Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Kaip saugiai supakuoti trapius asmeninius daiktus į Angliją?
Įvadas
Supakuoti trapius daiktus į Angliją – tai ne tik dėžučių lipdymas. Čia reikia galvoti apie ilgą kelią, muitinę, temperatūros pokyčius krovinyje ir tai, kad kažkas kitas kraus tavo daiktus (jei naudoji paslaugas). Per 9 metus dirbdamas su pervežimais į Angliją mačiau viską – nuo lūžusių porcelianinių lėlių iki sveikų sulankstytų stiklo induų, kurie atkeliavo kaip nauji. Svarbiausia žinoti, ką daryti prieš kraustomą dieną, o ne bandyti gelbėti padėtį paskutinę minutę. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip iš tikrųjų veikia supakavimas, kokios klaidos kainuoja brangiausiai ir ką verta padaryti kitaip. (čia tiesiog dalinuosi tuo, ką pats išmokau per šimtus perkraustymų)
Pagrindiniai supakavimo principai
Ar tikrai reikia supakuoti viską pačiam?
Dažnas žmogus mano, kad jei moka perkraustymo kompanijai, tai ši viską padarys už jį. Na, iš dalies taip – bet tik iš dalies. Profesionalai supakuos baldus, išardys lovelius, sukibs paveikslus. Tačiau jūsų asmeniniai trapi daiktai – tai jūsų atsakomybė. Kodėl? Nes niekas nežino, kas jums svarbu ir kaip tai supakuoti tinkamai. Vienas mano klientas praėjusiais metais patyrė 400 svarų nuostolį dėl sulūžusios senelės vazos, kuri buvo įdėta į dėžę su kitais daiktais be jokios apsaugos. Jis sakė, kad manė, jog "perkraustytojai žino, ką daro". Tačiau jie žino, kaip krauti krovinius, o ne kaip saugoti jūsų asmeninę atmintį.
Kada pradėti ruoštis?
Idealiai – bent 3-4 savaitės prieš planuojamą išvykimą. Taip, žinau, kad dauguma žmonių pradeda galvoti apie tai likus savaitei. Bet tada viskas vyksta skubotai, o skuba – pagrindinė trapių daikto žudikė. Aš pats visada pradedu nuo to, ką vadinu "lėtuoju supakavimu" – pirmiausia susirenkama medžiaga (dėžės, burbulinė plėvelė, popierius), paskui per kelis vakarus supakuojami mažiau svarbūs daiktai, o likus savaitei – tie, kurie tikrai svarbūs. Taip išvengiama to jausmo, kai reikia viską daryti per vieną naktį.
Kokios medžiagos tikrai reikalingos?
Čia pasakysiu kaip yra – dauguma žmonių perka per daug kartono, bet per mažai apsaugos medžiagų viduje. Jums reikės: tvirtų dėžių (ne bet kokių – būtent skirtų trapiems daiktams, su dvigubom sienom), burbulinės plėvelės (kiek įmanoma daugiau), putų polistireno gabalėlių, krepinio popieriaus, kempinėlių arba senų rankšluosčių, lipnios juostos (kiek galima storesnės), žymeklių (aiškiai rašyti "TRAPU" ir "ŠIS PUSĘ Į VIRŠŲ"). Vienas patarimas – nepamirškite pakankamai burbulinės plėvelės. Aš visada sakau klientams: geriau turėti per daug nei per mažai. O jei liks – na, turėsite kuo apsaugoti daiktus kitą kartą.
Dėžių parinkimas ir paruošimas
Kokio dydžio dėžės geriausios trapiems daiktams?
Čia yra vienas svarbiausių momentų, kurį dauguma žmonių pamiršta. Dėžės dydis priklauso nuo to, ką dedate vidun. Per didelė dėžė su keliais mažais daiktais – blogai, nes tie daiktai judės viduje ir suduš. Per maža dėžė su daugybe daiktų – dar blogiau, nes viskas bus suspausta ir neišvengiamai kažkas sulūš. Taisyklė paprasta: dėžė turi būti tokio dydžio, kad užpildytumėte ją maždaug 80-90% ir liktų vietos apsauginei medžiagai viršuje. Aš pats visada naudoju vidutinio dydžio dėžes – maždaug 40x40x30 cm. Jos pakanka daugumai asmeninių daiktų ir yra pakankamai lengvos, kad jas būtų galima pakelti vienam žmogui (o kraustytojai tikrai dėkos).
Ar galima naudoti senas dėžes iš parduotuvės?
Gali, bet atsargiai. Mačiau žmones, kurie atneša dėžes iš "IKEA" ar "Amazon" ir mano, kad jos tinka. Iš dalies taip – jei dėžė tvirta ir nesulankstyta. Bet dažniausiai tos dėžės yra skirtos vienam naudojimui ir po kelių kartų jau nebeatlaiko svorio. Be to, jos dažnai būna su pradurtais kampais arba su drėgmės žymėmis. Aš rekomenduoju pirkti naujas dėžes iš specializuotų tiekėjų arba naudoti tas, kurias duoda perkraustymo kompanija (jei duoda). Tiesa, čia reikia pasitikslinti – kai kurios kompanijos tikrai duoda nemokamas dėžes, kitos ima už jas pinigus. Pasiteiraukite iš anksto, nes tai gali būti papildomos 30-50 svarų išlaidos.
Kaip teisingai paruošti dėžę viduje?
Pagrindinė klaida, kurią matau – žmonės deda daiktus į tuščią dėžę ir tik viršuje įmeta kelis popieriaus lapus. Taip nedaro niekas. Teisingas būdas: pirma, dėžės dugnas išklotas storesniu sluoksniu burbulinės plėvelės arba putų. Antra, kiekvienas daiktas dedamas atskirai ir kiekvienas šonas apsupamas apsaugine medžiaga. Trečia, tarp daiktų paliekami tarpai, kurie užpildomi popieriumi arba putomis. Ketvirta, viršutinis sluoksnis – dar vienas sluoksnis apsauginės medžiagos ir tik tada uždaroma dėžė. Vienas mano klientas paliko seną porceliano servizą savo močiutei – 12 lėkščių, 12 puodelių. Supakavo jas į vieną dėžę, kiekvieną atskirai įvyniojęs į popierių. Viršuje dar įdėjo rankšluostį. Dėžė atkeliavo sveika. Viskas priklauso nuo to, kiek laiko ir pastangų skiriate.
Konkrečių daiktų pakavimas
Kaip supakuoti porcelianą ir keramiką?
Porcelianas ir keramika – tai mano kasdienybė. Čia reikia žinoti kelis dalykus. Pirma, kiekvienas indas dedamas į atskirą "maišelį" iš burbulinės plėvelės. Antra, jei indai yra su dangčiais – dangtis dedamas atskirai, apsuptas popieriumi, o ne uždėtas ant indo. Trečia, jei turite indų su rankenomis – rankena yra pažeidžiamiausia vieta, todėl būtinai papildomai apsaugoma. Ketvirta, jei indai yra brangūs ar labai svarbūs – galima naudoti specialius poroloninius indų laikiklius, kurie parduodami prekybos centruose. Jie nėra brangūs, bet skirtumas yra milžiniškas. Vienas patarimas – jei turite labai brangius indus, pvz., "Wedgwood" ar panašius, gal verta juos vežtis rankiniame bagaže, o ne krovinyje. Taip bus ramiau ir jums, ir daiktams.
Ką daryti su stiklo indais ir veidrodžiais?
Stiklas yra pats sunkiausias atvejis, nes jo neištaisysi – jei sulūžo, tai viskas. Veidrodžiai dar blogiau, nes jie dideli ir ploni. Stiklo indus (vazos, buteliai, stikliniai dubenys) aš visada dedu į dėžes su storesnėmis sienomis ir kiekvieną atskirai įvynioju į burbulinę plėvelę du kartus. Po to – į dėžę su tarpais, užpildytais popieriumi. Veidrodžiams reikia specialaus požiūrio: jie dedami vertikaliai (ne horizontaliai), kiekvienas veidrodis atskirai, su kampuose įdėtomis kempinėlėmis arba putomis, ir visada pažymėti "TRAPU – STIKLAS". Be to, jei veidrodis didelis (pvz., vonios kambario arba spintelės), geriau jį išimti iš rėmo ir supakuoti atskirai – taip sumažėja rizika, kad rėmas bus apgadintas arba veidrodis iškris. (čia tikrai rekomenduoju nepagailėti laiko – veidrodžiai kainuoja brangiai)
Kaip elgtis su paveikslais ir rėmais?
Paveikslai – tai atskira kategorija, nes jie gali būti labai brangūs ir labai jautrūs. Jei paveikslas mažas (iki 30x40 cm), jį galima supakuoti kaip stiklą – į dėžę su burbuline plėvele, kampuose apsaugotais kempinėlėmis. Jei paveikslas didelis – reikia naudoti specialias dėžes arba kartoninius vamzdelius, į kuriuos paveikslas suvyniojamas su popieriumi. Svarbu: niekada nedėkite paveikslo į dėžę su kitais daiktais. Paveikslas turi savo dėžę. Rėmai, jei yra mediniai, yra atsparesni, bet jų kampai visada apsaugomi kampučiais iš kartono ar putų. Vienas mano klientas vežė keturis didelius aliejinius paveikslus iš Lietuvos. Sumokėjo papildomai už specialias dėžes ir viską supakavo pats. Visi keturi atkeliavo sveiki. Jis sakė, kad gaila būtų buvę prarasti, nes vienas buvo jo tėčio tapytas.
Ką daryti su kristaliniais indais?
Kristalas yra sunkesnis už paprastą stiklą, bet tuo pačiu ir trapesnis. Čia reikia dar daugiau apsaugos. Aš visada rekomenduoju kiekvieną kristalinį indą dėti į atskirą dėžę, jei įmanoma. Jei ne – tai bent jau kiekvienas indas turi savo "kamerą" iš burbulinės plėvelės, o tarp indų – storesnis sluoksnis popieriaus. Kristalas taip pat jautrus temperatūros pokyčiams, todėl jei vežate per žiemą, galvojate apie papildomą izoliaciją. Vienas patarimas: jei kristaliniai indai yra labai brangūs arba seniai, gal verta pasidomėti draudimu. Perkraustymo kompanijos dažnai siūlo papildomą draudimą trapiems daiktams – tai kainuoja papildomai, bet jei kas nors nutiks, bent jau bus kompensacija.
Specifinės situacijos
Kaip supakuoti muzikos instrumentus?
Muzikos instrumentai – tai mano asmeninė aistra, nes pats turiu keletą gitarų ir žinau, kaip tai svarbu. Styginiai instrumentai (gitaros, smuikai, violančėlės) yra jautrūs drėgmei ir temperatūros pokyčiams, todėl jiems reikia specialių dėžių. Gitaroms geriausia naudoti standžias gigbags arba dėžes, kurios yra skirtos būtent tam modeliui. Smuikams – kietas dėklas su vidine apsauga. Jei neturite specialios dėžės, galima naudoti minkštą dėklą, bet prieš tai instrumentas dedamas į maišelį nuo dulkių, o viduje dėklo – papildoma apsauga iš minkštų medžiagų. Vienas svarbus dalykas: niekada nedėkite instrumentų su kitais daiktais, nes jie gali būti suspausti arba užstrigti. Jie turi savo vietą, savo dėžę.
Kaip elgtis su senomis nuotraukomis ir albumais?
Nuotraukos – tai galbūt pats jautriausias dalykas, kurį žmonės vežasi. Jos nėra trapios fizine prasme, bet yra neatstatomos. Senos nuotraukos (ypač spalvotos, pagamintos iki 2000-ųjų) yra jautrios šviesai, drėgmei ir temperatūros pokyčiams. Jas geriausia dėti į hermetiškas plastikines dėžutes arba maišelius, o tuos – į kietą dėžę. Albumus reikia laikoti horizontaliai, o ne vertikaliai, nes kitaip jie gali išsilenkti. Jei turite atskiras nuotraukas, kurios nėra albume, jas sudėkite į plastikinius lapus ir tada į dėžę. Vienas patarimas: jei nuotraukų labai daug, galvokite apie tai, kad galbūt verta jas skenuoti ar fotografuoti prieš išvežant. Taip turėsite kopiją, jei kas nors nutiks originalams.
Ką daryti su kolekciniais daiktais?
Kolekcijos – tai labai plati kategorija: monetos, pašto ženklai, senoviniai žaislai, vinilo plokštelės, knygos. Kiekvienam reikia savo požiūrio. Monetos ir ženklai – geriausia dėti į specialius albumus arba dėžutes, kurios yra skirtos būtent jums, ir viską sudėti į mažą, bet tvirtą dėžę. Vinilo plokštelės – jas reikia laikoti vertikaliai, bet ne per daug suspaustas, nes kitaip jos išsilenks. Geriausia naudoti dėžes, kurios yra skirtos būtent plokštelėms. Knygos – sunkios, todėl dėžės turi būti tvirtos, o knygos dedamos horizontaliai, ne vertikaliai. Vienas mano klientas vežė per 300 vinilo plokštelių iš Vilniaus į Londoną. Jas sudėjo į specialias dėžes, kiekvieną atskirai, su kartoniniais tarpais. Visos atkeliavo sveikos. Bet jis pats sakė, kad prieš tai gerai pasidomėjo, kaip tai daryti teisingai.
Praktiniai patarimai kasdien
Ar verta naudoti oro pagalves?
Oro pagalvės (bubble wrap) – taip, bet su protu. Jos puikiai tinka kaip papildoma apsauga tarp daiktų, bet jų nereikia dėti per daug, nes jos užima vietą ir nededa jokios naudos, jei jau yra pakankamai kitos apsaugos. Aš naudoju oro pagalves taip: maždaug vienas sluoksnis dugne, tarp didelių daiktų, ir vienas sluoksnis viršuje prieš uždarant dėžę. Tiek. Kitiems tarpams naudoju popierių arba putas. Per daug oro pagalvių – tai pinigų švaistymas ir papildomas svoris, o tai reiškia didesnę kainą už pervežimą.
Kaip žymėti dėžes?
Čia labai svarbu būti aiškiems. Kiekviena dėžė su trapiais daiktais turi būti pažymėta bent dviem būdais: žodžiu "TRAPU" ir rodykle, rodančia, kuris puses yra viršus. Aš taip pat rekomenduoju žymėti dėžes pagal turinį – pvz., "Porcelianas – virtuvė", "Stiklas – svetainė". Taip bus lengviau tiek jums, tiek kraustytojams suprasti, kas kur. Ir dar vienas patarimas: jei dėžė yra ypač trapi, parašykite "ATSARGIAI – LENGVA" arba "NESPARTINTI". Taip kraustytojai žinos, kad su šia dėže reikia elgtis ypatingai atsargiai.
Kiek dėžės turėtų sverti?
Taisyklė paprasta: viena dėžė neturėtų sverti daugiau nei 15-20 kg. Jei sveria daugiau – dalinkite į mažesnes dėžes. Kodėl? Nes sunkias dėžes lengviau numesti, jas sunkiau kelti, ir jos dažniau patenka į problemas. Be to, perkraustymo kompanijos dažnai turi svorio limitus, virš kurių ima papildomus mokesčius. Geriau turėti daugiau mažų dėžių nei keletą milžiniškų. Vienas mano patarimas: pirkite virtuvinę svarstyklę ir pasvėrinkite kiekvieną dėžę prieš uždarydami. Tai trunka minutę, bet gali išgelbėti daiktus.
Ar reikia dėti džioviklius ar drėgmės sugeriklius?
Jei vežate per žiemą arba per šaltesnius mėnesius – taip, verta. Dėžės viduje gali susikaupti drėgmė, ypač jei kelionė trunka ilgai. Drėgmės sugerikliai (silica gel arba panašūs) yra nebrangūs ir lengvai prieinami. Jie dedami į dėžę prieš uždarant, maždaug 2-3 paketėliai į vidutinio dydžio dėžę. Žinoma, jei vežate vasarą ir oras sausas – tai nėra būtina. Bet aš visada sakau: geriau turėti ir nereikėti, nei reikėti ir neturėti.
Dažnos klaidos ir kaip jų išvengti
Kokia didžiausia klaida, kurią matote?
Didžiausia klaida – tai manymas, kad "bus gerai". Žmonės deda daiktus į dėžes be jokios apsaugos, nes "jis tvirtas" arba "jis tikriausiai neišsils". Po to stebisi, kodėl kažkas sulūžo. Kitas variantas – per didelis pasitikėjimas perkraustymo kompanija. Taip, jie profesionalai, bet jie nežino jūsų daiktų vertės ir reikšmės. Jie žino, kaip krauti krovinius, o ne kaip saugoti jūsų senelės vazos. Trečia didelė klaida – tai skuba. Visi visada pradeda per vėlai ir tada viską meta skubotai. O skuba – tai pagrindinis priešas.
Ką daryti, jei neturiu pakankamai laiko?
Jei tikrai neturite laiko, yra variantas: susitvarkykite bent svarbiausius daiktus patys, o likusius palikite profesionalams. Bet tada turite aiškiai pažymėti, kas svarbu. Užrašykite ant dėžės "Svarbu" arba "Pirma eilė". Pasikalbėkite su perkraustymo kompanija iš anksto ir paaiškinkite situaciją. Jie dažnai gali skirti papildomą žmogų arba papildomą dėmesį jūsų dėžėms. Vienas patarimas: jei turite labai brangių daiktu, geriau juos vežtis rankiniame bagaže, jei įmanoma. Taip būsite tikri, kad jie saugūs.
Kaip elgtis su daiktais, kurie netelpa į dėžę?
Kai kurie daiktai yra per dideli įprastoms dėžėms – pvz., dideli veidrodžiai, lentynos, dideli vazos. Jiems reikia specialaus požiūrio. Pirma, galima užsisakyti dideles dėžes iš specializuotų tiekėjų. Antra, galima naudoti kartoninius vamzdelius (ypač paveikslams). Trečia, galima supakuoti įvyniojant į storą burbulinę plėvelę ir dedant į dėžę su atviromis viršumi, jei ji bus kraunama paskutinė ir viršuje. Ketvirta, jei daiktas tikrai netelpa į jokią dėžę, galima jį apsaugoti vietoje ir paprašyti kraustytojų, kad jie supakuotų jį naudodami savo medžiagas. Tai kainuoja papildomai, bet kartais verta.
Darbas su perkraustymo kompanija
Kaip pasirinkti tinkamą kompaniją?
Pasirinkti kompaniją – tai svarbus žingsnis, nes nuo to priklausys, kaip bus elgiamasi su jūsų daiktais. Aš visada rekomenduoju: pirma, pasidomėkite atsiliepimais internete (bet ne tik vienoje vietoje). Antra, pasikalbėkite su jais asmeniškai ir paklauskite, kaip jie elgiasi su trapiais daiktais. Trečia, pasitikslinkite, ar jie turi draudimą ir ką jis apima. Ketvirta, palyginkite keletą kompanijų ir jų kainas. Penkta, niekada nesirinkite tik pagal kainą – pigiausiai dažnai reiškia blogiausiai. Vienas mano patarimas: jei kompanija siūlo labai žemą kainą, tikėtina, kad jie sutaupys kažkur kitur – o tai gali būti jūsų daiktų kokybė.
Ką reikia aptarti su jais iš anksto?
Prieš pasirašydami sutartį, aptarkite kelis dalykus: pirma, ar jie teiks dėžes ir kiek; antra, kaip jie žymi trapias dėžes; trečia, ar turite galimybę pirma surūšiuoti savo daiktus; ketvirta, kokia jų politika dėl sugadintų daiktų; penkta, ar galima papildomai apdrausti; šešta, koks jų patirtis su tarptautiniais pervežimais į Angliją. Kuo daugiau klausimų užduosite, tuo aiškiau bus, ar ši kompanija jums tinka. Aš pats visada sakau klientams: geriau paklausti per daug nei per mažai. Juk kalbame apie jūsų daiktus.
Ar verta naudoti papildomą draudimą?
Trumpai – taip, verta. Standartinė perkraustymo kompanijos draudimas dažnai padengia tik dalį vertės arba turi didelius atskaitymus. Papildomas draudimas (jei jį siūlo) gali būti brangesnis, bet suteikia ramybę. Čia reikia pasverti: jei vežate brangius daiktus, papildomas draudimas tikrai vertas. Jei vežate paprastus, kasdienius daiktus – galbūt užtenka standartinio. Vienas patarimas: prieš pirkdami papildomą draudimą, pasidomėkite, ką konkrečiai jis apima ir kokios jo sąlygos. Nes kartais pasirodo, kad draudimas galioja tik tam tikrais atvejais.
Išvada
Supakuoti trapius asmeninius daiktus į Angliją nėra taip sunku, kaip gali atrodyti – reikia tik laiko, tinkamų medžiagų ir šiek tiek dėmesio. Svarbiausia pradėti iš anksto, naudoti pakankamai apsaugos medžiagų, aiškiai žymėti dėžes ir pasikalbėti su perkraustymo kompanija apie tai, kas jums svarbu. Nepamirškite, kad niekas neprižiūri jūsų daiktų taip, kaip jūs pats – todėl geriau investuoti laiko į tinkamą supakavimą, nei vėliau gailėtis dėl sulūžusio daikto. O jei kyla klausimų – visada galite pasitarti su profesionalais, kurie kasdien dirba su šiais dalykais. Sėkmės su perkraustymu!