Kaip pervežti didelius krovinius mikroautobusais į Angliją?

Labas. Jau gal tryliktą metą vežioju daiktus iš Lietuvos į Angliją ir atgal, tai galiu pasakyt – didelių krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją nėra toks paprastas, kaip atrodo pirmas žvilgsnis. Dažnai paskambina klientas ir sako: „turiu dviejų kambarių butuką, viskas tilps į Sprinterį?“ O aš jau žinau, kad pokalbis bus ilgas. Tad bandysiu paaiškinti kaip draugas draugui, be jokių gražių brošiūrų, kaip tai atrodo realybėj. Nes muitinės, svoriai ir prastos oro sąlygos Doverio sąsiauryje neatitinka reklaminių nuotraukų. Pradėkime nuo praktikos.

Praktika – kas telpa, kaip krauti

Ar galiu visą dviejų kambarių butą sutalpinti į standartinį Sprinterį?

Ne, nepavyks. Sprinteris turi apie 14 kubinių metrų. Baldai, sofa, skalbimo mašina – jau per daug. Esu matęs žmonių, kurie bandė suverti viską kaip Tetris. Nepavyko. Geriau planuoti du reisus arba didesnį furgoną. Nepamiršk svorio limito – net jei fiziškai įlįstų, masė negali viršyti 3,5 tonos. Namuose daiktai atrodo maži, kol nereikia krauti. Atsimink: matuok du kartus, vežk vieną kartą.

Ką daryti, kai šaldytuvas netelpa pro galines mikroautobuso duris?

Senas šaldytuvas, 185 cm, durys – 170 cm. Buvo toks atvejis Kaune. Bandėm pasukt, apverst – niekaip. Galiausiai teko pirkti vietą autovežiui, kuris krauna iš viršaus. Pamoka: visada matuok durų angą prieš perkant bilietą. Jei daiktas aukštesnis nei durys, mikroautobusas netiks. Kartais galima nuimti duris, bet reikia milimetro tikslumo. Neskubėk. Uždėk ruletę ant daikto ir ant mašinos angos. Sutaupysi sau vėlavimo ir papildomų išlaidų.

Ar verta išimti vidines sėdynes, jei vežu tik dėžes ir baldus?

Taip, verta. Prieš metus Dunkerque inspektorius kabinosi, nes krovinys buvo surištas prie saugos diržų. Sėdynės turi būti arba su keleiviais, arba išimtos. Jeigu palikai ir užverti daiktus – bauda. Aš pats dedu OSB plokštes – lygus paviršius, niekas neslidinėja. Ir jei mašina krovininė, o sėdynės vietoje, gali nepavykt paaiškinti muitininkui, kodėl taip padarei. Išėmimas trunka pusvalandį, bet sutaupo galvos skausmo. Patikėk, patirtis kainavo daugiau nei pusvalandis darbo.

Ar galiu vežti šaldytą maistą ir skysčius supakuotus maišuose?

Nerekomenduoju. Kartą vežiau aliejų supakuotą į maišelius – po kelių šimtų kilometrų maišelis trūko, viskas apsitepę. Valymas prie Utrechto užtruko dvi valandas. Mikroautobusai nėra šaldytuvai, kelionė gali užtrukti dvi dienas. Uogienės, sriubos – gali tapti problemomis. Jei labai reikia – tik sandariai užsukami indai, kiekvienas atskirai į maišelį. Nes daiktai kliba, o vienas prasisunkęs indas sugadins dėžę drabužių. Paprasčiausiai nevešk skysčių, jei nebūtina.

Gofruotos dėžės ar parduotuvių maišai – kas geriau dideliems kroviniams?

Gofruotos dėžės. Parduotuvių maišai suplyšta, turinys išsibarsto. Dėžės laiko formą, jas galima krauti sienomis. Sunkūs daiktai apačion, lengvi – viršun. Daug lipnios juostos, kokybiškos. Ant dėžių rašyk, kas viduje. Iškraunant Anglijoje tamsoje labai praverčia žinoti, kur stiklas. Aš pats rašau ant savo lagaminų. Banalu, bet sutaupo laiko. Kartonas turi būti dvigubo sluoksnio, nes paprastas per minkštas. Taisyklė paprasta: pakuotė – apsauga judančiam daiktui.

Kas yra „tūris“ realiai – kiek kilogramų telpa į mikroautobusą?

Žmonės maišo kubus su kilogramais. Kubai – erdvė, kilogramai – svoris. Mikroautobusas gali turėti 15 kubų, bet sverti maksimum 3,5 tonas. Kartą vežiau knygų – užėmė ketvirtadalį vietos, bet svoris viršijo toną. Čiužiniai pripildė visą mašiną, o svertė kelis šimtus kilogramų. Prieš kraunantis įvertink abu dalykus. Jei nežinai – atsistok ant svarstyklių su dėže. Geriau žinoti ribas nei sumokėti baudą svorio kontrolėje. Pasieniečiai nejuokauja.

Kaina, maršrutai ir keltai

Kokia reali kaina pervežti didelius krovinius mikroautobusais į Angliją iš Šiaulių?

Pilnas krovinys šiuo metu kainuoja nuo 900 iki 1300 eurų. Žiemą pigiau, prieš šventes brangiau. Jeigu reikia pagalbinių rankų – prisidės. Jei pats krauni – galima derėtis. Bet jei vairuotojas grįžta tuščias, tas kuras įskaičiuotas. Kartais būna kombinuoti reisai, bet tai laimingas sutapimas. Pigiausi skelbimai internete dažnai neatitinka realybės – ten neįskaičiuoti mokesčiai. Planuok biudžetą didesnį, nei skelbia mažiausia kaina.

Keltu per Prancūziją ar per Nyderlandus – kas efektyviau?

Renkuosi keltą iš Dunkerque, nors anksčiau dažnai važiuodavau per Olandiją. Lamanšo tunelis (taip, tunelis, o ne tiltas) automobiliui brangus. Keltai iš Nyderlandų patogesni, bet kelionė ilgesnė. Jei tikslas – Londonas, maršrutas per Prancūziją trumpiausias. Bet eilės Calais po Brexit tapo beprotiškos. Kartą kramčiau sumuštinį tamsoj keturias valandas. Pažiūrėk, ar nėra maršruto per Vokietiją. Kartais ten mažesnės spūstys.

Ar pilnai apkrautas mikroautobusas kainuoja brangiau keltui nei tuščias?

Keltai skaičiuoja pagal automobilio ilgį ir aukštį, o ne pagal daiktų kiekį. Užsikrauti gali kiek telpa, bet jei svoris per didelis, keltas nepajudės taip greitai. Mačiau, kaip personalas liepė persikrauti, nes važiuoklė per žema. Kaina nuo to nesikeičia. Saugumas kelyje – tavo reikalas. Nepamiršk pritvirtinti krovinį. Bangavimas jūroje stiprus, o jei perkrauta – ir pavojinga. Kaina ta pati, bet atsakomybė visiškai tavo.

Kiek trunka kelionė iš Lietuvos iki Anglijos su vienu vairuotoju ir pilnu kroviniu?

Teoriškai – dvi paras. Praktiškai – trys dienos. Reikia laiko pakrovimui, iškrovimui, poilsiui. Pamenu, prieš penkerius metus bandžiau tilpt į dvi dienas – nuovargis Vokietijoje toks, kad beveik pražiūrėjau posūkį. Dabar visada planuoju naktį viešbutyje. Jei skubi, samdyk du vairuotojus, bet kaina šoktels. Pavargęs vairuotojas pavojingas, ypač su vertingu kroviniu. Saugumas svarbiau nei greitis. Geriau lėčiau, bet be incidentų.

Ar kaina skiriasi, jei pervežimą reikia atlikti per Kalėdas ar Naujuosius?

Skiriasi, ir žymiai. Lapkritis–gruodis – košmaras. Visi nori iki Kalėdų, kainos šoka trisdešimt–keturiasdešimt procentų. Keltai perpildyti, oras kanale baisus. Aš visada įspėju: jei gali palaukti sausio – sutaupysi. Nuskubėję gauna ne tik brangiau, bet ir su savaite vėlavimo. Vairuotojai pavargę, klientai pikti. Išsimiegoti nepavyksta, logistika stringa. Jei nėra kritiškos būtinybės – tiesiog nesuk galvos. Brangiau kainuoja ne tik kaina, bet ir nervai.

Ar mokėti du atskirus mokesčius, jei mikroautobusas turi grįžti atgal tuščias?

Taip, skauda. Klientai galvoja: sumokėjau už ten, kas čia problemos. O atgal tuščia mašina degina degalus ir valgo vairuotojo laiką. Įmonės dažnai įskaičiuoja į pirmąjį reisą. Bet jei samdaisi privatų vairuotoją – gali prašyti atskirai. Buvo atvejis: klientas sutarė kainą, o paskui gavo sąskaitą už degalus atgal. Nesusipratimas. Visada klausk aiškiai: ar kaina į vieną pusę, ar su grįžimu? Kombinuotų reisų ieškok, bet nesitikėk, kad jie būna kas savaitę.

Dokumentai, svoris ir pasienis

Koks didžiausias leistinas svoris standartiniam mikroautobusui važiuojant į Angliją?

Dažnai 3,5 tonos, bet automobilis pats jau sveria 2,2–2,4 tonos. Lieka maždaug tona daiktams. Užkrauni sofą, spintą, skalbyklę – gali lengvai viršyti. Pasienyje, ypač Anglijoje ir Prancūzijoje, svarstyklės griežtos. Kolegą kartą sustabdė su keturiais šimtais kilogramų perviršiu. Teko iškrauti į šlapią šalikelę, mokėti baudą, vėluoti tris valandas. Tai ne tik pinigai, bet ir stresas. Svorį matuok dar kieme, ant padangų, ne tik akimis. Akis dažnai meluoja, o svarstyklės – ne.

Ar muitinė tikrins mano asmeninius daiktus po Brexit?

Tikrins. Po Brexit asmeniniai daiktai neturi senų lengvatų. Turėk sąrašą su apytikslėmis vertėmis – nereikia antspaudų, bet rašytas popierius padeda. Kartais praleidžia su akies mėtymu, kartais prašo atidaryti. Buvo atvejis – atidarius dėžę rado seną žaislų šunį. Inspektorius nusijuokė, bet viską patikrino. Nebandyk naujo daikto slėpti – pamatys pakuotę. Sąžiningumas geriausia taktika. Jei nežinai, ką vešti – geriau paklausk prieš pakraunant.

Ar turiu deklaruoti naują televizorių ar kompiuterį, jei jie tarp mano daiktų?

Jei daiktas naujas ir be žymėjimo – taip. Muitininkas gali įtarti komercinį krovinį. Buvo žmonių, kurie bandė prasmukti penkis televizorius „sau“. Nepaeina. Jei daiktas tavo vardu ir panaudotas – kitaip. Vienas klientas vežė ergoterapijos stalą – teko aiškintis ir mokėti. Taisyklė paprasta: jei atrodo kaip pirkinys, bus traktuojama kaip pirkinys. Geriau deklaruoti atvirai, turėti sąskaitas. Jei slėpsi – gausi baudą ir areštą daiktams.

Ar galiu vežti močiutės uogienes, kumpį ir šaldytą sriubą sau?

Maistas po Brexit labai neaiškus. Mėsa ir pieno produktai – oficialiai negalima. Pamenu, konfiskavo dešrą, paruoštą sūnui Londone. Uogienės, medus – dažniausiai praleidžiamos, jei sandariai ir asmeniniam vartojimui. Bet jei atveši dvidešimt stiklainių, pagalvos, kad prekiausi. Tada jau bėdos. Aš patarčiau: suvalgyk kumpį prieš kelionę. Likusius produktus supakuok atskirai ir tikėkis geriausio. Kartais pasiseka, kartais prašo palikt. Geriau nevešti to, ko nesinori prarasti.

Ar galiu gabenti medelius ir žolę sodui į Angliją?

Nežinau tiksliai, kaip dabar po naujausių taisyklių, bet žinau, kad augalams reikia fitosanitarinio sertifikato. Buvau atvežęs vazonus be leidimų prieš trejus metus – tada praslydo. Dabar gali būti griežčiau. Sąlytis su dirvožemiu kai kuriems augalams draudžiamas. Geriau pasiskambinti į Anglijos APHA prieš kraunant į mikroautobusą. Nepatikrinta informacija gali baigtis tuo, kad krovinys sulaikomas, o augalai sudeginti. Mačiau tokių antraščių. Negalima būti tikram dėl gyvų daiktų per sienas.

Ar reikia kažkokio sąrašo ar CMR popieriaus, jei vežu savo daiktus?

CMR reikalingas komerciniams kroviniams. Asmeniniams daiktams nereikia, bet aš visada rašau sąrašą – kas yra, kokia vertė. Jei avarija ar vagystė, draudimas klaus įrodymų. Vienas klientas neturėjo sąrašo, ir draudimas atsisakė mokėti. Popierius – tavo ramybė. Profesionalai visada ką nors užrašo. Jei vairuotojas apskritai neduoda dokumento – signalas, kad kažkas ne taip. Sąrašas gali būti ant popieriaus lapo, bet turi egzistuoti. Būk atsargus su tais, kas dirba juodai.

Kas dažniausiai sugenda ir kaip to išvengti

Ar tikrai egzistuoja vairuotojai, kurie perveža viską be jokios atsakomybės?

Taip, jų pilna. Skelbimai: „vežiu pigiai, pirmadienį važiuoju“. Dažnai be licencijos, be draudimo, be miego. Sumeta tavo daiktus su svetimais, pameta adresą, pradingsta. Buvo atvejis – klientas sumokėjo avansą, o vairuotojas rado kitą, geriau mokantį, ir neatvažiavo. Jei kaina dvigubai žemesnė – loterija. Rinkis tuos, kas turi adresą, sutartį, puslapį. Kaina svarbi, bet svarbiausia, kad daiktai pasiektų tikslą. Neegzistuoja stebuklingai pigus ir saugus pervežimas.

Galite papasakoti vieną realų nutikimą su knygų kroviniu pasienyje?

O ta biblioteka... Šešiasdešimt dėžių knygų. Atrodo – pusė mašinos, bet svoris toną suviršijo. Calais pasienyje pamatė, kad mikroautobusas sėdi kaip persivalgiusė varlė. Svėrimas – perviršis 350 kg. Liepė iškrauti dalį į šlapią šalikelę. Klientas netverdavo, aš bejėgiškai stovėjau. Galiausiai dalį išsiuntėm siuntų tarnyba – du šimtai eurų papildomai. Pamoka: knygos sveria kaip akmenys. Geriau skaityti skaitmena, o popierines vežk mažais kiekiais arba balansuok svorį su lengvesniais daiktais.

Ar tikrina, kaip krovinys pritvirtintas mikroautobuso viduje?

Anglijoje retai gilinasi, Prancūzijoje – gali pareikalauti parodyti. Aš visada naudoju diržus. Vežiau veidrodį, pamaniau, kad stovi stabiliai. Atidarom Doverio pusėje – dvi nutrūkusios kojelės.