Kaip pervežti didelius daiktus į Angliją pigiai?

Dvidešimt treji metai perkraustymų. Matyta visko – didelių sofų, kurios netelpa pro duris Varšuvoje, ir šaldytuvų, kuriuos teko tempti į septintą aukštą be lifto. Anglija – klasikinė kryptis. Klientai skambina ir klausia vieno: kaip pervežti didelius daiktus į Angliją pigiai, bet kad ir nesudaužytų. Atsakymas paprastas, bet ne visada malonus: pigiai gaunasi tik tada, kai žinai, kaip sumauti visus ratus į vieną vagoną. T.y. – dalinis krovinys, geras timingas, beveik jokių tarpininkų. Šitame tekste bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda nuolat, kartais tris kartus per dieną. Paprastai, kaip draugui bare.

Kainos ir realybė

Kiek maždaug kainuoja pervežti didelius daiktus į Angliją?

Na, jei vežate dviaukštę sofą, komodą ir dviratį, dalinis krovinys gali kainuoti nuo 180 iki 350 eurų. Visas furgonas – jau nuo 800. Labai priklauso nuo to, ar vežėjas važiuoja pilnas ir turi vietos, ar specialiai dėl jūsų suks ratą. Buvo atvejis, kai klientė vežė tik šaldytuvą iš Kauno į Birmingemą – sumokėjo 140 eurų, nes pakliuvo ant tuščio grįžtančio furgono. Tokių variantų reikia ieškoti, o ne tiesiog imti pirmą pasiūlymą. Dar labai priklauso nuo miesto – į Londoną pigiau nei į kaimus Kornvalyje. Logistika.

Ar tikrai pigiau vežti dalinį krovinį nei visą furgoną, jei turiu tik kelis baldus?

Žinoma. Jei neturite viso dviejų kambarių buto, dalinis krovinys – aukso gysla. Sumokate tik už kubinį metrą arba paletę. Bet yra vienas niuansas – jūs turite atsižvelgti į kitų žmonių daiktus. Kartais furgone važiuoja keturių šeimų baldai. Vadinasi, pristatymas gali užtrukti ilgiau, nes reikės iškrauti ne tik jums. Buvau matęs, kad vienas klientas laukė sofos papildomas tris dienas, nes vykdytojas pirma nuvažiavo pas kitą. Nepatogu, bet pigu. Jei neturite kur skubėti – puikus variantas.

Kada jau nebeapsimoka taupyti ir reikia imti visą transportą?

Kai turite daugiau nei pusantro kambario daiktų. Arba jei vežate kažką labai jautraus – senelio sekciją iš stiklo, fortepijoną. Tada daliniame krovinyje per daug kontaktų. Vienąkart perkrauto lietuviškas komodas Anglijoje, nes šalia vežė metalinius garažo vartus. Įbrėžimai. Žinoma, galima ir apdrausti, bet jei jau turite šešias paletes – viso furgono kaina kartais netgi lyginasi su daliniu, nes į ją jau įskaičiuotas visas servisas. Reikia skaičiuoti atskirai. Aš asmeniškai visada sakau: jei abejojate – siųskite sąrašą, o ne nuotrauką.

Ar galiu pats suvynioti daiktus, ar tai tikrai sutaupo pinigų?

Taupo, bet reikia mokėti. Prieš dešimt metų mano klientas suvyniojo sofą į laikraščius. Ne, rimtai. Laikraščius. Anglijoj nuėmus popierių – visas veliūras juodas nuo spaudos. Užtruko valymas. Jei pats pakuojate – burbulinė plėvelė, kartonas, kampų apsaugos. Nereikia fejerverkų. Bet patikėkit, profesionalai daro greičiau. Kartais net jei ir sumokate už pakavimą, sutaupote nervų. Aš pakuoju tik knygas ir rūbus. Baldus atiduodu kolegoms, nes matau, kaip žmonės per daug pasitiki savo rankomis.

Koks iš viso pats pigiausias būdas siųsti baldus į Angliją, jei neturiu daug biudžeto?

Surasti grįžtantį tuščią furgoną. Ten kur pigiausia. Būna tokių, kurie atvežė krovinį į Vilnių, o atgal važiuoja tuščias. Tada kaina – simbolinė. Bet čia reikia pažinčių arba laiko. Dar vienas variantas – krovinių platformos internete. Skelbiate, ką turite, ir vežėjai varžosi. Tik ne visi ten normalūs. Buvęs atvejis – furgonas atvažiavo iš visai kitos įmonės, nei skelbėsi laimėtojas. Keista, bet daiktai atvyko. Be to, tokiame variante reikia būti pasirengusiam, kad pristatymo laikas – tai paskutinė savaitė, o ne konkreti diena.

Transporto rūšys – kas dedasi furgone

Kuo realiai skiriasi perkraustymų įmonė nuo to krovininio taksi, kuris skelbiasi internete?

Įmonė dažniausiai turi savo žmones pakavimui, krovimui, draudimui. Krovininis taksi – tiesiog mašina su vairuotoju. Jei patys nesugebėsite išnešti, vairuotojas gali pasakyti: „aš tik vežu“. Buvo labai nepatogus atvejis, kai klientė viena turėjo tempti skalbimo mašiną į furgoną, nes vairuotojas turėjo nugaros problemų. Rimtai. Nežinia, ar jis melavo, ar ne, bet moteris liko ant laiptų su „Samsung“. Perkraustymų įmonėje bent jau du vyrai krovejai įeina į kainą. Tai nėra tik sentimentas – tai reali jėga.

Ar galiu pats viską pavežti nuosavu automobiliu su priekaba, ar tai ne per didelė problema?

Galite, jei turite didelę priekabą ir laiko. Iki Doverio ar Folkestono – kaip nuvažiuosite, taip nuvažiuosite. Bet Anglijoje registracija, draudimas, priešpriešinė eismo pusė. Aš vienas pats vos neįvažiavau į roundaboutą prieš eismą pirmą kartą. Šiaip nervinantis reikalas. Dar priklauso nuo dyzelio kainos. Kartais pigiau sumokėti vežėjui nei pačiam deginti savo dieną, nervus ir kurą. Be to, muitinė gali paklausti, ar ne per prekybinius kiekius vežate. Jei per daug, bus klausimų. Patikėkite, muitininkai nejuokauja.

Kokio dydžio daiktus dar galima siųsti kaip standartinę siuntą, ar jau neįmanoma?

Jei telpa į 1,5 metro ilgio dėžę ir sveria iki 30-40 kg – dar galima. Bet siuntų tarnybos dažnai atsisako priimti nestandartinius matmenis. Buvau matęs, kaip žmogus bandė siųsti televizorių 65 colius. Kainavo daugiau nei jo naudota vertė. Siuntų bendrovės skaičiuoja pagal vardinį tūrį, ne tik svorį. Dideli daiktai iškart tampa išskirtiniais kroviniais. Geriau jau ieškoti perkraustymo arba mažų krovinių tarptautiniams pervežimams. Neseniai vienas vaikinas vežė gitara – dar prasmuitėjo, o sofos siuntimas per pašto kampelius... nebeminėkim.

Tiesioginis reisas ar per krovinių terminalą – kas pigiau ir kuo skiriasi?

Terminalas pigiau, bet lėčiau. Daiktai surenkami į sandėlį, laukia, kol surinks pilną krovinį, tada važiuoja. Tai gali užtrukti savaitę, dvi, kartais tris. Tiesioginis reisas – brangiau, bet jei skuba, tai vienintelis kelias. Aš asmeniškai terminalą rekomenduoju tik tada, kai žmogus neturi terminų. Buvo klientas, kuris taupė du mėnesius, o paskui pats ėjo iš proto, nes jo daiktai pakeliui mėnesį gulėjo Vokietijos sandėlyje. Neaišku kodėl. Jo neturėjo gulėti. Bet taip atsitiko. Kartais logistika būna kaip onion – daug sluoksnių ir ašarų.

Ar vežėjai veža ir iš Lietuvos į Angliją, ir atgal, nes girdėjau, kad tik veža atgal?

Taip, ir tai svarbu. Kas važiuoja atgal, dažnai ieško bet kokio krovinio, kad neuždirbtų kelionės tuščiomis. Čia ir randate tuos stebuklingus pasiūlymus. Žinoma, atgal iš Anglijos į Lietuvą daug žmonių kraustosi mažiau nei anksčiau, bet vis dar yra. Yra tokių maršrutų, kurie cirkuliuoja kiekvieną savaitę. Jei esate lankstus dėl datos – verta paklausti ir palaukti dieną kitą. Aš pats turėjau atvejį, kai klientas sutaupė beveik pusę kainos, nes sutapo su grįžtančiu grafiku. Tik reikia kantrybės. O kantrybė, kaip žinote, ne visiems įkandama.

Pakavimas – smulkmenos, bet skaudžios

Ar būtina dėti baldus į medines dėžes, ar pakanka kartoninių?

Paprastomis aplinkybėmis pakanka daugiasluoksnio kartono. Bet jei daiktas vertingas ar pažeidžiamas – medinė dėžė nepakeičiama. Ypač veidrodžiai, meno dirbiniai. Kartonas per terminalo perkratymą gali suplyšti. Buvau matęs, kaip pakrovėjas numetė dėžę nuo metro aukščio – medinė būtų atlaikiusi, kartoninė ne. Žinokit, tarp kitko, daiktų pervežimas į Angliją yra populiarėja, ir kartais žmonės persistengia su pakavimu, bet pagrindinė taisyklė: jei galite pakratyti dėžę, ir viduje niekas nedreba – gerai supakuota. Aišku, yra ir dar vienas niuansas: medinės sunkesnės, svoris brangina. Balansas.

Kaip supakuoti sofą, kad jai nesinutrūktų kojos, nes baiminuosi dėl to labiausiai?

Svarbiausia – apsaugoti kampus ir kojas. Numečiau vieną kartą... na, ne aš, kolega. Sofos koja įlūžo, nes spaudėsi ant metalinio garažo įrankio, buvusiame tame pačiame furgone. Absurdiška. Taigi, kojas reikia apvynioti burbuline plėvele storai, o tada – minkšta medžiaga. Pati sofa – į pusę apklota, jei odinė. Oda gali suprakaituoti plėvelėje. Buvo atvejis – oda prilipo prie plėvelės, atšokus – balta dėmė. Nebeišėjo sutvarkyti. Geriau odoms naudoti specialius audinius. Arba bent neplėvelę tiesiai ant paviršiaus. Pamokėlė iš gyvenimo.

Ar buitinei technikai reikia atskiro draudimo, jei jau pakavau į burbulinę plėvelę?

Burbulas neapsaugo nuo elektronikos gedimų. Jei kratoma pakeliui, gali atsirasti mikrokontaktų problema. Aš asmeniškai nebūčiau linkęs drausti atskirai skalbimo mašinos už 200 eurų, nes draudimas kainuos beveik tiek pat. Bet šaldytuvas? Kita kalba. Juos reikia transportuoti upright, stačiai. Jei guldoma – kompresorius gali suplyšti, ir draudimas čia gali nepadengti, nes tai jūsų kaltė dėl neteisingos pozicijos. Čia mano abejonių vieta: kai kurie draudikai sako, kad dengia tik fizinį pažeidimą, o ne techninį gedimą. Tad geriau perskaityti smulkųjį spaudą. Arba nekraustyti seno šaldytuvo.

Dokumentai po Brexit – popiergalių miškas

Ar leidžiama tarp asmeninių daiktų slėpti maisto produktus, tipo dešreles ar šaltibarščius?

Ne, neleidžiama. Anglija po Brexit labai griežta. Mėsa, pieno produktai – konfiskuojama. Buvo atvejis, kai lietuvis vežė šaldytuve šaltibarščius – nežinau, ar ridikėlius pavadinau... šaltibarščius su kiaušiniu – muitininkai atidarė, išmetė. Dabar dar griežčiau nei anksčiau. Kartais sausieji produktai praleidžiami, bet aš tiksliai nežinau ribos. (Gal penki kilogramai? Gal dešimt? Verčiau nerekomenduoti.) Jei labai reikia lietuviško maisto – jau Anglijoj yra parduotuvių, o rizikuoti dėl dešrelių vertikaliame šaldytuve... ne, neverta. Pažeidimai baudžiami.

Ar dabar, po Brexit, reikia kažkokių popierių įvežant baldus į Angliją, nes visiškai pasiklydau?

Reikia. EORI numeris dažnai, jei komercinis krovinys. Jei asmeniniai daiktai – manifestas, sąrašas su vertėmis. Reikia žinoti, kad nuo 2021 sausio viskas pasikeitė. Anksčiau dėdavai ir važiuoji. Dabar muitiniai pasieniečiai tikrina detaliau. Aš pats kartais painioju, kokia forma tiksliai reikalinga privatiems asmenims, nes pasikeitimų buvo per daug. (Mano kolega sakė, kad pakanka detalaus sąrašo lietuvių ir anglų kalba – jo aš dažniausiai ir klausiu.) Svarbu neparašyti šabloniškų „asmeniniai daiktai, vertė 1 euras“, nes tada įtaria, jog bandote apeiti mokesčius. Ir teisingai daro.

Kiek laiko daiktai gali užstrigti pasienyje, jei kiltų problemų?

Normaliai – nepraūta. Jei dokumentai tvarkingi, furgonas pravažiuoja per kelias valandas. Bet jei krate randa kažką įtartino – savaitei, dviem. Buvęs atvejis, kai kitas klientas (ne mano, girdėjau iš pažįstamo pasieniečio) buvo įsimetęs žoliapjovę be tepalo išleidimo, ir muitinė laikė dėl aplinkos taisyklių. Nejuokinga. Įvairūs dažai chemikalai taip pat gali sulaukti draudimų. Jei važiuojate su normaliais baldais – viskas greita. Problemos prasideda, kai žmonės bando įdėti viską, ką tik rado garaže. Muitininkai turi nosį nesąmonėms.

Ar mano mama gali siųsti mano daiktus, ar būtina, kad aš pats būsiu siuntėjas dokumentuose?

Gali, bet reikia aiškiai parašyti, kodėl daiktai keliauja. Jei jūs jau gyvenate Anglijoje, o mama siunčia jūsų senus kambario baldus – tai asmeniniai daiktai. Būna problemų, kai siuntėjas yra Lietuvoje, o gavėjas Anglijoje, bet sąraše nenurodyta jokia jungtis. Muitininkai pagalvoja, kad prekyba. Aš vienąkart turėjau situaciją, kad tėvas siuntė sūnui sofą, bet sąraše parašė „parduota už 50 eurų“. Tada tai jau ne dovana, o prekė. Muitai. Žodžiu, geriau rašyti „asmeniniai daiktai, be piniginių sandorių“. Nesu advokatas, bet taip safer. Jei klausimų – geriau paklauskite muitinės, nei spėliokite.

Kai kas neina pagal planą – ir tai normalu

Ar pasitaiko, kad vežėjas tiesiog neatvažiuoja sutartu laiku ar net dingsta?

Pasitaiko. Dar blogiau – pasitaiko, kad išvis neatvažiuoja ir nekelia ragelio. Yra tokių „firmų“, kurios turi gražų tinklalapį, bet furgoną nuomojasi tik tada, kai surenka tris užsakymus. Blogiausias sektorius. Aš rekomenduočiau žiūrėti ne į tai, koks gražus Facebook paveikslėlis, o į realius registracijos numerius, įmonės kodą. Jei nėra – bėkite. Buvęs atvejis: žmogus sumokėjo avansą 300 eurų, vežėjas pradingo. Adresas – miškas šalia Panevėžio. Rimtai. Lietuvoje tai nesunku patikrinti per Registrų centrą, tik reikia penkių minučių. Daugelis to nepadaro, o paskui stebisi.

Ką daryti, jei furgonas atvažiuoja, o aš dar nesėdiu Londone, o vis dar Bristolyje – bėda?

Na, tai bėda. Standartiškai perkraustytojai nenori laukti papildomas dvi dienas. Yra langas – pvz., nuo 8 iki 17 valandos. Jei vėluojate – papildomi mokesčiai arba sandėlio nuoma. Kartais galima derėtis, jei žinote iš anksto. Buvęs atvejis: klientas susirgo, pasakė tik tą pačią dieną. Vežėjas su vietinio sandėlio pagalba išsikrovė, klientas sumokėjo 140 GBP už dvi paras saugojimo. Nemalonu. Todėl aš visada sakau: planuokite ne tik išvykimą, bet ir atvykimą. Ypač jei skrendate lėktvu – vėlavimai oro uostoose dabar dažni. Koordinatoriai ne visada laukia, nes jie nemoka miegojimui.

Kaip atpažinti, ar įmonė tikrai turi tą furgoną, o ne tik skelbimą internete, kurį nuspyndžė per naktį?

Paprašykite nuotraukos su furgono numeriu ir jo vairuotojo vardu. Jei atsiunčia – turbūt turi. Dar geriau – paieškokite įmonės pavadinimo Google su žodeliu „atiliepimas“ (na, atsiliepimas). Aš žinau keletą rinkos žaidėjų, kurie prieš penkerius metus vogė daiktus. Nešnekėsiu vardų, bet jie vis dar kartais išlenda su naujais vardais. Patikima įmonė atsakys į klausimus tiesiai, ne vengdama. Ir dar vienas dalykas: jei kaina tris kartus mažesnė nei visur kitur – jūs ne laimėtojas, jūs auka. Taip jau yra. Pigus dažnai atsieina brangiai, kai reikia pirkti daiktus iš naujo.

Ar dažnai nutinka, kad aplūžta dalis baldų, ar tai tik retas atvejis?

Pasitaiko. Ne dažnai, bet pasitaiko. Blogiausia – netinkamas tvirtinimas furgone. Jei daiktai gali važiuoti – jie važiuos. Ir įlūš. Gerai jei tik nedidelė įbrėža. O jei stiklas – tada jau špyga galą. Todėl aš pats perduodamas klientams daiktus visada pareinu apsižiūrėti į vidų prieš pakrovimą. Kartais matau, kad furgone jau kažkas vežama blogai. Pvz., mano kolega prieš porą metų vežė stiklinę vitriną vertikaliai nematęs, kad ji gali pasvirti. Šone įbrėžimas liko. Ne sakau, kad dažnai, bet realybė yra realybė. Savo daiktų kaip savo vaikų neprižiūrės niekas, tik jūs.

Paskutiniai patarimai prieš kelionę

Ką daryti, kai vežėjas prašo visą sumą sumokėti prieš kelionę – ar tai normalu?

Atsargiai. Dalinis avansas – normalu, 20-30 proc. Visa suma prieš tai, kai daiktai dar neiškeliavo iš Lietuvos? Nebent labai gerai pažįstate tą žmogų. Buvęs atvejis – avansas 100 proc., tada dingimas. Klasika. Aš savo darbe prašau 30 proc. sudedant daiktą į tūrį, likusi dalis – pristačius. Tai sąžininga. Jei verslininkas iškart nori visko – klauskite kodėl. Kartais jie sako, kad degalams reikia. Suprantu. Bet tada pavedimas, ne grynieji į ranką. Bent jau pėdsakas lieka. Ir banko sąskaita įmonės vardu, o ne privatūs numeriai.

Ar verta daiktus mėnesiui padėti į sandėlį ir palaukti, kai atsiras pilnas furgonas?

Verta tik tada, kai turite kur juos padėti nemokamai arba pigiai. Nes sandėlio kaina plius vėlesnis pervežimas gali būti brangesnis nei dalinis krovinys dabar. Buvo klientas, kuris laukė du mėnesius dėl 80 eurų sutaupymo, o per tą laiką mokėjo 60 eurų už saugyklą. Matematika prasta. Bet jei pas pažįstamus garaže stovi saugiai – kodėl ne. Ypač žiemos metu, kai kalėdinių krovinių tempimas padidina kainas. Tada palaukti sausio – protinga. Reikia skaičiuoti. Čia kaip su oro bilietais – kartais palaukimas padeda, kartais ne. Ir dar: garažas turi būti sausas.

Ar elektros prietaisai iš Lietuvos tiks Anglijos rozetėms, ar reikia visko naujo?

Kištukai – ne. Reikia adapterių. Dažniausiai. Dabar vis daugiau jungčių universalių, bet skalbimo mašinos, šaldytuvai – lietuviškas kištukas, angliškas lizdas. Adapteriai kainuoja kelis svarus. Bet svarbiau – dalis prietaisų turi 220V ženklinimą, o UK standartas 230V, bet dažnai tenka tikrinti, ar daiktas palaiko 50 Hz. Buvo keistas atvejis su sena garso aparatūra – įsijungė, bet pypsėjo. Pasirodo, reikėjo tik adapterio. Šiaip dažniausiai taip ir būna. Prieš veždami dešimt prailgintuvų, pagalvokite – gal pirkti ten vietoj daug paprasčiau. Ir rozetės Anglijoje tragiškai gremėzdiškos.

Kada geriausia planuoti tokius pervežimus, kad kainos būtų mažiausios?

Žiemą, po naujųjų, iki kovo. Tada mažiausias sezonas, vežėjai sutinka dėl mažesnių įkainių. Vasara – chaosas. Rugpjūtis ir rugsėjis, kai studentai kraustosi – kainos šauna į viršų. Dar vienas patarimas: venkite penktadienių, nes tada visi nori, o pirmadieniais furgonai dažniausiai tušti. Šeštadieniais Anglijoje dauguma terminalų nedirba arba dirba iki pietų. Planuokite antradienį ar trečiadienį. Aš pats nekenčiu sezoninės įtampos – tada skambučiai nesibaigia, visi nervinasi, ir neišvengiamai padaroma klaidų. Normalioje dienoje viskas ramiau. Ir sąžiningiau tiek vežėjui, tiek klientui.

Tai štai. Kaip pervežti didelius daiktus į Angliją pigiai? Dažniausiai – ieškant grįžtančio furgono, pakankamai anksti planuojant ir nepatiškant ant pirmo gražaus skelbimo. Per daug metų matau, kad pigiausias variantas būna ne tas, kuris gražiausiai skamba, o tas, kurį ruošia žmogus, kuris neskuba rašyti sąrašo paskutinę naktį. Pasiruoškite dokumentus, pakuotę ir kantrybę. Sėkmės kelionėje jūsų sofai. Ji nusipelno normalaus atvykimo.