Kaip sekamas krovinių pervežimas į Angliją realiam laike?

Įvadas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau trylika metų, ir jei kas man sako, kad sekti krovinį į Angliją yra paprasta – paprastai šypsausi. Pasirodo, viskas kur kas sudėtingiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. GPS, programėlės, tiesioginiai skambučiai vairuotojams – šiuolaikinis krovinių sekimas turi daug sluoksnių, ir šiame straipsnyje noriu paprastai paaiškinti, kaip iš tikrųjų veikia realaus laiko stebėjimas, kokie įrankiai naudojami, ir kokius niuansus verta žinoti, kad naktį miegotum ramiai, o ne tikrintum telefono ekraną kas penkiolika minučių. Suprask, čia nebus jokios marketingo kalbos – tik tikrovė, kurią patyriau per šimtus perkrovimų į Britaniją.

Kaip veikia krovinių sekimo sistemos?

Kokius GPS įrenginius naudoja pervežimo įmonės?

Na, čia reikia pradėti nuo to, kad ne visos įmonės naudoja tą patį. Mažesni pervežėjai dažnai turi paprastus GPS trackerius, kurie rodo tik vietą – tarsi žemėlapyje tašką. Bet rimtesnės įmonės jau seniai naudoja telematikos sistemas, kurios renka duomenis apie kuro sąnaudas, greitį, variklio būklę ir net atidarymus/uždarymus šaldytuvų skyrių. Pavyzdžiui, viena mano nuolat dirbanti įmonė naudoja Webfleet sprendimą – ten galima matyti ne tik kur sunkvežimis yra dabar, bet ir kokiu greičiu važiuoja, ar šaldytuvas veikia, ar vairuotojas laikosi pertraukų. Tiesą sakant, kartais net per daug informacijos – kartą klientui rodžiau visą kelionės istoriją, ir jis klausė, ar aš tikrai turiu matyti, kada vairuotojas stabdėjo prie benzininės penkiolikai minučių ilgiau nei reikia. Na, taip – turiu, nes tai dalis mano darbo.

Ar GPS duomenys yra tikslūs?

Čia būčiau atsargus – GPS nėra neišsamus. Kartais pasitaiko signalo praradimo vietų, ypač tuneliuose, po tiltais arba kai sunkvežimis stovi uždaroje teritorijoje su metaline stogu. Taip pat pažymėčiau, kad kai kurie senesni įrenginiai turi kelių minučių vėlavimą – tai reiškia, kad matote, kur sunkvežimis buvo prieš penkias minutes, o ne šią akimirką. Bet šiuolaikinės sistemos jau gana tikslios – dažniausiai paklaida yra tik keli šimtai metrų, o tai visiškai priimtina, kai kalbame apie sunkvežimį, kuris didelis kaip namas. Dar vienas niuansas – vairuotojai kartais išjungia GPS, nors tai draudžiama pagal sutartį. Aš pats su tokia situacija susidūriau prieš kelerius metus, kai vairuotojas „pamiršo" įjungti įrenginį ir mes tris valandas nežinojome, kur jis. Po to incidento pas mus atsirado papildoma kontrolė.

Kas yra telematikos sistema ir ar ji būtina?

Telematikos sistema – tai iš esmės išplėstas GPS su daugiau funkcijų. Jei jums reikia tik žinoti, kur automobilis – užtenka paprasto trackerio. Bet jei vežate šaldytus produktus į Angliją, jums reikia matyti ir temperatūrą, ir durų atidarymo istoriją, ir gal net dokumentų nuotraukas. Čia jau kalbame apie telematiką. Aš visada sakau klientams – jei vežate kažką vertingo ar jautraus, neklauskit ar reikia, o tiesiog reikalaukit, nes tai jūsų ramybės kaina. Vienas mano klientų vežė vaistus į Londoną ir jam buvo kritiškai svarbu matyti temperatūros grafiką visą kelią – ir tai jam kainavo papildomus 50 eurų per pervežimą, bet jis miega ramiai, o aš turiu įrodymą, jei kas nors ne taip.

Kokius duomenis galima sekti?

Ar galima matyti tikslų pristatymo laiką?

Čia reikia būti sąžiningam – tikslų laiką numatyti yra sunku, nes keliai keičiasi, eismo sąlygos keičiasi, ir net vairuotojo sveikata gali turėti įtakos. Bet šiuolaikinės sistemos naudoja eismo duomenis ir istorinius maršrutus, kad pateiktų prognozuojamą laiką. Pavyzdžiui, jei žinote, kad šiandien penktadienis ir bus spūstis prie Doverio – sistema jums parodys realesnį laiką nei paprastas atstumo dalijimas iš greičio. Aš pats visada pridedu bent dvi valandas prie bet kokios prognozės, kai kalbame apie pervežimą į Angliją – geriau maloniai nustebinti klientą, nei apvilti.

Ką reiškia „realus laikas" šiame kontekste?

Realus laikas – tai sąlyginis terminas. Kai kurios sistemos atnaujina duomenis kas kelias sekundes, kitos – kas kelias minutes. Svarbu žinoti, kokio dažnio jums reikia. Jei jūsų verslas priklauso nuo tos informacijos – pavyzdžiui, jums reikia žinoti, ar sunkvežimis jau atvyko į sandėlį – tuomet jums reikia sistemos su dažnu atnaujinimu. Bet čia dar reikia paminėti, kad „realus laikas" priklauso ir nuo interneto ryšio sunkvežimyje – jei vairuotojas važiuoja per zonas su silpnu signalu, duomenys gali vėluoti. Kartą turėjome situaciją, kai sistema rodė, kad sunkvežimis stovi vietoje jau pusvalandį, o iš tikrųjų jis tiesiog važiavo per kalną su blogu ryšiu – vairuotojas paskambino ir viską paaiškino, bet tas pusvalandis buvo nervų.

Ar galima sekti krovinio būklę, o ne tik sunkvežimio vietą?

Čia jau kalbame apie pažangesnes sistemas. Yra specialūs sensoriai, kurie matuoja temperatūrą, drėgmę, smūgius ir net oro sudėtį konteineryje. Jei vežate vaisius ar daržoves – jums reikia temperatūros ir drėgmės. Jei vežate elektroniką – jums reikia smūgio sensorių. Jei vežate chemikalus – galbūt reikia ir oro sudėties matuoklių. Šie sensoriai jungiami prie telematikos sistemos ir duomenis siunčia kartu su GPS koordinatėmis. Žinoma, visa tai kainuoja papildomai, bet jei jūsų krovinys vertas tūkstančių – tai tikrai verta investicija.

Kokias programas naudoja pervežėjai?

Ar yra vienos populiariausios programos?

Jei kalbame apie Lietuvos rinką, dažniausiai sutinku Webfleet, Samsara, Trimble ir Gurtam. Kiekviena turi savo privalumų – Webfleet gerai integruojasi su verslo sistemomis, Samsara turi labai gerą mobiliąją programėlę, Gurtam yra pigesnis variantas mažesnėms įmonėms. Bet čia svarbu paminėti, kad programa yra tik įrankis – svarbiausia yra žmogus, kuris ja naudojasi. Aš mačiau įmones su brangiausia sistema, kuriančias chaosą, ir įmones su paprastesniais įrankiais, bet puikiai viską valdančias. Tai kaip su automobiliais – Ferrari neatleis blogo vairuotojo.

Ar klientai gali patys sekti krovinį?

Daugelis pervežėjų siunčia klientams prisijungimus prie stebėjimo sistemos arba specialius linkus, kuriuos atidarius matoma vieša krovinio padėtis. Čia vėlgi – priklauso nuo įmonės. Aš pats siūlau klientams SMS su nuoroda, kur jie gali matyti, kur šiuo metu yra jų krovinys. Tai labai paprasta ir veiksminga – nereikia jokios registracijos, tiesiog atidarai ir matai. Bet čia reikia žinoti, kad kai kurie pervežėjai baiminasi saugumo – jie nenorileido atviros prieigos, nes bijo, kad konkurentai matys jų maršrutus. Suprantama, bet mano nuomone, skaidrumas kuria pasitikėjimą, o pasitikėjimas atneša klientus.

Ką daryti, jei pervežėjas nesuteikia sekimo galimybės?

Čia jau raudona vėliava. Jei pervežėlis sako, kad „sekti nereikia, mes viską žinome" arba kad „tai papildoma paslauga" – aš būčiau atsargus. Šiuolaikiniame pasaulyje sekti krovinį yra standartas, o ne išimtis. Jei įmonė to nesugeba ar nenori padaryti – tai sako kažką apie jų požiūrį į klientą. Aš rekomenduočiau ieškoti kito pervežėjo, nes jei jie taip elgiasi dėl sekimo, kaip jie elgiasi dėl kitų dalykų? Be to, yra trečiųjų šalių programos, kurias galite įsigyti patys – pavyzdžiui, paprastas GPS trackeris, kurį įdėsite į krovinį ir stebėsite savo telefonu. Tai kainuoja keliasdešimt eurų, bet jūs turite savo duomenis.

Kokie yra dažniausiai naudojami sekimo būdai?

Kaip veikia tiesioginis vairuotojo ryšys?

Seniausias ir kartais patikimiausias būdas – tiesiog paskambinti vairuotojui. Taip, kartais GPS sistema rodo vienką, o vairuotojas žino geriau, nes jis mato pro langą. Pavyzdžiui, GPS gali rodyti, kad jis važiuoja greitkelyje, bet iš tikrųjų jis stovi eilėje prie keltuvo, nes sistema neatnaujino duomenų. Aš visada turiu vairuotojo telefono numerį ir nesislapstau jo nesuteikdamas klientams. Žinoma, tai reikalauja laiko – vairuotojas negali atsiliepti kas penkiolika minučių, jei jis vairuoja. Bet bent jau žinote, kad ryšys yra, jei kas nors rimto.

Ar naudojami palydoviniai ryšiai?

Taip, ypač didelėse įmonėse. Palydovinis ryšys veikia ten, kur mobilusis neveikia – pavyzdžiui, atvirame jūros vandenyne arba labai atokiose vietovėse. Bet Lietuvos ir Anglijos kelyje tai retai reikalinga, nes teritorija gerai padengta mobiliojo ryšio tinklais. Vis dėlto, jei jūsų krovinys keliauja per Kanalo tunelį arba keltu – ten kartais ryšys gali būti ribotas, ir čia palydovinis ryšys tampa naudingas. Paprastai tai jau yra įtraukta į telematikos sistemą, todėl jums nereikia dėl to galvoti atskirai.

Kaip veikia automatiniai pranešimai?

Dažnai sistemos siunčia automatiškus pranešimus, kai įvyksta tam tikri įvykiai – pavyzdžiui, sunkvežimis atvyko į nustatytą vietą, paliko tam tikrą zoną, arba temperatūra pakilo per daug. Tai labai patogu, nes jums nereikia nuolat tikrinti programos – sistema pati jums praneša. Aš turiu nustatytus pranešimus savo klientams: kai sunkvežimis išvažiuoja iš sandėlio, kai pereina sieną, ir kai atvyksta į paskirties vietą. Tai sutaupo daug laiko ir nervų.

Kokie yra sienų kirtimo ypatumai?

Kaip sekamas krovinys per sieną?

Sienų kirtimas yra vienas sudėtingiausių momentų sekti, nes dažnai ten nėra WiFi ar mobiliojo ryšio, o sunkvežimis gali ilgai laukti. Bet šiuolaikinės sistemos turi „buffer" funkciją – jos saugo duomenis ir išsiunčia juos, kai ryšys atsiranda. Taip pat sienos perėjimo punktuose dažnai yra specialūs stebėjimo taškai, kurie fiksuoja sunkvežimio buvimą. Pavyzdžiui, Doverio uoste yra kameros, kurios matuoja eismo srautą, ir pervežėjai gali naudotis šiais duomenimis. Aš pats visada prašau klientų turėti kantrybės su sienų sekimu – kartais sistema rodo, kad sunkvežimis stovi prie sienos dvi valandas, nors iš tikrųjų jis jau seniai kirto, tiesiog ryšys buvo prarastas.

Kokie yra skirtumai tarp skirtingų sienų punktų?

Na, čia reikia žinoti, kad ne visos sienos vienodos. Doveris yra populiariausias ir dažniausiai labiausiai apkrautas. Keltas į Kalė turi savo specifiką – ten reikia laukti eilėje į keltą, o tai gali užtrukti. Čanelio tunelis yra greitesnis, bet ten kitokios procedūros. Kiekvienas iš šių maršrutų turi savo sekimo ypatybes, ir patyręs pervežėlis žinos, ko tikėtis. Aš visada perspėju klientus – jei jūsų krovinys eina per Doverį penktadienį vakare, ruoškiteсь laukti ilgiau nei paprastai.

Ar galima numatyti sienos laukimo laiką?

Yra tam tikrų įrankių, kurie rodo esamą eismo situaciją prie sienų – pavyzdžiui, P&O Ferries turi savo programą su eismo informacija, arba galima naudoti bendras eismo stebėjimo priemones. Bet čia reikia būti realistasu – eismas keičiasi labai greitai, ir tai, kas buvo prieš valandą, gali būti visai kitaip dabar. Geriausia, ką galite padaryti – turėti gerą pervežėlį, kuris žino šiuos maršrutus ir gali suteikti realią informaciją, o ne tik žiūrėti į ekraną.

Kokie yra dažniausi klientų klausimai?

Kodėl mano krovinys rodomas kitur nei tikėjausi?

Čia gali būti kelios priežastys. Pirma – GPS paklaida, kurią jau minėjau. Antra – sistema rodo sunkvežimio vietą, o ne krovinio, ir jei krovinys buvo perkeltas į kitą transporto priemonę (pavyzdžiui, mažesnį sunkvežimį paskutiniam etapui), jums reikės laukti, kol bus atnaujinti duomenys. Trečia – kartais pervežėjai naudoja „hub" sistemą, kur krovinys laikomas sandėlyje ir vėliau gabenamas kitu transportu. Jei jums svarbu žinoti tiksliai – visada klauskite pervežėjo, o ne tik žiūrėkite į žemėlapį.

Ar galiu gauti istoriją, kur buvo mano krovinys?

Taip, dauguma sistemų saugo istorinius duomenis. Jums gali prireikti šios informacijos, jei kyla ginčas dėl pristatymo laiko arba jei norite patikrinti, ar viskas vyko sklandžiai. Aš visada siūlau klientams prašyti šios informacijos, jei jie turi kokių nors abejonių. Kartą turėjome situaciją, kai klientui buvo pasakyta, kad krovinys buvo pristatytas laiku, bet istorija parodė, kad sunkvežimis stovėjo sandėlyje visą dieną – tai buvo svarbu ginče dėl baudos.

Ką daryti, jei sistema rodo, kad kažkas ne taip?

Pirmiausia – nes panikuokite. Kartais sistema rodo klaidingus duomenis dėl techninių trikdžių. Bet jei problema kartojasi arba jei matote kažką rimto – nedelsdami susisiekite su pervežėju. Geriau paskambinti ir paklausti, nei tylėti ir spėlioti. Aš pats turiu nustatytą protokolą – jei sistema rodo kažką neįprasto, pirmiausia tikrinu rankiniu būdu, o paskui susisieku su vairuotoju. Dažniausiai paaiškėja, kad tai buvo klaidingas signalas, bet kartais tai buvo reali problema, kurią reikėjo spręsti.

Kaip dažnai turėčiau tikrinti krovinio vietą?

Čia priklauso nuo jūsų situacijos. Jei viskas vyksta pagal planą – užtenka kartą ar du per dieną. Bet jei yra kokių nors problemų arba jei krovinys yra ypatingai svarbus – tuomet dažniau tikrinti yra suprantama. Aš pats rekomenduoju nustatyti automatiškus pranešimus ir pasikliauti jais, o ne tikrinti rankiniu būdu nuolat. Taip sutaupysite laiko ir nervų. Be to, jei jūsų verslas priklauso nuo nuolatinio sekimo – galbūt verta investuoti į savo pačių sistemą, o ne pasikliauti vien pervežėjo duomenimis.

Ar sekimo kaina įskaičiuota į pervežimo kainą?

Dažniausiai taip – šiuolaikiniame pervežime sekti krovinį yra standartinė paslauga, kuri įeina į bendrą kainą. Bet čia būčiau atsargus – visada skaitykite sutartį ir aiškinkitės, kas yra įtraukta. Kai kurios įmonės siūlo papildomas sekimo paslaugas už papildomą kainą – pavyzdžiui, detalizuotas ataskaitas, specialius pranešimus arba prieigą prie pažangesnės sistemos. Jei jums to nereikia – gerai, bet jei reikia – būkite tikri, kad už tai mokate.

Ką daryti jei pervežėjas neatsako į mano klausimus apie sekimą?

Čia vėlgi – raudona vėliava. Jei pervežėlis ignoruoja jūsų klausimus arba atsako miglotai – tai blogas ženklas. Geras pervežėlis supranta, kad klientui svarbu žinoti, kur yra jo krovinys, ir atsako aiškiai ir greitai. Aš pats visada sakau klientams – jei jums neaišku, klauskite dar kartą. O jei atsakymai visada neaiškūs – galbūt laikas keisti pervežėlį. Yra daug gerų įmonių, kurios vertina skaidrumą.

Kokie yra naujausi sekimo technologijų pokyčiai?

Ar naudojamas dirbtinis intelektas sekimui?

Taip, ir tai tampa vis labiau paplitę. Dirbtinis intelektas naudojamas prognozuojant pristatymo laiką, nustatant anomalijas maršrutuose ir net optimizuojant kelius. Pavyzdžiui, sistema gali pastebėti, kad tam tikru metu tam tikruose keliuose visada susidaro spūstys, ir rekomenduoti kitą maršrutą. Aš mačiau tokių sistemų demonstracijas, bet pats dar nenaudoju kasdieniniame darbe – galbūt per kitus metus. Čia reikia pripažinti, kad aš ne visada bėgu prie naujausių technologijų – kartais senesni, patikrinti metodai veikia geriau nei naujovės.

Kas bus ateityje su krovinių sekimu?

Manau, kad ateityje sekimas taps dar tikslesnis ir prieinamesnis. Jau dabar matome tendenciją, kad net mažos įmonės naudoja GPS, o kainos krenta. Greitu laiku tikriausiai bus standartas turėti galimybę matyti ne tik kur krovinys yra, bet ir jo būklė realiu laiku – ar produktai šaldyti tinkamai, ar pakuotės nepažeistos, ir pan. Bet čia mano spėjimas – aš nesu technologijų ekspertas, tiesiog matau, kaip keičiasi rinka per pastaruosius metus.

Ar verta naudoti savo sekimo įrenginį?

Jei jūsų pervežėlis nesuteikia pakankamos sekimo galimybės – taip, verta. Yra nebrangių GPS įrenginių, kuriuos galima įsigyti internetu ir įdėti į krovinį. Jie veikia su paprasta programėle telefonoje ir rodo vietą. Bet čia reikia žinoti – jei pervežėlis sužinos, kad jį sekate, jis gali būti nepatenkintas. Geriau iš anksto susitarti dėl sekimo, o jei įmonė priešinasi – ieškokite kitos. Aš asmeniškai neturėjau poreikio naudoti savo įrenginio, nes dirbu su įmonėmis, kurios teikia pilną informaciją.

Išvada

Krovinių pervežimo į Angliją sekimas realiu laiku šiais laikais yra standartinė paslauga, ir jūs turėtumėte reikalauti skaidrių duomenų. GPS sistemos, telematikos sprendimai ir tiesioginis ryšys su vairuotojais – visa tai sudaro šiuolaikinio pervežimo pagrindą. Svarbiausia yra rasti pervežėlį, kuris supranta, kad jums reikia žinoti, kur yra jūsų krovinys, ir teikia aiškią informaciją be papildomų klausimų. Jei kas nors neveikia – klauskite, reikalaukite ir, jei reikia, keiskite. Jūsų ramybė verta daugiau nei keliasdešimt eurų skirtumas kainoje. O jei viskas vyksta sklandžiai – mėgaukitės tuo ir naktį miegokite, o ne tikrinate telefono ekraną kas penkiolika minučių.