Kaip greitai gabenami kroviniai mikroautobusais į Angliją?

Įvadas

Jei tau reikia ką nors pergabenti į Angliją ir galvoji apie mikroautobusą – čia aš galiu šiek tiek padėti. Per pastaruosius 12 metų vežėme visko: nuo baldų iki verslo prekių, nuo mažų siuntų iki pilnų namų turto. Dažniausiai žmonės klausia – per kiek laiko? Kiek kainuos? Ar saugu? Šiame straipsnyje bandysiu atsakyti į tuos klausimus, kurie man pačiam dažniausiai pasitaiko pokalbiuose su klientais. Bet čia nėra jokio marketingo – tiesiog tai, ką aš matau kasdien dirbdamas šioje srityje. Kartais bus nepatogios tiesos, kartais – geri patarimai. Pradėkime.

Kiek laiko užtrunka pats pervežimas?

Kiek dienų trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Paprastai kalbant, jei viskas eina gerai – apie 2–3 dienas. Bet čia reikia paaiškinti, nes "gerai" čia yra raktinis žodis. Pavyzdžiui, jei išvažiuojame iš Vilniaus pirmadienio rytą, tai antradienio vakarą jau būname Londone. Bet jei yra eilės prie kompostavimo punktų Doveryje, jei vėjas stiprus keltui, jei vairuotojas pavargęs – tada gali būti ir 4 dienos. Vieną kartą vežėme klientui baldus į Mančesterį ir dėl streiko Prancūzijos keliuose praleidome pusantros dienos Paryžiaus prieigose. Tai nėra dažnas atvejis, bet nutinka. Taigi, planuok 2–4 dienas, o jei reikia tiksliau – klausk konkrečiai dėl tavo maršruto.

Ar greitis priklauso nuo to, kokiu keliu važiuojama?

Taip, ir labai. Dauguma vežėjų naudoja maršrutą per Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją – tada gaunasi tas 2–3 dienas. Bet yra ir kitų variantų: per Čekiją ir Austriją, kas trunka ilgiau, bet kartais būna mažiau eismo. Kartais vairuotojai renkasi naktinius kelius, kad išvengtų spūsčių. Aš pats dažniausiai rekomenduoju tiesiog paklausti – kokiu maršrutu planuojama važiuoti? Nes tai tikrai turi reikšmės, ypač jei turi laiko ribojimus.

Ar galima kaip nors pagreitinti pervežimą?

Gali, bet tai kainuoja. Jei moki už papildomą greitį – pvz., mokestį už greitesnį keltą arba už tai, kad vairuotojas dirbs ilgiau (čia jau sudėtingiau dėl taisyklių). Kartais žmonės mano, kad galima tiesiog "paspausti" ir važiuoti greičiau – bet taip neveikia. Yra darbo laiko apribojimai, saugumo taisyklės. Geriausia, ką gali padaryti – tai užtikrinti, kad krovinys būtų paruoštas iš anksto, nes pakrovimas ir iškrovimas užima daug laiko. Vieną kartą klientė iš Kauno ruošėsi visą dieną, o mes laukėme 4 valandas – tai tikrai nieko nepagreitino.

Kas lemia greitį?

Kokie veiksniai labiausiai įtakoja pristatymo laiką?

Čia yra keletas dalykų, kurie tikrai svarbūs. Pirma – pats krovinys: kuo mažiau, tuo greičiau. Antra – jo paruošimas: jei viskas jau supakuota, pažymėta, lengvai pasiekiama, tai pakrovimas trunka valandą. Jei reikia viską dėlioti, matuoti, galvoti – tai gali užtrukti ir pusę dienos. Trečia – orai ir eismo sąlygos. Ketvirta – sienų praleidimas. Penkta – vairuotojo būklė (taip, tai svarbu). Pastebėjau, kad žmonės dažnai pamiršta, jog pats pakrovimas ir iškrovimas užima daug laiko – jie galvoja tik apie kelionės laiką, bet pusė laiko praleidžiama būtent čia.

Kaip sienų kirtimas veikla greitį?

Dabar, po Brexit, sienų kirtimas į Angliją užtrunka ilgiau nei anksčiau. Reikia muitinės dokumentų, kartais patikrinimų. Jei veži prekes komerciniam naudojimui – dar reikia PVA numerio, muitinės deklaracijų. Jei veži asmeninius daiktus – reikia kito tipo dokumentų. Kartais viskas praeina greitai, per 15–20 minučių. Kartais – jei yra eilė arba jei kažkas ne taip su dokumentais – gali užtrukti ir kelias valandas. Čia tikrai galiu pasakyti, kad dokumentų tvarkingumas yra vienas svarbiausių dalykų greičiui.

Ar oro sąlygos tikrai turi tiek daug reikšmės?

Taip, ir ne tik dėl to, kad vairuotojas blogiau mato kelią. Svarbiausia – keltai. Jei yra stiprus vėjas, didelės bangos – keltai gali būti atšaukti arba vėluoti. Jei yra sniegas – keliai lėtesni, ypač kalnuotose vietovėse. Jei karštis – vairuotojai pavargsta greičiau. Vieną žiemą vežėme į Birmingamą ir dėl sniego Prancūzijos kalnuose stovėjome beveik parą. Tai nėra dažnas atvejis, bet nutinka. Geriausia planuoti su tam tikra rezerve, ypač jei kelionė numatoma žiemą arba blogu oru.

Kaip pasiruošti, kad būtų greičiau?

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Jei gali – venk rugpjūčio pabaigos ir rugsėjo pradžios. Tai laikas, kada daugelis grįžta iš atostogų, eismas intensyvus, keltuose eilės. Taip pat venk gruodžio vidurio – Kalnų laikotarpis yra tikras chaosas. Geriausi laikai: kovo–gegužės mėnesiai, spalis–lapkritis. Bet žinoma, ne visi turi pasirinkimą. Jei reikia vežti būtent tuo metu – tiesiog planuok iš anksto ir turėk omenyje, kad gali užtrukti ilgiau.

Ar verta užsakyti pervežimą iš anksto?

Būtinai. Jei užsakai likus savaitei iki – gali būti, kad nebus vietų, arba kaina bus aukštesnė. Jei užsakai likus mėnesiui – dažniausiai viskas pigiau ir ramiau. Aš pats visada sakau klientams: kuo anksčiau, tuo geriau. Bet čia reikia ir proto – nereikia užsakyti prieš 6 mėnesius, jei dar nežinai, ką veši. Bet jei jau žinai – nedelsk.

Ką aš galiu padaryti iš savo pusės, kad viskas būtų greičiau?

Pirma – supakuok viską tvarkingai. Antra – žinok, ką veži (kiek dėžių, koks svoris, matmenys). Trečia – turėk visus reikalingus dokumentus paruoštus iš anksto. Ketvirta – jei tai komercinis krovinys – turėk sąskaitas, PVM numerius. Penkta – būk prieinamas telefonu, jei kyla klausimų. Kartais žmonės palieka viską ant mūsų pečių, o tada pyksta, kad kažkas užtruko. Bet jei abu prisidedam – viskas eina greičiau.

Kas nutinka, jei viskas ne pagal planą?

Ką daryti, jei pervežimas užtrunka ilgiau nei žadėta?

Pirmiausia – susisiek su vežėju ir paklausk, kas vyksta. Dažniausiai yra priežastis: eismas, orai, dokumentai. Jei tai rimtas vėlavimas – gali reikalauti kompensacijos, bet čia jau priklauso nuo sutarties. Kartais tiesiog reikia suprasti, kad tai ne jūsų kaltė, bet ir ne vežėjo – kartais tiesiog taip nutinka. Vieną kartą vežėme klientui dalį jo namų ūkio į Bristolį ir dėl vairuotojo ligos (staiga susirgo) vėlavome dvi dienas. Klientas suprato, mes kainą perkeitėme. Taip kartais būna.

Ar galima ką nors padaryti, jei pervežimas jau vėluoja, o man labai reikia?

Gali bandyti susitarti dėl skubesnio pristatymo, bet tai priklauso nuo situacijos. Jei vairuotojas dar kelionėje – galbūt pavyks. Jei dar nepradėta – galima ieškoti kito vežėjo, bet čia jau gali būti brangiau. Aš patartų nepanikuoti ir pirmiausia išsiaiškinti, kas vyksta. Kartais žmonės pradeda pykti dar net nežinodami, kas nutiko, o paskui paaiškėja, kad viskas gerai.

Kas atsitinka, jei krovinys dingsta arba sugadinamas?

Čia jau rimtesnė situacija. Pirma – dokumentuok viską prieš pakrovimą. Nuotraukos, sąrašai, aprašymai. Antra – jei naudoji profesionalią įmonę – jie turi draudimą. Trečia – jei veži pats sau – draudimas tavo atsakomybė. Aš mačiau atvejų, kai žmonės vežė brangius daiktus be jokio draudimo ir po to labai gailėjosi. Taigi – apsidrausk.

Kainos ir greitis

Ar greitesnis pervežimas visada brangesnis?

Ne visada, bet dažniausiai taip. Jei nori, kad tavo krovinys būtų paimtas greičiau, pristatytas greičiau, su mažiau sustojimų – tai paprastai kainuoja daugiau. Bet kartais būna ir atvirkščiai: jei veži mažai, o vežėjas turi tuščią vietą mikroautobuse – gali gauti gerą kainą, nes jam vis tiek važiuoti. Čia jau reikia kalbėtis konkrečiai.

Kaip susiorientuoti dėl kainų?

Kainos priklauso nuo kelių dalykų: atstumas (žinoma), krovinio dydis ir svoris, laikas (ar skubiai), papildomos paslaugos (pakrovimas, iškrovimas, draudimas). Geriausia gauti kelis pasiūlymus ir palyginti. Bet čia būk atsargus: per maža kaina gali reikšti prastą paslaugą. Aš pats mačiau atvejų, kai žmonės rinkosi pigiausią variantą ir po to labai gailėjosi – krovinys vėlavo, buvo sugadintas, niekas neatsakė.

Ar verta mokėti už papildomas paslaugas?

Priklauo. Jei tau reikia, kad kas nors padėtų pakrauti – verta. Jei reikia draudimo – verta. Jei reikia, kad kas nors supakuotų – verta, jei pats neturi laiko. Bet jei gali viską padaryti pats – sutaupysi. Čia jau tavo sprendimas, priklausomai nuo tavo laiko ir pinigų.

Praktiniai patarimai

Ką konkrečiai turėčiau žinoti prieš užsakydamas pervežimą?

Pirma – tiksliai žinok, ką veši: kiek dėžių, koks svoris, matmenys. Antra – žinok, kur iš kur ir į kur veši (adresai iki durų). Trečia – žinok, ar tai asmeniniai daiktai, ar prekės (tai svarbu dokumentams). Ketvirta – žinok, ar yra kokie nors ypatingi daiktai (didelės vertės, trapūs, pavojingi). Penkta – žinok, kada tau reikia, kad būtų pristatyta. Viskas tai labai padeda vežėjui planuoti.

Ar galiu vežti pats sau, ar verčiau samdyti įmonę?

Gali vežti pats, jei turi mikroautobusą, laiko, ir jei žinai, ką darai. Bet čia yra niuansų: reikia žinoti dokumentus, reikia mokėti vairuoti ilgas distances, reikia žinoti, kaip tvarkingai sukrauti krovinį. Jei niekada to nedarai – gali būti sudėtinga. Įmonės turi patirtį, žino maršrutus, turi draudimą. Bet jei nori sutaupyti ir esi pasiryžęs – gali vežti ir pats. Aš pats pradėjau būtent taip, prieš 12 metų.

Ką daryti su dokumentais?

Jei veži asmeninius daiktus – paprastai reikia sąrašo, galbūt pirkimo čekių, jei nori įrodyti vertę. Jei veži prekes – reikia sąskaitų faktūrų, PVM numerio (jei esi įmonė), muitinės deklaracijų.