Aiškus daiktų gabenimo procesas į Londoną: kas turi žinoti kiekvienas siuntėjas

Sveiki, čia vėl aš, jūsų senas pažįstamas iš logistikos laukų. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suderintų maršrutų iki visiško chaoso prie pat sienos. Dažnai žmonės sako: „o, tiesiog nuvežkite man daiktus į Londoną“, tačiau realybėje, ypač dabar, po visų tų „Brexit“ pertvarkymų, aiškus daiktų gabenimo procesas į Londoną tampa tikru išbandymu nervams. Čia ne tik fizinis pervežimas, tai biurokratinis šokis, kurį reikia praeiti su šypsena. Noriu papasakoti jums tiesiogiai, be jokių gražių brošiūrų, kaip tai vyksta iš vidaus, ką tikti ir ko geriau vengti, kad jūsų kroviniui nereikėtų laukti mėnesio Doverio uoste.

Kaip organizuojamas aiškus daiktų gabenimo procesas į Londoną ir kiek laiko tai trunka

Kiek realiai laiko užtrunka tas važiavimas?

Žiūrėkite, viskas priklauso nuo to, ką vairuotojas pasako (šiaip juokauju). Bet realiai, jei kalbame apie standartinį kelią su fura, tai nuo durų iki durų įprastai užtrunka apie 3–4 dienas. Tai yra optimalus variantas, kai nėra eismo įvykių ir okeano neramumų. Tačiau turiu omenyje, kad jei reikia surinkti dalinį krovinį (t.y. kelių klientų daiktai vienoje furoje), tai gali užtrukti ilgiau, nes reikia suktis po Lietuvą, Lenkiją, vėl sugrįžti. Vakar tik gavau pranešimą, kad vienas vairuotojas stovi eilėje jau 10 valandų, tai čia laikas kaip ir eina į begalybę.

Kiek maždaug kainuoja gabenimas į Londoną?

Klausimas labai platus, kaip tas Lietuvos kelias. Žinoma, negaliu pasakyti tikslios sumos be matmenų, bet paprastai, jei kalbame apie vieną europaletę ar mažą kiekį baldų, tai svyruoja nuo 300 iki 600 eurų. Dideliems siuntimams, kai reikia visos furos, kainos kyla iki tūkstančių. Atsimenu vieną klientą, kuris norėjo pervežti tik vieną sofą, ir nustėgo, kai sužinojo kainą, bet toks verslas – kuras, mokesčiai, maitinimas viskas brangsta. Taigi, nedrįskite tikėtis, kad už du šimtus eurų jums ką nors nuveš pro visą Europą.

Ar reikia mokėti už pakylos ar iškrovą rankomis?

Čia yra vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštama pasikalbėti iš anksto. Londonas yra specifinis miestas – siauros gatvės, aukšti apribojimai, o dažnai tiesiog nėra kur pastatyti didelę mašiną su liftu. Jei vairuotojas turi iškrauti rankomis, tai paprastai kainuoja papildomai, valandinis tarifas. Kartais tenka samdyti vietinį „man with van“, kuris perveža daiktus iš didelės furos į centrą, nes kitaip tiesiog neįmanoma privažiuoti. Patartina iš karto pasakyti, ar yra galimybė pristatyti prie pat durų.

Kaip su tais dokumentais, ar sudėtinga susitvarkyti?

Dabar, kai Jungtinė Karalystė nebes ES, dokumentų yra daugiau. Reikia ne tik paprasto sąrašo, bet ir prekių sandėravimo dokumentų (pvz., EX1), importo deklaracijos. Aiškus daiktų gabenimo procesas į Londoną dabar prasideda ne nuo vairuotojo, o nuo stalo su kompiuteriu. Mes tai darome už klientus, bet reikia jums suteikti duomenis: ką vežate, kokia vertė, svoris. Jei pamiršite nurodyti vieną dėžę su knygomis, muitinėje gali būti nep maloni staigmena ir delsa.

Kas daryti, jei daiktų mažai, tik kelios dėžės?

Tada geriausia ieškoti dalinio krovinio (part load) variantų. Mes surandame kitą klientą, kuris važiuoja tuo pačiu keliu, ir padalome sąskaitas. Tai pigiau, bet, žinoma, lėčiau, nes reikia laukti, kol fura užsipilda. Vieną kartą mes laikėme vieną dėžę su suvenyrais sandėlyje beveik savaitę, kol surado ką nors iš Londono atgal. Bet jei nedidelis siuntimas, tai vienintelis protingas būdas netašyti pinigų vėjui.

Ar galima įtraukti į fūrą maisto produktų?

Galima, bet čia yra griežtai reglamentuota. Negalima vežti mėsos, pieno produktų, kiaušinių be specialių licencijų ir veterinarinių sertifikatų. Vaisiai ir daržovės dažniausiai praeina, bet jei turite omenyje ką nors specifinio, geriau klausti iš anksto. Buvo atvejis, kai vairuotojas bandė įvežti dešrų rinkinį mamai, ir jas visus konfiskavo pasienyje. Nėra tiesiog taip, kad įmetėte į kuprinę ir važiuojate.

Muitinės formalumai Londono kelyje ir dokumentai

Ar tikrai reikia tą EORI numerį?

Taip, tikrai. Be EORI numerio (Economic Operator Registration and Identification) jūsų siunta nį neįeis į JK ir neišliks iš jos. Tai kaip asmens kodas prekėms. Gavome jį per pusvalandį internete, bet be jo niekas nejudės. Kai kurios įmonės gali jį pasiūlyti naudoti savo (t.y. jų importo agento), bet geriau, jei jau susikursite savo, kad būtumėte savarankiški. Be šio numerio aiškus daiktų gabenimo procesas į Londoną tiesiog sustoja prie pirmojo posto.

Kas bus, jei aš neteisingai užpildysiu prekių sąrašą?

Tada gausite baudą arba privalėsite papildomai sumokėti mokesčių, arba bus ilga delay (delsa). Muitininkai mėgsta tikslumą. Jei parašysite „baldai“ vienoje eilutėje, o ten bus ir kompiuteris, ir senovinis indas, tai kels įtarimų. Geriau per daug parašyti detalios informacijos negu per mažai. Vieną kartą teko išsiimti visą kroviniį iš furos, kad muitinė patikrintų, ar ten tikrai nėra prekybai skirtų prekių, nes klientas užmiršo paminėti, kad dalis daiktų yra „nauji“.

Ar dažnai tikrina fūras pasienyje?

Statistiškai ne taip dažnai, kad kiekvieną kartą, tačiau patikrinimai yra. Po „Brexit“ JK muitinė tapo griežtesnė. Jei deklaracijos atrodo įtartinai, arba sistema „išmes“ raudoną vėliavėlę, tikrai sustos. Kartais tai trunka valandą, kartais – visą dieną. Turiu omenyje, kad stovėjimas Doverio arba Folkestone uoste yra normalus dalykas, ypač vasarą arba kai yra migrantų krizės (tiek vairuotojų, tiek patikrinimo).

Kas daryti su alkoholiu ir tabaku?

Čia labai griežti limitai. Jei pervežiate daugiau nei asmeniniam naudojimui skirtą kiekį, tai bus laikoma prekyba ir reikės mokėti didelius akcizus. Geriau nedirbti šitą verslą per savo krovinius. Asmeniniam naudojimui – butelis vyno, dešimt cigaretės pakelių – praeis, bet jei bandysite nuvežti dešimt kartonų alaus, tikėkitės problemų. Muitinės šunys (jie čia labai gerai apmokyti) tai užkando ne kartą.

Ar reikia mokėti PVM (VAT) ar muitus?

Jei pervežate asmeninius daiktus, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius (transfer of residence), tai PVM ir mokėti nereikia. Bet jei pervežiate naujas prekes, kurias nusipirkote ir norite pasiimti su savimi, arba siunčiate dovaną, tai reikės sumokėti JK PVM ir galbūt importo muitus, priklausomai nuo prekės kilmės. Taisyklės šiek tiek pasikeitė (t.y. dabar tiksliau tikrinama prekių vertė), todėl reikia būti pasiruošusiam, kad gali tekti papildomai išleisti pinigų.

Kaip vyksta importo procedūra realiame laike?

Mes pateikiame duomenis brokeriui prieš važiuojant, jis padaro deklaraciją ankstesnį (pre-lodged). Kai fura pasieka sieną, sistema patvirtina, kad viskas gerai. Jei nėra problemų, vairuotojas tiesiog važiuoja toliau. Jei kažkas ne taip, gaunamas pranešimas „Hold“, ir reikia eiti į „Red Lane“ (raudonąjuostę) papildomam tikrinimui. Aiškus daiktų gabenimo procesas į Londoną be gero brokerio yra kaip važiuoti naktį be žibintų – tikrai nerekomenduoju.

Brangaus ir jautraus krovinio gabenimas į Londoną

Ar įmanoma pervežti pianiną ar didelę vitriną?

Įmanoma viskas, bet kaina ir rizika didelė. Pianinams reikia specialių kėdžių (pianino dolly) ir labai patyrusių krautojų. Londone dažnai tenka kelti daiktus pro langus, nes laiptai per siauri arba netelpa į liftą. Turiu omenyje vieną atvejį, kai teko išardyti vitrą, nes ji nepraeino pro duris, o klientas tikino, kad praeis. Matuokite du kartus, o ne vieną, prieš vežiant didelius daiktus.

Kaip su baldais, ar juos reikia išardyti?

Geriau išardyti viską, kas įmanoma. Ne tik kad taip sutaupysite vietos furoje (ir pinigų), bet ir sumažinsite sugadinimo riziką. Komodos, lovos, spintelės – visas tą „šlamštą“ geriau surinkti vietoje. Vairuotojai nėra baldų meistrai, jie gali padėti, jei tikrai reikia, bet neįsivaizduokite, kad jie su keliomis atsuktuvais surinks jūsų komplektinę svetainę per valandą.

Ar saugu vežti kompiuterius ar jautrią techniką?

Žinoma, bet reikia kruopščiai užpakuoti. Originalios dėžės yra geriausios, jei ne – naudokite daug putplasčio (bubble wrap). Atsakymas paprastas: jei dėžė nukrenta nuo metro aukščio, ar viduje kas nors susilūžtų? Jei taip – pakuokite dar kartą. Mes neatsakome už duomenis ištrintus iš kompiuterių, jei jie buvo neveikiantys, taigi padarykite atsarginę kopiją prieš vežiant.

Kas daryti su vaikiška kėdute?

Vaikiškas kėdutes dažnai įleidžia į kabiną (jei yra vieta), kadangi tai nėra didelis daiktas, bet jis svarbus. Taip pat reikia įsitikinti, ar kėdutė nėra pažeista, jei naudojota. Jei vežate lėlę vežimėlį, jį galima susidėti į fūrą, bet patartina nuimti ratus, kad neužimtų per daug vietos ir nenuplyštų.

Ar vežate dviračius ar motociklus?

Dviračius – taip, juos galima užkabinti ant specialių laikiklių furoje arba padėti į dėžę. Motociklus – taip pat, bet jie turi būti išleisti deguonies (bakuose negali būti kuro, nes tai gaisro pavojus), užfiksuoti, kad nejudėtų. Vieną kartą teks vežti retą senovinį motociklą, kurį klientas apvyniojo į dešimt sluoksnių plėvelės – buvo sunku net atpažinti, kas ten yra.

Kas gali nutikti kelyje ir realios problemos

O jei vairuotojas užstrigs dėl techninių problemų?

Tai gyvenimas. Fura sena, keliai blogi, tai nutinka. Jei lūžta, mes skubiai ieškome pagalbos vietos, bet tai reiškia delsą. Esu matęs, kaip vairuotojai stovi Vokietijoje po dvi dienas laukdamos detalių. Tokiu atveju mes visada informuojame klientą, bet nereikia pykti – tai technika, ji kartais neišvengiamai sugenda. (Tiksliau, labai dažnai suganda tais, blogiausiais momentais).

Ar dažnai įmonės meluoja apie terminus?

Noriu būti sąžiningas – kartais taip. Yra įmonių, kurios pasako „penkios dienos“, o tiksliai žino, kad furos dar net nėra. Jos tiesiog nori uždirbti. Mes stengiamės kalbėti tiesą, bet kartais ir mes suklystame, pavyzdžiui, numatome, kad vairuotojas važiuos greičiau, o jis sustoja pailsėti (kaip ir turi daryti pagal taisykles). Geriau klausti „ar fura jau važiuoja?“ negu „kada bus?“.

Ką daryti, jei atvykus randama sudaužyta daikto?

Pirmiausia – nieko nepasirašinėkite! CMR konosamentas yra pagrindinis dokumentas. Jei matote, kad dėžė sutrūkinėjusi, parašykite tai ant dokumento. Jei pasirašote, kad „viskas gerai“, vėliau niekas nieko neduos. Draudimas padės, bet reikia įrodymų. Vienas klientas pasirašė dokumentą vairuotojui spaudžiant, o vėliau skambino, kad trūksta televizoriaus – ko gero, mes negalėjome jam padėti, nes dokumentai buvo „švarūs“.

Ar verta rasti pigų pervežėją iš skelbimų lentos?

Rizikinga. Pigiai dažnai reiškia, kad tai vairuotojas „vėlės“ (be įmonės), kuris gali paimti pinigus ir išnykti, arba jis neturi draudimo. Jei jums svarbu, kad aiškus daiktų gabenimo procesas į Londoną būtų saugus, rinkitės patikimą, licencijuotą pervežėją, net jei brangiau už 50 eurų. Sutaupyti 50 eurų ir prarasti vertingus daiktus – neverta.

O jei klientas nėra vietovėje, kai atvyksta fura?

Tai problema. Vairuotojas negali laukti amžinai, jis turi grafiką. Paprastai yra 1–2 valandų laukimo laisvas, tada prasideda mokestis už laukimą (dažnai brangus). Jei žinote, kad vėluosite, praneškite iš anksto. Buvo atvejis, kai klientas „užmiršo“ apie pristatymą ir išvyko atostogų, o jo daiktai stovėjo pas mus sandėlyje savaitę, kol jis sugrįžo ir sumokėjo saugojimo mokestį.

Kaip elgtis su dėžėmis be etikečių?

Tai košmaras. Jei paduodate 20 dėžių ir visos pilnos, o ant jokių nieko nerašyta, mes nežinome, kur jos kelias. Vairuotojas gali sumaišyti, o klientas galvoja, kad kažką pavogė. Užrašykite „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Svarbu“ ant kiekvienos dėžės. Tai sutaupo laiko ir nervų iškrovos metu. Niekas nenori spėlioti, kur yra jūsų dantų šepetėlis.

Smulkmenos, kurios svarbios sėkmingam pervežimui

Ar reikia draudimo?

Stipriai rekomenduoju. Standartinis draudimas (pagal CMR konvenciją) dažnai siekia tik keletą eurų už kilogramą (pvz., 8-10 EUR/kg). Jei vežate brangų kompiuterį ar paveikslą, tai nieko neatgins. Reikia specialios draudimo polisos, jei krovinio vertė didelė. Už pora dešimčių eurų galite miegoti ramiau.

Kaip susitarti dėl iškrovos Londono centre?

Londonas – miestas, kur reikia leidimų (parking permits) net iškrovai. Jei vairuotojas sustoys nelegaliai, gaus baudą, kurią teks mokėti klientui. Geriau iš anksto pasirūpinti vieta, arba susitarti, kad iškrovos vyks artimiausioje didelėje aikštelėje, o paskui vietinis „courier“ nuveš į butą. Niekas nenori gauti 120 svarų baudos už tai, kad stovėjo geltonojoje zonoje 5 minutes.

Ar galima sekti kroviniu realiu laiku?

Dauguma mūsų fūrų turi GPS sekimo sistemas. Mes galime atsiųsti nuorodą, kurioje matysite, kur mašina yra. Tačiau ne visada signalas yra tobulas, ypač keliuose arba uoste. Kartais sistema rodo, kad mašina stovi, nors ji važiuoja (tai duomenų atnaujinimo delay). Bet tai padeda suprasti apytikslį atvykimo laiką.

Kas daryti su šiukšlėmis po iškrovos?

Vairuotojas nėra šiukšliavežys. Jis atveža daiktus, bet neima jūsų senų dėžių, plastiko ir popieriaus atgal. Susitarkite dėl šiukšlių išvežimo vietinėse tarnybose arba viską sudėkite į savo mašiną ir išmeskite patys. Furoje telpa tik tai, ką vežiate į JK, o ne atgal į Lietuvą (nors kartais imame ir grąžinamąją krovinį, bet tai kita istorija).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Tai nėra privaloma, bet vairuotojai labai vertina, jei padedate iškrauti arba pasiūlate gėrimo (ypač jei dirba sunkiai ir ilgai). Geras draugiškas požiūris gali padaryti, kad vairuotojas pasistengs daugiau, pvz., padės užnešti dėžę į antrą aukštą be papildomo mokesčio, nors ir nėra privalo to daryti. Žmogiškumas visada veikia.

Kaip elgtis, jei pasikeičia planai?

Skambinkite iš karto. Jei nusprendėte, kad fėja turi važiuoti ne į Londoną, o į Mančesterį, pasakykite mums bent prieš dieną. Jei keičiate maršrutą važiuojant, tai kainuos brangiai, nes reikia keisti dokumentus ir kelią. Planų keitimas yra brangiausia dalis visame aiškus daiktų gabenimo procesas į Londoną.

Na, trumpai tariant, aiškus daiktų gabenimo procesas į Londoną tampa aiškus tik tada, kai jį išgyveni ne kartą. Nereikia bijoti dokumentų, tiesiog reikia kantrybės, ypač su muitine ir britų specifika. Jei viską suplanuoti protingai, ir susirasti patikimus žmones, viskas praės sklandžiai, nors ir su nedideliais nukrypimais nuo grafiko. Sėkmės kelyje ir laukiamas Jūsų skambutis, jei reikės konsultacijos arba tiesiog patikinti, ar viskas gerai.