Kaina asmeninių daiktų pervežimui į Angliją su pakrovimu – ką tikrai sumokėsi?

Sveikas, Jurgi (taip, įsivaizduoju, kad skaitai vienas). Jei esi čia, greičiausiai jau susipakavei daiktus į dėžes, o gal dar tik ieškai, kiek kainuoja asmeninių daiktų pervežimas į Angliją su pakrovimu. Aš šitame reikale – tarptautiniuose perkraustymuose – jau dvidešimt ketverius metus. Mačiau visko: ir idealiai supakuotų butų Vilniuje, ir chaosą Kauno koridoriuje, kai klientas pamiršta, jog sofą reikia išnešti pro langą. Kaina... na, ji nėra tokia paprasta, kaip autobuso bilietas. Šiandien bandysiu atsakyti į tai, ką iš tikrųjų nori žinoti kiekvienas, svarsčiusis persikraustymą į Jungtinę Karalystę. Be marketingo, tiesiai.

Apie kainą – ką svarbiausia žinoti iškart

Kiek maždaug kainuoja visas butas Vilnius–Londonas?

Sakau maždaug, nes tiksliai galiu pasakyti tik pamatęs tas keturias spintas. Standartiniam dviejų kambarių butui iš Vilniaus į Londono apylinkes, su pilnu pakrovimu ir iškrovimu, šiuo metu reikia skaičiuoti nuo keturių šimtų iki septynių šimtų svarų. Arba eurais – maždaug tiek pat, priklauso nuo kurso. Kartais pigiau, jei fūra grįžta beveik tuščia ir sutinki palaukti savaitę kitos kelionės. Pernai klientas sumokėjo tik tris šimtus, nes jo daiktai tilpo į kampą tarp siuntinių. Retas atsitikimas, beveik laimingas bilietas.

Ar kaina skiriasi, jei vežu ne pilną krovinį, o tik kelias dėžes?

Skiriasi, bet ne taip, kaip galvoji. Daugelis mano, kad kelios dėžės – tai pusė kainos. Ne. Vairuotojui vis tiek reikia atvažiuoti, atidaryti duris, palaukti, užrašyti popierius. Minimumas egzistuoja. Maždaug nuo šimto dvidešimt iki dviejų šimtų eurų už kelias dėžes, priklausomai nuo maršruto. Jei į Londoną – pigiau, nes ten važiuoja daug kas. Jei į kokį Šiaurės Anglijos kaimelį netoli Bradfordo – brangiau, nes tie kilometrai nuo M25 žiedo kainuoja papildomai. Viena pažįstama vežė tik lagaminą su dokumentais – sumokėjo devyniasdešimt. Bet lagaminas vertas daugiau nei vežimas, tiesą sakant.

Ar sezonas tikrai keičia kainą? Vasarą brangiau?

Vasara – tai beprotybė. Liepa ir rugpjūtis... aš tada nematau savo namų. Dauguma žmonių persikrausto, kai baigiasi mokykla, vaikai atostogauja, oras geras. Tada kainos kyla natūraliai – paklausa. Galbūt dešimt penkiolik procentų brangiau nei sausį. Žiemą, ypač po Naujųjų, – visiška dykuma. Darbo mažai, fūros stovi. Tada ir kainos krenta, ir gali derėtis kaip turguje. Aš asmeniškai mėgstu balandį – oras jau geras, keliai nebeapledeję (na, dažniausiai), o žmonių srautas dar ne toks didelis. Tai toks tarpinis sezonas, auksinis, sakyčiau.

Ar mokesčiai įskaičiuoti į tą pradinę kainą, ar mokėsiu du kartus?

Šitas klausimas mane varo iš proto. Priklauso nuo bendrovės. Rimti perkraustytojai įskaičiuoja kurą, tiltus, keltus. Yra tokių, kurios sako kainą be PVM, be draudimo. Tada matai tris šimtus ekrane, o realiai gauni sąskaitą už penkis šimtus. Aš savo klientams sakau: jei kaina mažesnė nei trys šimtai už minimumą – kažkur kiaulė įsprausta. Nebūna stebuklų. (O jei rašau "mokesčiai", turiu omeny ne Lietuvos pajamų mokestį, o kelionės kaštus – pataisau, gali suprasti riogškai.)

Ką daryti, jei turiu labai daug daiktų, bet nenoriu mokėti kaip už pilną furą?

Yra dalinis krovinys, vadinamas groupage. Moki tik už erdvę, kurią užimi, bet turi palaukti, kol surinks dar žmonių. Kartais savaitė, kartais dvi. Turėjom klientą Alytuje, kuris vežė visą gyvenimo biblioteką – tonos knygų, be baldų. Supakavom į dėžes, sutalpinom į mikroautobusį šalia kitų siuntinių. Mokėjo du šimtus vietoj šešių. Bet daiktai važiavo ne tiesiai – apsuko per Kauną, pasiėmė dar kažkieno siuntinį. Jei tau tinka laukti – puiku. Jei skubu – ne, tada tik direktas.

Pakrovimas – čia ne tik krovimas į mašiną

Ką reiškia "su pakrovimu"? Ar jūs ir supakuojate?

Supakuoti – ne, nebent moki papildomai arba prašai. "Su pakrovimu" reiškia, kad mano vaikinai (arba aš pats, jei Danielius tą savaitę serga) ateina į tavo butą, nuneša daiktus iki mašinos, sutvarko fūroje. Kartais klientai galvoja, kad tai pilnas servisas – ne, ne visada. Jie supakuoja daiktus į maišelius iš parduotuvės, paskui stebisi, kodėl puodeliai sudužę. Pakrovimas – fizinis darbas. Nešimas, dėliojimas. Jei nori, kad ir supakuotume – kita paslauga, kainuoja extra. Dažniausiai žmonės patys susirenka, mes tik kraunam.

Kiek laiko užtrunka pakrovimas dviejų kambarių bute?

Dviejų kambarių butas, jei viskas paruošta prie durų – dvi trys valandos. Jei reikia lysti po lova, atsukti spintą, pakuotis lagaminus, kuriuos pagaminau vakaraktį... tada visas pusdienis. Kartais ateinam devintą, o vienuoliktą dar stovim koridoriuje, nes klientas negali rasti raktų nuo garažo. Planuok keturias valandas. Nes paskui dar reikia sutvirtinti. Fūroj negali tiesiog sumesti – reikia tentais, diržais. Kartais pietų pertrauka vidury. Vairuotojas turi nueiti į parduotuvę. Tai ne sportas, bet ir ne stebuklas per penkiasdešimt minučių.

Ar turiu būti namie, kai atvažiuojate krauti?

Privalai. Bent jau pradžioje, kai pasirašai popierius. O jei rimtai – taip, turi būti arba palikti žmogų su raktu ir instrukcijomis. Aš negaliu spęsti, ką vežti, o ką palikti. Turėjom atvejį, kai kaimynė atidarė butą ir pasakė: "imkit viską". Paėmėm. Paskui paaiškėjo, kad keturi daiktai buvo paskolinti giminaičiam. Skambučiai, ašaros, grąžinimas per kitą reisą po trijų savaičių. Nejuokinga. Būk namie, parodyk, pasakyk kas brangu. Nes aš nežinau, ar tavo senelis ornamentuotas pravers Londone, ar ne. Be tavęs gerai nesigavo nė karto.

Kas jei liftas neveikia ir reikia nešti iš penkto aukšto?

Tada mokiesi, arba vairuotojai keikiasi, arba abu. Liftas – tai pusės kainos vertės dalykas. Oi, einu per greitai. Jei penktas aukštas be lifto, kaina auga, nes reikia dviejų žmonių, kartais trijų. Sofos, šaldytuvai – vienas žmogus nesinešios sveikatos. Realiai, už kiekvieną papildomą aukštą be lifto prideda dešimt–penkiolik eurų. Kartais daugiau, jei pianinas. Turėjom variantą Klaipėdoje – liftas sugadintas, penki aukštai, sofos modulis neįprastai didelis. Prisinešėm per langą. Kaimynai filmavo. Pridėjo penkiasdešimt eurų, bet nervai... nervai buvo be kainos. Jei gali – pasirūpink liftu.

Ar galima daiktus palikti garaže, o jūs pasiimate be manęs?

Galima, bet aš nerekomenduočiau. Garažai drėgni, pelėsiai auga ant odos daiktų, o kai atvažiuoji po dviejų savaičių... na, kvapas ne kaip salone. Jei palieki garaže – dėžės turi būti sandarios. Yra klientų, kurie taupo laiką: palieka raktą garaže, mes atvažiuojam, pasiimam. Tai veikia, jei fūra įvažiuoja. Bet jei garažas požeminis, dviejų metrų aukščio, o pas mus mašinos dviejų su trupučiu... neįvažiuosi. Tada reikia nešti. Vienas vyras Manchesterio rajone taip padarė – paliko tris dėžes, raktą po kilimėliu. Bent jau ne po akmeniu, bliamba, tai jau progresas.

Smulkmenos, kurios dar pakoreguos kainą

Ar pervežimo kaina priklauso nuo to, į kurį Anglijos galą važiuojame?

Žinoma. Londonas ir pietrytinė dalis – pigiausia, nes ten daugiausiai lietuvių veža. Kai turi varyti į Newcastle'ą ar Škotijos pasienį, degalų kaina ir vairuotojo darbo valandosauga (taip, vairuotojo darbo laikas, turiu omeny) diktuoja savo. Realiai, kuo toliau nuo Londono į šiaurę ar vakarus, tuo brangiau. Devyniasdešimt eurų skirtumas tarp Londono ir, tarkime, Bristolio. Ne trys šimtai, bet ir ne centas. Jei krovinys mažas, kartais fiksuota suma. Didelis – kilometražas. O ten tos mylios... na, ne kilometrai, Anglijoj mylios netaikomos visur, tiesiog atstumai kitokie nei atrodo.

Koks skirtumas tarp krovinių ir asmeninių daiktų muitinėje?

Čia aš jau nebe toks drąsus. Brexit viską apvertė aukštyn kojom. Anksčiau – kaip viduje ES, dabar – trečioji šalis. Jei veži asmeninius daiktus, kurie naudoti daugiau nei šešis mėnesius, daugiausiai formalumų nereikia, bet reikia deklaracijos. O gal kitokių popierių. Žinok, aš vežu jau seniai, bet muitininkas Doverio uoste kartais pats nežino, kokio formos reikia. Rimtos bendrovės turi muitinės tarpininkus, kurie sutvarko už šimtą-kitą eurą. Jei tavo siuntėjas sako "viskas ok, be popierių" – spręsk pats. Aš vežiau be incidentų, bet ar 100% žinau visas taisykles šiandien? Nebūčiau toks drąsus. Pasitikrink su agentu.

Ar verta varyti per Lenkiją, ar geriau keltu per Prancūziją?

Dauguma važiuoja per Olandiją, Belgiją, Prancūziją, keltas. Kelias per Vokietiją ilgesnis, bet kuras kitoks. Keltas per Kalę – apie šimtą penkiasdešimt svarų fūrai, bet sutaupo pusę dienos. Žiemą stringa dėl audrų. Užpernai turėjom atvejį – atšauktas, teko per Lamanšo tunelį. Brangiau, bet veikia. Geri vežėjai renkasi patogiau, ne tik pigiai, nes sugadinti daiktai kainuoja brangiau. Tiesą sakant, man rodos, kad per Vokietiją papildomai trys šimtai kilometrų. Nepamenu tiksliai. Gal du. Nesijaudink – maršrutas nekeičia tavo kainos, jei ne specialus pageidavimas.

Ar dviratis, motociklas ar žoliapjovė brangina kainą?

Dviratis dažnai nemokamai, jei tilps į tarpus. Motociklas – jau kita kalba. Reikia sustvirtinimo, rampos, kartais atskiros dėžės. Žoliapjovė? Jei be benzo ir švari – galima. Bet ten tepalai, kuras. Mes paprastai sakome: jei gali išlaikyti – parduok Lietuvoje, nusipirk ten. Nevelk dešimt metų senumo vejapjovės, kurią gali rasti Anglijoj už penkiasdešimt svarų. Dviejų šimtų eurų vertės siuntimas… prasmės nėra. Turėjom atvejį, klientas vežė dviratį, vertą tūkstančio – prabangus kalnų. Tada suprantama. O paprastas miesto dviratis – atiduok kaimynui. Jis bus laimingesnis nei fūros gale.

Ar draudimas yra brangus, ar jį galima praleisti?

Trumpai – draudimas kainuoja apie du–tris procentus daiktų vertės. Bet čia svarbu. Yra bendrovių, kurios apskritai nedraudžia, nes "ir taip viskas bus gerai". Negerai. Praeitais metais fūra degė dėl elektros gedimo. Jei be draudimo – tu netenki visko. Rimtas vežėjas turi CMR draudimą, bet jis ribotas. Brangu daiktai – papildomas draudimas. Nebrangu, tik nepatogu mokėti. Aš mačiau, kaip žmonės verkia, kai sugedusi įranga sušlapina visą sofą. Blogos bendrovės slepia, kad draudimas neegzistuoja. Geros – sako tiesiai. Toks gyvenimas.

Kas vyksta kelyje – nesugadink nervų

Kas nutinka, jei fūra susiduria su eismo įvykiu? Kaip tai mane veikia?

Nutinka. Ne dažnai, bet nutinka. Tada pirmiausia žmonės, paskui daiktai. Mes informuojame klientą tuoj pat. Draudimas padengia. Bet jei fūra stovi policijos aikštelėje savaitę – tavo perkraustymas vėluoja. Turėjom prie kažkokio Vokietijos miesto, oi, Brėmeno gal, kad atsitrenkė į mus iš galo. Nieko baisaus, bet tentas prarado. Daiktai liko vietoj, nes laiku sutvirtinti, bet vėlai atvažiavom tris dienas. Aš tada skambinau klientui į Braitoną (Brightoną, taip) ir sakiau – nešdinkit lovą iš buto, mes pavėluosim. Žmonės supranta, jei sąžiningai.

Ar tikrai mano daiktai bus vienoje mašinoje, ar kraunate į kolektyvinį?

Jei užsisakei "direkt" pervežimą – taip, tavo daiktai važiuoja tiesiai, be persikrovimo. Jei dalinis krovinys – gali būti, kad fūros keičiasi Roterdame ar kelyje. Rimti vežėjai to nesiunčia žinutėm, bet realybė – logistika. Kartais didelėje fūroje surinkta iš trijų klientų, paskui važiuoja į terminalą, kur perkelia į kitą. Aš stengiuosi, kad to nebūtų dažnai, nes kiekvienas perkrovimas – rizika. Bet jei kaina žema... na, turi ką nors keistis. Paklausk tiesiai: "Ar mano spintos važiuos be pervežimo?" Jei vengia atsakyti – žinok, kad bus per stotį. Nebūtinai blogai, bet turi žinoti.

Kiek kartų perkeliami daiktai iš vienos mašinos į kitą?

Jei direktas – nulis kartų. Pakrova, rida, iškrova. Jei dalinis – vieną, kartais du. Blogiausia, kai žmonės nežino apie antrąjį perkrovimą, o ten kita kompanija, kiti darbuotojai. Aš esu prieš tokį modelį asmeniniams daiktams, nes kiekviena ranka didina tikimybę pakenkti. Bet... oi, nukrypstu. Jei pakrovimas buvo Vilniuje, daiktai nuvežti į Kauno terminalą (nes niekas į Londoną tą savaitę nevažiavo), ten pakrauti į kitą fūrą... jau du. Klientas to nemato. Jis mato tik kainą. Aš sakau: mažiau perkrovimų = brangiau. Pasirinkimas tavo. Šiaip seniau dirbdavau terminaluose, ten kartais skubama. Per daug skubama.

Ar buvę atvejų, kad daiktai neatvažiuoja arba dingsta?

Būta. Ne pas mus, bet rinkoje – taip. Yra tokių "vežėjų", kurie pasiima pinigus, daiktus, ir dingsta. Arba palieka sandėlyje Klaipėdoje mėnesiui. Aš neieškau priešiškumo, bet realybė: jei kaina per žema ir reikia mokėti viską iš anksto grynais – pabusk. Teisėtų vežėjų daiktai dingsta tik labai retai – dėl vagystės arba muitinės arešto, jei pabandei pervežti tai, ko negalima. Aš asmeniškai vežioju dvidešimt ketverius metus ir nė karto nepamečiau visko. Buvo vėlavimų, buvo sudaužytų kampų, bet ne praradimo. Blogos įmonės – jos žudo mums verslą, nes žmonės bijo.

Ką daryti, jei pasienyje sugedo mašina?

Tada lauki. Arba vežėjas organizuoja kitą fūrą. Jeigu sugedo pas mus – skambiname vairuotojui kas pusvalandį, jei jis neatsiliepia, siunčiam pagalbą. Jei gedimas rimtas, kitą mašiną iškviečiam iš artimiausio taško. Kartais tai Olandija, kartais Belgija. Kaina tau nepasikeičia, jei tai mūsų kaltė. Bet jei vairuotojas prigrūdo elektornikos (perkrauto generatoriaus?), o krovininis nerūdija... na, aš ne meistras, gal ir ne generatoriaus. Bendrai, techniniai gedimai – mūsų problema, ne tavo. Turi žinoti tik tiek: fūroje turi būti sekimo įranga, kad matytume, kur stovi. Jei vežėjas sako "dabar kažkur prie Dunkerque" – per neaišku. Turi būti GPS.

Paskutiniai klausimai prieš pasirašant sutartį

Kaip sužinoti, kad bendrovė neapsuka manęs?

Paklausk adreso. Ne internetinio, o realaus. Pažiūrėk Google Street View – ar ten ofisas, ar pieva. Paklausk registracijos numerio, vežėjo licencijos. Jei bijo parodyti – sprunk. Rimtas verslininkas turi sąskaitas, ne tik Messenger žinutes. Dar vienas dalykas: jei bendrovė neprašo jokios sutarties, o tik sako "atvažiuosim rytoj" – pavojaus signalas. Aš žinau, kad pusė klientų pas mus ateina pagal rekomendaciją. Tai geriausias būdas. Jei draugas sakė – gerai veža, vadinasi, gyvas daiktas. O jei randi per skelbimą, kur kaina triskart mažesnė... na, pats supranti. Tu ne kvailys.

Ar galiu grįžti atgal į Lietuvą su jūsų vairuotoju pigiau?

Taip, vadinamasis "grįžtamosios krypties" pervežimas. Jei fūra grįžta tuščia iš Anglijos, o tu nori atgal – sėskis prie jos vairo. Ne, šaipausi. Sėskis kaip keleivis, bet vietos mašinoje būna nedaug, nes vidaus liekama mažai. Dažnai klausia, ar gali važiuoti su vairuotoju. Gali, bet ne visada. Kai kurie leidžia, kai kurie – ne, draudimas, kelionės sąlygos. Kaina – pusė arba trečdalis įprastos. Turėjom du brolius, grįžo po trijų metų Londone, sumokėjo simbolinius du su puse šimto abu su daiktais ir šunimi. Šuo sėdėjo kabinoje. Gražu buvo. Bet turi sutapti datai. Jei skubi – nepagausi tuščio bėgio.

Kokia yra blogiausia klaida, kurią darė klientas dėl kainos?

Klientė prieš kelerius metus nusprendė sutaupyti ant pakavimo. Supylė visą butą į šiukšlių maišus. Atvažiavom, pakrautom. Fūroje maišai plyšo. Jos indai – visi. Draudimas to nepadengia, nes netinkamai supakuota. Sutaupė šešiasdešimt eur ant dėžių, prarado keturis šimtus vertės. Kartais žmonės galvoja, kad kaina – tik mašina. Ne. Pakavimas yra tavo draudimas. Ir dar vienas dalykas – kai kurie palygina kainą su siuntiniu paštu. "Omniva" pigiau. Taip, bet jie nepaims tavo spintos iš penkto aukšto. Nėra stebuklingo būdo mokėti mažai ir gauti pilną servisą. Nori nueiti į užkandinę, o ten tikėtis žvaigždžių. Neveiks. (Oi, norėjau pasakyti – jei per pigu, kažkas ne taip, o ne apie maistą.)

Ar reikia iš anksto mokėti visą sumą, ar galima dalimis?

Standartiškai – avansas trisdešimt procentų, likutis pristatymo metu. Jei prašo visos sumos prieš pakrovimą, ypač grynais į rankas – aš to nedaryčiau. Yra tokių schemų: paimami pinigai, o paskui – tylima. Aš dirbu su sąskaitomis, pavedimais. Kartais klientai prašo padalinti į tris dalis – avansas, pakrovimas, iškrovimas. Einam. Svarbu, kad būtų sutartis. Be jos – tu nieko neprimsi. Turėjau atvejį, kai verslininkas mokėjo iš karto viską. Pamenu, šimtą svarų grynais davė arbatos, o likutį pavedimu. Buvo malonu. Bet nebūtina. Aš pirmenybę teikiu avansui – rezervuoju datą. Jei atšauksi savaitei likus – avansas negrąžinamas. Lygiai taip kaip su skrydžiu.

Kada geriausia užsakyti perkraustymą į Angliją, kad sutaupyti?

Kuo anksčiau, tuo geriau, bet realiai – du–trys mėnesiai iki planuojamos datos. Tada gali rinktis datas, derėtis, viskas ramu. Jei skambini savaitę prieš – gausi tai, kas likę. Kartais gerai, kartais ne. Pavyzdžiui, jei nori birželio paskutinį savaitgalį – tuo metu fūros užsakytos iki kaklo. O jei sausį – gali paskambinti vakar ir šiandien susitarti. Aš žiemą turėjau laisvų dienų, kai tiesiog stovėjau garaže ir valiau mašiną. Neatsimenu kurioj vietoj – gal prie Kauno, gal prie Vilniaus ringės. Nebesvarbu. Planuok į priekį. Kaina taip pat geresnė, kai užsakinėji anksti. Vežėjas jaučiasi saugiai, duoda fiksuotą kainą. Vėlyvos datos – chaosas. Patikėk, mačiau.

Tai va, daugmaž viskas apie kainą asmeninių daiktų pervežimui į Angliją su pakrovimu. Nebijok klausti vežėjo tiesiai – jei vengia atsakyti, tai jau atsakymas. Skaičiuok ne tik pinigus, bet ir nervus, laiką, pakavimą. Kartais pigiau – brangiau. Aš dvidešimt ketverius metus ant kelių ir galiu pasakyti: sąžiningas vežėjas visada pasako, kur sutaupyti, o kur neverta. Sekmės kraustantis. Jei kils klausimų – rašyk, atsakau lėtai, nes darbas kelyje. Bet atsakysiu.