Kaina už baldų gabenimą į Angliją priklauso nuo atstumo: štai ką 24 metai šioje rutinoje išmokė

Jau gal dvidešimt ketvirti metai, kai vežu baldus po Europą. Žmogui, pirmą kartą kraustančiamis į Angliją, tos kainos atrodo kaip mistika. Kaina už baldų gabenimą į Angliją priklauso nuo atstumo – taip, tai faktas, bet ne toks jau paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ne tik kilometrai lemia galutinę sumą. Dar yra kur renkame daiktus, ar ten reikės nešti laiptais, kiek sočių spintų prikrauta. Bandau čia viską išdėstyti kaip žmogus žmogui, ne kaip brošiūra. Jeigu ko praleisiu – na, per tiek metų visko pasitaiko.

Kaina ir atstumas – pagrindas, bet ne šventa karvė

Kiek kainuoja pervežti baldus iš Lietuvos į Londoną?

Jeigu turit maždaug dviejų kambarių butą – sofa, spinta, lova, stalas – tada žiūrėkit į intervalą nuo 700 iki 1200 eurų. Londonas yra lyg ir centras, dažnai ten važiuojama, tad kaina žemesnė nei į kokį Kornvalį. Atstumas nuo Vilniaus iki Londono kokius 1700 kilometrų, bet čia dar keltai per Prancūziją ar Olandiją. Gali būti pigiau, jei vežėjas jau turi pilną mašiną ir jūsų daiktai užima tik dalį vietos. Buvo toks atvejis, kai klientas sumokėjo vos 650, nes laiku pataikė ant tuščios vietos krovininiame furgone.

Ar tikrai kaina už baldų gabenimą į Angliją priklauso nuo atstumo be jokių išimčių?

Na, teoriškai taip, bet aš pats čia kartais pasimesdavęs. Atstumas yra pagrindas – logikos reikia. Tik jeigu klaustumėt mano penktadienio vakarą, prie alaus, po itin ilgos savaitės, gal ir pasakyčiau, kad ne visada viskas taip tiesmuka. Kartais iš Klaipėdos, kuri arčiau jūros, pasiimti daiktus gali kainuoti mažiau nei iš Alytaus, nes vežėjas tuo metu ten renka krovinius ir tiesiog prisuka. Neidealus pasaulis. Žodžiu, kilometrai svarbu, bet ne šventa karvė.

Jeigu aš gyvenu Škotijoje, o ne Londone, ar suma bus dviguba?

Škotija – tai jau kitas pasaulis logistikoje. Londonas yra lyg pagrindinė stotis, ten važiuoja beveik visi. O jei reikia iki Edinburgo ar dar toliau – Aberdyno, tai kilometrai šokteli ženkliai. Buvo atvejis, kai klientui reikėjo į šiaurinę Škotiją – kaina išaugo kokius 40 proc. lyginant su Londonu. Ne dviguba, bet smarkiai didesnė. Dar problema, kad iš Škotijos atgal retai kas veža pilnus krovinius, tad grįžtamasis kelias tuščias – tą irgi įskaičiuoja. Toks jau tas kelias šiaurėn.

Kokia yra mažiausia kaina, kokią esat matęs už baldų siuntą į Angliją?

Mačiau ir po 400 eurų. Ar tai normalu? Labai abejotina. Paprastai tai reiškia, kad kažkas savo furgonu vyksta į JK ir prisikrauna pasyviai. Kartais pavyksta. Kartais žmogus sėdi tris mėnesius be savo daiktų. Pigiausia, ką drąsiai rekomenduočiau – dalinis krovinys sėkmingai pasiekus tikslą – nuo 600 eurų mažam kiekiui. Bet jei jums sako 300 – bėkit. Nebent vežate tik kėdę. Arba esate nepaprastai laimingas žmogus. Aš taip laimingų per savo praktiką sutikdavęs labai retai.

Ar iš Kauno vežti pigiau nei iš Vilniaus, jei atstumas iki UK didesnis?

Šiaip atstumas didesnis, bet Kaunas – transporto mazgas. Daug verslininkų ten kraunasi daiktus. Dėlto kartais ten paimti krovinys net pigesnis, nes mašina tuo keliu eina tiesiogiai. O iš Vilniaus gali reikėti daryti detūrą. Viskas priklauso nuo to, kur tą konkrečią dieną sukasi vežėjų maršrutai. Kartais net iš Marijampolės paima pigiau nei iš sostinės. Kaip su taksi – ne visai, bet panašiai. Reikia skambinti ir klausti konkrečiai, o ne spėlioti pagal žemėlapį sėdint prie kompiuterio.

Transporto rūšys ir tas ilgas kelias

Kas geriau – furgonas su vairuotoju ar konteineris, jei vežu baldus į Birmingamą?

Daugumai žmonių – furgonas. Jei kraustotės iš vieno buto ir baldai neužima pusės fabriko, furgonas su keliais vaikinais yra idealus sprendimas. Konteineris reikalingas, kai namas didelis, arba kai reikia mašinai stovėti savaitę kraunantis. Birmingamas, beje, puikus miestas furgonui – platūs keliai, geras privažiavimas. Kainos skiriasi trigubai. Konteineris į Angliją kainuoja tūkstančius. Furgonas – šimtus. Neperkrautkit savęs. Geriau du kartus furgoną, nei konteinerį tuštumai, nes paskui gailėsitės kiekvieno payslio.

Ar tiesioginis reisas visada brangesnis?

Žinokit, šitą klausimą gavęs aš net užsimerkiu. Ar brangesnis? Hm. Norisi pasakyti taip, bet... ne visada. Jei vežėjas turi pilną furgoną tiesiai iš Lietuvos į Mancesterį, tada jis pasiima visus pinigus iš karto. Bet jei jo maršrutas ir taip veda pro ten, tai... nežinau. Kartais tiesioginis pigesnis, nes nereikia sandėliuoti per kraustymus. O kartais brangesnis, nes užimtas visas transportas. Aš čia tikrai šimtu procentų neatsakyčiau. Viskas labai nuo to, kokiu metų laiku klausiat. Ir kiek laiko turit.

Kas per velnias yra dalinis krovinys ir kodėl tai keičia kainą?

Tai kai jūsų sofa keliauja drauge su kažkieno stalu ir dar kažkieno dviračiu. Bendras furgonas, dalinama erdvė. Mokate už savo vietą, ne už visą mašiną. Logistikos centruose tai vadinama LTL. Anglijos kryptimi ypač populiaru, nes daug lietuvių važiuoja tenai. Kaina perpus mažesnė nei pilnas furgonas. Minusas – laukimas. Gali stovėti sandėlyje savaitę, kol surenka pakankamai daiktų. Jei neskubat – puikus variantas. Jei reikia rytoj – jums ne čia, rinkitės kitą paslaugą.

Ar verta rinktis tik tiesioginį pervežimą, jei skubu?

Jeigu skubu – geriau samdyti psichologą ir gerti vaistažolių arbatą. Tiesioginis pervežimas į Angliją kainuos brangiai. Aš suprantu, kad norisi greitai. Bet kartais žmonės permoka trigubai tik dėl to, kad nenori savaitę palaukti. Realybė: net tiesioginis reisas neužtrunka vieną dieną – keltai, vairuotojo poilsis, eilės uoste. Skubėkit lėtai, kitaip piniginei skaudės nemažai. Yra išimčių, kai viskas greita, bet jos... na, jos labai brangios. Atsargiai.

Kiek laiko trunka kelias iš Lietuvos krovininiu automobiliu į Angliją?

Iš Vilniaus furgonas iki Londono... na, apie 28 valandas gryno važiavimo (nors gal 32, nebepamenu tiksliai, skaičiuokit apie tris paras su viskuo). Realiai su keltu per Nyderlandus ar Prancūziją, vairuotojo pertraukomis, muitinėm – 3–5 darbo dienos. Kartais savaitė, jei stringa Doverio uoste. Buvo atvejis, kai Doveris lūžo dėl blogo oro – klientas gavo savo kėdes po 9 dienų. Toks jau tas kelias. Nėra čia kaip lėktuvu skristi, aiškiai?

Baldai – apimtis, svoris ir galvos skausmas

Ar mano sofos svoris turi įtakos kainai, ar tik apimtis?

Apimtis! CBM! Jūsų sofa gali sverti dešimt kilogramų, bet jei didelė – sumokėsite kaip už sunkią. Vežėjai žiūri, kiek vietos užima transporto priemonėje. Svoris svarbu tik tada, kai vežate seifus ar akvariumus. Buvo toks atvejis – granito stalas. Svoris žvėriškas, bet kainą nustatė ne jis, o tai, kad užėmė beveik pusę furgono vietos. Jei turite daug nedidelių dėžių – gerai. Viena milžiniška neišardoma spinta – tikras skausmas sąskaitai.

Kas tas CBM ir kodėl visi apie tai šneka?

Kubinis metras. Vieno kubo dydžio dėžė. Įsivaizduokit standartinę skalbimo mašiną – tai maždaug 0,7 CBM. Kitaip tariant, matuojam ne kilogramais, o erdve. Kai skambinat vežėjui, jis klausia: "Kiek pas jus CBM?" – jūs spėjate. Nebūtinai taikliai. Aš ir pats kartais patingiu skaičiuoti tiksliai viską ant popieriaus. Svarbu suprasti principą: kuo daugiau kubų, tuo didesnė kaina už baldų gabenimą į Angliją. Visai paprasta, kai pripranti.

Jeigu mano spinta neišardoma, ar mane nuskriaus kaina?

Vargas. Jeigu neišardoma ir netelpa pro duris – vargas dvigubas. Vieną kartą turėjome spintą, kuri netilpo pro laiptinės vartus name Londone. Teko kelti lynais ant stogo. Nejuokauju. Kaina auga, nes reikia dviejų žmonių, lynų, kartais net kranų. Jei telpa į liftą – dar nieko. Jei antikvaras – reikia daugiau pakuočių. Patarimas: išardykite. Nebent tai sendaikčių vertas baldas – tada verčiau parduokite čia. Anglijoje pilna spintų. Išskyrus jei labai jau sentimentu vertinga.

Kaip supakuoti baldus, kad nereikėtų mokėti papildomai?

Apsikvailinkit su burbuline plėvele. Rimtai. Aš mačiau žmones, kurie veža veidrodžius tiesiog įbertus į patalus. Lyg tai padės nuo dužių. Pakavimo paslauga kainuos papildomai – 100–300 eurų priklausomai nuo kiekio. Bet jei supakuosite patys – sutaupysite nemažai. Tik nenaudokite maisto dėžių iš parduotuvių – jos neatlaiko svorio. Ir lipnia juosta apjuoskite. Oi, turėjau galvoje – apsukite tvirtai. Nors apspjauti irgi galima, jei labai blogai pakuojat. Būna visko, kai skuba.

Ar verta vežti seną čiužinį, ar geriau nusipirkti vietoje?

Meskite lauk. Nebent tai "Tempur" ar koks nors prabangus, kurio antro nėra. Čiužiniai yra pikčiausi daiktai vežti – minkšti, sunkūs, užima daug vietos. Kaina už jų gabenimą į Angliją gali būti didesnė nei naujo pirkimas IKEA. Aš pats seno nevežčiau per kelis tūkstančius kilometrų. Buvo toks klientas – vėliau pats pripažino, kad Anglijoje tokį patį nusipirko už tris šimtus, o vežimas kainavo du šimtus penkiasdešimt. Neapsimokėjo. Pinigai, laikas, nervai. Geriau naujas.

Kur viskas stringa – draudimai, vėlavimai, žmonės

Ar reikia draudimo baldams keliaujant į Angliją?

Taip. Taip. Ir dar kartą – taip. Ypač vertingiems baldams. Buvo toks atvejis – lapkritis, vanduo lietaus per puslangį. Pratekėjo į furgono priekabą. Sofa sušlapo. Klientas neturėjo draudimo. Lievas vaizdas. Draudimas kainuoja procentą nuo vertės – dažnai 1–2 proc. Tūkstančio vertės baldams – dvidešimt eurų. Nešvaistykite proto, drauskite. Daugelis normalių įmonių siūlo. Kai kurios – ne. Tada galima savo draudimą apsvarstyti. Bet draustis būtina. Labai būtina.

Kas būna, jei krovinys vėluoja – ar galima tikėtis nuolaidos?

Ha. Šypsausi. Ne. Sutartyje turbūt rašo kažką apie preliminarų terminą. Bet realiai? Jeigu maža įmonė – dažnai sutarties nėra net. Tik žodis. Tas žodis vėluoja. Nuolaidos neklauskit, klauskit, kada daiktai atvažiuos. Blogiausia, kai firmos pasiima užsakymą, o paskui tris savaites ieško, kam pakrauti. Nenoriu juodinti visų vežėjų, bet buvo. Yra. Bus. Todėl renkitės pagal ne kainą, o pagal reputaciją. Kaina už baldų gabenimą pigiai dažnai reiškia – be jokios garantijos laiko atžvilgiu.

Kodėl viena įmonė pasakė 800, o kita 1400 eurų už tą patį pervežimą?

Viena įskaičiavo tik transportą, kita – pakavimą, krovimą, draudimą, popierių tvarkymą. Arba viena veža tuo pačiu maršrutu reguliariai, kita – pirmą kartą ir rizikuoja. Galbūt 1400 – su tiesioginiu reisu, o 800 – dalinis krovinys, laukiant. Aš visiems sakau: lyginkite ne galutines sumas, o ką gi konkrečiai gausite už jas. Kartais 800 tampa 1300 pabaigoje, pridėjus visokius mokesčius. Būna ir atvirkščiai – brangus pasiūlymas nuo pradžių yra sąžiningas ir be staigmenų. Reikia daug klausinėti.

Ar Brexit ką nors pakeitė kainoms?

Aha, pakeitė. Buvo viskas laisvai, o dabar muitinės deklaracijos, EORI numeriai, papildomas popierizmėlis. Ar pakėlė kainas? Sakyčiau, kad maždaug dešimčia-dvylika procentų. O gal penkiolika. Tikslios sumos nežinau, nes kiekviena įmonė skirtingai paskaičiavo savo sąnaudas. Transporto kaina už baldų gabenimą į Angliją tikrai nepigo po Brexit. Anksčiau kaip ES viduje, dabar – eksportas. Ne dramatiška, bet jautri vieta. Reikia dabar daugiau dokumentų. O ir laiko pasienyje daugiau.

Ką daryti, jei baldai atvyko sugadinti?

Fiksuojate viską dar prieš pakrovimą. Nuotraukos. Video. Pasirašant aktą. Paskambinate nedelsiant. Jei drausta – draudimas dengia. Jei ne – prasideda pirštais rodymas vienas į kitą. Buvo taip: stalviršis įtrūkęs. Vežėjas sako – buvo jau. Klientas – nebuvo. O kur dokumentai? Nieko neparašyta. Skausminga. Todėl pakrovimo aktas – ne po vieną alų pasirašinėti, o rimtai apžiūrėti. Parašius "gauta tvarkingai" – paskui nebeteisi. Būna ir vežėjų kaltės, ir klientų naivumo. Ryškiai.

Paskutiniai klausimai prieš išvažiuojant

Kada geriausia užsisakyti pervežimą į Angliją?

Nejaukite prieš pat išvykstant. Mėnesį prieš – idealu. Bent dvi savaitės. Jeigu vasara – du mėnesius į priekį. Rugpjūtis ir birželis yra pikas. Tuomet kaina už baldų gabenimą į Angliją šokinėja kaip zuikis. Žiemą – ramiau, kartais net nuolaidos, nes mažiau darbo. Jei skubiai, likus savaitei, tada mokate premium. Vyrukai tiesiog turi koreguoti maršrutus. Jei šeštadienio vakarą paskambinsit dėl pirmadienio – juoksis arba graudžiai verks. Nebent turite auksinę kreditinę kortelę.

Ar galiu pasiimti daiktus iš kelių adresų Lietuvoje?

Galima. Tik kainuos papildomai. Kiekvienas sustojimas – laikas, kuras, rankų darbas. Jei tai Kaunas ir Vilnius – dar nieko. Jei trys kaimai Aukštaitijoje per 40 kilometrų – vežėjas gali ir atsisakyti arba paprašyti solidžios priemokos. Sako: imu iš vienos vietos. Logistiškai keli adresai turbūt pats baisiausias dalykas, ką galit padaryti maršrutui. Aš žinau, kad daiktai paskirstyti pas močiutes, bet... sudėliokite viską į vieną vietą. Sutaupysite sau nervų ir laiko.

Ar reikia kažkokių popierių dabar, po Brexit, muitinei?

Taip, CN kodai, sąrašas daiktų verčiamas. Angliją palikus ES, reikia detalesnio aprašymo negu anksčiau. "Baldai" nebetinka. Reikia "sofa, medžiaga, pagaminta 2015". Absurdas? Gal. Bet taip yra. Normalios įmonės dažnai padeda tai sutvarkyti. Jei vežate patys su savo furgonu – patys rašykit. Aš asmeniškai muitinės formų nemėgstu pildyti. Per daug smulkmenų. Kartais man atrodo, kad pusę tų popierių galima būtų ir nespausdinti. Bet ne mano galva tas reikalas.

Kaip atskirti rimtą vežėją nuo sukčiaus?

Sąskaita faktūra prieš apmokėjimą. Tikri veikėjai duoda sutartį su AR kodu, el. paštu, telefonu. Sukčiai – tik WhatsApp ir prašo visą sumą iš karto į privatų sąskaitą. Dar rekvizitai – ar įmonė egzistuoja Registrų centre. Aš esu matęs, kaip žmonės perveda 500 eurų "draugiškam vežėjui" ir niekada nebeskambina. Patogu? Patogu. Ne protinga? Tikrai. Jei kaina už baldų gabenimą į Angliją skamba per gerai, kad būtų tiesa – paprastai tai ir nėra tiesa. Faktas.

Kokį patarimą duotumėt žmogui, pirmą kartą vežančiam baldus į UK?

Neimkite visko. Anglijoje galima nusipirkti daug ko. Žmonės kraustosi su šimtais dėžių nereikalingų daiktų, o paskui supranta, kad trečdalis keliavo tiesiai į sąvartyną. Aš po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti: daiktai turi mus, o ne mes juos. Vežkitės tik tai, kas svarbu, brangu arba sentimentų pilna. Kitaip kaina už baldų gabenimą į Angliją bus didelė, o sąskaita dvigubai didesnė nei reikia. Ir nepamirškit – keltai vėluoja. Visada. Nebent plaukiate pats kateriu.

Baldais gyvenimas užpildomas. Bet nereikia užpildyti viso furgono be proto. Kaina už baldų gabenimą į Angliją priklauso nuo atstumo – taip, taip buvo visada ir bus. Tik prisiminkit, kad ne kilometrai vieni sukasi pasaulyje. Dar žmonės, dokumentai, oras ir jūsų sofos apimtis. Skambinkit keliems vežėjams, lyginkit ne tik kainas, o ką gi konkrečiai gausite už jas. Ir verdiktas – nesivežkit seno čiužinio. Tikrai. Sėkmės kraustantis – aš eisiu tvarkyti popierių, vėl kažkur įsivėliau su muitinės deklaracija.