Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Kaip siųsti baldus į Angliją mikroautobusu be vargo?
Žinai, per tuos 22 metus krovinių pervežime aš esu matęs visko – ir idealių kelionių, kai į Londoną nusiveždavom sofą, dvi spintas ir net augalą, ir tokių, kai klientas paskambindavo iš Doverio pasienio prašydamas pagalbos, nes neturėjo jokio popieriaus. Vežant baldus į Angliją mikroautobusu be vargo viskas prasideda ne nuo mašinos, o nuo galvos. Jei žinai, ką veži, kiek tai sveria ir kam tiksliai reikia – pusė darbo padaryta. Bet jei galvoji, kad užtenka paskambinti vairuotojui penktadienio vakare ir pirmadienį jau būsi iškrautas Londone, gali nusivilti. Štai kodėl aš pabandysiu čia atsakyti į klausimus, kuriuos man uždavinėja nuolatos.
Planavimas – nuo ko realiai pradėti
Ar tikrai mikroautobusas pakaks mano svetainei vežti į Londoną?
Na, iš pradžių reikia pasidžiaugt – tavo svetainė turbūt graži. Bet ar tilps? Jei tai standartinė kampinė sofa, fotelis, staliukas ir kelios spintos – taip, didelis mikroautobusas, sakykim Renault Master ar... (ar Mercedes Sprinter, nesvarbu, ilgas variantas) tikrai sutalpina. Bet jei turi dvigulę spintą su veidrodžiais, sekciją iš penkių dalių ir dar šaldytuvą... tada jau reikia žiūrėti. Aš montuodavau krovininį mikroautobusą taip, kad viskas gultų kaip tetris. Kartais tenka nuimti kojas nuo sofos. Kartais – atsukti duris. Vieną kartą klientas norėjo vežti pianiną. Prisiekė, kad „tilps kampelyje“. Tilpo nebent svajonėse. Būna visko.
Kiek iš viso kainuoja nusivežti baldus į Angliją mikroautobusu?
Kaina kinta labiau nei orai prie Lamanšo. Realiai – nuo 700 iki 1600 eurų, priklausomai nuo kur išveži. Iš Vilniaus bus brangiau nei iš Kauno? Nebūtinai, bet kilometrai skaičiuojasi. Ar vairuotojas grįžta tuščias, ar randasi krovinį – šiaip randasi – kelyje atgal? Maža paslaptis: jei vežėjas tuščias grįžta, gali nuleisti kainą iki 800. Jei ne – pilna kaina. Kartais kaina auga ir dėl sterlingų kurso svyravimų, nes daug kas vyksta svarais. Kažkada seniau būdavo pigiau, bet dabar degalai... nebe tie.
Kiek laiko prieš pervežimą reikia planuoti?
Idealiai – dvi savaites. Minimaliai – keturios dienos jei skubu. Bet skubu dažnai reiškia brangu. Mikroautobusą susiplanuoti reikia taip, kad vairuotojas pasiimtų baldus ketvirtadienį, o penktadienį būtų Kanale. Aš rekomenduočiau bent savaitę, nes dokumentams reikia laiko, o jei reikia liftuoti ką nors – laiptininką įspėti. (Kartais laiptininkas tikras priešas.) Jei lauki paskutinės minutės, liksi tik su brangiais pasiūlymais arba be variantų. Ne visada pavyksta taip greitai.
Ar galiu pats vairuoti mikroautobusą iki Londono ar geriau samdyti vairuotoją?
Gali pats, jei turi B kategoriją ir mašina neviršija 3,5 tonos. Bet ar verta? Aš pats praleidau prie vairo valandų be skaičiaus, ir net mane vargina po 8 valandų. Jei nežinai, kas yra Doverio eilės ar prancūziškas apmokėjimas – gali pasiklysti ir praleisti keltą. Samdyti vairuotoją brangiau, bet tu miegsi namuose, daiktai važiuoja pas tave. Vienas variantas: nuomuoji mikriuką, krauni pats, bet vairuotoją samdai. Abu gerai, bet pirmam reikia laiko, antram – biudžeto.
Mašina, krovimas ir apsauga
Koks mikroautobusas geriausias baldų pervežimui į Jungtinę Karalystę?
Sprinteris, Crafteris arba Jumperis. Aš labiau linkęs prie ilgų bazių, nes standartinis mikriukas kartais per trumpas moduliniams baldams. Kubatūra svarbiausia – reikia apie 15 kubų buto baldams. Stumdomos durys iš šono pagalbo kai krauni. Aš dažnai sakau – kuo mažiau sukti galvos dėl įlįsimo, tuo geriau. Dar žiūrėk padangas. Kartą dėl prastų protektorių per lietų Prancūzijoj... nu, griuvom į griovį. Not fun.
Kaip apsaugoti baldus kelyje, kad nenukentėtų?
Antklodės, plėvelė, kartonas. Ir kampų apsaugos – privaloma. Aš vis dar prisimenu situaciją, kai vežėm stiklinį staliuką be apsaugos... atidarius duris Londone jis buvo šaškės. Kietąsias dalis – spintelės, komodos – reikia tvirtinti, kad neslankiotų. Naudojam diržus arba lynus. Jei kažkas banguoja, po 2000 kilometrų pamatysi įbrėžimus. Temperatūros pokytis medį šiek tiek veikia, bet ne taip traumuoja kaip nesaugus tvirtinimas.
Ar reikia specialių diržų ar pakanka improvizuoti?
Diržai yra standartas. Improvizacija – pavojinga. Gali panaudoti virvę, bet ar žinai kaip ją užrišti? Aš tiksliai ne visada žinau (čia reikia specialių mazgų, kuriuos moku biškį). Geriau ratchet diržai iš sporto parduotuvės, jie kainuoja 15 eurų. Kartą mačiau vaikiną, kuris baldelius laikė su... bungee virvėmis. Nuvažiavo. Aš nepatikėčiau, jei nepamačiau. Investuok į keturis penkis normalius diržus.
Kur dėti sunkiausius daiktus mašinoje?
Arčiau priekio, ant dugno. Fizika. Sunkūs daiktai viršuje = pavojus pasvirti posūkiuose. Aš dedu spintos nugarą į priekį, stalčius į sieną. Jei mikroautobusas be pertvaros – dar atsargiau. Vienas klientas norėjo dėti senovinę sekciją šonu. Aš sakau – tikrai ne. Jis įsivaizdavo kad taip saugiau. Ne, taip ji lūžta nuo inercijos. Taigi – sunku žemai, lengva aukštai, vidurys laisvas... nu ne orui, bet tvirtinimui. Jei kažkas traška kelyje, būtinai stabdyk ir patikrink.
Dokumentai, muitinė ir Brexit
Ar reikia dabar kokių nors leidimų gabenti asmeninius daiktus į UK?
Reikia. CMR tikriausiai nereikia jei asmeniniai daiktai ir tu pats veži, bet... štai čia aš jau ne 100 proc. tikras kaip ten su privačiais persikraustymais po Brexit. Geriau pasitikrink su muitinės agentu. Dažnai mes, pervežėjai, pildome inventory list – sąrašą daiktų su verte. Svarbu, kad nebūtų naujų parduotuvių dėžių. Muitininkai turi akis kaip eglutėm. Pamatę 12 IKEA dėžių – kils įtarimai prekybai.
Kas bus su muitine po Brexit, ar tikrai nieko nemokėti?
Brexitas viską apsunkino. Anksčiau pravažiuodavom kaip per kiemą, dabar – per Doverį su ilgesne patikra. Naudoti daiktai, priklausę tau metus, turėtų įeiti be muito. Bet čia teorija. Praktika – muitininkai gali užlaikyti, jei neturi tinkamų popierių. Buvo atvejis: vežėm į Birminghamą, klientas sakė „viskas tvarkoj“ o neturėjo UK gyvenimo įrodymo. Sulaikė 4 valandom. Tik dėl popierizmo. Kartais jie klausia kurioj gatvėj gyvensi, tai žinok adresą mintinai. Taigi pasiruošk.
Ar galiu vežti ir maisto produktus kartu su baldais?
Ne, nevežk. Absoliučiausiai ne. Ypač mėsos, pieno, kiaušinių. UK po Brexit labai griežta su maisto importu. Mačiau atvejų, kai klientai įsimetdavo dešrų „nuo mamos“. Muitinė randa, baudžia, kartais ir išmeta visą lukštą. Jei jau labai reikia – vežk tik fabriškai supakuotus produktus be gyvulinės kilmės. Geriau jau išvis ne. Atsimenu kaip kartą... na, šiaip jau ne pasakos metas, bet tikrai nevežk dešrelių. Nebent nori tapti anekdoto herojumi.
Kainos, rizika ir kaip neapsigauti
Kodėl vieni vežėjai prašo 800, o kiti 1800 eurų?
Rinka. Pigūs dažnai turi tuščias keliones atgal arba kombinuoja krovinius. Brangūs – exclusive servisas, draudimas, patyręs vairuotojas. Bet šitoj srityje yra daug šešėlio. 800 eurų gali būti puiki proga, o gali būti spąstai. Mačiau įmonių kurios ima avansą ir neatvažiuoja. Matęs tokių be draudimo – jei švilpteli, tu be sofos ir be pinigų. Rimtas vežėjas turės EC licenciją ir CMR draudimą. Žemesnė kaina ne visada reiškia reidą, bet paklausk kodėl.
Ar verta mokėti visą sumą prieš išvykimą?
Aš sakau – nebent 20-30 proc. avansą. Visa suma prieš – rizikinga. Būna, pasiima 800 eurų ir dingsta kaip į vandenį. Žinau tris tokius atvejus per paskutinius metus. Normalu – dalis prieš, dalis gavus. Jei per platformą – kitaip. Bet tiesiogiai dirbant su vairuotoju, prieš vesdamas pinigus, pasirašyk raštišką sutartį. Jokio popieriaus = jokių garantijų. Ir tai baisu, bet yra žmonių, kurie taip uždirba.
Kaip suprasti, ar vairuotojas ne banditėlis, kuris pasiims daiktus ir dings?
Pažiūrėk į vežėjo pėdsaką internete. Ar turi svetainę? Google apžvalgas? Rašo normaliai ar tik „ok bus paimam“? Rimtas verslininkas turi bent minimalų įvaizdį. Paprašyk licencijos numerio. Jei pradeda „nebūtina, viskas gerai, draugai“ – pabėk. Draugai ir biznis tarptautiniuose pervežimuose retai sueina. Kartą klientas pasitikėjo „pusbroliu“ – mikroautobusas su baldais nuvažiavo į neaiškią kryptį. Nepagailėk laiko patikrinimui.
Kas vyksta kelyje ir pristatymo realybė
Kas jei mikroautobusas suges kelyje į Angliją?
Suges – remontuojama. Normalus vežėjas turi techninę pagalbą Europoje. Bet tai užtrunka. Remontas kelyje Prancūzijoje gali kainuoti daugiau nei pas mus. Aš turėjau atvejį Belgijoje – 6 valandos stopas. Klientas Londone galvojo, kad pavogėm baldais. Ne, paprasčiausiai sugedo mašina. 8 valandos be jokio ryšio, nes vietoje nebuvo signalo. Vienintelė apsauga – geras draudimas ir kantriai veikiantis telefonas. Svarbu ir kad vairuotojas mokėtų angliškai perdavinėti info apie vėlavimą.
Kaip veikia pristatymas tiksliai į namus Londone, jei ten siauros gatvės?
Aha, čia smagiausia dalis. Londono gatvės – siauros. Kai kur nepravažiuoja net mikroautobusas. Tada vairuotojas stoja kiek gali arčiau ir nešasi. Aš perspėju – jei gyveni Hampsteade ar Notting Hill, paruošk 50 svarų arbatpinigių pagalbininkui. Vienas vairuotojas neatneš kampinės sofos į septintą aukštą be lifto. Būna ir taip kad atvežam iki įvažiavimo, o toliau – jūsų raumenys arba vėžimėlis.
Ar vairuotojas padės nešt baldus į butą antrame aukšte?
Taip, bet ribotai. Jei sutartai „kiemas-kiemas“ (angliškai kerbside), tai – kiemas. Jei sutartas pristatymas į vidų, padės. Bet aukštai be lifto kainuoja papildomai. Vienas vairuotojas gali nešti 40 kg spintą, bet jei baldų daug – reikia dviejų. Pasiklausk iš anksto, nes jei vairuotojas vienas, o butas be lifto, užsisėsi ant grindų ilgam. O ir jie žmonės, ne robotai. Aš pats esu nešęs sofą į trečią aukštą Londone – prakaitas liejosi nebūtai. Neloginga tikėtis, kad vienas perkraus viską.
Baisios istorijos ir kaip jų išvengti
Ar buvę atvejų, kai baldai tiesiog dingo kelyje?
Taip. Girdėjau apie atvejį iš Rygos pusės, bet principas tas pats. Vežėjas paėmė avansą, pakrauto, telefonas išjungtas. Arba parduoda kelyje tavo baldus, nes pasiūlė geriau. Skamba kaip filmas? Deja. Štai kodėl CMR važtaraštis svarbu. Dauguma sąžiningi, bet yra procentas. Jei kaina per maža, nėra oficialios įmonės, vairuotojas atsisako pasirašyti – rizikinga. Yra žmonių, kurie kelerius metus ieškojo teisybės per teismus. Galvos skausmas. Nepirk katės maiše.
Kodėl kartais kaina padidėja jau pakrauta jau viskas?
Aaa, šitas. Klasikinis triukas.