Kaip išsiųsti krovinius į Angliją be problemų?

Kai dirbi tarptautiniuose pervežimuose jau dvidešimt trejus metus, o gal net ketverius daugiau – jau ir pats nebeatmenu tiksliai, – Anglija tampa antru namais, tik su kairiąja eismo puse ir kiek kitokia arbata. Žmonės dažnai manęs klausia, kaip išsiųsti krovinius į Angliją be problemų, nes po Brexit ten viskas pasikeitė. Atsakymas paprastas: reikia kantrybės, poros gerų popierių ir sveiko proto. Čia bandysiu paaiškinti, kaip viskas vyksta realybėje, be tos blizgios reklaminės kalbos. Mačiau visko – ir puikių siuntų, ir tokių, kurioms pakeliui nutiko tai, ko nenori matyti nei siuntėjas, nei gavėjas.

Pirmieji žingsniai ir kai kas apie planavimą

Kada reikia pradėti ruoštis siuntimui į Angliją?

Jei galvojate apie krovinių gabenimą į Angliją, pradėkite ruoštis bent prieš dvi-tris savaites. Taip, teoriškai galima susitvarkyti ir per kelias dienas, bet praktikoje geras vežėjas jau būna užimtas. Ypač jei siunčiat baldus ar techniką. Atsimenu atvejį iš praėjusių metų: klientas iš Kauno paskambino likus savaitei iki išsikraustymo. Nežinau, gal jie galvojo, kad furos stovi aikštelėje ir laukia skambučio. Realiai teko mokėti beveik dvigubai, nes tik lėktuvinis krovinių gabenimas gelbėjo. Ankstesnis planavimas = mažesnė kaina.

Kiek kainuoja siųsti fura į Angliją?

Čia platus klausimas, kaip Neries krantinė. Kaina priklauso nuo svorio, tūrio ir km nuo durų iki durų. Krauti Vilniuje ir iškrauti Londone – viena, o jei reikia į kokią Aberdyno sritį – visai kita. Keletas palečių kainuos nuo 400 iki 700 eurų, pilna fura – nuo 1800 iki 2500. Ai, ir nepamirškite Kanalo kelto mokesčio. Kartais jis įskaičiuotas, kartais ne. Visada klauskite, nes kai kurios įmonės tai nuslepia kaip staigmeną.

Ar galiu siųsti viską, ką noriu?

Ne, deja, Anglijos muitinė nėra parduotuvė, kurioje viskas galima. Draudžiami sprogmenys, tam tikri skysčiai, rūkymo mixturelės – net jei tai "tik dovanai". Buvo toks atvejis, kai klientas bandė siųsti medaus statinę be jokio sertifikato. Problemos. O ką jau kalbėti apie ginklus ar gyvūnus. Aš, tiesą pasakius, nesu šimtu procentų tikras dėl naujausių taisyklių augalams – kiekvieną mėnesį kažkas pasikeičia. Jei siunčiat ką nors nestandartinio, geriau pasitikrinti su muitinės agentu prieš pakuojant.

FCL, LCL – kas per raidės?

FCL reiškia pilnas konteineris arba fura tik jums. LCL – dalinis krovinys, kai dalijatės erdve su kitais. Jei siunčiat penkis maišus rūbų, pilnos mašinos nereikia. Bet jei trys kambarių butas – jau žiūrėkite į atskirą transportą. Klientai dažnai galvoja, kad LCL visada pigiau. Na, dalinai taip, bet jei reikia dvidešimt kubų, pilnas variantas mažiau perkrautas terminale. Dar pasitaisau: LCL skaičiuojamas pagal tūrio kubus (taip, kubus, ne kilogramus).

Ar man reikia brokerio, ar galiu pats susirasti fura?

Brokeris nėra magas. Tai dažniausiai žmogus, kuris žino, kam paskambinti 7 ryto ir kam vakare. Jei turite savo vairuotoją – galit ir be jo. Bet po Brexit biurokratija tapo tokia, kad devyni iš dešimties renkasi pagalbą. Ne todėl, kad neišmano, o todėl, kad laikas brangesnis už tuos 50–100 eurų komisiniui. Aš pats ne kartą pildęs popierius trečią valandą nakties, nes klientas pamiršo pasakyti apie prekių kodus. Brokeris tokias naktis atperka.

Transportas, trukmė ir kas vyksta kelyje

Kiek laiko dabar važiuoja fura iš Lietuvos į Angliją?

Maždaug 3–5 dienos, jei viskas pagal planą. Bet "planas" reiškia: Doveris neužkimštas, Prancūzijoje nekaupa sniego, vairuotojas nepavargo per anksti. Kartais, ypač žiemą, savaitė lengvai pailgėja. Buvo atvejis, kai vairuotojas sėdėjo Calais pusantros dienos, nes administratorė suklydė popieriuose. O kadangi kompanija taupė ant darbuotojų, teko man nesnausti ir aiškintis per telefoną. Angliją pasiekė tik ketvirtadienį vietoj antradienio.

Ar krovinys keliauja tiesiai, ar būna pervežimų?

Jei užsisakėte tiesioginę fura – turėtų važiuoti tiesiai. Bet jei renkatės dalinį krovinių pervežimą į Londoną, daiktai gali sustoti terminale Vokietijoje. Ten juos perkrauna į kitą mašiną. Nuo to niekas nenukentės, jei pakuotė gera. Bet jei dėžės silpnos, kiekvienas pakėlimas yra rizika. Aš mačiau, kaip krautuvas meta dėžes ne todėl, kad piktas – jis tiesiog skuba namo. Suprantama, bet jūsų daiktai nuo to neatšimpa.

Kas yra DDP ir ar verta rinktis šį terminą?

DDP – Delivered Duty Paid. Kitaip tariant, vežėjas pasirūpina viskuo: muitus, mokesčius, dokumentus. Jums nereikia rašyti laiškų HMRC. Aš paprastai rekomenduoju DDP tiems, kurie pirmą kartą siunčia krovinį į Angliją arba neturi laiko vargti. Žinoma, kaina bus didesnė iš karto, bet be staigmenų. Vienas mano klientas pasirinko DDU, nes "pigu", o paskui Doveryje sužinojo, kad turi sumokėti dar 800 svarų. Graudu žiūrėti buvo.

O jei labai skubu?

Yra ekspresiniai variantai: orinis transportas arba tiesioginė fura be sustojimų. Bet kainos... na, įsivaizduokite, kad perkate verslo klasės bilietą, tik tam maišui. Kartais klientai skambina antradienį ir sako: "man penktadienį reikia Mančesteryje". Techniškai įmanoma, bet kainuoja trigubai. Ir dar neaišku, ar Anglijos pusėje sandėlis spės priimti. Kartais ten irgi eilės. Niekada nesakykite "tikrai suspės", jei dar nėra aišku, kur fura važiuoja.

Ar galiu sekti krovinį kaip DPD siuntinį?

Ne visai. Paprastai tarptautinis krovinių pervežimas nėra kaip kurjerinė paslauga, kur matai kiekvieną žingsnį. Vežėjas paskambina kai išvažiuoja, kai yra uoste ir kai artėja. Bet GPS sekimą siūlo ne visi, o jei ir siūlo, platformos stringa. Aš patarčiau tiesiog turėti vairuotojo telefono numerį. Taip greičiau ir žmogiškiau. Nors pripažinsiu, kad kai kurios didelės logistikos kompanijos turi appsus, bet ar jie veikia be glitchų – tai jau loterija.

Dokumentai, muitai ir visa biurokratija

Kokie dokumentai reikalingi siunčiant į JK po Brexit?

Po Brexit viskas apsunkino. Reikia komercinės sąskaitos, pakavimo lapo, CMR jei važiuoja keliu, EORI numerio. Aš čia gal kai ką ir praleidau, nes taisyklės keičiasi kaip kojinės. (Palauk, ar tik ne ENS deklaracija reikalinga? Ne, ENS reikia įvažiuojant į Europos Sąjungą, o ne į UK. Atsiprašau, mieguistumas maišo, naktinės pamainos daro savo.) Bet esmė viena: be tvarkingų popierių krovinys stovės kaip įkaltas. Ir nepadės graži šypsena.

Kas nutiks, jei suklysiu deklaruodamas prekių vertę?

Muitinė gali sulaikyti prekes, skirti baudą arba pareikalauti papildomos deklaracijos. Buvo atvejis: klientas siuntė restauruotus antikvarinius baldus, įrašė per mažą vertę, nes "juk seniena, ką čia vertinti". Anglijos muitininkas Doveryje numojo ranka ir pasakė: "ne, pone, čia vertė didesnė". Bauda, vėlavimas, stresas. Geriau rašyti tikrą rinkos vertę. Jei tai dovanos – irgi deklaruokite sąžiningai. Ten dirba žmonės, kurie matę visokius triukus.

Ar reikia EORI numerio siunčiant į Angliją?

Taip, jei siunčiat kaip įmonė arba reguliariai. Jei tai vienkartiniai asmeniniai daiktai – klausimas komplikuotesnis. Kai kuriais atvejais pakanka, kad vežėjas turi savo EORI. Bet aš asmeniškai patariu pasitikrinti, ar jūsų vežėjas turi ir Lietuvos, ir JK EORI. Nes buvo momentų, kai maniau, kad vienintelis pakanka, o pasirodo – reikia abiejų pusių. Jei trūksta – krovinys gali įstrigti pasienyje nevaldomam laikui. Patikėkit, tai nemaloni tyla telefone.

Ar muitai dabar dideli?

Apytiksliai 0–25 procentai nuo prekių vertės, priklausomai nuo HS kodų, o dar prisideda VAT – maždaug 20 proc., jei nepataikau. (Gal dabar 19? Ne, rodos, 20 proc. JK tarifas.) Buvęs klientas siuntė tekstilę – ten tarifas buvo žemesnis. Kitas pasiuntė elektroniką – brangiau. Geriausias patarimas: prieš siunčiant didelę siuntą, paklauskite muitinės agento Anglijos pusėje. Ne kaimyno, kuris "ten gyveno", o tikro agento. Sutaupysite nervų ir galvos skausmo.

Asmeniniai daiktai – ar tikrai galima be mokesčių?

Teoriškai, jei tikrai kraustotės gyventi, galima prašyti Transfer of Residence relief. Reikia krūvos popierių: įrodyti, kad buvote Lietuvoje, kad kraustotės, kad daiktai naudoti. Praktiškai – muitininkai kartais kreivai žiūri. Ypač jei mašinoje dar ir visiškai naujas dviratis ar televizorius. Buvo atvejis, kai žmogui atsisakė suteikti lengvatinį režimą, nes prekės atrodė pernauji. Jis tada mokėjo pilną kainą. Gerai pagalvokite prieš siusdami – ar verta to dviračio?

Pakuotė, paletės ir kaip neišgąsdinti gavėjo

Kaip reikia pakuoti baldus, kad jie nenukentėtų?

Čia dažniausiai pamirštama taisyklė. Žmonės galvoja, kad užmetus ant sofos pledą, jau yra supakuota. Ne. Baldams reikia kartono kampų, vyniojimo plėvelės, putų. Ypač jei važiuoja grupiniame krovinyje. Prieš porą metų klientas paėmė keramines plyteles, pridėjo prie komodos ir pasakė: "užmeskit ant viršaus tentą". Plytelės atkeliavo į Birmingemą kaip dėlionė. Graudu buvo atidarinėti. Pakuotė – tai ne dekoracija, tai apsauga nuo realybės, kurioje daiktai juda ir tiesiog... well, krenta.

Ar mažesniems kroviniams nereikia palečių?

Jei turite bent dvi tris dėžes ar maišus virš 30 kg – jau reikia mintyse apie paletę. Krovėjas nenešios po vieną maišą. Paletė leidžia krauti šakiniu keltuvu. Net jei siunčiat vieną didelę dėžę – ant paletės ji saugesnė. Pamenu, žmogus siuntė firminius krepšius su rūbais. Gražiai sulankstyti. Bet sandėlyje ant jų užkrautas kitas krovinys. Dėžė truputį... įsinarino. Su palete to nebūtų nutikę, nes krautuvas mato ribas.

Kokios paletės tinka, kad nekiltų problemų Anglijoje?

EUR paletės arba UK standarto – abu variantai praeina, bet JK terminalai ir klientai dažnai mieliau mato europaletes, nes jas lengviau krauti į standartinius konteinerius. Nors mačiau ir tokių, kurie kišasi dėl skirtumų. O, beje, kartais maišau – UK paletės šiek tiek platesnės, bet nežinau, ar dabar tai kritiškai svarbu. Ai, neesmė. Svarbiausia, kad paletė nebūtų supuvusi ar pasenusi. Kartą mašina atsisakė pasiimti krovinį, nes paletės tiesiog byrėjo. Gėda buvo abiem pusėm.

Ką daryti, jei prekės atkeliauja sugadintos?

Rašyti aktą. Iškart. Ne rytoj, ne tada, kai sugalvosite. Krovėjas turi pasirašyti CMR su nuoroda apie pažeidimus – pvz., "pakuotė pažeista, prekė matoma". Jei priėmėte be priekaištų – paskui vežėjas gali pasakyti: "o jūs juk pasirašėte, kad viskas gerai". Buvęs atvejis: klientas Londone parašė, kad "nu bus kažkaip", o paskui pasirodo, kad stalas įskilęs. Draudimas atsisakė mokėti, nes nebuvo aktas. Labai nemalonu, kai taip nutinka. Fiksuokite viską foto.

Kas realiai gali nepasisekti ir kaip to išvengti

Ką daryti, jei vežėjas nedzįia ir nekelia telefono?

Pirmiausia – nesijaudinkite per daug, bet ir nesėdėkite sudėję rankų. Kartais ekspeditoriai tiesiog nemato skambučio, ypač jei vairuotojas kerta Eurotunelį – ten ryšys dingsta. Buvęs atvejis, kai klientas išsigando, nes dvi dienas niekas neatsiliepė. O vairuotojas tiesiog turėjo seną telefoną, kuriame išsikrovė baterija. Parašykite žinutę, paskambinkite iš kito numerio. Jei neatsako tris dienas – tada jau kreipkitės į įmonės vadovą. Bet dažniausiai viskas susitvarko. Tik stresas lieka.

Ar pasitaiko, kad kroviniai tiesiog dingsta?

Retai, bet pasitaiko. Dažniau tai ne vagystė, o etiketės klaida. Paletė neteisingai sužymėta ir atsiduria Glazge vietoj Gloučesterio. Paskui suranda, bet po savaitės. Buvo istorija su žaislais – dingo dvi savaitės. Radome Liverpulyje, sandėlio kampe, nes numeris nubyrėjo. Kai kurios įmonės, ypač mažesnės, neturi geros buhalterijos. Tai ne tyčinis piktnaudžiavimas, tiesiog netvarka. Nueina prekės į šoną ir pamirštamos. Aršus dalykas.

Kas labiausiai erzina vežėjus?

Kai klientai keičia duomenis paskutinę sekundę. "Oi, o gal pristatyk ne į Londoną, o į Mančesterį?" – taip sakančiam sakau atvirai: permaršrutizavimas kainuoja. Jei fura jau pasuko į M1 link Londono, o jūs staiga norite į šiaurę, tas posūkis yra pinigai. Ir dar – nepakankamos vairuotojo darbo valandos. Jis negali vairuoti dvidešimt valandų. Deja, bet taip yra. Kartais klientai pyksta, kad vėluoja, bet faktas – vairuotojas turi teisę pailsėti. Arba genda mašina. Būna ir taip.

Kaip atpažinti patikimą įmonę nuo sukčių?

Jei kaina per maža – ausis pakišk. Kurioj vietoj taupyta? Ar ant draudimo? Ar ant muitinės formalumų? Ar vairuotojas dirba legaliai? Per savo karjerą matęs kontorų, kurios metus dirbo, surinko pinigus iš žmonių ir paprasčiausiai pradingo. Patikrinkite įmonės istoriją, pažiūrėkite, ar turi tarptautines licencijas. Ir pasitikėkite intuicija. Jei atrodo, kad telefone per daug pažadų ir per mažai konkretikos – geriau ieškokite kito vežėjo. Bus ramiau galvai.

Ar tikrai po Brexit brango siuntimas į Angliją?

Taip, ir ne tik dėl muitų. Trūksta vairuotojų JK, degalai šokinėja, biurokratija kainuoja laiką, o laikas – pinigai. Aš matau klientus, kurie lygina 2019 metų kainas su šiom dienom. Negalima taip. Pasaulis apsivertė. Net perkraustymas į Angliją dabar reikalauja daugiau popierių ir kantrybės. Nekaltinu Brexit visko, bet faktas: dabar viskas trunka ilgiau ir kainuoja daugiau negu atrodo iš pirmą žvilgsnį.

Ar verta drausti krovinį pervedant į JK?

Atsakymas toks: taip. Visada. Bent jau CMR draudimas privalo būti, bet jis ribotas. Yra full risk draudimas, kuris dengia ir savo kaltės, ir nelaimingų atsitikimų atvejus. Vienas mano pažįstamas sutaupė 80 eurų atsisakęs papildomo draudimo, o prarado keturių tūkstančių vertės įrangą. Konteinery dingo kažkur terminale. Arba tiksliau – buvo užkrauta neteisingai ir apgadinta. Draudimas tada tampa geriausiu draugu. Skamba nuobodžiai, bet taip yra. Nepraleiskite šito žingsnio.

Išvada

Taigi, jei norite išsiųsti krovinius į Angliją be problemų, nepasitikėkite vien sėkme. Pasiruoškite dokumentus, supakuokite taip, lyg daiktus vežtų svetimas žmogus, ir išsirinkite normalų vežėją. Visada palikite laiko atsargą. Per dvidešimt metų supratau, kad geriausios siuntos yra tos, kurioms skiriamas dėmesys dar prieš sudėliojant į fura. Anglija nelabai toli, bet kai kalba eina apie muitus ir biurokratiją, geriau kartą per daug paklausti nei kartą per mažai. Sekmės.