis – ten visai kiti dokumentai. Bet šiaip kortelė... ne, nepasiklyskit, pasas saugiausias.

Kainos, draudimai ir kai kas nutinka netinkamai

Kodėl vienos įmonės krovinį į Angliją vertina 400€, o kitos 900€?

Čia visada toks džiazas. Pigūs pasiūlymai dažnai slepia silpną draudimą, seną mašiną arba brokerį, kuris parduos krovinį trečiai įmonei už 600, pasiėmęs 400 komisinių. Nors neskelbia. Brangesnis pasiūlymas gali būti su pilnu draudimu. Kartais brangiau reiškia tiesiog didesnę maržą. Klauskite, kas įskaičiuota. Ar muitai? Ar kuras? Ar iškrovimas? Jei atsako miglotai – kaina bus plaukiojanti. Toks krovinys kainuoja pigus, bet rizikuojat. Aš bijau tų, kurie sako "nuo 200", nes iki 800 – atstumas žiaurus.

Ar privalomas draudimas ir ar jis dengia viską, kas gali nutikti?

Ne, nedengia visko. CMR draudimas, kurį privalo turėti tarptautiniai vežėjai, yra ribotas. Jis dengia žalą, bet su sąlygomis. Pavyzdžiui, jei sugrius jūsų paties supakuota dėžė – gali nemokėti, nes kaltins pakavimą. Jei vertė viršija eurą už kilogramą – nenusiminkit. ALL RISK brangus. Žmonės mano, kad draudimas padengs įbrėžimą ant sofos, o realybėje reikia įrodyti kaltę. Jei įbrėžimas buvo anksčiau, o neturite nuotraukos... tada ką bedarysi. Skaitykit smulkųjį šriftą. Tai nėra linksma, bet būtina.

Kas jei paskutinę minutę persigalvoju ir noriu pakeisti išvykimo datą?

Gyvenimas taip susiklosto. Jei data persidaro dėl jūsų – firma gali įskaičiuoti baudą arba saugojimą. Ypač jei mašina jau užsakyta. Kartais pavyksta perkelti nemokamai, jei yra laisvų vietų. Bet sezono metu – blogiau. Turėjau klientę, kuri neišsirinko tapetų ir vėlavo. Kvaila? Taip, bet pasitaiko. Vežėjas turi teisę prašyti kompensacijos už prarastą laiką. Tikri profesionalai ieško kompromiso. Jei galvojate, kad paskutinę minutę viskas lankstus – ne. Kartais tenka mokėti už tuščią važiavimą arba seti savaitę kitą. Planuokite, kai galite.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie nenukentėtų, jei vairuotojas staigiai stabdo?

Stambūs kroviniai turi būti stabilūs. Kartą vairuotojas, gabenantis baldus į Bristolį, stabdė dėl gyvūno kelyje. Dėžės, kurios stovėjo netvirtai – pasislinko. Stiklinės spintelės turinys išgyveno, nes klientė buvo supakavusi į vilnonius megztinius. Pamokymas: trapius daiktus vyniokite į minkštus audinius. Dėžės turi būti pilnos, neturi likti ertmių, kitaip turinys šokinėja. Sunkūs daiktai apačion, lengvi viršun. Nepildykite didžiųjų dėžių knygomis, nes sveria daugiau nei atrodo. Kartonas neatlaikys, vairuotojas nesiskirs, o draudimas į mano skundus nereaguos. Nuotraukos prieš pakrovimą – jūsų draugas.

Ar galiu pats pakuoti, ar tai privalo daryti profesionalai dėl draudimo?

Galit pats, bet atsakote už rezultatą. Draudimo kompanijos, kai reikia mokėti, pirmiausiai klausia: kas pakuoto? Jei profesionalai – jų kaltė. Jei jūs – turi įrodyti pakavimo pakankamumą. Daugelis žmonių patys pakuoja dėl santaupų. Aš sakau: vidutiniškai veikia, jei atidžiai. Bet neįsivaizduokite, kad laikraščiai saugos porcelianą. Reikia burbulinės plėvelės, kartono, lipnios juostos. Kartais pats pakavimas sutaupo du šimtus, bet jei dėl to draudimas nemoka tūkstančio – skaičiai nepalankūs. Aš renkuosi vidurį: profesionalai trapius, asmeninius daiktus supakavau pats. Šitaip efektyviausiai išeina ir kaina, ir saugumas.

Kaip elgtis, jei dėžėje palikau daiktų, kurių negalima vežti – pavyzdžiui, aerozolių ar dažų?

Tai atsitiko prieš trejus metus. Klientas buvo įsimetęs du dažų buteliukus ir purškiklį. Mes nežinojome, jis pamiršo. Muitinėje Doverio uoste rentgenas parodė skystį. Krovinys atidarytas, daiktai išimti, mus įspėjo. Gerai, kad be baudos. Jei randasi degūs skysčiai, pesticidai, didelės baterijos – gali grėsti bauda ar konfiskavimas. Tad prieš pakuodami pereikite kambarius dar kartą. Ko nereikia – išmeskite. Arba klauskite vairuotojo prieš pakrovimą, jis kartais padeda patikrinti, kas ne taip. Nors piktdžiugiškai žiūri, kai randa aerozolį. Bet geriau jau tai nei bauda.

Ar savaitgalį pakrauti ar iškrauti krovinį kainuoja brangiau?

Taip, paprastai brangiau. Anglijoje ir Lietuvoje daug sandėlių nedirba sekmadieniais. Jei biudžetas ribotas – rinkitės antradienį ar ketvirtadienį. Tada lankstumas didžiausias. Savaitgaliai – viršvalandžiai, išeitiniai. Bet jei skubate, o kitos dienos nėra – mokate. Yra mažų firmų, kurios dirba savaitgaliais be priemokos, bet tai dažniausiai vieniši vairuotojai, ne kompanijos. Toks krovinys kainuoja pigus, bet prisiimate riziką. Aš patarčiau derėtis, bet jei reikia šeštadienio, tikėkitės pridėti kokius šimtą eurų. Net ir durų iki durų paslauga turi savo darbo laiką. Ne viskas tinka po penktos.

Kelyje ir atvykus – kas laukia realybėje

Kiek laiko iš tikrųjų važiuoja mašina iš Kauno iki Birmingemo?

Maždaug dvi su puse dienos, jei viskas gerai. Kelias iki Kalo apie šešias valandas, tada keltas į Doverį – laukimo ir plaukimo laikas. Nuo Doverio iki Birmingemo – dar trys keturios valandos. Realiai: pakrovimas antradienį ryte, Doveris trečiadienio naktį, Birmingemas ketvirtadienio popietę. Kartais vairuotojai sustoja poilsio, ypač jei vieni važiuoja. O kartais jūs klausiate lyg tai būtų skrydis lėktuvu. Ne, čia sunkvežimis su sofa. Europa maža neatrodo, kai reikia tempti ketvirtį tonos per tris valstybes. Laikas turi savo tėkmę ir savo kainą.

Ar galiu realiai sekti savo krovinio buvimo vietą, ar tai tik reklaminis triukas?

Jeigu firma turi modernų autoparką – GPS sekimas veikia. Jeigu maža įmonė su senoku Mercedesu – seksite telefonu. Skambinsite vairuotojui: „Kur esi?“. Jis atsakys: „Vokietijoje“. Didelės korporacijos duoda nuorodą, matote tašką žemėlapyje. Mažos – atsiunčia žinutę. Ne, ne visada triukas, bet ir ne visada ta Tikroji Realybė iš reklamų. Aš asmeniškai duodu apytikslius laikus, nes nuolat skambinti vairuotojui – nekultūringa ir blaško. Jis vairuoja, o ne turą po Europą daro. Krovinių gabenimas į Anglijon nereiškia gyvo transliavimo kiekvieną minutę.

Kas jei vairuotojas vėluoja dviem dienom – ką tada veikti?

Nepanikuoti. Vėlavimai nutinka: perkaitęs variklis, eilė prie keltų, blogas oras. Praėjusiais metais vairuotojas užstrigo dėl streiko Prancūzijoje, praleido keltą, vėlavo dvi dienas. Klientas siautėjo, bet ką padarysi? Jei sutartyje yra sąlyga – skaitykit. Paprastai vežėjas turi informuoti. Jei tylėjo – skambinkite kas kelias valandas. Dingimas be žinių retas. Dažniau nudega lemputė arba stinga valandų. Turėkite planą B: draugai arba laikinasis būstas. Kompeansacijas gausite tik jei sutartyje tai aiškiai įrašyta. O jei ne – teks kantrybė.

Ar reikia angliškų adapterių ir ar tenka patiems derėtis dėl iškrovimo?

Adapteriai – taip, jei vežate lietuviškus prietaisus. Jungtinėje Karalystėje kištukai kitokie, bet įtampa ta pati. Pirmoji naktis be adapterio – liūdna, jei reikia pasikrauti telefoną. Dėl iškrovimo: jei užsisakėte su perkraustytojais – jie iškraus. Jei tik transportas – jūs nešat, arba samdote vietinius. Kartais vairuotojai padeda, jei mato vienišą žmogų ir nedidelę spintą. Bet formaliai jie nėra samdyti nešti. O tie adapteriai... žinot, aš vis dar turiu maišelį jų namie, atsivežiau prieš penkiolika metų. Naudingi daiktai. Bet grįžtant prie klausimo – derėkitės iš anksto, ne kelyje.

Kas jei mano daiktai pasiekia ne tą adresą Birmingeme, nes gatvių pavadinimai panašūs?

Nutiko rimtai. Birmingeme yra panašių gatvių. Vairuotojas suvedė klaidingą pašto kodą. Pernai daiktai nuvažiavo į Edgbaro gatvę vietoje Edgbaston. Teko siųsti vietinį mikroautobusą. Kas kaltas? Adreso klaida. Čia slypi pigių paslaugų bėda – netikrina adresų, skuba. Aš visada dukart perskaitau kodą. JK jis gyvybiškai svarbus. Be kodo – jūs niekas. Ne visi vairuotojai gerai žino miestų planus. Rašykit didžiosiomis ir aiškiai, kad nesukeltumėt sumaišties. Kartais net viena raidelė pakeičia visą maršrutą.

Kuo skiriasi krovinio gabenimas į Londoną nuo siuntimo į Škotiją ar Velsą?

Londonas yra centras. Ten važiuoja kasdien, terminalai pilni. O jei reikia į Aberdyną arba į Velsą – specifika. Retesni reisai, siauresni keliai, kai kur sunkvežimis nepravažiuoja. Kelios įmonės atsisako važiuoti į Škotijos atšiauriausias vietas, tenka persikrauti į mažesnes mašinas. Kainos aukštesnės. Bet vaizdai gražūs. Kartą vežėm į Highlandą... nu, atsiverkite internete, patys suprasit. O jei jums į Kenterberį ar Oksfordą – lyg į antrąjį Kauną. Ne viskas taip sudėtinga. Anglija didelė, bet labai necentralizuota. Krovinių gabenimas į Anglijon dažnai reiškia Londoną, bet JK – tai ne tik sostinė.

Ką daryti pabaigoje, kai viskas iškrauta, bet aš pastebiu įbrėžimą ant spintos?

Fiksuokite iš karto. Prieš pasirašant važtaraštį paleidžiant vairuotoją – apžiūrėkite.