Kaip paruošti siuntą gabenimui į Angliją mikroautobusu?

Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau daugiau nei du dešimtmečius ir galiu pasakyti – žmonės dažniausiai galvoja, kad siuntos paruošimas gabenimui į Angliją mikroautobusu yra kažkas baisiai sudėtingo. Iš tiesų čia nereikia raketo mokslo, bet kelios taisyklės praverčia. Ypač dabar, kai Brexitas įvykęs ir muitininkai žiūri kur kas atidžiau nei anuomet, kai dar viskas buvo ES viduje. Kartais klientai klausia... oi, beveik pasakiau „šiame straipsnyje rasite“. Pamirškit tokias frazes. Aš tiesiog atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas antras skambutis apie siuntų gabenimą į Angliją mikroautobusu. Pradėkim.

Pakuotė ir daiktų paruošimas

Ar man tikrai reikia dvigubų kartoninių dėžių, ar užteks tų javų iš parduotuvės?

Na, žiūrėk. Tos dėžės iš tavo vietinės parduotuvės – šiaip neblogos, bet jos sukurtos tam, kad iš jų išimtum prekę ir išmestum per savaitę. Kai krauni 20 kilogramų knygų ir jos keliauja į Angliją pro visus Europoj esančius nelygumus, gali neatkent. Kartą vežiau vienam klientui daiktus, kuris panaudojo vien tik bananų dėžes. Rezultatas – dugnas iškrito dar prieš pasiekus Lenkiją. Geriau nusipirk perkraustymo dėžes už kelis eurus. Naudok dvigubo sluoksnio arba bent jau tas pigias, bet gerai sutvirtink juosta. Ir nepilk iki pat viršaus.

Ką daryti, jei neturiu laiko nieko supakuot – ar vežėjas gali tai padaryti už mane?

Gali, bet paprastai tai kainuoja papildomai. Kai kurios įmonės siūlo pilną pakavimo paslaugą, kai kurios – neturi tam nei žmonių, nei laiko. Aš asmeniškai mėgstu, kai klientas pats supakuoja, nes tada aš neatsakau, kad kas nors buvo įdėta atmestinai. Bet buvo atvejų, kai atvažiavome pas pensininkę Panevėžyje – jau rankos nepakėlė, dėžes surinkome, supakavome per dvi valandas. Skambink iš anksto ir klausk. Jei vežėjas gali – sutarsit. Jei ne – teks prašyt kaimynės. Arba miegojimo laiko sąskaita pasidaryt tą darbą patiem.

Kaip pažymėti dėžes, kad Anglijoje neišprotėčiau jas išpakavinėdamas?

Oho, čia tai aktualu. Aš mačiau žmonių, kurie rašo tik „virtuvė“ ant dėžės, o paskui Anglijoje stovi tarp 15 dėžių su tokiu pačiu užrašu. Geriausia – numeracija ir trumpas turinio aprašymas. Pavyzdžiui: „1/15 – puodai, knygos“. Jei turi labai daug daiktų, gali dar pridėti spalvotą lipduką kiekvienam kambariui. Kartą klientas Londone išpakavo dešimt dėžių, kol surado vaistinėlę. Nebūk kaip jis. Žymėk „Svarbu – vaistai“ arba „Pirmiausia atidaryti“. Ir nepamiršk telefone turėti sąrašo, ką kur įdedi. (Ai, „įdėjai“. Turi būti „įdėjai“... ką aš čia šneku, supratai ką turiu omeny.)

Ar leidžiama vežti skystus daiktus, pavyzdžiui, sampūnus ar aliejų?

Techniškai leidžiama, bet yra niuansų. Sampūnai, kremai, valikliai – visa tai turi būti gerai uždaryta ir supakuota vertikaliai. Aš visada sakau: jei gali išpilt – išpils. Imk maišelius su užtrauktuku ir dėk į dėžę su burbuliniu popieriumi. Kartą vežiau siuntą į Angliją mikroautobusu, kurioje buvo atidarytas alyvuogių aliejaus butelis. Nebuvo dar prigėręs, bet rezultatas – visas kilimas sugadintas. Dėl to dabar aš pats tikrinu skysčius prieš pakraudamas. Kai kurie vežėjai išvis nepriima atvirų indų. Todėl geriau pirk naujus, jei labai reikia.

Ar reikia kažko specialaus brangiems daiktams – porcelianui, paveikslams?

Taip. Paprastos dėžės čia nepasitarnaus. Porcelianą reikia vynioti į burbulinį popierių, po to į flisinę medžiagą arba rankšluosčius. Paveikslams – kampams sudėti apsaugas iš putplasčio, o jei labai brangu, net medinius rėmus daryk. Žinai, gali atrodyt, kad perdedu, bet teko vežti antikvarinį veidrodį – be specialaus rėmo jis būtų atvažiavęs į Angliją kaip moliūgo skiedros. Jei vežėjas teigia, kad „tikrai bus gerai, dėsim šalia pagalvių“ – nepasitikėk iki galo. Atsimink: mikroautobusas darda, stabdo, vairuotojas pavargsta. Daiktai juda. Užtikrintai sutvirtink.

Kas tilps ir kaip atrodo tas reikalas su mašina

Koks yra tas mikroautobusas – aš įsivaizduoju Volkswagen T5, o gal jis visai kitoks?

Dažniausiai tai būna Mercedes Sprinter, Fiat Ducato arba tie patys VW Transporteriai. T5 – senas, retai kuris vežėjas juo veža krovinius į Angliją, nebent ten labai pigi įmonė. Sprinteriai patys populiariausi, nes erdvūs ir patikimi. Bet žiūrėk, svarbu ne markė, o krovininė versija su atjungtais galiniais sėdynėmis. Kartą mačiau vaikiną, kuris atsivežė savo VW Caravelle šeimyninį – bandėm sukti galvas, kaip ten sutalpinti tris šaldytuvus. Tilpo, bet vos vos. Tai jei turi daug daiktų, klausk konkrečiai: kokia mašina ir kiek ten laisvos erdvės.

Kiek kubinių metrų tilptų į įprastą mikrą? (nes aš nežinau, kas tas kubinis metras)

Gerai, kad klausi, nes daugelis tyli ir tada stebisi. Įprastas krovininis mikroautobusas turi apie 12–15 kubinių metrų. O kas tai yra? Įsivaizduok standartinę vonią – tokie du su puse kubo. Tai mašinoj tilptų maždaug 5–6 tokios vonios. Ne, palauk, matematika gal kiek kita, bet esmė ta, kad į vieną mikrą telpa maždaug vidutinis dviejų kambarių butas be didelių baldų. Jei turi sofą, spintą ir dar penkias dėžes – greičiausiai tilps. Jei visa virtuvė su technika – gali prireikti dviejų reisų.

Ar galiu vežti baldą, pvz., kampą, jei jis neišardomas?

Gali, bet čia jau problematiška. Neišardomas kampas, ypač tie didieji L formos, užima neproporcingai daug vietos. Mikroautobuso durys būna palyginti siauros. Aš esu matęs, kaip tempėme kampą pro duris... šiaip pro duris, bet beveik pro langą. Teko net nuimti apmušalą, kad pralįstų. Jei kampas vertingas, apivyniok mova. Ir labai svarbu – išmatuok. Ne tik daiktą, bet ir mašinos įėjimą. Daugelis pamiršta, kad mikroautobusas nėra stebuklinga dėžė – yra lubų aukštis. Kartais tenka užsakyti atvirą krovininį furgoną, jei kampas aukštesnis.

Ar yra kokių nors svorio apribojimų, kurių reikėtų saugotis?

Žinoma. Krovininis mikroautobusas gali tempti tik tam tikrą svorį – paprastai iki 1,2–1,5 tonos viso su mašinos svoriu. Tai realiai krovinys neturėtų viršyti 700–900 kg, priklauso nuo modelio. Aš tikslaus skaičiaus neprisimenu, reikia pažiūrėti techninį pasą. Buvo atvejis, kai klientas sukrovė keturis maišus cemento – neįsivaizduoju kam jo reikėjo Anglijoj, bet svėrė kaip velnias. Teko palikt du maišus kitam reisui. Per sunkus krovinys – problema stabdymo atžvilgiu ir baudoms. Muitinė gali pasverti. Rimtai. Tai geriau nepersistenk su akmenimis ar plytomis.

Jei turiu tik vieną šaldytuvą ir lagaminą – ar užsakinėti visą mikroautobusą nebūtų kvaila?

Būtų šiek tiek neefektyvu. Už mikroautobusą moki už visą mašiną, nesvarbu, ar ji pilna, ar tuščia. Tokiu atveju gali ieškoti dalinio krovinio paslaugos – vadinamos grupinis pervežimas arba tiesiog vieta mikre. Yra daug įmonių, kurios surenka keletą siuntų iš skirtingų klientų ir veža kartu. Tu sumoki už kubus arba už daikto tipą. Aišku, turi palaukti, kol surinks kitų klientų daiktus. Ir reikia labai gerai supakuoti, nes šalia gulės svetimi daiktai. Bet šaldytuką su lagaminu tikrai galima sutalpinti į bendrą reisą be jokių bėdų.

Dokumentai, muitai ir tas Brexitas

Ar dabar, po Brexit, reikia kažkokių popierių siuntai į Angliją?

Reikia. Dabar Anglija – trečioji šalis, nebe ES. Jei veši asmeninius daiktus, reikia parengti sąrašą angliškai, nurodyti apytikslę vertę. Kartais reikia įrodyti, kad daiktai naudoti – kvitų neprašys, bet gali paklausti. Jei veši verslo siuntą, jau reikalinga eksporto deklaracija. Kai kurie vežėjai tą tvarko, kai kurie verčia klientą. Aš asmeniškai nesisveikinu su muitinės popieriais, turiu du žmones, kurie padeda. Bet jei vežėjas sako „viską tvarkysiu“ – įsitikink, kad jis turi EORI numerį. Be jo – tikrai spėlione.

Kas bus, jei muitininkai nuspręs atidaryti mano dėžes?

Tada atidarys. Iš tikrųjų taip nutinka retai, jei tai asmeniniai daiktai ir sąrašas tvarkingas. Bet nutinka. Jie turi teisę. Sudedk dėžes taip, kad lengvai prieitų. Jei įtars kažką nelegalaus – atvers. Kartą muitininkai pasienyje atidarė dėžę su įrankiais. Klientas vežė tėvo stakles. Reikėjo paaiškinti, kad ne pardavimui, o būgnui. Užtrukom valandą. Tad nepamiršk – raktinių žodžių ten nerašyk ant dėžių. Tiksliau, nežodžių, kurie skamba prekiškai. Nerašyk „parduotuvės prekės“ ar panašiai.

Ar galiu vežti maistą – lietuvišką dešrą, sūrį – ten niekas nesupyks?

Čia pavojingas reikalas. Gyvūninės kilmės produktai – dešros, sūriai, pienas – įvežti į Jungtinę Karalystę draudžiama be specialaus leidimo. Kartais praleidžia mažus kiekius asmeniam vartojimui, bet aš nebedrįstu to garantuot. Buvo laikas, kai veždavau šakočius, grillų dešreles – klientai prašydavo. Dabar po Brexit tikrai sugriežtino. Jei rasis muitinėj, gali konfiskuoti arba skirti baudą. Geriau nepradėk. Džiovinti grybai, šakočiai (neįdaryti) dar pusiau praeina, bet su mėsiniu rezultatu liūdnai. Neik į tą žaidimą.

Ar reikia sąrašo (inventory) daiktų ir kiek jis turi būti tikslus?

Reikia ir nereikia būti enciklopedijai. Pakankamai tikslus – vadinasi, kad muitininkas matytų: „15 dėžių asmeninių daiktų, naudotų, be komercinės vertės“. Jei kiekvienoj dėžėj po 47 daiktus su aprašymu – gerai, bet nebūtina. Aš siūlau atsiminti Pareto principą: 20 proc. daiktų sudaro 80 proc. vertės. Aprašyk brangius – kompiuterį, dviratį, kilimą. Knygas gali sugrupuot tiesiog „Knygos, 3 dėžės“. Buvęs kolega rašydavo net „vaza su siaurėjančiu kaklu“ – juokinga, bet muitininkams nerūpi. Tiesiog nebūk visai abejingas ir bent jau apytikriai nurodyk, kas viduje.

Ką reiškia eksporto deklaracija ir ar vežėjas ją darys už mane?

Eksporto deklaracija – tai elektroninis pranešimas Lietuvos muitinei, kad daiktai išvažiuoja. Vežėjas, turintis EORI, gali ją pateikti. Ar darys už tave? Klausk iš anksto. Kai kurie į tai neįtraukia į kainą ir paskui staiga paprašo papildomai dviejų šimtų. Aš manau, nors čia galiu klysti, nes teisės aktai pastoviai keičiasi, kad jei pervežimas vykdomas kaip paslauga fiziniam asmeniui, kai kurie aspektai supaprastinami. Bet geriau, kad vežėjas turėtų muitinės tarpininko kortelę arba dirbtų su tokiu.