Kaina ir kokybė: krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją

Jei skaitote šį straipsnį, greičiausiai planuojate persikraustyti į Angliją arba siųsti ten daiktus. Aš šioje srityje – tarptautiniuose perkraustymuose – jau aštuoniolika metų, tai galiu pasakyt taip: visi pirmiausia klausia apie kainą. Ir suprantama. Bet krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją nėra tik skaičius telefone. Tai ir tai, kaip supakuoti daiktai, ir ar vairuotojas pasirodys laiku, ir ar baldai atvyks be įbrėžimų. Šiame tekste atsakysiu į tikrus klientų klausimus – ne pagal vadovėlį, o taip, kaip būna iš tikrųjų. Jokių pažadų, kad viskas bus kaip šūvis į aukso vidurį – bus sąžiningai.

Apie kainas – ką ir kodėl moki

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Na, tai pats populiariausias klausimas. Dabar rinkoje, jei kalbam apie krovinį kuris užpildo visą mašiną, teks pakloti nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų. Skirtumas didelis, aha. Viskas priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos kampo išvažiuojama, kur tiksliai Anglijoj reikia atvežt ir ar reikia pagalbos pakraunant. Pigiausi pasiūlymai dažnai būna be draudimo ir be jokių garantijų. Aš pats mačiau, kaip žmonės sumoka tris šimtus, o paskui du mėnesius ieško daiktų. Tai pagalvokit, ar ta sutaupyta suma verta galvos skausmo. Kaina turi būti sąžininga.

Ar tikrai pigiau vežti mikroautobusu negu furu?

Dažnai taip, jei krovinys mažas arba vidutinis. Fura turi savo kaštus – jai reikia daugiau degalų, brangesnės rinkliavos, o ir užsakymų jai reikia daugiau, kad apsimokėtų. Mikroautobusas į Angliją važiuoja lanksčiau, gali greičiau pervažiuoti per keltą. Bet žinot, aš visai prieš dvi savaites mačiau, kaip Doverio uoste vienas mikroautobusas, pilnai prikrautas, stovėjo eilėj ilgiau nei fura, nes prastai padėtas krovinys. Tai ne visada taupo laiką. Jei vežat visą trijų kambarių butą – fura gali net pigiiau išeit, nei du mikroautobusai.

Kodėl vieni siūlo 300, o kiti 800 eurų už tą patį maršrutą?

Oi, čia mano mėgstamiausia tema. Tas, kuris siūlo tris šimtus, dažnai neturi licencijos, draudimo, o gal net savo mašinos. Paskambina per skelbimą, paima užstatą, o paskui nepasirodo. Arba pasirodo su sulūžusia mašina, be tentų, ir jūsų baldai apklijuoti dėmėm. Už aštuonis šimtus turite gauti pilną paslaugą: pakrovimą, medžiagas, draudimą, tikslius terminus. Ne visada brangu = gerai, bet jei kaina kvailai žema – kažkur reikia nusitaupyti. Paprastai taupoma ant jūsų sofos arba ant draudimo. Aš tokių atvejų mačiau dešimtis.

Ar būna paslėptų mokesčių, kurie vėliau išlenda?

Pasitaiko, taip. Kartais sutartyje parašyta, kad kaina už pervežimas mikroautobusais į Angliją yra X, o paskui paaiškėja, kad aukštuminis keltas kainuoja papildomai. Arba jei reikia liftu lipti į ketvirtą aukštą Londone – staiga priemoka. Sąžiningas vežėjas pasako viską iškart. Aš stengiuosi, kad klientas žinotų finalinę sumą dar prieš pakraunant pirmą dėžę. Jeigu kažkas „ai, ten pažiūrėsim vietoj“ – man tai raudona vėliava. Reikalaukite raštiško patvirtinimo, kad kaina galutinė. Tik tada mokėkite užstatą.

Mikroautobusas ir kaip vyksta vežimas

Kuo skiriasi kokybiškas pervežimas nuo to pigaus varianto?

Kokybiškam pervežime pirmiausia – mašinos būklė. Neišpeštas krovininis furgonas su tvirtais grindimis ir tvirtinimo diržais. Antra – vairuotojas žino, kaip sustatyti daiktus, kad niekas nejudėtų. Trečia – draudimas. Pigiam variante dažnai baldai sumestami kaip šiukšlės į priekabą, be jokių antčiužinių. Buvo atvejis – klientė paskambino, klausia, kodėl jos veidrodis dužęs. Atsakiau: jei jis buvo pakištas tarp dėžių be susuktų antklodžių – dušis buvo neišvengiamas. Kokybė matosi jau pokalbio metu. Jei žmogus klausia, ką vešit – tai ženklas, kad galvoja apie jūsų daiktus.

Ar mikroautobusas tikrai saugus vežant baldus į Angliją?

Saugus, jei tinkamai paruoštas. Transportas (ne, geriau sakyti krovininis furgonas, nes yra didelis skirtumas) turi būti skirtas kroviniams. Svarbu, kad nebūtų šlapių sienų, kad būtų tvirtinimo juostos. Aš mačiau žmonių, kurie veža svetainės komplektą mašina, kuri skirta keleiviams – sėdynės atlenktos, baldai per grindis šliaužioja. Tai tragedija. Jei matote langus ir saloną – bėkit. Saugus yra tiksliai tas transportas, kuris suprojektuotas daiktams. O jei vežate stiklą ar veidrodžius – tegul suvynioja į burbulinę plėvelę. Du sykius.

Ar galima mikroautobusu vežti stambią buitinę techniką, pavyzdžiui, šaldytuvą?

Taip, galima, bet su sąlyga. Šaldytuvas turi būti supakuotas ir – svarbiausia – ištuštintas. Aš esu matęs, kaip žmonės palieka maisto likučius šaldytuve ir jis važiuoja keturias dienas. Baisu pagalvoti. Skalbimo mašina turi būti užblokuotas būgnas, kitaip vibruos ir subraižys daiktus. Indaplovė – tas pats. Kartais klientai klausia, ar reikia atjunginėti patiems. Aš sakyčiau, jei sugebat – atjunkit, jei ne – vairuotojas padės, bet tai nėra jo pareiga. Stambi technika talpina gerai, bet sveria daug, tai veikia kainą. Ir degalais irgi.

Kas jeigu mano krovinys užima tik pusę mikroautobuso?

Tada mokate už dalinį krovinį. Tai vadinama dalinis krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją – ne visą mašiną, o tik jos dalį. Tokiu atveju kaina bus mažesnė, bet reikės palaukti, kol surinks pakankamai užsakymų, kad važiuotų. Kartais laukiate savaitę, kartais dvi. Jei skubina – imkit visą mikroautobusą. Aš siūlau klientams, jei turi dviejų kambarių butą daiktų, kad jau geriau visą mašiną. Nes dalinis krovinys gali tūnoti sandėlyje kol surinks. O ten irgi būna rizikų – bet čia jau kita tema.

Ar vairuotojas padės kelti daiktus, ar tik sėdi kabinoje?

Tai priklauso nuo sutarties. Kai kurie vežėjai tik veža – sėdi ir stebi kaip jūs patys nešat. Aš manau, kad normalu, kai vairuotojas padeda, jei tai ne didžiuliai pianinai. Bet jei reikia nešt iš penkto aukšto be lifto – čia jau reikia arba papildomų rankų, arba derėtis atskirai. Nemanykit, kad vienas vairuotojas perveš jūsų trisdešimt dėžių ir dar spintą. Jis pavargs, pradės skubėt, tada dėžės krenta. Jeigu mokat už pilną perkraustymą – tada trys žmonės ateina ir nešioja. Paprastai.

Kaip supakuoti daiktus, jei patys nepakankamai žinote?

Užsakykit profesionalų pakavimą. Aš žinau, kad norit sutaupyt, bet kartoninė dėžė iš turgelio, kurioje buvo pomidorai, nėra pakankamai stipri jūsų knygoms. Reikia dvigubo sluoksnio dėžių, burbulinės plėvelės, popieriaus. Ypač indams. Buvo – klientas supakavo puodus į laikraščius. Atvežus į Manchesterį (taip, rašau su vienu n, nes taip žmonės dažnai rašo) laikraščiai suplyšę, puodai subraižyti. Geriau jau permokėt porą dešimčių eurų už pakavimo medžiagas, negu paskui penkis šimtus už naują porcelianą. Jei nežinot kaip – paklauskite vežėjo, jis turi žinot.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju iki Anglijos?

Teoriškai taip, jei yra laisva viena sėdynė, bet aš asmeniškai to nerekomenduočiau, nebent labai pažįstat žmogų. Kelionė trunka apie trisdešimt valandų su pertraukom, mašinoje kvepia dyzeliu, o jūs abu pavargę. Be to, jei krovinys pilnas – vietos nėra. Teisiškai keleivis keleivinėje vietoje yra ok, bet krovininiame mikroautobuse tai pilka zona. Aš esu vežęs porą kartų, kai klientas prašė – vieną kartą buvo normalu, kitą kartą žmogus visą kelią skundėsi dėl oro kondicionieriaus. Daugiau nebevežu.

Kas gali nutikti blogai – be filtro

Ar dažnai vėluoja pervežimai į Angliją?

Taip, būna. Ypač žiemą, kai kalnai, arba vasarą, kai keltuose eilės iki Eurotunelio. Jei kas sako, kad niekada nevėluoja – meluoja. Aš pats stengiuosi planuoti su dviejų dienų atsarga, bet kartais Doverio uoste sėdi po šešias valandas ir nieko nepadarysi. Blogiausia, kai pasikliaujat, kad baldai atvyks sekmadienį, o jie atvažiuoja trečiadienį. Todėl visada klauskite, kas bus, jei vėluos. Ar yra kompensacija? Kur daiktai bus laikomi? Nes jei jie tiesiog stovės kažkokiame kieme už M1 – jums nepatiks.

Ką daryti, jei daiktai pavėluotai atvyko savaite?

Pirmiausia – skambinkite vežėjui. Ne rašykite žinutę, o skambinkite. Buvo atvejis – klientui pažadėjo penktadienį, o daiktai atsirado tik po aštuonių dienų. Pasirodo, mašina sugedo netoli Amsterdamo ir vežėjas tiesiog paliko krovinį sandėlyje, pasiėmė kitą užsakymą. Tai visiškas absurdas. Jeigu toks vėlavimas – jūs turite teisę reikalauti paaiškinimo raštu. Jei dingo be žinios – rašykite pretenziją. Ir dar vienas dalykas: kai kurių mažų vežėjų niekas neregistruoja, tai vėluoja, kai patiems atrodo. Rimtos įmonės turi atsarginius planus.

Ar buvęs atvejis, kai daiktai tiesiog dingo kelyje į Londoną?

Būta. Ne pas mane, bet kolega pasakojo – draugelis paėmė užstatą, supakavo daiktus į furgoną ir... dingo. Telefonas išjungtas. Vėliau paaiškėjo, kad furgonas neturėjo draudimo, o vairuotojas nebuvo įdarbintas oficialiai. Tokių "vežėjų" pilna Facebooke. Jei kaina kvaila, o žmogus prašo visą sumą iš anksto – galvokite. Aš paprastai imu užstatą trisdešimt procentų, balansą – prieš pristatymą. Dar padarykit nuotraukas daiktų prieš pakraunant. Jeigu kas atsitiks – turėsite įrodymų. Patarimas iš seno vilkiko: jei per pigu, dažnai neegzistuoja.

Kodėl kartais atveža ne ten, kur sutarta – pavyzdžiui, kitam mieste?

Na, dalinis pervežimas vyksta taip: būna keli iškrovimo taškai. Kartais vairuotojas suskaičiuoja blogai, arba supainioja adresą. Buvo, kad atvežė į Birmingamą vietoj Bristo – skirtingi miestai, bet pavargusiam vairuotojui... Aš neateisinu, sakykit tiesiogiai. Arba blogiau – kai tarpininkas suvedė blogą kodą. Tada jūsų daiktai važiuoja į Škotiją. Todėl visada patikrinkite pašto indeksą. Indeksas Anglijoj – viskas. Vienas neteisingas skaitmuo ir jūsų sofa atsiduria Glazge. O ten jau keltas atgal brangiai kainuoja.

Ar galiu pasitikėti Facebook'e rastu perkraustytoju?

Gali, bet atsargiai. Ten yra labai gerų specialistų, bet dar daugiau aferistų. Paieškokite atsiliepimų ne tik tame poste po komentarais. Pažiūrėkit, ar turi įmonės kodą. Paklauskite nuotraukos mašinos. Jei rodo keletinį Opel Combo – bėkit. Pervežimas mikroautobusais į Angliją reikalauja tinkamo krovininio transporto, o ne asmeninės mašinos. Ir dar – jei jis rašo "chebra, varysim pigiai" – tai ne profesionalas. Esiu matęs tokius "chebrus", kurie pusę krovinio palieka degalinėj, nes nebeįtelpa. Tikrinkite, klausinėkite, lyginkite.

Dokumentai, muitai ir keblumai

Ar reikia kažkokių popierių, vežant daiktus į Angliją dabar?

Taip, po Brexit viskas pasikeitė. Reikia detalumo sąrašo – inventory – kur surašyti daiktus ir jų vertes. Jei pervežate asmeninius baldus, paprastai nereikia mokėti muitų, jei tai naudoti daiktai ir jie jums priklauso. Bet sąrašas būtinas. Kartais muitininkai patikrina. Aš visada sakau klientams: rašykit sąžiningai, nesusiskaičiuokit dviejų televizorių. Dėl antikvarinių daiktų, žinot, aš čia nežinau tiksliai – gal reikia kokio leidimo? Nebent jie labai vertingi? Geriau pasitikrinkit prieš veždami. Jei bandysit vežt komercinį krovinį kaip asmeninį – bus baudų.

Ką daryti, jei muitininkai nori patikrinti mikroautobuso turinį?

Atidarykit ir stovėkit ramiai. Nieko baisaus, jei viskas sąžininga. Pateikit tą inventory sąrašą. Jei mato, kad deklaruojat penkias dėžes knygų, o realiai pusa mašinos elektronikos – kils įtarimų. Aš pats kelis kartus stovėjau su klientais prie muitinės. Kartais patikrina, kartais praleidžia. Jei daiktai seni, naudoti – paprastai eina greitai. Svarbiausia – jūsų veidas nebūtų kaltas. Ir dar: nepamirškit paso. Girdėjau apie atvejį kai žmogus vežė daiktus, o pats neturėjo galiojančio paso – atgal neišleido savaitę. Tai tokių klaidų nedarykit.

Ar leidžiama vežti maistą mikroautobusu į Angliją?

Eee.. čia keblus klausimas. Pieno produktai, mėsa – draudžiami. Daržovės, vaisiai – ribotai. Jei tai jūsų asmeninis maistas kelionei – gal keli sumuštiniai praeis. Bet jei vežat dešimt kilogramų sūrio parduoti – problemų bus. Aš stengiuosi patart klientams maisto nevežti. Ypač šaldytų produktų – mikroautobuse nėra šaldymo, tai po paros dviejų viskas atšils ir supus. Ir tada kroviniai bus ne tik beverčiai, bet ir dvoksiantys. Tiksliau pasakius – geriau palikit maistą mamai arba išdalinkit kaimynams. Mažiau galvos skausmo.

Praktiniai dalykai prieš vežant

Kaip teisingai pasirinkti datą perkraustymui į Angliją?

Ne pirmaisiais mėnesio arba metų pajūrio dienomis, jei norit išvengt galvą skausmo. Rugpjūtis ir rugsėnis yra pikas – visi studentai važiuoja, kainos šauna aukštyn. Aš siūlau vasario-kovo mėnesius arba lapkričio pradžią. Tada vežėjai laisvesni, kainos normalios. Ir venkite savaitgalių. Keltai brangesni, eilės ilgesnės. Jei galit rinktis – trečiadienis. Keista, bet trečiadieniai yra ramiausia diena. O jei reikia konkrečios datos dėl darbo – tai užsakykit bent prieš tris savaites. Kitaip lieka tik kas lieka.

Kiek laiko prieš reikia užsakyti pervežimą mikroautobusu?

Idealu – mėnuo. Realiai – dvi savaitės minimumas. Jei skambinsite prieš tris dienas, rasit tik tuos, kurie laisvi dėl to kad niekas kitas nenori su jais dirbti. O tai jau įspėja. Aš kartais prisileidžiu paskutinės savaitės užsakymus, bet tik jei turiu tuščią langą. Pervežimas mikroautobusais į Angliją populiarus, ypač vasarą, tai geri vežėjai užsipildo mėnesiams į priekį. Planuokit iš anksto. Jei staiga gavot darbą Londone ir reikia jau rytoj – imkit ką rasit, bet nebesiskųskit dėl kainos. Skubūs darbai dvigubai brangiau kainuoja.

Ar verta drausti daiktus pervežimo metu?

Absoliučiai verta. Klausit kiek tai kainuoja? Dažnai keletas procentų nuo vertės. Jei vežate kompiuterį už tūkstantį eurų, sofą už dar penkis šimtus – draudimas kainuos juokingai mažai. Bet jei furgonas pateks į avariją arba keltas bus atšauktas ir daiktai nukentės – be draudimo nieko neatgausit. Aš turėjau atvejį kai klientas atsisakė draudimo, sakė „važiuosite atsargiai, ką nutiks“. Nutiko – nukreivėjo veidrodis. Nei avarijų, nieko, tiesiog blogai pritvirtintas krovinys. Jis paskui gailėjo. Tai drauskit. Rimtai.

Ką daryti jei aš gyvenu mažam miestelyje, o ne Londone?

Tada kaina bus didesnė, nes už miesto ribų – papildomi kilometrai. Londone viskas paprasta, yra kur apsisukti. O jei reikia į Kornvalį arba Šiaurės Velsą – vairuotojas praleidžia dieną tik nuvažiuodamas. Kai kurios įmonės turi partnerius Anglijoj, kurie paima krovinį iš sandėlio ir parveža. Aš pats dirbu su dviem vaikinais Londone, kurie priima dalį krovinių. Bet jei gyvenate už didžiųjų magistralių – derėkitės dėl kainos. Ir būkit realistai: Anglija nėra tik Londonas. Nors žiūrint iš Lietuvos kartais taip atrodo.

Ar galiu mokėti dalimis, ar tik iškart visą sumą?

Standartas – užstatas prieš važiuojant, likutis prieš pristatymą arba gavus. Aš pats nereikalauju visko iškart, nes suprantu, kad perkraustymas yra didelė finansinė našta. Bet kai kurie vežėjai nori šimto procentų iš anksto. Aš to nedaryčiau kaip klientas. Yra rizika. Dalinis mokėjimas apsaugo abi puses. Jei vėluoja arba kažkas ne taip – turite ką veikti. Tik nepamirškite gauti sąskaitą faktūrą. Be jos, jei kas nutiks, jūs neturėsite ant ko remtis. Ir dar: mokėkite banko pavedimu, ne grynaisiais be kvito. Taip darau jau aštuoniolika metų.

Kokių klausimų turėčiau užduoti vežėjui prieš sutikdamas?

Pirmiausia draudimą – kokį turi, ar galit pamatyt polisą. Antra – ar pačio mikroautobuso nuotraukas realias, ne iš Google. Trečia – ar pakrovimas įeina į kainą. Ketvirta – kokia atšaukimo politika. Ir dar svarbu paklausti: kas bus, jei vėluos? Jei jums sako „na, viskas bus gerai“ – tai ne atsakymas. Reikalaukit konkretumo. Pervežimas mikroautobusais į Angliją yra paslauga, kurioje velnias slypi smulkmenose. O smulkmenos yra tai, kaip jūsų daiktai pritvirtinti, kur nakvos per kelionę. Užduokite dvidešimt klausimų. Geriau dabar būkit įkyrūs, nei paskui verkit prie sulūžusios spintos.

Išvada

Tai va, apibendrinsiu. Krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją yra puikus variantas, jei neišsižiopojat renkdamiesi, kam mokėt. Kaina svarbi, bet ne svarbiausia – svarbiausia, kad daiktai atvyktų sveiki ir laiku. Nepasitikėkit vieninteliu pasiūlymu, žiūrėkit į detales, klauskite dėl draudimo ir paslėptų mokesčių. Aš per aštuoniolika metų mačiau visko, ir gero, ir blogo. Jei norit, kad jūsų perkraustymas būtų ramus – rinkitės sąžiningai, o ne pigiai. Gero kelio jūsų daiktams, ir sėkmės Anglijoj. Skambinkit, jei ką – aš čia pat.