Kaip sekti krovinius į Angliją realiu laiku? Mūsų sistema padės

Kai atiduodi savo baldus ir dėžes vežėjui, prasideda keistas laikas, kai nežinai, ar viskas gerai. Aš keturiolika metų dirbu tarptautinių perkraustymų srityje ir galiu pasakyt – sekti krovinius į Angliją realiu laiku yra geriausias dalykas, kurį sukūrėme klientams. Bet ne visada tobula. Kartais stringa sistema, kartais vairuotojas pamiršta atnaujinti statusą, o kartais signalas paprasčiausiai dingsta tarp Lietuvos ir Lenkijos. Mūsų sistema padeda matyti didžiąją dalį kelio, bet svarbu suprasti, kaip ji veikia realybėje, ne reklaminiuose bukletuose. Toliau – kas vyksta iš tiesų.

Pradžia – kaip išvis suprasti tą stebėjimą

Ar galiu žinoti, kur mano daiktai kiekvieną minutę, nu tarkim kaip Uber?

Ne visai kaip Uber. Ten vairuotojas turi telefoną kišenėje ir matai kiekvieną posūkį. Mūsų krovinys keliauja sunkvežimiu per Europą, dažnai pro vietas, kur nėra gero ryšio. Matysi atnaujinimus, kai pervažiuoja svarbius taškus, bet jei tikiesi matyti, kaip taškas juda kas tris sekundes – nusivili. Būna, pusdienį nieko nesimato, o paskui staiga – Vokietija. Normalu, taip veikia logistika, ne taksi. Realiai geriau nei visiškai nieko nematyti.

Kas bus, jei aš pamiršiu tą nuorodą, kurią jūs atsiuntėte?

Oi, taip nutinka kokiai trečdaliui klientų. Gauni tą SMS su kodu, galvojai „numesiu į žinutes“, o paskui telefonas prisivalo senų pranešimų. Nieko baisaus. Rašyk arba skambink – atsiųsim iš naujo per kelias minutes. Kartais (o gal dažniau nei kartais) žmonės randa nuorodą spam aplankę. Svarbu, kad atpažintume pagal užsakymo numerį. Jei neturi šalia – gali būti sunkiau, bet didesnius krovinius atsimename. Nežinau kodėl, bet taip yra.

Reiškia, mano krovinys turi GPS, ar kaip jūs jį matot?

Ne, ne ant kiekvienos dėžės siųstuvas. GPS yra mašinoje, o tiksliau – navigacijoje ir mūsų platformoje. Baldai patys nepraneša, kur yra, praneša vairuotojas. Būna, mašinos keičiasi, ypač jei per Olandijos terminalus perskirsto. Tada sekimas gali „peršokti“ į kitą automobilį. Kartais atrodo, kad tavo sofa važiuoja atgal, o iš tikrųjų skiriasi įrenginiai. Maždaug prieš dvejus metus buvom turėję situaciją, kai… na, apie tą geriau ne.

Ar mano sofa matoma ekrane kaip tas taškas žemėlapyje?

Tikrai ne. Daugelis įsivaizduoja 3D vaizdą kaip filme. Realybėje matai statuso juostą ir koordinačių tašką. Sofa neįvardinama, matosi, kad „krovinys X“ juda maršrutu. Jei vežame tik tavo daiktus – žinai, kad tai tavo sofa. Jei dalinis krovinys – matai bendrą mašinos poziciją. Kartais skambina: „kodėl mano stalas prie Miuncheno, o aš norėjau į Bristolį?“ – stalas nemato nieko, mašina tiesiog važiuoja. GPS rodo mašiną, ne baldus. Juokinga, bet suprantama.

Techninis šlamštas ir telefonai

O jei aš naudoju tą seną telefoną, su kuriuo vargstu, ar veiksite?

Veikia, bet vaizdas bus toks pat lėtas kaip pats telefonas. Mūsų sistema nereikalauja naujausio iPhone. Ji veikia per naršyklę, paprastai. Jei atidaro Google arba Safari – užteks. Buvo ponia Panevėžyje, sakė, kad jos telefonas „iš pirmojo šimtmečio“, bet matė atnaujinimus. Tik vaizdas gal kreivokas. Geriau naudoti naujesnį, bet neatmesk seno gero prietaiso. Jei neveiks – paskambinsim ir pasakysim, kur mašina yra, nepradėsim vaidinti, kad „spauskite čia“.

Kodėl sistema rodo, kad krovinys Kaune, o vairuotojas jau Kuršėnuose?

Aha, klasika. Paprastai taip atsitinka, kai vieta neatnaujina realiu laiku. Vairuotojas paspaudė atnaujinimą dar Kaune, o tada valandą važiavo be ryšio. Arba pamiršo įjungti atnaujinimą pietaujant. Mes matome skirtingus duomenis back-offise, bet klientui rodo seną. Tai nereiškia, kad daiktai dingo. Dažniausiai reikia palaukti pusvalandį. Būna ir blogiau – kartais nesutampa dėl sistemos klaidos, tada skambinam vairuotojui. Čia nemalonus darbo momentas.

Ar man reikia kokios tai programėlės iš to Google Play?

Ne, geriau ne. Aš nemėgstu, kai reikia siųstis eilę programėlių, kurias užmirši po savaitės. Mūsų sistema veikia per naršyklę – atidari nuorodą ir žiūri. Gali įsisegti puslapį kaip žymelę. Kai kurie klientai tikisi kažkokios kaip „Waze“ aplikacijos. Nereikia. Vienintelis dalykas – internetas. Ant kaime pas močiute be wi-fi – žinoma, nekrausis. Bet čia jau ne programėlės kaltė. Atsidaryk per Chrome, Firefox, net per tą Samsung naršyklę – viskas funkcionuos.

Kartais neišeina prisijungti, tai ar tai reiškia, kad mano baldai dingo?

Dievaži, ne. Prisijungimo problemos – dažniausiai tavo internetas arba mūsų serveriai persikrauna. Baldai saugūs mašinoje, tikriausiai kažkur prie Čekijos sienos, o tu spaudi telefoną be reikalo. Per keturiolika metų mačiau du atvejus (na, gal tris), kai sistema neveikė rimčiau ir krovinys vėluodavo. Bet tai dėltechnikos gedimo, ne prisijungimo. Atsijunk, pagauk orą, pabandyk po dešimties minučių. Jei vis dar neina – rašyk, bet nereikia įsivaizduoti katastrofų. Mes irgi pavargstam nuo tų serverių.

Kas realiai vyksta kelyje į Angliją

Kiek laiko trunka, kol atsiranda pirmas atnaujinimas po pakrovimo?

Paprastai per kelias valandas. Jei pakrovė prieš vidurnaktį – gali būti rytoj. Vairuotojai nuvažiuoja ir pirmas atnaujinimas ateina, kai sustoja pirmajam poilsiui. Rugsėjį vyrukai pakrovė Kaune, nuvažiavo prie Gardino ir ten sustojo reguliariai – atsinaujino po keturių valandų. Klientė skambino po dviejų, klausė, ar išvažiavo. Taip, tik dar nebuvo kam paspausti mygtuko. Nesitikėk „krovinys juda“ per penkias minutes po pakrovimo. Realybė turi savo ritmą.

Ką daryti, jei krovinys jau dvi dienos stovi pasienyje, o jūsų sistema rodo tą patį?

Dvi dienos pasienyje – jau reikia veikti. Pasitaiko, kai dokumentuose bėdos ar muitinė tikrina. Sistema parodys „customs clearance“. Skambink mums, mes matome tą patį ir žinome daugiau nei ekranas. Bet gali būti, kad ir nežinome – muitinė laiko be paaiškinimų. Tada skambinam tenai ir einam per biurokratiją. Tavo pagalba reikalinga, jei reikia papildomų popierių. Bendradarbiavimas greitina. Jei sistema rodo tą patį ilgiau nei tris dienas – tikrai reikia žmogaus, ne kompiuterio.

Ar tikrai matysiu, kada krovinys išsikraus Londone, ar tik kai išvyko iš Vilniaus?

Iš principo turėtum matyti ir iškrovimą. Dideliame centre viskas skenuojama – atnaujinimas ateina greitai. Bet jei vežame tiesiai į butą Kentish Town (ar kaip ten parašyta? Kentish Town, taip) – vairuotojas turi pažymėti rankiniu. Kartais tai padaro tik grįžęs į mašiną po valandos, kartais pamiršta ir matom tik rytoj. Ne idealu. Svarbu žinot apytikslį langą, kada jie turi būti. O šiaip taip, Londone fiksuojasi, ypač jei pereina per mūsų terminalą.

Ką reiškia, jei sistema rodo „delays due to customs“ – ar čia jau bėda?

Tai reiškia, kad krovinys įstrigo muitinėje. Bėda? Ne visada milžiniška. Kartais trūksta vieno parašo, kartais tikrinama atsitiktine tvarka. Buvo atvejis, kai toks statusas kyšojo tris dienas, o paskui paaiškėjo, kad muitinės kompiuteris užstrigo. Duomenų bazės, žinai. Bet yra blogų situacijų – jei randa ką nors neįprasto (vieną kartą klientas prikrauto dviračių be dokumentų), tada bėda reali. Dažniausiai „delays“ baigiasi per 24–48 valandas. Bet geriau stebėti aktyviai.

Reiškia, jūsų vairuotojai praneša ranka kiekvieną kartą, kai pervažiuoja sieną?

Ne kiekvieną kartą ranka – didžiąją dalį daro GPS automatiškai. Bet vairuotojas patvirtina stoteles. Kartais pamiršta, kartais per Londono spūstis nespėja pagalvot apie mygtuką. Aš seniai važinėjau reisų ir galiu pasakyt – kai stovi eilėj prie M25, paskutinis dalykas galvoje yra atnaujint sistemą. Tada žmonės back-offise mato, kad mašina „stovi“, ir panikuoja. O jis tiesiog kvepia kamščiuose. Pusė automatinio, pusė rankinio. Kartais susimaišo ir gaunasi žmogiškas vaizdas su tarpais.

Kai kas nors eina blogai

Mūsų krovinys į Angliją vėluoja savaitę, o jūsų sistema vis tiek rodo „in transit“ – kodėl?

Čia vienas nemalonių dalykų. „In transit“ kartais bandoma nuslėpti problemą. Ne pas mus – apskritai industrijoje. Jei pas mus rodo „in transit“ savaitę – vadinasi, kažkas nepasikeitė sistemoje, nors realybėje mašina galbūt sugedo. Turėtum skambinti. Aš nesu visada už mūsų IT, kartais jie veluoja atnaujint statusą. Bet savaitė be naujienų – jau ne normalu. Būna, kad vežėjai bijo pranešti blogas naujienas. Geriau pasakyti tiesą. Tada klientas jaučiasi prastai, bet ne apgaunamas.

Ar galima gauti tikslią adresą, kur dabar stovi mašina su mano daiktais?

Techniškai taip, mes matome koordinates. Bet praktiškai tai „A1 greitkelis, 153 km“ arba „kažkur prie Varšuvos“. Tikslaus gatvės numerio nebus, vairuotojas sėdi greitkelyje, ne kavinėje. Jeigu stovi pernakt – matysi arčiau realaus adreso, pavyzdžiui „parkavimo zona, Dover“. Buvo klientas, kuris reikalavo gatvės ir namo numerio, o mašina kabojo autostradoje. GPS rodo vietą žemėlapyje, ne pašto indeksą. Jei labai reikia – skambinam vairuotojui, bet jis irgi ne visada žino pavadinimu.

Kas, jei aš matau, kad taškas ilgai stovi miške ar kažkokiam laukyme – ar čia vagystė?

Pirmas instinktas – panika. Bet dažniausiai ten tiesiog nėra kelio pavadinimo, todėl žemėlapis meta tašką į artimiausią plotą. Mes vadiname tai „miško sindromu“. Mašina stovi saugioje aikštelėje prie autostrados, o sistema meta į mišką už kilometro. Kartais vairuotojas paėmė pertrauką degalinėj, bet koordinatės meta į lauką. Nereiškia, kad pagrobė kėdes. Patikrinam, jei taškas stovi keistai ilgai. Jei matosi, kad juda normaliu maršrutu – ramus. Tikrai būna baisių istorijų industrijoj, bet su stebėjimu dažnai viskas paaiškėja anksčiau, nei spėji išsigąsti.

Sistema parodė „delivered“, bet aš nieko negavau – kaip čia yra?

Skubiai aiškinktis. Taip nutinka, kai vairuotojas pažymi prieš laiką, tarkim, atvažiavo į terminalą ir sistema suveikė automatiškai. Arba iškrovė pas kaimyną, o tu nebuvi namie. Skambink mums, duosim vietinio koordinatoriaus numerį Anglijoje. Buvo pavasarį, kai „delivered“ pasirodė dėl sandėlio darbuotojo – nuskavo iškeliaudamas iš patalpos. Realiai atvažiavo kitą dieną. Klaidos pasitaiko. Svarbu neišsigąsti. Nenumesk nieko, kol nepaskambini. Dažniausiai daiktai yra, tiesiog sistema pastato spąstus.

Mūsų sistema – kaip ja naudotis be streso

Kada tiksliai jūs atsiunčiate tą prisijungimą ir slaptažodį?

Dažniausiai tą pačią dieną, kai krovinys iškeliauja iš sandėlio. Kartais pusdieniu vėluojam – ypač jei penktadienį vakarop, tada siunčiam pirmadienį ryte. Ne todėl, kad nenori, tiesiog savaitgaliais niekas nebedirba prie kompiuterio. Jei lauki ilgiau nei parą – rašyk. Slaptažodį generuoja automatiškai, būna kvailas kaip „Krovinys2024!“ – užsirašyk kur nors. Aš pats pamirštu savo slaptažodžių, ką jau kalbėti apie kitus. Jei negauni, patikrink spamą. Kartais nukeliauja ten.

Ar mano šeimos narys gali žiūrėti tuos pačius duomenis su kitu telefonu?

Žinoma, nuoroda nėra surišta prie konkretaus telefono. Gali siųsti žmonai, vyrui, sūnui. Tik jei pasiunti pusseserei Australijon, ji matys Lietuvos laiką. Žmonės kartais nesusivokia dėl laiko zonų ir skambinėja naktį. Buvo, kad mama Žemaitijoj sekė sūnaus krovinį į Birmingemą ir kas valandą skambinėjo dukrai Londone. Šeimyninis chaosas. Geriau paskirti vieną koordinatorių šeimoj. O šiaip dalinkis kiek nori, nuorodos galiojimas ribotas kelias savaites.

Ką reiškia ta žalia juosta viršuje ekrane – ar čia viskas gerai?

Taip, žalia reiškia, kad krovinys juda pagal planą ir nėra kritinių įspėjimų. Bet nereiškia idealaus laiko – tik kad nėra situacijų, kurioms reikia tavo įsikišimo. Kartais žalia šviečia net jei pusdienį pavėlavo, nes sistema leidžia tam tikrą langą. Aš mėgstu žalią, ramina. Nepasitikėk ja aklai. Kartais „viskas gerai“, o kamputyje kuklus pranešimas „laukiama patikrinimo“. Tai jau nebe taip žalia. Pasižiūrėk smulkų rašymą po juosta, ten slepiasi tikroji info. O apskritai – žalia gera.

Gal yra kokia skubi pagalba, jei aš nieko nesuprantu toje sistemoje?

Yra. Turim telefoną, kuris prijungtas prie žmogaus, ne roboto. Kartais robotas atsako pirmas, bet paspausk mygtuką ir paklius pas mus. Savaitgalį vidurnaktį gali tekti palaukti ryto. Darbo metu atsakom iškart. Jei nemoki naudotis sistema – skambink kasdien ir mes pasakysim, kur mašina. Anksčiau tokių skambučių būdavo daugiau, dabar žmonės techniškesni. Bet jei esi garbaus amžiaus ir vargsti prie ekrano – skambink, nepasijuoksim. Geriau paskambinsi nei sėdėsi ir nervuosiesi prie ekrano. Žmogui žmogus.

Kainos, prognozės ir kitos bėdos

Ar stebėjimas realiu laiku turi įtakos kainai – ar tai brangiau nei paprastas pervežimas?

Šioks toks skirtumas yra. Realaus laiko sekimas reikalauja serverių, programinės įrangos – visa tai kainuoja. Mes nepridedam atskiro rublio, tiesiog tai įskaičiuota į bendrą paslaugos kainą. Jei lyginsi su pigiausiu pasiūlymu internete – ten tikrai nerasi gero stebėjimo, gal ir visai nerasi. Buvo klientas, kuris išsirinko vežėją už trisdešimt procentų pigiau, o ten sekimo išvis nebuvo. Tada tris savaites gyveno tamsoje. Taip, mūsų kaina aukštesnė, bet tu matai, kur daiktai. Ypač jei pervežami šeimos reliktai ar brangi technika. Verta.

Koks skirtumas tarp „realus laikas“ ir „atsinaujina kas 4 valandas“?

Skirtumas didelis. Pas mus matai pokytį, kai mašina pravažiuoja tašką, arba kas keletą valandų. „Kas keturias valandas“ – sena mokykla, kai vairuotojas ranka pranešdavo. Dabar retai kas taip dirba. Tenka pripažinti, kad kai kurie konkurentai vis dar taip vadina „stebejimu“. Jei skelbia „realus laikas“, o rodo tris taškus per savaitę – apgaulė. Mūsų sistema atsinaujina dažniau, bet irgi ne kas sekundę. Realiai maždaug kas 2–4 valandas, priklausomai nuo zonos. Galėčiau meluoti, kad kas minutę, bet kam to reikia.

Jei aš pats vežiau daiktus į Angliją, ar galėčiau juos stebėti taip pat gerai?

Ne, nebent esi IT specialistas ir susimontuoji GPS siųstuvą. Paprastai žmonės, kurie patys važiuoja, skambina žmonai kas porą valandų. Tai nėra stebėjimas. Profesionalioje sistemoje koordinatės tikrinamos automatiškai. Yra privačių GPS dėžučių nuomai, bet kainuoja. Aš asmeniškai nežinau, kaip jas prijungti prie telefono – galėčiau pabandyti, bet greičiausiai sugadinčiau laidus. Taigi jei svarstai savarankišką važiavimą dėl santaupų – atsižvelk, kad žinosi kelią tik pats sėdėdamas prie vairo. Jei veža kitas tavo vardu – tada jau ne.

Ar tos prognozuojamos datos realios, nes dažnai jos neatitinka?

Prognozės yra prognozės. Duodame langą „nuo–iki“, bet vairuotojai ne visada spėja. Įtakoja oras, eilės prie kanalo, dalykai, kurių nenumatysi. Anglijoje savaitgaliais draudimai dideliems vilkikams – jei atvažiuoja blogu metu, stovi iki pirmadienio. Nežinau tiksliai, kaip ten Anglijoj su tais naujais apribojimais nuo praėjusios žiemos, bet girdėjau, kad kai kurie terminalai užsidaro anksčiau. Tada krovinys laukia rytojaus. Jei matai „gruodžio 10“ – planuok tarp 10–12. Ne visada pataikom, bet stengiamės būti sąžiningi.

Jeigu aš vežu krovinį ne į Londoną, o į tą Birminghamą, ar sistema veikia lygiai taip pat?

Žinoma, Birmingham ar Mančesteris – tas pats. Sistema nepriklauso nuo miesto. Tiesa, Birmingham didesnis už Vilnių, bet čia jau kitka. GPS veikia visur, kur mobilus ryšys, Anglijoj net kaimuose geras. Į mažesnius miestus dažnai važiuoja ne pagrindinis trakas, o perdavimas per vietinį partnerį. Tada matysi tašką iki terminalo, o paskutiniai kilometrai su kita mašina. Sistema fiksuoja perdavimą. Faktiškai viskas veikia tolygiai, tik paskutinė kelionė kartais nebežiūrim itin tiksliai, nes perduodama vietiniams.

Išvada

Stebėjimas realiu laiku nepadaro perkraustymo į Angliją magišku. Vis tiek bus nežinomybių, vis tiek reikės kantrybės. Bet kai matai, kad tavo daiktai pervažiavo Lenkiją ir artėja prie kanalo, miegi gerokai ramiau. Mūsų sistema nėra tobula, kartais stringa, bet ji sukurta tūkstančiams realių važinėjimų per daugelį metų. Jei planuoji siuntimą į Jungtinę Karalystę – visada klausk apie sekimo galimybes. Tai labai padeda sumažinti stresą. O galiausiai svarbu ne taškai žemėlapyje, o sveikai atkeliavę baldai.