Kaina daliniams kroviniams į Angliją: ką iš tikrųjų mokate ir ko klausia daugelis

Jau gal kokią dvyliktą metą siunčiu krovinius į Didžiąją Britaniją ir atsakinėju į tūkstančius žinučių. Dažniausias pirmas klausimas visada tas pats – kokia kaina daliniams kroviniams į Angliją. Ir aš visiškai suprantu, pats irgi norėčiau žinoti skaičių iš karto. Bet va, čia su tuo kaip seną automobilį varyti pas meistrą – jei paskambinsi ir paklausi "kiek kainuos remontas", tai niekas tiksliai nepasakys, kol nepamatys po variklio dangčiu. Tas pats ir su jūsų daiktais. Kiek, ką, kur, kokios apimtys – nuo to viskas ir sukasi. Šiandien bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas antras klientas, ir paaiškinti, kaip ten viskas veikia be jų dirbtinio optimizmo.

Kainos ir kodėl vienur 300, kitur 700

Kiek realiai kainuotų šiandien nusivežti kelias dežes ir porą baldų į Londoną?

Na, jei kalbam apie normalų kiekį – tarkim, dvylika dėžių ir kampinę spintą – reali kaina daliniams kroviniams į Angliją dabar svyruoja nuo keturių iki šešių šimtų eurų. Viskas priklauso nuo to, ar turime laisvą vietą rytoj, ar deriname kitą savaitę. Jei krovinys telpa į kampą, paimame už tris šimtus. O jei reikia papildomų rankų kraunant, kaina šokteli. Ne paslaptis, kad degalų kainos irgi daro savo. Vieną savaitę vežame pigiau, kitą – brangiau. Tokia jau ta rinka, nieko čia nepadarysi.

O jei mano krovinys vyksta ne į Londoną, o į kokį Birmingamą ar Liverpulį, ar tada brangiau?

Ne, nebūtinai brangiau. Dalinių krovinių pervežimas į Angliją dažniausiai sukasi apie Londoną, nes ten daugiausia klientų. Bet jei važiuojama į Birmingamą ar Liverpulį, mašinai tenka kirsti visą M1 ar M6 greitkelius, o degalai Anglijoje kainuoja nemažai. Realiai kaina gali šoktelėti kokias penkiasdešimt eurų. Rimčiau skiriasi tik tada, kai reikia važiuoti į Škotiją arba į užkampį, kur vilkikas nepravažiuoja. Tada jau reikia mažesnio automobilio ir viskas brangsta ženkliai.

Kodėl viena įmonė prašo 450, o kita – 800 už tą patį kiekį daiktų?

Čia kaip su kebabinėmis dviejose gatvės pusėse – vieni daro pigiau, bet ne visada valgyt norisi. Yra vežėjų, kurie telefone sako tris penkiasdešimt, o kai mašina atvažiuoja, staiga atsiranda mokestis už krovimą, iškrovimą ir „paskutinės minutės rinkliavą“. Aš girdėjau istorijų, kai žmonėms pridirbta iki ausų – žadėjo furgoną, o atvažiavo prikrautas mikriukas. Tokie dažnai neturi normalaus draudimo. (nors mažos įmonės irgi duoda gerą kainą, bet reikia atsirinkti) Kai kaina perpus mažesnė nei rinkos vidurkis – žiūrėkite įtariai. Geriau mokėti daugiau, bet žinoti, kad daiktai atvyks sveiki.

Ar mano penkios dėžės ir kėdė apskritai skaitosi kaip dalinis krovinys, ar čia jau pilnas furgonas?

Ne, tai tikrai ne pilnas furgonas. Dalinis krovinys – viskas, kas neužima visos mašinos. Jūsų penkios dėžės ir kėdė yra tipiškas variantas. Pilnas furgonas būtų visas butas su virtuve. Apskaičiuojam pagal kubus. Jei jūsų daiktai užima mažiau nei keturiolika kubinių metrų – tai dalinis. Dauguma žmonių, kurie persikrausto vieni, turi tiek daiktų, kad telpa į kampą mūsų mašinoje. Vadinasi, mokate tik už tą kampą – paprasta.

Ar pigiau, jei pats atvežu daiktus į jūsų sandėlį Kaune ir patys atsiimu Londone?

Taip, tikrai pigiau. Kai vykstame „nuo durų iki durų“, degalai ir vairuotojo laikas kainuoja daugiausiai. Jei atvežate į terminalą Kaune ir Londone atsiimate patys – mes sutaupome kelias valandas. Sutaupytą sumą perduodame jums. Paprastai kaina krenta šešiasdešimt ar devyniasdešimt eurų. Buvęs klientas Vytas taip vežėsi motociklą – pats atgabeno į sandėlį, o Londone atsiėmė dukros vaikinu. Sutaupė beveik šimtą. Bet jei neturite kaip nuvykti iki sandėlio, tada „durų iki durų“ yra vertas tų pinigų.

Kaip vyksta pats pervežimas

Kas yra dalinis krovinys – mano daiktai važiuoja tiesiai pas mane, ar pirmiau suka ratą po Europą?

Jūsų daiktai keliauja su kitais viename furgone. Surenkame keletą užsakymų iš Lietuvos, sukrauname protingai ir važiuojame link Anglijos. Kartais pasitaiko, kad pakeliui persikrauname į kitą mašiną Lenkijoje. Ne, tai nėra turas po Paryžių. Nors vieną kartą Doverio terminale tris valandas gėrėme kavą, nes strigo keltas. Bet taip nutinka retai. Dažniausiai važiuojame tiesiai, tik pristatome keletui skirtingų klientų. Kiekvienas gauna savo daiktus pagal sąrašą. Jei sistema veikia – niekas nepasimeta, nors etikečių reikia nepagailėti.

Kiek laiko nuo durų Vilniuje iki durų Birmingame užima paprastai?

Jeigu viskas gerai, tai penkios iki septynios darbo dienos. Bet aš negaliu pažadėti penkių. Pasienyje gali nutikti bet kas – eilės Doverio uoste kartais ilgesnės nei manytumėte, vairuotojas gali susirgti arba mašina stringa. Logistiškai nuo Vilniaus iki Birmingamo toli, o dar reikia pakeliui pakrauti ir iškrauti kitų klientų daiktus. Realiai sakyčiau – planuokite savaitę ar dvi. Jei reikia skubiai – tada reikia ekspresinio pervežimo, o ne dalinio krovinio. Šitas variantas skirtas tiems, kurie gali palaukti. Kantrybė čia nepakenks, o kaina ženkliai mažesnė.

Ar aš galiu žinoti, kur mašina yra, ar tiesiog turiu iš tikrųjų tikėti?

Daugelis mūsų mašinų turi GPS sekimo įrangą, bet aš pasakysiu – ne visada ten tas signalas veikia idealiai. Ypač Anglijos kalvose ir tuneliuose ryšys dingsta. Mes žinome, kad mašina jau Doveryje arba važiuoja pro Lesterį. Bet jei tikitės matyti kaip Uberio programėlėje tašką realiu laiku – na, ne visada. Geriausiai skambinti vairuotojui kai jis arti. O jei vairuotojas nekelia arba yra užsiėmęs – tada kantrybės. Aš mieliau patariu tiesiog bendrauti su dispečeriu. Jis mato viską vaizdžiau nei aš realiu laiku. Tokia jau technika.

Kas nutinka, jei mašina stringa pasienyje – mano daiktai sušals ar ką?

Ne, furgonai nešaldytuvai, bet ir nešaldys jūsų drabužių. Žiemą temperatūra kabo apie nulį, bet dėžės to nepajaučia. Blogiausia, jei drėgna elektronika. Kartais Doverio uoste paliekama per naktį, o rytas šaltokas, bet jei supakavote normaliai – viskas tvarkoje. Didžiausia rizika nėra šaltis, o drėgmė ar netvarkingas pakavimas. Furgonai užrakinti, vairuotojai miega netoliese. Bent jau per mano praktiką niekas nebuvo apsalęs, nors vieną žiemą buvo labai arti.

Ar vairuotojas padės iškrauti baldus, ar tik atvers duris ir stebės?

Jei gyvenate pirmame aukšte ir baldai telpa pro duris tada vairuotojas dažniausiai padeda. Bet jei reikia nešti į penktą aukštą be lifto arba tempti per kiemą – tada jau reikia papildomų rankų. Vairuotojas vairuoja, o ne dirba krautuvu, nors dauguma mūsų vaikinų tikrai širdingi ir padeda, jei mato vienišą žmogų. Kartais neturi laiko, nes turi pristatyti dar tris krovinius tą pačią dieną. Tada tik atveria duris. Aš visada sakau: jei nešate šaldytuvą, būkite dviese arba primokėkite už pagalbą. Vienas vyras neprivalo vargti dėl jūsų spintos, kad ir kokia graži.

Ruošimasis, draudimas ir dokumentai

Ar privalau pats supakuoti daiktus, ar jūs tai padarysite už mane?

Pats turite bent jau suversti daiktus į dėžes ir užklijuoti. Mes galime atsiųsti meistrus, kurie supakuoja viską profesionaliai, bet tai kainuos papildomai. Dažniausiai žmonės patys susitvarko – perka dėžes iš IKEA arba renka iš parduotuvių. Svarbiausia, kad dėžės būtų kokybiškos ir aprašytos. Vieną kartą klientas įmetė stiklinį akvariumą į maišą ir stebėjosi, kodėl jis atkeliavo trupinius. Na, atsakymas akivaizdus. Taigi, jei norite sutaupyti – pakuokite patys, tik darykite tai atsakingai. Neturintys laiko – mes atsiunčiame komandą, tik reikia rezervuotis iš anksto, nes pakavimo žmonės užimti greitai.

Kas jei su mano spinta kažkas nutiks pakeliui? Ar yra koks draudimas?

Teoriškai taip, bet yra vienas didelis BET. CMR draudimas dengia tam tikrą sumą pagal svorį, ir jis ne visada padengs visą emocinę vertę. Jei vežate senelės komodą, kuri verta tik šimtą eurų, bet jums asmeniškai – neįkainojama, draudimo pinigai neatpirks prisiminimų. Todėl gerai fotografuokite daiktus prieš pakrovimą. Buvęs atvejis: vežėme stiklinį staliuką, kuris atkeliavo įskilęs. Klientas neturėjo nuotraukos prieš tai, todėl įrodyti, kad taip nebuvo, buvo neįmanoma. Mes, tiesa, išmokėjome dėl garės, bet ne visos įmonės taip elgiasi. Geriau apsidrauskite ramybe – supakuokite storai.

Ar galiu daiktus berti į maišus, ar būtinai reikia kietų dėžių?

Į maišus galite berti drabužius, pagalves, minkštus daiktus. Bet knygos, indai, elektronika turi keliauti tik dėžėse. Priežastis paprasta: maišai plyšta ir viskas išsibarsto po mašiną. Aš esu matęs, kaip maišas su puodais atsidūrė po svetaine – puodai tapo plokšti. Jei jūs taupote ant pakavimo, galutinė kaina gali išaugti, nes sugadinti daiktai neišvengiami. Pirkite normalias dėžes, pasiimkite burbulinę plėvelę. Tai ne švaistymas, tai investicija. Be to, dėžės daug patogiau kraunamos viena ant kitų, o maišai teišverčiami. Nepatingėkite – prisiekiu, kad verta.

Ar reikia kokių nors dokumentų, jei vežu asmeninius daiktus į Angliją po to brexit'o?

Dėl dokumentų... na, po Brexit viskas tapo sudėtingiau. Jei tai tikrai naudoti asmeniniai daiktai, kuriuos jūs jau turėjote Lietuvoje ir vežate ten gyventi, dažniausiai jokių importo mokesčių nereikia. Bet jei ten įmaišėte kažką naujo – tarkim, nenuluptas etiketes ant drabužių ar visiškai naują televizorių – tada muitinė gali užduoti klausimų. Aš šitoje vietoje nebesu šimtu procentų tikras, nes taisyklės keičiasi dažniau nei oras Londone. (nors paskutinį kartą tikrinau prieš porą mėnesių) Geriausiai pasikonsultuoti prieš siunčiant, ypač jei vežate vertingus daiktus arba didelius kiekius vienodų prekių. Anglijos muitininkai žiūri rimtai.

Ar mano dviratis gali važiuoti tame pačiame krovinyje su sofa ir dėžėmis?

Taip, tik reikia jį paruošti. Nukelkite priekinį ratą, apvyniokite putomis ir pridėkite prie sienos, o ne tiesiog numeskite ant sofos. Aš rekomenduočiau sutvirtinti, nes dviračiai turi tuos išsikišusius daiktus – pedalus, stabdžius – kurie braižo viską aplink. Buvęs klientas numetė dviratį ant minkšto fotelio, o kadangi nebuvo sutvirtinta, pedalas pradūrė audinį. Tetarušk. Teks remontuoti. Jei vežate brangų kalnų dviratį, netgi verta įdėti į specialią dėžę, nors tai brangoka. Bet gi ne kiekvieną dieną perkate dviratį, ar ne?

Blogos patirtys ir kas realiai gali nutikt

Ar būna, kad dalinis krovinys pasimesta, kai važiuoja į Angliją?

Taip, būna, nors retai. Dažniausiai tai nutinka dėl etikečių – etiketė nukrenta, arba klientas pameta popieriaus lapelį. Vieną kartą vežėme dėžę, kuri neturėjo jokio užrašo, ir ji atsidūrė pas visai kitą žmogų Londone. Laimei, kitas klientas buvo sąžiningas ir pranešė. O dar buvo atvejis, kai kėdė paprasčiausiai buvo užkrauta po svetaine ir jos nematėme. Radome tik kitą dieną. Todėl aš visada sakau: rašykite ant dėžių ne tik savo vardą, bet ir telefono numerį. Dar – darykite nuotraukas prieš pakraunant. Jei etiketė atšoka, vairuotojas pagal aprašymą atspės.

Kodėl man žadėjo, kad per savaitę atvažiuos, o daiktai atsirado po trijų savaičių?

Čia ta bloga dalis, apie kurią reikia kalbėti atvirai. Yra tokių vadinamų „agentūrų“, kurios surenka jūsų daiktus, pasiima pinigus, o tada labai ilgai ieško mašinos, kuri galėtų juos pakrauti. Jie žino, kad jūs jau sumokėjote ir niekur nedingsite. Jūsų daiktai gali stovėti sandėlyje savaitėmis, laukdami, kol surinks pakankamai kitų krovinių. Aš pats tokių istorijų girdėjau dešimtis. Žmonės skambina mums iš nevilties, nes jų daiktai kažkur įstrigę Olandijoje ar Lenkijoje. Tikros įmonės pasako realų terminą, net jei jis ilgas. Blogos žada auksą, o paskiria vilkiką tik po mėnesio. Neužmikite ant pigiausios kainos.

Ar tikrai turiu mokėti visą sumą prieš tai, kai mašina dar neišvažiavo?

Mūsų praktika paprasta – avansas kuriam laikui rezervuoja vietą mašinoje, o likutis prieš pristatymą arba gavus sąskaitą. Jei kažkas prašo visos sumos prieš tai, kol dar nepamatė jūsų daiktų – tai keista. Ypač jei kalbama apie didelę sumą. Aš nesu teisininkas, bet sveikas protas sako: mokėkite dalį prieš, dalį kai matote, kad daiktai pakrauti ir važiuoja. Kai kurie klientai prašo mokėti tik gavus, bet tada mes rizikuojame, kad žmogus pradingsta Londone ir niekas neatidaro durų. Tai abipusė rizika. Mes bandome rasti vidurį. Dažniausiai avansas yra trečdalis ar pusė. Visą sumą iš anksto – tik jei pažįstate vežėją.

Kas jei aš nurodžiau adresą be buto numerio Londone, o vairuotojas atvažiuoja ir niekur negali įvažiuoti?

Tada skambina jums, o jei nekeliate – skambina man, o aš bandau aiškintis. Londonas toks miestas, kur vienos gatvės adresas gali reikšti dvidešimt skirtingų butų. Vienas vairuotojas pasakojo, kad atvažiavo į gatvę, o ten žiedinė sankryža ir jokio kiemo. Klientas gyveno už kampo, bet to neįrašė. Mašina stovėjo pusvalandį, signalizavo, kėlė triukšmą. Galų gale kaimynas atėjo pažiūrėti. Vairuotojas vėlavo į kitus du objektus, o aš prakaitavau dėl skambučių. Todėl – visada rašykite pilną adresą su postcode, buto numeriu, instrukcijomis, jei reikia vartų kodą. Anglijoje postcode yra šventas dalykas. Be jo net navigacija pasimeta.

Ar galima į krovinį įsimesti maisto, dešrų ar butelį vyno?

Techniškai ne. Yra taisyklių. Jei vežate asmeninius daiktus, maisto produktai ribojami, alkoholio kiekis negali būti didelis, nes muitinė gali prisikabinti. Be to, karštis furgone sulys šokoladą, o tada turėsite daiktus aplipusius kakava. Aš ne kartą mačiau dėžių su supelijusiu maistu. Degalų kvapas furgone maišosi su viskuo. Jei jūs vešite vieną butelį vyno savo reikmėms, tikriausiai praeisite. Bet jei dėžė pilna alkoholio, tada jau rizikuojate. Ypač jei dar neišimtos etiketės ar atrodo kaip prekyba. Muitai ten dideli. Neapsukrinkite savęs – nusipirkite ten.

Ar daliniai kroviniai rizikingesni nei pilni, jei kalbam apie sugadinimą?

Ne kategoriškai. Rizika yra tada, jei blogai supakuota. Pilnoje mašinoje jūsų daiktai irgi gali susidaužti tarpusavyje. Daliniame krovinyje svarbu, kaip vairuotojas sukrauna. Jeigu ant jūsų dėžių užkrauna sunkų seifą be jokio paminkštinimo – problema. Bet mes stengiamės neveržti skirtingų tekstūrų. Stiklas su stiklu, minkšti daiktai apsauginai. Blogiausia, kai pats klientas nepasako, kad dėžėje yra ką tik nupirktas printeris, o kas nors kitas užkrauna maišą cemento. Ne, cemento maišų nevežame, bet suprantate mintį. Paklauskite vežėjo, ar bus sunku, ir reikalaukite tinkamo sutvirtinimo.

Ką reiškia „groupage“? Ar tai kitoks pervežimas nei dalinis krovinys?

Taip, tai tas pats anglišku pavadinimu. Groupage reiškia, kad grupuojame mažus krovinius į vieną. Terminas naudojamas tarptautinėje logistikoje. Kai kuriems klientams tai skamba solidžiau, bet esmė nepasikeičia. „Groupage service from Lithuania to UK“ – tai paprasčiausiai jūsų daiktai važiuojantys kartu su kitais. Kaina groupage dažniausiai skaičiuojama už kvadratinį arba kubinį metrą. Kartais už paletę. Svarbu žinoti, kad groupage nereiškia, kad jūsų krovinys bus parduotas ar persiųstas be jūsų žinios. Tai tiesiog logistinis terminas. Nors pripažinsiu, pats pirmus metus galvojau, kad groupage – kažkokia ypatinga auksinė klasė. Visai ne.

Ar galiu vežti augalą – pvz., palmą? Man sako, kad negalima, bet gal meluoja?

Techniškai galite, bet aš nepatariu. Augalai kenčia nuo tamsos, šaltuko ir karščio. Be to, muitininkas gali pamatyti žemę vazone ir užduoti klausimų. Anglija saugo savo ekosistemą. Aš atsimenu, vežėme vieną didelį fikusą – atvažiavo geltonas, bet gyvas. Klientė džiaugėsi, bet rizika didelė. Vazone žemė byrės po visą mašiną. Geriau palikti kaimynei arba pamirškite. Jei labai brangus bonsai – galbūt, bet formalumai brangesni už patį augalą. Vairuotojai irgi nelabai džiaugiasi, kai reikia padėti stiklinį vazoną tarp dėžių ir jo baimintis visą kelią.

Jeigu aš turiu tik vieną kampinę sofą ir viskas, ar verta pirkti vietoje, o ne siųsti dalinį krovinį?

Skaičiavimas paprastas. Nauja sofa Anglijoje kainuos, tarkim, keturis šimtus svarų. Pervežimas gali atsieiti du šimtus eurų. Jei sofa sena, bet sentimentaliai verta – vežkite. Bet logistiškai aš sakau: jei tai vienintelis daiktas, išmatuokite, ar tikrai neišeis pigiau nusipirkti ten. Nes pristatymas vieno baldo vis tiek reikalauja mašinos, laiko, kuro. Mes paimsime, bet jūs galbūt sutaupysite nervų pardavę čia ir pasiėmę naują ten. Kita vertus, jei tai IKEA sofa, kurią čia įsigijote su nuolaida – vežkite. Kiekviena situacija skirtinga, tik skaičiukus pasidarykite prieš pirkdami.

Išvada

Daliniai kroviniai į Angliją – tiesiog kasdienybė šimtams žmonių. Kaina daliniams kroviniams į Angliją priklauso nuo daugybės detalių, bet svarbiausia yra tai, kad jūs žinotumėte, ko klausti. Nepirkite katės maiše dėl per žemos kainos, nepasitikėkite žmonėmis, kurie žada auksą, o rodosi tik popierius, ir visada fiksuokite savo daiktus nuotraukose. Po dvylikos metų versle galiu pasakyti – auksinė taisyklė paprasta: geriau paklausti tris kartus, nei gailėtis vieną. Jeigu ką – skambinkite, paklausite, pasižiūrėsite. Mes irgi žmonės, ne robotai. Ir taip, jūsų daiktai rūpi ne mažiau nei jums.