Kaip pigiai išsiųsti dalinius baldus į Angliją?

Sveiki. Jau kokia dvidešimt keturi metai kai oficialiai vežioju baldus, dėžes, katilus – viską, ką tik galima įkrauti į fūrą. Dažniausias klausimas, kurį girdžiu telefonu, ypač nuo 2021-ųjų: kaip pigiai išsiųsti dalinius baldus į Angliją? Atsakymas paprastas nėra. Ne todėl, kad noriu painioti, bet todėl, kad kiekvienas atvejis kaip atskira istorija. Vieni veža seną sofą mamai į Birminghamą, kiti – septynias kėdes ir šaldytuvą į Bristolį. Taisyklės panašios, bet kainos ir bėdos skiriasi. Jei nori sužinoti, kaip neišmesti pinigų per langą ir nepasigauti blogų vežėjų – skaityk toliau. Pasakosiu taip, lyg sėdėtume prie kavos, be jokių slidžių frazių.

Kaina ir kaip čia sutaupyti be nuostolių

Kiek maždaug kainuoja išsiųsti dalinį baldų krovinį į Angliją?

Nu, žiūrėk. Jei turi tik komodą ir porą kėdžių, gali išsisukti ir su šešiais šimtais eurų, kartais pigiau kai akcija. Bet jei tai dalinis fūros krovinys iš Kauno į Londoną, reali kaina dažniausiai svyruoja nuo aštuonių iki dvylikos šimtų. Visko priklauso nuo apimties, ar reikia nešti laiptais, ar pats atveži į terminalą. Būna ir pigiau siūlančių – maždaug keturi šimtai – bet tada budėk. Kartais tas mažas kainas meta tarpininkai, kurie paskui parduoda tavo daiktus kitam maršrutui. Realiai pigiai išsiųsti dalinius baldus į Angliją įmanoma, tik reikia kantrybės rinktis.

Ar galiu sumažinti kainą, jei pats atvežu daiktus į jūsų sandėlį?

Gali, ir dar kaip. Vadinasi, tai "iki terminalo" paslauga. Aš visada sakau klientams: jei turi draugą su furgonu, atvežk pats į Vilniaus ar Klaipėdos terminalą. Sutaupysi kokius šimtą ar du. Ne visi tai daro, nes tingi, nu bet tada ir mokėk. Aš pats esu matęs tokių, kurie taip sutaupė, bet paskui skundžiasi, kad rūsyje neprikrovė tiksliai – nu čia jau ne mano problem. Terminalas yra terminalas, ten fūros krauna pagal grafiką. Jeigu nori pigiausio varianto, tai vienas iš paprasčiausių kelių.

Kodėl vienos įmonės sako tris šimtus, o kitos – tūkstantį už tuos pačius baldus? Aš jau pasimes.

Aš irgi pasimesčiau tavo vietoj, bet jau nebemesiu, nes esu matęs iš vidaus. Ta tris šimtus dažnai meta platformos, kurios surenka užsakymą, o paskui ieško, kas paims. Kai niekas neima už tris šimtus, skambina: "oi, kaina pakilo". Kitos įmonės, kurios sako tūkstantį, turi savą parką, draudimą ir garantiją. Moki ne tik už kelią, bet ir už ramybę. Pigiai išsiųsti dalinius baldus į Angliją galima per tą auksvidurį – apie šešis–devynis šimtus. Pasirinkdamas už tris šimtus rizikuoji, kad vežėjas tiesiog apleis krovinį kelyje. Taip būna.

Ar pasitaiko atgalinių reisų, kai fūra važiuoja tuščia iš Anglijos, ir paima pigiau?

Pasitaiko, bet reikia sezono ir laiko. Kai fūra iškrovė Londone ir grįžta namo, savininkas nori paimti dalinį krovinį už pusę kainos, kad bent ką nors uždirbtų. Tokių langų negaliu pažadėti konkrečiai dienai. Gali tekti laukti savaitę ar dvi. Jei turi laiko – super. Jeigu tavo mamai reikia sofos iki penktadienio – nepavyks. Po Kalėdų tokių reisų mažiau, nes visi veža dovanas. Aš paprastai sakau: jei neturi termino – bandyk pigiau. Bet ne kiekviena savaitė tinka, tenka palaukti palankaus tarpsnio.

Ką reiškia "dalinis krovinys" ir kodėl jis pigesnis nei pilnas?

Dalnis krovinys – angliškai LTL – reiškia, kad tavo daiktai užima tik dalį fūros, o likusią dalį krauna kitų klientų daiktai. Savininkas surenka keletą užsakymų ir taip užpildo mašiną. Tu moki ne už visą fūrą, o už kubus. Logiška, kad pigiau. Bet yra minusas: fūra važiuoja per keletą miestų, tavo baldai gali būti perkraunami. Kartais du kartus – kokioj nors Vokietijos perkrovos stotyje. Aš esu matęs, kaip dėl to vienas stalas atsidūrė tris dienas vėliau nei komoda. Tokios jau realybės, su tuo reikia susitaikyti.

Pakavimas – ar tikrai reikia tos kartono dėžės?

Ar aš galiu baldus siųsti visiškai nepakuotus, jie gi tvirti daiktai?

Gali, bet tik jei nori, kad atvažiuotų su įbrėžimais. Stalas iš ąžuolo neatrodo trapus, bet važiuojant tris tūkstančius kilometrų jis trinasi į kitus baldus. Be pakavimo – garantuotai bus žymių. Kartais klientai sako: "kam tos plėvelės, juk metalas". Metalas trinasi į metalą ir dėl drėgmės rūdija. Supakuoti kainuoja, aišku, bet paskui nereikia verkti. Geriau sumokėti trisdešimt eurų plėvelei ir popieriui, negu gauti subraižytą šaldytuvą Anglijoje. Ypač kai parduodi – potencialus pirkėjas iškart pamato defektus ir kainą meta žemyn.

O jei neturiu laiko supakuoti ir paprašau jūsų žmonių?

Mes galim, bet tai kainuos. Ir ne tik pinigus, bet ir laiko derinimą. Kartais klientas man paskambina ryte: "negalit šiandien?" Negaliu, turiu suplanuoti brigadą. Pakuotojai ne tiesiog atvažiuoja – jie vertina, matuoja, ar reikia nukabinti dureles. Kad pigiai išsiųsti dalinius baldus į Angliją, geriau atiduoti paruoštus daiktus. Tuomet vežėjas tik krauna ir važiuoja, nereikia stovėti dviejų valandų prie tavo buto. Aš visada sakau: jei gali – pakuok pats. Jei ne – užsakyk iš vakaro, o ne paskutinę minutę, kai vairuotojas laukia gatvėje.

Kaip supakuoti seną veidrodį ar stiklą, kad tikrai nesudužtų?

Stiklui reikia atskiro inventoriaus. Mes naudojam putplastį, kartoną, o po to medžio rėmelius. Tai brangu, bet jei vežate stiklinę vitriną, kitos išeities nėra. Praeitais metais vežiau antikvarinį veidrodį iš Panevėžio į Nottinghamą. Klientė pati apvyniojo antklodėmis. Aš įspėjau, bet ji sakė "stovės atsargiai". Rezultatas – kampas sutrūkęs. Ne dėl duobių, o dėl to, kad fūroje kitas krovinys pasistūmėjo. Antklodės nesulaiko tonos svorio. Taigi, stiklui – tik kietas pakavimas. Čia negalima taupyti. Tą skambutį prisimenu iki šiol, oi nejuokinga buvo.

Ar pakanka apvynioti sofa plastikine plėvele?

Sofa – minkštas baldas, bet ne visada. Jei natūrali oda, plėvelė gali pridaryti bėdų – oro nepraleidžia, gali atsirasti pelėsis drėgnoje fūroje. Buvau tokio atvejo (nors retas), kai oda padengėsi baltu sluoksniu. Geriau kardano plėvelė – medžiaginė, orui laidži. Jei audinys – plėvelė apsaugos nuo nešvarumų. Vienu atsakymo nėra, bet čia jau smulkmenos. Svarbu, kad kojos nepaliktų braižyti grindų – kai kurie terminalai baudžia, jei perkrauna nešvariomis kojomis. Tiesa, apie tai dažnai neperspėja. Sužinai tik kai paskambina piktas dispečeris.

Ką daryti jei turiu tik porą daiktų – komodą ir kilimą?

Tada pakuotė paprastesnė, bet kilimas bjaurus dalykas. Jei jį suvyniosi netinkamai – gali aptepti kitus daiktus plaukeliais, be to, sugeria kvapus. Geriau jį suvynioti į polietileną atskirai, o komodą – ištraukti stalčius ir apvynioti kiekvieną. Aš rodau klientams, kad net mažas krovinys vertas dėmesio. Kartais galvoja: "kai du daiktai, kam vargti". O po to rašo: "kodėl atvažiavo įbrėžęs". Kadangi nori pigiai išsiųsti dalinius baldus į Angliją, neatidėliok pakavimo į šalį. Anglija toli, fūra duso – ten viskas slankioja. Nieko nelik be priežiūros, patikėk.

Transportas, laikas ir tikroji kelio logistika

Koks geriausias būdas – mikroautobusas, fūra ar koks konteineris?

Daliniams baldams į Angliją – be abejo, fūros su bendru kroviniu variantas. Mikroautobusas kainuoja brangiau, nes didesnis kilometro kainiklis ir mažesnė talpa. Konteineris per didelis, jei neturi namų apyvokos keturiems kambariams. Fūra surenka keletą klientų, važiuoja per Lenkiją, Olandiją, tada keltu arba tuneliu į UK. Kelias priklauso nuo bendrovės, bet dažnai būna Kaunas–Berlynas–Roterdamas–Harwichas, tada Londonas. Kai kurios įmonės važiuoja per Prancūziją, bet ten brangesni keltai. Žodžiu, dalinis krovinys fūroje – optimaliausia. Ypač jei neturi skubos ir nori sutaupyti šiek tiek eurų.

Kiek laiko dažniausiai važiuoja dalinis krovinys iš Lietuvos į Angliją?

Teoriškai penkios–šešios dienos. Praktiškai – savaitė, o jei stringa JK muitinėje – gali būt ir dešimt. Aš visada sakau penkios dienos plius buferis. Būna, kad vežėjas paima Klaipėdoje, bet važiuoja per Rygą paimti dar kelių palečių. Tada jau pridedamos dvi dienos. O jei kelyje gedimas? Praeitą žiemą vienas vairuotojas užstrigo Lenkijoje dėl sniego – fūroje buvo mano kliento daiktai, atsidūrę tik po trylikos dienų. Klientas suprato, bet nenorėjo. Laikas – tas dalykas, kuriam reikia nusiteikti lanksčiai. Paprasčiausiai taip yra.

Kas yra terminalas ir kodėl mano baldai ten gali stovėti tris dienas?

Terminalas – didelis sandėlis, kur surenkami daliniai kroviniai prieš kelionę. Tavo baldai ten gali palaukti, kol susidarys pilnas fūros turinys. Tai normalu, bet nervina. Yra klientų, kurie galvoja, kad fūra stovi kieme ir laukia tik jų sofos. Ne, taip nėra. Ypač jei nori pigiai išsiųsti dalinius baldus į Angliją – turi suprasti, kad logistika veikia kaip autobusas: pirmiausia surenkami keleiviai, tada važiuojama. Kartais tas "autobusas" vėluoja, nes nepilnas. Jeigu skubu – mokėk už ekspresą. Jei ne – terminalas yra tavo draugas, nors ir nemalonus.

Ar mano daiktai bus perkraunami pakeliui?

Taip, dažniausiai. LTL schema to reikalauja. Paima iš tavo namų, nuveža į vietinį terminalą, sukrauna į didesnę fūrą. Kartais dar perkrauviama Olandijoje ar Vokietijoje į UK fūrą. Kiekvienas perkrovimas – rizika. Aš nebandau įbauginti, bet taip yra. Aną savaitę gavau skambutį – komoda atvažiuoja be vienos kojos. Ko gero, atsukęs varžtą pataisysi, bet faktas: perkrovimai kartais grubiai vykdomi. Rinkis vežėją, kuris turi terminalus su kranu ir hidrauliniais vežimėliais, o ne rankomis tempiamais vežimukais. Brangiau, bet dėl to mažiau problemų ir nervų.

Ar vežėjas atvažiuoja tiksliai sutartu laiku?

Retai. Aš pats bandau laikytis, bet fūros – ne traukiniai. Gali ieškoti vietos parkuotis, gali užtrukti pas praeitą klientą. Būna situacijų, kai klientas prieš tave nėra paruošęs daiktų, ir vairuotojas laukia pusvalandį. Tada tavo langas pasislenka. Aš visada sakau: planuok ne dieną, o savaitės intervalą. Jei sako "trečiadienis", galvok "trečiadienis–penktadienis". Dar vienas dalykas – JK pusėje kartais kliūva eilės pas keltą. Angliška muitinė daro savo. Taip kad laikas... laikas yra sąlyginis. Geriausiu atveju pataikysi, blogiausiu – palauksi. Bet apie tai reikia žinoti ir nesinervinti.

Muitai, popieriai ir visa ta po-Brexit velniava

Ar po Brexit viskas pasikeitė siunčiant baldus į Angliją?

Pasikeitė, ir kaip. Daugelis prisimena laikus, kai reikėjo tik CMR. Dabar – muitinės deklaracija, prekės kodas, sąskaita. Jei baldai naudoti, dažnai taikomos lengvatos (nors gali ir netaikytis – pataisau save, nes 2024-aisiais jie pakoregavo taisykles ir aš nebežinau kiekvieno atvejo). Svarbu, kad vertė nebūtų per didelė. Mačiau, kai JK muitininkas paprašė pažymos iš banko, kad neprekiauji. Rimtai. Jei dokumentai prasti – krovinys stovi. Stojimas kainuoja. Čia nebe ES, čia trečioji šalis, ir taisyklės griežtos.

Koks dokumentas svarbiausias siunčiant baldus į Angliją dabar?

Šiuo metu – eksporto deklaracija iš Lietuvos, o iš JK pusės import deklaracija. Bet aš savo klientams sakau: pasirūpink sąrašu. Turi būti aiškus inventorius. Kiekvienas daiktas – pavadinimas, vertė. Neaiškūs aprašymai, tipo "buitis", "kambarys" – muitininkams nepatinka. Būna, kad klientas rašo "dėžė su knygom". O jei ten ir indai? Gali įtarti, kad slepi. Paprastai pakanka proforma sąskaitos, jei ne pirmą kartą perkraustaisi. Jei pirmą – reikia daugiau popierių apie gyvenamąją vietą. Aš čia jau nesiimu patarti teisinių dalykų... tiesiog derink su brokeriu, kurį turi tavo vežėjas.

Ar man pačiam reikia važiuoti į muitinę?

Ne, jei turi normalų vežėją. Jis arba jų brokeris tvarko. Bet tu privalai pateikti tikslius duomenis. Buvo toks mano klientas, nurodė neteisingą gavėjo telefoną. Muitinė Londone skambino, niekas nekelia, krovinys atsistojo savaitę. Klientas paskui kaltino vežėją. O ką vežėjas padarys, jei tu duodi klaidingą telefoną? Aš kartais nesuprantu...