Kaina, mikroautobusų logistika į Angliją: efektyvumas, patikimumas ir kas slypi po etikete

Įsivaizduok – skambini man vėlų vakarą ir klausi, kiek kainuos perkraustymas į Angliją mikroautobusu. Aš, jau kaži kiek metų – virš dvidešimt – sukuos tuos maršrutus, ir žinau, kad ieškant mikroautobusų logistikos į Angliją, kaina, efektyvumas ir patikimumas – trys skirtingi dalykai, kuriuos norisi sudėti į vieną krepšį. Apie tai nepasakysi per žinutę. Todėl sumečiau viską čia. Kad ir kaip parašyta, čia ne enciklopedija – tiesiog tas pats, kas sėstumėm prie kavos. Jei kartais pasakysiu ką ne taip – tai gyvenimas. Juk žmonės dirba, o ne robotai.

Kainos dalykai – kiek ir kodėl

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Taigi, jei kalbam apie pilną perkraustymą iš Lietuvos į Angliją su mikroautobusu, reali kaina svyruoja nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Prikiša, žinoma. Kiek daiktų, kurios vietovės – Londonas ar koks Kornvalis – ir ar reikia pagalbos kraunant. Kartais žmonės atsiunčia nuotrauką, kurioje tik lagaminas, o paskambina ryte ir paaiškėja, kad dar trys spintos. Toks gyvenimas. Gerai, kad skaičiuojam pagal kubus, o ne pagal nuotaiką, nors nuotaika irgi svarbu. Per tiek metų mačiau, kaip „mažai“ staiga išauga į pilną mašiną.

Ar galiu sumokėti tik gavęs krovinį ar visada reikia avanso?

Čia jau priklauso nuo to, kuo vežėjas pasitiki – pirmiausia tavimi. Aš paprastai prašau trisdešimt procentų avanso, ypač jei kalbam apie tarptautinį pervežimą. Būna, kad klientai piktinasi, tipo „ar aš neatrodau patikimas?“. Atrodo, bet... sorry, mačiau visko. Yra buvę – pasiimk daiktus, nuvežk, o ten adresatas sako, kad nebeperka. Ir ką tada vežėjas daro su tavo sofą vidury Londono? Avansas – tai abi puses saugantis dalykas. Ne dėl to, kad nenorim pasitikėt, o kad biznis kartais būna baisus.

Kodėl vieni vežėjai prašo 800, o kiti 2500 eurų už tą patį?

Neuž tą patį. Nebent labai paviršutiniškai. Tas, kuris prašo aštuonis šimtus, tikriausiai važiuoja dešimties metų mikriuku, be draudimo, pats vienas, be jokios pagalbos kraunant. O tas, kuris du tūkstančius – turi komandą, CMR draudimą, liftus, pakavimo medžiagas ir gal net sandėlį Londone. Kainos skirtumas atspindi efektyvumą ir riziką pigūs vežėjai dažnai amortizuoja per tą pačią mašiną, kuri gali sugesti bet kurią akimirką. Aš nesakau, kad brangiau visada reiškia geriau, bet jei skirtumas trigubas – klausk kodėl.

Kas vyksta kelyje – ne tik žemėlapyje

Ar vairuotojai vežioja mano daiktus tiesiai iš taško A į tašką B?

Idealiai – taip, realiai – ne visada. Yra toks dalykas kaip dalinis krovinys, kai į mikroautobusą susukami keli klientų daiktai, jei maršrutai sutampa. Pavyzdžiui, vežam tau iš Kauno į Birminghamą, bet kelyje paimam dar vieno žmogaus baldus iš Panevėžio, kuriam tai – pakeliui. Efektyvumas logistikos į Angliją dažnai būtent toks – kaupiklis ir išbarstymas. Jei nori tiesaus pervežimo tik sau, kaina pakils kokias keturiasdešimt procentų. Sakau kaip yra, nes man nepatinka, kai klientai tikisi vieso pervežimo, bet moka už dalinį. Suprantama, kad norisi sutaupyti, bet logistika Anglijos kryptimi su mikroautobusu dažnai turi būti lanksti, kad visiems būtų naudinga.

Kaip suprast, ar mano daiktai tikrai nuvežti, o ne numesti kažkur?

Paprasta – butaforinis klausimas, bet suprantu jaudulį. Prašyk nuotraukų prieš pakrovimą ir po jo. Rimtas vežėjas nesusigėdins nufotografuoti mašinos vidų. Būna ir taip, kad dalinis krovinys mikroautobusu į JK keliauja keletą dienų, ir per tą laiką gali pakisti planai. Bet jei kompanija duoda kontaktus, registracijos numerį ir atsakinėja į žinutes – dažniausiai viskas gerai. Jei po avanso dingsta – deja, tai klasikinė schema, kurią kartoja pigūs skelbimukai feisbuke. Pamenu, vienas vaikinas sumokėjo penkis šimtus už perkraustymą iš Vilniaus į Londoną ir telefonas iškart tapo nebepasiekiamas. Gyvenimas.

Kas bus, jei mikroautobusas suges kelyje?

Oi, tai buvo ir pernai, ir užpernai. Mašinos – ne amžinos. Vieną kartą pasibaigė sankaba Belgijoje, klientas laukė sofos Manchesteryje. Ką darom? Skambinam bendrijos partneriams, perkeliam dalį daiktų į kitą mikroautobusą, dalis vėluoja dieną. Tikroji logistika – ne romantika. Geri vežėjai turi draudimą ir papildomus kontaktus. Blogi sako „palaukit, jau tuoj sutvarkysiu“ ir daro tai iš savo garažo savaitę. Tad klausimas ne ar suges – o kaip vežėjas sugesčiui pasiruošęs. Aš tokiais atvejais visada turiu planą B, nors ir nekėiu aukštai nosies dėl to.

Ar vairuotojas palaiko ryšį kelionės metu?

Turi palaikyti, bet ne visada tai yra trisdešimt skambučių per dieną. Vairuoja žmogus, ne robotas. Aš savo vairuotojams sakau – praneškit, kai perėja siena, ir vėl, kai liko pusantros valandos iki iškrovimo. Bet kartais jie pavargę, vairuoja naktį, Prancūzijos pasienis... na, ne visada akimirksniu atsako. Jei neatsako penkias minutes, nereiškia, kad pabėgo su tavo dviračiu. Reiškia, kad galbūt ieško kur pasistot ir išgert geriamojo vandens. Kartais ir mes žmonės, ne tik Google Maps.

Popieriai, muitai ir tai, kas gali supykdyt

Ar reikia kažkokių popierių, jei pervežu asmeninius daiktus į UK?

Brexit viską pakeitė, o aš dar vis pratinuos. Dabar asmeninius daiktus deklaruoti reikia, nors daug kas galvoja, kad „savo daiktai – savo reikalas“. Ne. Reikia sąrašo su verte, paskirtimi, kartais ir specialių formų, nors aš tų kodų ten tiksliai neišsimenu... (na, ne, muitinės forma dažniausiai – tiesiog sąrašas daiktų). Jei važiuoji per profesionalą, jis padės. Jei pats – pasiruošk, kad muitininkai gali paklausti ar neplanuoji parduoti. Jei planuoji – jau ne asmeniniai daiktai, o verslas, o ten kitos taisyklės.

Ar galiu slėpti cigaretes ar alkoholio butelius tarp drabužių?

Gali, bet aš tokių daiktų nevežu. Point. Aš čia ne kontrabandininkas. Buvo atvejis prieš daug metų, kai klientas subūrė cigaretes į dėžę su užrašu „virtuvės reikmenys“. Muitininkai per pusę minutės atidarė, nes turi skanerius, kurie jaučia skysčius ir tankius paketus. Rezultatas – bauda, sulaikytas krovinys, o mano reputacijai skylė. Jei nori gabenti rūkalus – yra legalūs limitai, bet normaliai perkeliant baldus į Angliją mikroautobusu tai neturėtų būti tavo prioritetas. Rimtai.

Ką daryt, jei muitininkai nusprendžia patikrint viską?

Palaikyk arbatą. Ir kantrybę. Paprastai patikrinimas trunka nuo pusės valandos iki kelių, jei ką nors įtaria. Vieną kartą stabdė mano mikroautobusą pasienyje, Doverio pusėje, ir ėmė traukti visas dėžes, nes šuo užuodė maisto produktus. Klientas slėpė dešrą. Dešra keliavo į šiukšliadėžę, o mes vėlavome tris valandas. Realybė – muitinė turi teisę tikrinti kiekvieną pervežimą į Jungtinę Karalystę, nesvarbu ar mikroautobusu, ar sunkvežimiu. Tai jų darbas, o mes turim prisitaikyti.

Pakrovimas, iškrovimas ir baldų drama

Ar turiu pats padėt kelti spintą ar vežėjas tai padarys?

Jei mokai už pilną perkraustymo paketą – vairuotojas padeda, bet ne stebuklus daro. Jis nės tavo pianiną iš dešimto aukšto be lifto vienas. Būna klientų, kurie sako „manęs čia nebus, pats viską supakuokit ir supilkite“. Rimtai? Ne. Esu matęs, kai vairuotojas vienas bandė tempti šaldytuvą laiptais, praktiškai nusivarė nugara, o klientas tuo metu gėrė kavą kavinėje. Pagalba kraunime – tai bendras darbas, o jei nori, kad visa tai būtų efektyvu, turi dalyvauti. Nebent moki už tris poras rankų.

Ką reiškia „pilnas paslaugų paketas“? Ar čia rimtas dalykas?

Reiškia, kad atvažiuoja, supakuoja, suprausto, perveža, iškrauna ir netgi išneša baldus į vidų. Bet kai kurios įmonės šitą frazę meta net tada, kai tik atvažiuoja ir atidaro mikroautobuso duris. Aš vadinu pilnu paketu tik tada, kai komanda dirba visas procesas nuo pradžios iki galo. Efektyvumas mikroautobusų logistikos į Angliją matosi būtent čia – ar žmonės žino, ką daro, ar tiesiog tempia dėžes be galvos. Pilnas paketas brangesnis, bet jei neturi kam padėt Londone – dažnai verta. Tikrink, kas įeina, o ne tik ką gražiai parašė skelbime.

Ką daryti, jei balai netelpa į mikroautobusą, nors sakei, kad tilps?

Hm, nutinka. Kartais žmonės matuoja kambarį, bet ne koridorių, pro kurį reikia išnešti. Arba pamiršta pasakyt apie dar vieną spintelę. Jei netelpa – opcijos paprastos: antros mašinos ieškojimas (brangu), dalies atidėjimas (nepatogu), arba spaudimas kaip Tetris žaidime. Atsimenu atvejį, kai klientas turėjo sofą, kuri, kaip paaiškėjo, netelpa pro duris (ai, pataisa – durys buvo ok, bet koridoriaus posūkis per siauras). Teko kelti per langą ant virvių. Efektyvumas čia neatsiranda savaime – kartais prireikia inžinerijos.

Laikas, patikimumas ir kitos iliuzijos

Kiek dienų iš tiesų trunka kelionė Lietuva–Anglija?

Priklauso. Paprastai dvi dienos su vienu vairuotoju, jei viskas sklandu. Naktį perėja keltą arba važiuoji sausuma per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją. Kartais pasitaiko eilės Eurotunelyje arba blogas oras prie Doverio. O, kalbant apie orą – prieš porą metų ten buvo toks rūkas, kad net aš, senas vilkas, nenorėjau lipti iš kabinos. Tai tas pats... o kur dar poilsio laikas. Nepriklausomai nuo efektyvumo, vairuotojai privalo ilsėtis. Tai faktas. Realiai kelionė gali užsitęsti ir tris dienas, jei lydi nesėkmės.

Ar galima pasitikėti pažadu „pristatysim būtent penktadienį 15:00“?

Ne. Bent jau aš taip nežadėčiau. Tarptautinėje perkraustymų logistikoje į Angliją laiko langus galima planuoti dienos tikslumu, bet valanda – tai jau avantiūra. Kas bus, jei eilė pasienyje? Jei keltas pavėluos dvidešimt minučių? Jei Londono eismas stos? Tikslus laikas galimas tik tada, kai mikroautobusas jau stovi tavo kieme. Visa kita – apytikslės dienos. Jei kas nors garantuoja valandą – arba meluoja, arba ima didžiulius pinigus už riziką. Aš mėgstu pasakyti „apie penktadienį“ ir tada daryti viską, kad pataikyčiau.

Kodėl kartais siuntos vėluoja savaitę ir daugiau?

Fu, sunkus klausimas. Kartais dėl to, kad vežėjas sukaupia keletą užsakymų ir vienas klientas Londone nesilaiko laiko – paskui vėluoja kitas Mančesteryje, o tretiems tenka laukti. Kartais – dėl techninių gedimų, kurių negalėjai numatyti. O kartais... na, negražu sakyt, bet yra tokių, kurie tiesiog neieško tavo daiktams vietos tol, kol nesurenka pilnos mašinos. Sėdi sandėlyje Kaune savaitę, nes „važiuosim, kai susidarys krovinys“. Patikimumas tokių žmonių – nulinis. Ir deja, jų yra nemažai toje rinkoje.

Kas slepiasi už kainos etiketės

Ar draudimas įskaičiuotas į kainą, ar tai atskira eilutė?

Reikia klausti atskirai, nes pas mus, Lietuvoje, tai dar nėra standartas. Rimtas pervežimas mikroautobusu į Jungtinę Karalystę turėtų turėti vežėjo atsakomybės draudimą (CMR ar panašų), bet daugelis individualių vairuotojų apie tai net negalvoja. Aš visuomet siūlau apdrausti brangius daiktus atskirai. Buvo atvejis, kai nutiko avarija netoli Amsterdame ir kliento televizorius sudužo. Jei nebūtų draudimo – būtų buvę tik „ojei, sorry“. O dabar atlygino. Klausk, kai deri kainą. Nebijok atrodyti įkyrus – tai tavo turtas.

Ar mano daiktai važiuos su kitų žmonių daiktų vienoje mašinoje?

Labai tikėtina, jei tai dalinis krovinys. Pilnas mikroautobusas tik tau – brangus malonumas. Dažnai efektyvumas mikroautobusų logistikos pasiekiamas sujungiant kelis maršrutus: tau – sofa ir dėžės, kitam – spinta, trečiam – dviratis. Viskas tvarkingai surišama, atskiriama, aprašoma. Bet jei vežėjas mėto daiktus be jokio ženklinimo – tai problema. Pamenu, vieną kartą atidarėm mašiną Londone ir radom kažkokius svetimus sportbačius tarp klientės indų. Pasirodo, etiketės nukrito. Valandą žaidėm detektyvus. Juokinga, bet ne tada, kai skubi.

Kas atsakingas, jei atsiranda įbrėžimų ant baldų?

Atsakingas tas, kas juos padarė. Jei aš pakraunu – aš. Jei tu pats neatsargiai stumi prie sienos – tu. Bet įrodyti... čia jau teisinis galas. Aš visada sakau – fiksuokit viską telefonu prieš pakrovimą. Jei vežikas atvažiavo ir sako „viskas bus ok, kam fotografuot“ – tai pirmas signalas, kad gali būti ne ok. Įbrėžimai atsiranda dažniausiai dėl prasto pakavimo arba skubėjimo. Kaina perkraustymo kartais atrodo didelė, bet jei žmogus dirba greitai ir apdairiai – tokių dalykų išvengia. Blogiausia, kai nori pigiai ir be rūpesčių. Taip nebūna.

Kaip atskirti gerą vežėją nuo aferisto

Kaip suprasti, kad vežėjas – ne šiaip atsitiktinis imantis pinigų?

Kaip jau minėjau, jei nėra avanso, jei nėra sutarties, jei bendrauja tik per Messenger ir siunčia žinutes su neaiškiais pavyzdžiais... tada rizikuoji. Rimtas perkraustymas į Angliją mikroautobusu reikalauja bent jau sąskaitos faktūros, transporto numerio ir realios buveinės adreso. Aš nesakau, kad visi žmonės feisbuke blogi – ne. Bet kai kurie. Atsimenu, vienas vaikinas turėjo penkias paskyras su skirtingais vardais ir tomis pačiomis mašinomis. Kai viena paskyra pasidengdavo neigiamais atsiliepimais – tiesiog įjungdavo kitą. Gudru? Taip. Sąžininga? Ne.

Ar facebooko grupėje rastas mikroautobusas – patikimas pasirinkimas?

Gali būti ir gali nebūti. Aš pats ten esu keliose grupėse, nes ten yra normalių kolegų. Bet problema, kad ten nėra jokio filtro. Bet kas gali parašyt „vežu į Angliją pigiai“. Žmonės, ieškantys ekspresinio pervežimo į Londoną už žemiausią kainą, dažnai nusivilia. Yra buvę, kad klientas susirado iš ten vairuotoją, sumokėjo, o pasirodo, vairuotojas neturėjo leidimo dirbti Jungtinėje Karalystėje ir mašina buvo areštuota pasienyje. Daiktai – areštinėje, klientas – kaip suprantat, be nieko. Skamba baisiai? Taip, bet realu. Ir ne toks retas atvejis, kaip galvoji.

Kas yra „galutinė kaina“ ir kodėl po jos vis tiek prašo papildomai?

Labai nekenčiu tos frazės, kai po jos ima gesinti anteną. Galutinė kaina turėtų būti galutinė. Bet pasitaiko, kad po pakrovimo paaiškėja – o, jūsų laiptai per siauri, reikia liftuko, reikia dar dviejų rankų, mokestis už Londono centro įvažiavimą. Visa tai turi būti aptarta iš anksto. Patikimumas logistikos į Angliją matuojamas būtent skaidrumu. Jei vengia apie tai kalbėti – bėk. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl aš asmeniškai važiuoju į apžiūrą arba prašau nuotraukų prieš pasiūlydamas kainą. Nežaidžiam slėpynių. Jau geriau pradinė kaina bus didesnė, bet tikra.

Smulkmenos, kurias pravartu žinoti prieš važiuojant

Ar verta pačiam krautis daiktus, jei noriu sutaupyti?

Aš sakau – jei turi draugų, kurie padės, ir fiziškai gali – tai taip, sutaupysi kokius šimtą-dviejus eurus. Bet dauguma žmonių, kuriuos vežu mikroautobusu į UK, nuvertina savo jėgas. Savaitę prieš tai pakavęs, o paskui dar ir kelti. Prisimenu, vienas jaunuolis pradėjo krautis pats, o po valandos prisirašė pagalbą, nes nugarą susisuko. Aš ne dėl to, kad parduotum paslaugą – tiesiog per dvidešimt metų mačiau, kad neprofesionalus pakrovimas dažnai sugadina daugiau, nei sutaupo. Efektyvumas svarbus, bet ir sveikata. O gydytojai Anglijoje kainuoja kitaip nei tau atrodo.

Kuo skiriasi 3,5 tonos ir 1,5 tonos mikroautobusai logistikoje į Angliją?

Masyviai. 3,5 tonos – tai jau didelis baltas autobusas, telpa apie trisdešimt kubų, kelia iki dviejų tonų krovinio (ai, čia priklauso nuo mašinos ir svorio, nes jei pati mašina sunki – mažiau). Tuo tarpu pusantros tonos – vadinamasis krovininis mikrikas, telpa maždaug aštuoni kubai. Jeigu reikia vežti pilną dviejų kambarių butą, 1,5 tonos neužteks net popiečio. Bet jei lagaminai ir dviratis – tai net per daug. Logistikos efektyvumas ir kaina priklauso nuo to, ar teisingai parinktas auto. Kartais žmonės nuomojasi milžiną dėl trijų dėžių ir stebisi kaina.

Ar daiktus galima siųsti ne pilnu, o daliniu kroviniu mikroautobusu?

Galima ir netgi dažnai taip daroma. Dalinis krovinys į Angliją mikroautobusu – tai kai turi kelias dėžes ar baldą, bet nepilną butą. Sumoki tik už tą erdvę, kurią užimi. Logistinis efektyvumas čia aukštas, nes tu apmokėji tik dalį kelionės. Realiai, toks sprendimas puikus studentams ar tiems, kas persikelia su minimaliu bagažu. Būna žmonių, kurie nuomojasi pilną mašiną dėl trijų daiktų. Kai pamato sąskaitą – net apsiverkia. Nesiūlau to daryti. Geriau dalinis variantas, kurio metu daiktai surenkami ir pristatomi pagal suformuotą maršrutą. Išmaniau ir pigiau.

Baigiamoji mintis apie tai, kas iš tiesų svarbu

Tai va, kai ieškai mikroautobusų logistikos į Angliją, kaina, efektyvumas ir patikimumas – tai trys kampai vieno trikampio. Ne visada gauni viską už minimumą, bet jei žinai, kas po kapotu – renkasi lengviau. Jei rimtai galvoji apie perkraustymą – rašyk, skambink, atsiųsk nuotraukų. Aš nežadam stebuklų per naktį, bet žadam pasakyti tiesą, net ir tada, kai ji nepatogi. Sėkmės renkantis – o renkis atidžiai.