Kokia krovinių pervežimo į Angliją mikroautobusais kaina?

Įvadas

Jei planuoji pervežti krovinius į Angliją mikroautobusu ir ieškai, kokia bus kaina – čia rasai realius atsakymus, o ne gražiai supakuotus skaičius iš reklamų. Dirbu šioje srityje jau aštuonerius metus, tad mačiau viską – ir tikrai gerus pasiūlymus, ir visiškas nesąmones, kur klientai sumokėjo dvigubai daugiau nei reikėjo. Kainos priklauso nuo daugybės dalykų: kiek krovimo vietų, kokio dydžio mikroautobusas, ar reikia pakrovimo-pakrovimo paslaugos, kokiu metų laiku veži ir panašiai. Čia surinkau dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų, ir atsakysiu į juos paprastai, kaip kalbėčiau su tavimi prie kavos. Skaityk toliau – po straipsnio rasai išvadą su svarbiausiais patarimais.

Kainos ir biudžetas

Kiek vidutiniškai kainuoja krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Na, jei kalbam apie standartinį mikroautobusą iki 3,5 tonos – tai paprastai kainuoja nuo 400 iki 800 eurų, priklausomai nuo to, iš kurio Lietuvos miesto veži ir kurioje Anglijoje išsiunčia. Pavyzdžiui, iš Vilniaus į Londoną bus brangiau nei iš Kauno į kokią nors mažesnę vietovę šiaurės Anglijoje. Bet čia kalbu apie tuos atvejus, kai pats krauni ir iškrauni – jei reikia, kad firma viską padarytų, tada kaina lengvai gali pakilti iki 1200–1500 eurų. Vienas mano klientas prieš porą metų vežė baldus iš Šiaulių į Mančesterį ir sumokėjo 650 eurų – pats kraunantis, bet firma atvežė iki namo durų.

Ar pigiau vežti su grįžtamuoju reisu?

Taip, dažniausiai pigiau – bet čia reikia suprasti, kaip tai veikia. Grįžtamasis reisas reiškia, kad mikroautobusas jau važuoja tuo pačiu maršrutu atgal į Lietuvą ir turi tuščią vietą. Tokiu atveju kaina gali būti 20–40% mažesnė nei užsakant atskirą reisą. Bet čia yra minusas – datas reikia derinti prie firmos grafiko, o ne prie savo patogumo. Kartą turėjau klientą, kuris norėjo vežti per savaitę, bet grįžtamasis reisas buvo tik po trijų savaičių – teko mokėti brangiau, bet bent jau gavo savo laiku.

Kokios papildomos išlaidos gali atsirasti?

Dažniausiai paslėptos išlaidos būna šios: kuro priemokos (jei kuro kainos šokteli), vėlavimo mokesčiai (jei reikia laukti ilgiau nei numatyta), draudimas (papildomas krovinio draudimas virš standartinės sumos), ir jei reikia specialaus pakrovimo – pavyzdžiui, jei turi labai sunkius daiktus ar reikia keltuvo. Dar būna tokių atvejų, kai klientai pamiršta, kad reikia mokėti už stovėjimą centrinėje Londono dalyje – tai gali būti 30–50 svarų per dieną. Taigi prie galutinės kainos pridėk bent 10–15% „atsargai".

Kaip susirasti pigiausią pasiūlymą?

Pigiausią pasiūlymą rasi, jei palyginsi bent 3–4 įmones, bet čia svarbu žiūrėti ne tik į kainą. Kartą vienas mano pažįstamas rinkosi pagal mažiausią kainą internete, o pasirodo, kad ta įmonė neturėjo net licencijos vežti į Angliją – galų gale jo krovinys buvo sustabdytas muitinėje ir teko mokėti dvigubai daugiau, kad išspręstų problemą. Geriausia ieškoti pagal atsiliepimus Facebook grupėse arba per rekomendacijas – asmeniškai aš visada sakau klientams: pigiau nebūna geriau, jei nori ramiai miegoti naktį.

Paslaugos ir jų kainos

Ką apima standartinė krovinių pervežimo mikroautobusu paslauga?

Standartinė paslauga paprastai apima patį pervežimą mikroautobusu iš taško A į tašką B, vairuotojo darbą ir kuro išlaidas. Viskas. Pakrovimas, iškrovimas, draudimas, muitinės dokumentai – tai jau papildomos paslaugos, už kurias mokama atskirai. Daugelis žmonių mano, kad už 500 eurų gaus „viską", o paskui pyksta, kad dar reikia mokėti už pakrovimą. Iš tikrųjų reikia išsiaiškinti iš anksto, kas įeina į kainą – aš visada rekomenduoju paprašyti rašytinio kainos pasiūlymo su visomis eilutėmis.

Kiek kainuoja pakrovimo ir iškrovimo paslauga?

Jei pats negali ar nenorėsi pakrauti, tai paprastai kainuoja papildomai 50–100 eurų už vieną vietą, priklausomai nuo to, kiek daiktų ir ar jie sunkūs. Pavyzdžiui, jei veži tik kelias dėžes – gali sumokėti 30–40 eurų, bet jei kraustai visą namą su baldais, tai gali būti 150–200 eurų. Vienas mano klientas norėjo sutaupyti ir pats kraustė, bet pasirodo, kad jo naujieji baldai buvo labai brangūs ir lengvai subraižomi – gale gale teko mokėti daugiau, nei būtų kainavęs profesionalus pakrovimas.

Ar verta mokėti už papildomą draudimą?

Čia priklauso nuo to, ką veži. Jei veži senus baldus, kurių vertė 500 eurų – tikriausiai neverta. Bet jei veži naują techniką, brangius baldus ar kitus vertingus daiktus – tada tikrai verta. Standartinis draudimas paprastai padengia tik 100–200 eurų už kilogramą, o jei tavo krovinys vertas daugiau, gali prarasti didelę sumą. Aš pats visada siūlau klientams pasiskaičiuoti: jei krovinys vertas daugiau nei 1000 eurų, papildomas draudimas tikrai apsimoka.

Kokia kaina už greitąjį pervežimą?

Jei reikia, kad krovinys būtų Anglijoje per 2–3 dienas, tai kainuoja žymiai brangiau – paprastai 1,5–2 kartus daugiau nei standartinis pervežimas. Čia jau reikia ieškoti įmonių, kurios turi reguliarius reisus ir gali tavo krovinį sutilpti į jau suplanuotą grafiką. Kartą turėjau klientą, kuris skubiai reikėjo dokumentų kitą dieną – teko mokėti beveik dvigubai, bet jis sakė, kad verta buvo, nes kitaip būtų praradęs svarbų susitarimą.

Krovinio dydis ir tipas

Kiek kilogramų telpa į standartinį mikroautobusą?

Į standartinį mikroautobusą (iki 3,5 tonos) paprastai telpa apie 800–1200 kg krovinio, priklausomai nuo mikroautobuso dydžio ir tipo. Bet čia svarbu žinoti, kad svoris nėra vienintelis dalykas – svarbu ir tūris. Pavyzdžiui, dideli bet lengvi daiktai (pavyzdžiui, čiužiniai) užims daug vietos, bet svers nedaug. Geriausia prieš užsakant pasitikslinti tikslias konkretaus mikroautobuso galimybes – jas rasite įmonės puslapyje arba pasiteiravus telefonu.

Kokius krovinius galima vežti mikroautobusu į Angliją?

Beveik viską, kas telpa į mikroautobusą ir neprieštarauja muitinės taisyklėms. Baldai, buitinė technika, drabužiai, knygos, sporto inventoriaus – visa tai vežama kasdien. Ko negalima vežti: pavojingų medžiagų, ginklų, narkotikų ir kitų dalykų, kurie įeina į draudžiamų prekių sąrašą. Dar yra tam tikri apribojimai su maisto produktais – kai kurie maisto produktai (ypač mėsos ir pieno produktai) turi apribojimus, bet jei veži tik kelis kilogramus asmeniniam naudojimui, paprastai problema nebūna.

Ar galima vežti automobilį mikroautobuse?

Ne, standartiniame mikroautobuse automobilio netilps – reikėtų ieškoti autovežio arba naudoti kitas paslaugas. Bet jei kalbam apie detales, dalis žmonių veža automobilio dalis arba išmontuotus automobilius kaip krovinį. Tai jau kitas kainų segmentas ir reikalingi specialūs dokumentai. Jei reikia pervežti visą automobilį, geriau ieškoti autovežio paslaugų – ten kainos prasideda nuo 400 eurų ir priklauso nuo automobilio dydžio.

Kaip apskaičiuoti, kiek vietos reikės mano kroviniui?

Paprasčiausias būdas – suskaičiuoti dėžes ir įsivaizduoti, kad vidutinė dėžė užima apie 0,1 kubinio metro. Jei turi 20 dėžių, tai maždaug 2 kubiniai metrai. Standartinis mikroautobusas turi apie 10–15 kubinių metrų. Bet geriausia tiesiog nufotografuoti visus daiktus ir nusiųsti įmonei – jie paprastai nemokamai įvertina, kokio dydžio mikroautobuso reikės. Aš pats visada sakau klientams: geriau imti didesnį mikroautobusą nei per mažą, nes visada atsiranda kažkas, ko nepamiršai.

Maršrutas ir atstumai

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Įprastai kelionė trunka apie 24–30 valandų, priklausomai nuo maršruto ir oro sąlygų. Dažniausiai važiuojama per Vokietiją, Olandiją ir Prancūziją, o tada per Lamanšo sąsiaurį keltu arba tuneliu. Jei kelias geras ir nėra eismo problemų, galima suspėti ir per 22 valandas, bet retai kas taip daro – vairuotojams reikia ilsėtis, tai numatyta pagal taisykles. Kartą mano kolega važiavo beveik 36 valandas, nes buvo labai blogi orai ir eismo spūstys Vokietijoje – tai nėra normalu, bet pasitaiko.

Kokie pagrindiniai maršrutai naudojami?

Dažniausiai naudojami du maršrutai: per Vokietiją, Olandiją ir Belgiją iki Kalė (Calais) uosto Prancūzijoje, o tada keltas iki Doverio (Dover) Anglijoje. Antras variantas – per Vokietiją, Belgiją iki Ostendės (Ostend) uosto Belgijoje ir keltas iki Harvičo (Harwich) Anglijoje. Abu maršrutai panašūs, skirtumas tik keli šimtai kilometrų. Kainos skirtumas priklauso nuo to, kokia firma naudoja kokį maršrutą – kartais viena firma turi geresnius susitarimus su keltų operatoriais.

Ar galima rinktis pristatymo vietą bet kurioje Anglijos vietoje?

Dažniausiai taip, bet čia vėl gi kaina priklauso nuo vietos. Jei veži į Londoną ar kitą didelį miestą – bus pigiau, nes ten dažnai važiuoja pilni mikroautobusai. Jei reikia pristatyti į kokią nors mažą vietovę Škotijos pasienyje – tada kaina gali būti žymiai didesnė, nes vairuotojas turės papildomai važiuoti iš pagrindinio maršruto. Geriausia iš anksto pasakyti tikslų adresą ir pasitikslinti, ar įmonė ten pristato tiesiogiai, ar reikės papildomai mokėti.

Kaip oro sąlygos veikia pervežimą?

Labai stipriai. Blogas oras – lėtesnis eismas, galimi vėlavimai, o kartais netgi reikia keisti maršrutą. Ypač tai aktualu žiemą, kai būna sniego ar ledo – tuomet keliai lėtesni, o keltai kartais atšaukiami dėl stipraus vėjo. Vieną žiemą teko laukti tris dienas, kol nurimo audra Lamanšo sąsiauryje – tai buvo ekstremalu, bet pasitaiko. Jei tavo krovinys labai skubus, geriau rinktis vasaros mėnesius arba bent jau pasitikrinti orų prognozę iš anksto.

Dokumentai ir muitinė

Kokie dokumentai reikalingi kroviniui vežti į Angliją?

Po Brexit situacija pasikeitė, tad dabar reikia daugiau dokumentų nei anksčiau. Pagrindiniai dokumentai: sąskaita faktūra arba pirkimo dokumentai (jei veži naujas prekes), krovinio sąrašas (sąrašas visų daiktų su vertėmis), ir jei veži asmeninius daiktus – gali prireikti įrodymo, kad tai tavo nuosavybė (pavyzdžiui, senos sąskaitos, nuotraukos). Dar reikia vairuotojo dokumentų ir mikroautobuso registracijos. Gera naujiena ta, kad jei veži tik asmeninius daiktus (ne komercinį krovinį), dokumentų reikia gerokai mažiau.

Ar po Brexit pasikeitė kainos?

Taip, šiek tiek pasikeitė, bet ne taip drastiškai, kaip daugelis galvojo. Pagrindiniai pokyčiai susiję su dokumentais ir muitinės procedūromis – dabar viską reikia deklaruoti, o tai trunka ilgiau ir kartais kainuoja papildomai. Bet pačios pervežimo kainos per pastaruosius porą metų išliko panašios, nors kuro kainų svyravimai daro įtaką. Jei kas nors sako, kad po Brexit kainos iškart išaugo dvigubai – tai perdo.

Ar reikalingas muitinės tarpininkas?

Jei veži komercinį krovinį (prekes, kurias ketini parduoti), tada tikrai reikalingas – čia jau reikia žinoti prekių kodus, muito mokesčius ir panašiai. Bet jei veži asmeninius daiktus (savo baldus, drabužius, buitinę techniką), tai paprastai galima susitvarkyti pačiam arba per pervežimo įmonę, kuri turi patirtį su muitinės dokumentais. Daugelis įmonių siūlo šią paslaugą kaip dalį savo paslaugų – tiesiog pasitikslink iš anksto.

Kiek laiko trunka muitinės procedūros?

Paprastai kelios valandos, jei viskas tvarkinga. Bet jei trūksta dokumentų arba kyla klausimų – gali užtrukti ir kelias dienas. Kartą turėjau atvejį, kai kliento krovinys buvo sustabdytas muitinėje dėl to, kad jis nenurodė tikslios vienos prekės vertės – teko aiškintis porą dienų ir pateikti papildomus dokumentus. Tad mano patarimas: viską paruošk iš anksto, kad nereikėtų skubėti.

Įmonės ir pasirinkimas

Kaip išrinkti patikimą pervežimo įmonę?

Svarbiausia žiūrėti atsiliepimus – ne tik įmonės puslapyje, bet ir Facebook grupėse, kur žmonės rašo savo patirtį. Dar geras ženklas – jei įmonė veikia jau kelis metus ir turi pastovių klientų. Venk naujų įmonių su labai žemomis kainomis – dažnai tai būna vienadieniai verslai, kurie dingsta po pirmų problemų. Aš pats visada rekomenduoju paskambinti ir pasikalbėti – iš pokalbio daug suprasi: jei žmogus atsako į klausimus aiškiai ir konkrečiai, tikriausiai dirba sąžiningai.

Kuo skiriasi Lietuvos ir užsienio įmonės?

Lietuvos įmonės dažniausiai pigesnės, jei kraunate Lietuvoje, bet gali būti brangesnės, jei reikia pristatyti į kokį nors užkampį Anglijos. Užsienio įmonės (ypač britų) gali būti brangesnės, bet dažnai geriau žino vietos ypatumus. Dar vienas skirtumas – Lietuvos įmonės dažniausiai kalba lietuviškai, o tai palengvina bendravimą. Bet čia jau asmeninis pasirinkimas – aš pats dirbu Lietuvos įmonėje, tad turbūt šiek tiek šališkas.

Ar galima naudotis tarpininkais?

Taip, yra įmonių, kurios pačios neturi mikroautobusų, bet suranda kitų vežėjų ir imasi tarpininko vaidmens. Tai gali būti patogu, bet dažnai kainuoja brangiau – juk kažkas turi uždirbti iš to tarpininkavimo. Kartą turėjau klientą, kuris naudojosi tarpininku ir sumokėjo 30% daugiau nei būtų sumokėjęs tiesiogiai. Bet jei pats neturi laiko ieškoti ir derinti – kartais verta sumokėti šiek tiek daugiau ir patikėti viską kitam žmogui.

Ką daryti, jei krovinys neatvyko laiku arba buvo sugadintas?

Pirmiausiai susisiek su įmone ir išsiaiškink situaciją – kartais vėlavimas būna dėl objektyvių priežasčių (orkai, eismo problemos). Jei krovinys sugadintas arba dingęs, reikia rašyti pretenziją ir reikalauti kompensacijos. Čia labai svarbu turėti dokumentus: krovinio sąrašą su vertėmis, nuotraukas prieš pakrovimą, ir panašiai. Jei įmonė neatsako arba atsisako mokėti – galima kreiptis į vartotojų teises ginantį organą. Bet geriausia tokių problemų išvengti iš anksto: rinktis patikimą įmonę ir apsidrausti.

Laikas ir planavimas

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Geriausi laikai – pavasaris ir ruduo, kai nėra nei didžiulio karščio, nei žiemiškų problemų. Vasara yra brangesnė, nes daugiau žmonių kraustosi, o žiemis gali būti problemų dėl oro sąlygų. Bet jei reikia vežti konkrečiu laiku – tiesiog planuok iš anksto, nes geriausi pasiūlymai greitai išdingsta. Aš pats turėjau atvejį, kai klientė norėjo vežti gruodžio viduryje, bet visos įmonės jau buvo užimtos – teko laukti iki sausio.

Kaip iš anksto reikia užsakyti paslaugą?

Geriausia užsakyti bent 1–2 savaites iš anksto, ypač jei tai populiarus laikotarpis (vasaros mėnesiai, rugsėjis). Jei reikia skubiai – galima rasti ir greitesnių variantų, bet tada kaina bus didesnė. Dar viena detalė: jei veži per keltą, reikia rezervuoti vietą iš anksto, nes vasarą eilės gali būti ilgos. Vienas mano klientas atvažiavo į uostą be rezervacijos ir laukė 8 valandas – taip sau sutaupė, bet galų gale praleido visą dieną.

Ar galima keisti datas po užsakymo?

Dažniausiai taip, bet gali būti taikomi mokesčiai. Jei keiči datas likus kelioms dienoms iki planuotos – paprastai nemokama. Bet jei keiti likus vienai dienai arba tą pačią dieną – gali tekti mokėti papildomai. Čia viskas priklauso nuo įmonės politikos, tad geriausia išsiaiškinti iš karto, kai užsakai. Aš pats visada sakau klientams: jei nežinote tikslios datos, pasakykite apytiksliai – mes stengsimės prisitaikyti.

Kaip elgtis, jei reikia laikino sandėliavimo?

Kai kurios pervežimo įmonės siūlo sandėliavimo paslaugas – jei reikia laikinai padėti krovinį, kol bus galima pristatyti. Kainos paprastai būna 5–10 eurų už kubinį metrą per mėnesį. Bet čia reikia žinoti, kad ne visos įmonės turi sandėlius, tad jei reikės šios paslaugos – teks ieškoti atskirai arba mokėti papildomai. Kartą turėjau klientą, kuris pervežė baldus į sandėlį Londone ir gyveno viešbutyje kol susirado naują butą – jam tai buvo patogiau nei skubėti.

Papildomi patarimai

Ką daryti prieš pakrovimą?

Pirmiausiai susitvarkyk visus daiktus: sudėk į dėžes, užrašyk, kas kur yra, ir jei įmanoma – nufotografuok. Antra, jei veži brangius daiktus, pasidaryk sąrašą su jų verte – tai pravers draudimui ir muitinei. Trečia, pagalvok, ar tikrai reikia viską vežti – kartais pigiau parduoti senus daiktus čia ir nusipirkti naujus ten. Vienas mano klientas vežė seną šaldytuvą, kuris Anglijoje būtų kainavęs 100 svarų, o vežimo kaina buvo 150 eurų – matematiškai nelabai apsimokėjo.

Ar verta pakuoti daiktus ypatingai?

Jei veži brangius arba lengvai pažeidžiamus daiktus – tikrai verta investuoti į gerą pakuotę. Naudoj burbulinę plėvelę, kietas dėžes ir pan. Bet čia svarbu neperdozoti – per daug pakuotės taip pat kainuoja ir užima vietos. Dar vienas patarimas: sunkius daiktus dėk į apačią, o lengvus – į viršų. Ir nepamiršk užsandarinti dėžių – kartais pervežimo metu jos atsidaro ir daiktai išbyra.

Kaip elgtis su dideliais baldais?

Jei turi didelių baldų (lovos, spintos, sofos), geriausia išardyti, jei įmanoma – taip sutaupysi vietos ir sumažinsi sugadinimo riziką. Visus varžtus ir detales susidėk į vieną maišelį ir aiškiai pažymėk. Dar svarbu: jei baldai brangūs, apsvarstyk specialų apsauginį apvyniojimą. Vienas mano klientas vežė ąžuolinį stalą, kuris buvo vertas beveik 2000 eurų – apvyniojo jį keliais sluoksniais plėvelės ir pridėjo kietas detales kampuose. Stalas atvyko kaip naujas.

Ką daryti su asmeniniais dokumentais ir vertybėmis?

Asmeninius dokumentus, pinigus, brangius papuošalus ir kitus vertingus daiktus geriausia vežtis su savimi, o ne krauti į bendrą krovinį. Pirma, saugiau. Antra, jei krovinys užstrigs muitinėje, turėsi visus reikiamus dokumentus sau. Aš pats visada rekomenduoju: brangiausią daiktą pasilik sau ir vežkis rankinio bagažo skyriuje.

Išvada

Taigi, krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu – tai realiai įgyvendinamas dalykas, kuris dažnai kainuoja mažiau nei galvojame, bet tik jei viską išsiaiškiname iš anksto. Svarbiausia: nesirenkite tik pagal mažiausią kainą, aiškiai pasiteiraukite, kas įeina į paslaugą, ir pasidarykite draudimą, jei vežate vertingus daiktus. Vidutinė kaina už standartinį pervežimą su savikrova yra 400–800 eurų, bet galutinė suma priklauso nuo konkretaus maršruto, krovinio dydžio ir papildomų paslaugų. Jei turite klausimų – rašykite, stengsiuosi atsakyti. O jei jau nusprendėte vežti – planuokite iš anksto ir viskas vyks sklandžiai.