Kaip saugiai išsiųsti siuntinius į Angliją mikroautobusu?

Daugiau nei dešimt metų kapstausi po tarptautinius perkraustymus – tai reiškia, kad esu prisikasęs visko: nuo kruopščiai supakuotų dėžių iki tokių, kurios byra dar prieš pakraunant. Jei galvojate apie siuntinius į Angliją mikroautobusu, greičiausiai ieškote pigesnio ir lankstesnio būdo nei DHL ar pašto dėžės. Iš principo taip ir yra, bet yra keli niuansai, kuriuos žinoti pravartu. Nes kai kuriems klientams atrodo, kad mikroautobuso vairuotojas – tai tas pats kas kurjeris, tik su didesne mašina. O realybė visai kitokia. Čia tau ne servisas su draudimu kiekvienam lagaminui. Čia reikia šiek tiek proto iš abiejų pusių.

Kainos ir pagrindiai dalykai

Kiek maždaug kainuoja išsiųsti dėžę į Londoną mikroautobusu?

Na, žiūrėk. Jei dėžė iki 30 kg ir ne didesnė už standartinį lagaminą, dažniausiai skaičiuojama nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų. Bet jei tenka gabenti didžiulę spintą ar keturias dėžes – kaina jau kitokia. Vairuotojai dažniausiai skaičiuoja pagal užimamą vietą arba bendrą svorį. Kai kurie ima už kilometrą, bet tokių mažiau. Priklauso ir nuo to, ar pristatymas duris į duris, ar reikės kur nors Midlands išsiimti patiems. Šiaip geriausia parašyti į kelias grupes Facebook'e ir palyginti pasiūlymus, bet ten atsargiai – ne visi, kurie skelbiasi, realiai turi mikroautobusą.

Ar mikroautobusas saugiau nei siųsti per paštą?

Saugiau... hmm. Tai pusiau tiesa. Kadangi daiktų per daug neperkrauna – kartais saugiau, mažiau rankų liečia tavo dėžę. Bet iš kitos pusės, paštas bent jau turi standartinę atsakomybę ir sekimo numerį. O štai pervežėjas mikroautobusu – čia jau kaip sėkmė. Pažįstu rinkoje rimtų vyrukų, kurie elgiasi kaip su savo daiktais. Bet yra ir tokių, kur pakrauna daiktus, apsiuva brezentu ir važiuoja kaip šventa karvė per visas duobes. Tai realiai saugumas labai priklauso nuo to, kas vairuoja. Ne nuo transporto tipo.

Kiek laiko važiuoja siuntinys iš Vilniaus į Angliją mikroautobusu?

Paprastai jei išvažiuoja savaitės viduryje, iki savaitgalio jau būna Londone ar kur socialesnėje vietoje. Trukmė apie tris – keturias dienas, žinoma, jei nėra eilių kelyje ar problemų su krovininiu keltu. Kartais pasitaiko, kad vairuotojas pasiima dar vieną siuntinį iš kokių Gdansko ir truputį nukrypsta. Tai pridėkite dieną. Būna ir taip: mikroautobusas sulaužo pusasesį Prancūzijoje ir stovi dvi dienas. Retai, bet būna. Planuokite ne pagal rekordinį greitį, o pagal realybę.

Ar galiu pasiųsti gyvą augalą kartu su siuntiniais į Angliją?

O Dieve, nesiųskit. Aš tiksliai nežinau ar visiškai draudžiama, bet po Brexit Anglijos pasienis yra maniakai dėl fitosanitarinių sertifikatų. Pamenu, klientė siuntė palmių vazonėlį – muitinėje išrašė kažkokį įspėjimą, be to, augalas nukentėjo nuo šalio kelyje. Nebent tai kokia sausa svogūnų krepšelis, bet net ir tada... Kam rizikuoti? Geriau paleiskite draugui užaugintą pinigų pavedimu ir tegul nusiperka ten pat Londone. Pigiau išeis ir nervų mažiau.

Kada reikia nuvežti siuntinį, jei mikroautobusas išvyksta penktadienį?

Idealiai – trečiadienį arba ketvirtadienį. Tikrai ne penktadienį ryte. Nes vairuotojas turi dar viską susidėlioti mašinoje, kad daiktai nevartytųsi kaip ledais. Jei atneši paskutinę minutę, gali gauti atgal – netilpo, atvažiuos kitą kartą. Arba blogiau: jis ten sukaišo tavo dėžę virš visko ir kelionės pabaigoje ji byra. Yra buvęs toks atvejis. Geriau paduoti anksčiau arba suderinti tikslų laiką.

Pakavimas ir daiktų tvarka

Ar reikia dvigubų dėžių, ar užtenka vienos storos?

Dviguba dėžė visada yra geriau, bet pripažinsiu – daug žmonių taupo. Jei siunčiate knygas – vien sluoksnis kartono gali neatlaikyti, nes knygos sunkios. O štai drabužiams ar pagalvėms tiks ir paprastesnė. Aš asmeniškai patariu: dėžė viduje, o jei turite dar vieną šiek tiek didesnę – į ją įkišti tą pirmą. Tarp sluoksnių – burbulinę plėvelę. Nekenkia ir kartono kampams sudėti. Žinote, kartais pas mus klientas atneša daiktus Ikea maišuose ir klausia, kodėl per kelionę subyrėjo. Na taip... ne maišas yra transportavimo forma.

Ar galima siųsti dviratį, nenuardžius rato?

Galima, bet vairuotojas keiksis. Rimtai. Dviratis su ratu užima beprotiškai daug vietos, o mikroautobusuose vietos nėra begalinės. Jeigu išardote ratą, nuimate pedalus – jis tampa plokštesnis. Tada lengviau prispausti prie sienos, pritvirtinti diržais. Kitaip jis voliosis po visą bagažinę ir gali subadyti kito kliento kartoną. Aš mačiau situaciją, kai nedėvimas šalmas spaudėsi prie lempos keitiklio ir abu daiktai atkeliavo su įbrėžimais. Tad nuardykite, pritvirtinkite.

Kas atsitiks, jei dėžėje paliksiu skystą muilą, kuris išsilieja?

Tada turėsite labai švarius, bet labai piktus kaimynus krovinio atžvilgiu. Buvęs atvejis: klientė siuntė penkias dėžes, viena viduje – skystas muilas be dangtelio. Stuktelėjo ties Kauno apvažiavimu, butelis atsidarė. Rezultatas – jos drabužiai kvepėjo levandomis, bet kito kliento dokumentai irgi kvepėjo. Vairuotojas buvo įsiutęs, nes teko valyti bagažinę valandą. Skystus daiktus reikia dvigubai hermetizuoti, o geriau – nevežti tokių mikroautobusu, jei nėra būtinybės. Juk stabteli ir pajudama staigiai.

Kiek kilogramų vienas mikroautobusas paprastai gabena?

Teoriškai jie registruoti iki pusantros tonos krovinio. Bet aš mačiau, kaip krauna ir daugiau. Rimti pervežėjai skaičiuoja svorį ir vietą, bet yra tokių, kur bando sutalpinti tris kambarys pervežimus į vieną Ford Transit. Tada stabdymo kelias ilgesnis, važiuoja nekaip, o tavo daiktai tiesiog spaudžiami kaip spaustuvėje. Jei pervežėjas sako, kad jau beveik pilnas, nepykite – tai gerai. Reiškia, jis neperkrauna. Tai tie patikimesni.

Ar muitai labai baudžia po Brexit?

Na, Brexit viską apsunkino. Dovanos iki trisdešimt devynių svarų sterlingų paprastai neapmokestinamos, bet reikia sąrašo. Jei siunčiate naujus daiktus parduotuvei ar asmeniniam verslui – ten jau kitokia istorija. Kartais muitininkai nekreipia dėmesio į mažas asmenines dėžes, o kartais patikrina kiekvieną. Priklauso nuo nuotaikos, nuo eilės, nuo... nežinau, gal mėnulio fazės. Sąžiningai pildykite deklaracijas, nes melas čia labai greitai atsiverčia baudomis.

Dokumentai ir pasienio reikalai

Ar pakanka ranka rašyto sąrašo popieriuje?

Žinokit, ranka rašytas sąrašas geresnis nei nieko. Bet jei jau esu sąžiningas – geriau turėti atspausdintą sąrašą dviem kalbomis. Dokumentas turėtų būti aiškus. Būna, kad pasieninyje sako: „kas čia per raštelis“, bet aš mačiau ir puikiai praleidžiamus ranka užrašytus. (Nors iš tikrųjų reikėtų visada turėti skenuotą versiją atsargai). Kiekvienas pasienietis skirtingas, tad geriau būti saugiems nei aiškintis prie jų stalo po aštuonių valandų važiavimo. Svarbiausia – turėti bent kažką, o ne tuščią kosmetinę.

Ką reiškia EORI numeris ir ar man jo reikia siuntiniui į Angliją?

EORI... hmm. Tai toks registracijos numeris verslams, kurie prekiauja su trečiosiomis šalimis. Asmeniniams daiktams, kai siunti draugei porą dėžių su savo striukėmis ir puodais – man atrodo, nereikia. Bet jei siuntinys komercinis, ten jau be EORI nieko nepadarysi. Sakau „man atrodo“, nes būna įvairių niuansų su muitinėmis. Geriau pasiklausti paties pervežėjo, kai jis jums rašo sąmatą. Jei jis rimtas, pasakys tiksliai. Jei nežino – čia jau signalas apie jo patirtį.

Ar reikia vertimo į anglų kalbą dokumentams?

Ne visada privaloma, bet praktiškai – taip. Ypač jei sąraše yra techninių daiktų: ne „kablis“, o „coat hook“. Aš dar nemačiau, kad lietuviškai parašytas sąrašas sukeltų katastrofą, bet suprantamumas svarbus. Kartais pasieniečiai prašo paprasčiausiai paaiškinti, kas viduje. Jei turite anglišką sąrašą – greičiau praleidžia. Tai investicija į jūsų laiką, ne į popierių. Būna, kad žmogus apskritai nieko nesuveda – tada tenka atidarinėti ir parodyti. O tai nervina visus.

Ar tikrins kiekvieną dėžę kelyje į Angliją?

Ne, tikrinimas atrankinis. Bet žinokit, buvo toks atvejis: viename mikroautobuse važiavo dvylika skirtingų siuntinių, o muitininkai sustabdė dėl vienos dėžės, kuri atrodė įtartinai – daug elektros laidų. Ir ką jūs manot? Patikrino VISAS dėžes. Atidarė kiekvieną. Tai truko keturias valandas. Kitų klientų kačiukų maistas šiltai stovėjo. Vairuotojas beveik pravirko. Tai taip, dažniausiai tikrina vieną, bet jei pakliūna į tokią pamainą – pasiruoškite.

Kaip išsirinkti pervežėją ir ko saugotis

Kaip atpažinti patikimą mikroautobuso pervežėją?

Jei jis turi tik gražų skelbimą Facebook'e – dar nieko nereiškia. Tikri pervežėjai siunčia nuotraukas tikro mikroautobuso, žino tikslų važiavimo laiką. Gali pasakyti, kur yra ES pusėje. Paklauskite vežėjo pažymėjimo. Jeigu atsako „ach, numesim, broli, nesvarbu“ – bėkit. Buvę, kad žmonės sumokėjo avansą, o vaikinas pradingo su šimtu eurų kaip į vandenį. Rimti žmonės nedirba slaptai.

Ar normalu, kad prašo visos sumos iš karto prieš kelionę?

Ne, tai keista. Standartas – trisdešimt arba penkiasdešimt procentų prieš tai, kad užsirezervuotų vietą. Liekaną sumokate gavę nuotrauką, kad siuntinys įkrautas, arba atsiimdami. Jei prašo visos sumos į priekį, ypač grynais į sąskaitą be jokio dokumento – labai didelė raudona vėliava. Aš negaliu pasakyti, kad visi taip darantys yra sukčiai, bet... iš tikrųjų beveik visi tokie yra sukčiai. Bent jau mano praktikoje. Geriau permokėti už patikimą, nei penkias savaites nervintis dėl kelių eurų sutaupymo.

Ką daryti, jei pervežėjas vėluoja dvi savaites ir nekelia telefono?

Oi, čia blogiausia vieta. Jei neturėjote jokio raštiško patvirtinimo – liksit be nieko. Teoriškai galima kreiptis į policiją dėl apgavystės, bet dažniausiai sumos per mažos, kad imtųsi rimtai. Buvęs atvejis: klientas skambino man po trijų savaičių, nes jo pervežėjas dingo. Aš jam niekuo nepadėjau, tiesiog pasiūliau kitą reisą. Bet išmokimas toks – visada bent jau el. paštu arba žinute patvirtinkite datą ir sąlygas. Jei žmogus rimtas, neįsižeis dėl to. O jei įsižeidžia – vadinasi, kažkas ne taip.

Ar privalomas raštiškas sutartis, ar užtenka žodinių pažadų?

Raštiškai. Bent jau SMS ar el. laiškas. Kai kas sako, kad per daug rimta, bet supraskite – mikroautobusai kerta kelias šalis, o jūs nežinote to žmogaus. Žodiniai pažadai geri, kol viskas sklandu. Kai prasideda problemos – žodžių nebeiškinsi. Aš pats kartais garsiai pasakau klientui, o po to dar pakartoju žinute, kad būtų juoda ant balto. Tai nėra nepasitikėjimas, tai profesionalumas. Nereikia dvidešimt puslapių, užtenka paprastą sąmatą su data ir įsipareigojimais.

Kas atsakingas, jei kas nors sudūžta kelyje

Kas kaltas, jei važiuojant sudūžta mano stiklai dėžėje?

Čia pilka zona. Jei stiklai buvo blogai supakuoti – kaltas siuntėjas. Jei vairuotojas važiavo kaip beprotis per duobes ir nepristačė dėžių – kaltas jis. Bet įrodyti tai sunku. Rimtesnės įmonės turi draudimą, bet mikroautobusų sektoriuje dažnai būna tik civilinis atsakomybės draudimas, kuris dengia ne viską. Geriausias patarimas – neprisiminti senovinių veidrodžių be apsaugos. O jei jau siunčiate – užrašykite ant dėžės „DAUG ATSAKINGAI, STIKLAS“. Nors žinokit, kai kurie vairuotojai net neskaito.

Ar mikroautobuso siuntos būna draustos atskirai?

Retai. Kai kurie turi krovinio draudimą, bet daugelis – ne. Jie kliaunasi atsargumu ir jūsų pakavimu. Tai nereiškia, kad blogi, tiesiog rinkos realybė. Jei norite absoliutaus saugumo – siųskite per DPD ar UPS, ten viskas apdrausta. O jei renkatės privatų mikroautobusą – saugumas yra kruopštus pakavimas ir patikimas vairuotojas. Kartais klientai pyksta: „o kodėl neapdrausta?“ Ogi todėl, kad kaina tada būtų visai kitokia.

Ar galiu stebėti, kur yra mano siuntinys dabar?

Ne taip, kaip siuntose per kurjerines. Ten atidarai programėlę ir matai, kad busas Katedros aikštėje. Čia dažniausiai gaunate žinutę: „išvažiavau“, „esu prie Lenkijos sienos“, „rytoj Londone“. Kartais vairuotojas atsiunčia nuotrauką iš keltu. Tai daugiau žmogiškas kontaktas nei GPS monitoringas. Būna, kad žmonės nerimauja ir skambina kas tris valandas. Aš suprantu jūsų nerimą, bet jei mikroautobusas dar tik Vokietijoje, nereikia skambinti po kelis kartus. Patikėkit, jis ten yra.

Keistesni atvejai ir paskutiniai patarimai

Ar galiu išsiųsti mažą šaldytuvą mikroautobusu?

Galima, bet duris geriau užteipyti ar surišti. Važiuojant šaldytuvas gali atsidaryti, ir tada arba subraižo sieną, arba voliosis. Buvęs atvejis: vienas šaldytukas Citroën bagažinėje pradėjo voliotis, nes prisismaugę buvo kiti daiktai. Garsas toks, kad vairuotojas galvojo, avarija. Be to, po kelių dienų jame įsismaugs pelėsiai. Geriau išdžiovinti prieš tai. Ai, dar – jei labai senas, gal nebeveškit; freonas kartais sukelia muitinių įtarimų.

Ką daryti, jei draugas Londone negali būti namuose pristatymo metu?

Sutarkite su kaimynu. Arba su parduotuvininku žemiau. Rimti pervežėjai turi +/- dienos langą, bet ne valandos tikslumu. Vairuotojas paskambins iš karto kai atvažiuoja, bet jei niekas neatidaro – problema. Kai kurie palieka sandėlyje už dvidešimt svarų per dieną. Kitas variantas – pristatymas į saugomą punktą, bet jų mažai turi sutarčių. Nepalikite visko paskutinei minutei. Būna, kad žmonės sako „palik prie durų“, bet Londone tai rizikinga – ne dėl vairuotojo, o dėl praeivių.

Ar negalima siųsti maisto produktų, net jei tai sausainiai?

Sausainiai... turbūt galima. Bet aš tiksliai nežinau, kur eina ta riba. Šviežias maistas, mėsa, pieno produktai – tikrai ne. Sausi produktai, sandariai supakuoti, nekomerciniai – muitinė paprastai nekreipia dėmesio. Bet buvo atvejis, kai atėmė šviežią ruginę duoną. Kodėl? Nežinia. Gal kvapas suintrigavo. Aš asmeniškai patarčiau: jei tai ne lietuviškas šakočio pyragas, kurio draugui labai reikia – nesiųskite. Verčiau atsiųskite pinigų pavedimą ir tegul nusiperka Tesco.

Išvada

Taigi, siuntiniai į Angliją mikroautobusu yra puikus būdas sutaupyti, jei žinote su kuo dirbate. Nepamirškite pakuotės, nesiųskit skysčių be dangčio, ir visada – visada – turėkit ką nors raštu. Po Brexit reikia truputį daugiau galvoti, bet kai surandat normalų vežėją, viskas einasi sklandžiau nei per didžiąsias kurjerines. O jei abejojate – geriau paklauskite dviejų žmonių, nei gailėkitės vieno leidimo. Sėkmingo kelio jūsų dėžėms.