Ką daryti jei krovinys prarastas pakeliui į Angliją?

Žinai, kai pirmą kartą tai nutiko man... klientas skambina 11 vakaro, balsas dreba, sako – kur mano sofa? Tuomet neturėjau gero atsakymo. Dabar, po dvylikos metų tarptautinių perkraustymų, galiu pasakyti tiesiai – krovinys prarastas pakeliui į Angliją nėra pasaulio pabaiga, bet reikia veikti greitai ir protingai. Nesvarbu, gabeni daiktus iš Kauno į Londoną, ar verslo siuntą į Birmingamą – procesas panašus. Prarastas krovinys į Angliją... taip, baugu, tačiau jei žinosi žingsnius, viskas baigiasi geriau nei galvoji. Svarbiausia – nepadaryti kvailų klaidų pirmosiomis valandomis. Nes tada spėsi viską sugadinti labiau.

Pirmosios valandos: visi klausia to paties

Tai ką aš dabar turiu daryti? Skambinu policijai?

Ne, policijai skambinti per anksti, nors ir norisi. Pirmiausia – parašyk vežėjui el. paštu ir įsitikink, kad turi raštišką patvirtinimą. Tada skambink, bet svarbu turėti įrodymus. Matęs atvejų, kai žmonės tik skambina, o po savaitės vežėjas sako, kad nieko nežinojo. Pradėk nuo CMR ir sąskaitos faktūros. Jei krovinys prarastas pakeliui į Angliją, turi veikti kaip detektyvas, ne auka. Šiuo metu renki faktus. Policija aktuali tik jei įtari vagystę, be dokumentų jie pasiųs tave pas kitus.

Kiek laiko aš turiu laukti, kol galiu sakyti, kad krovinys tikrai prarastas?

Hmm, čia nėra magiškos datos. Realiai, jei mašina turėjo būti Londone antradienį, o dabar penktadienis ir vairuotojas neatsako – tu jau gali vadinti tai praradimu. Kai kurie vežėjai bandys tempti laiką, sakyti, kad jis Kalė tunelyje stringa. Nu jo, tunelis trunka kelias valandas, ne tris dienas. Palauk dieną ar dvi nuo pristatymo laiko. Jei krovinys prarastas pakeliui į Angliją realiai – nesiurbk pirštų. Rašyk pretenziją dabar, o ne po mėnesio.

Mano draugas sako, kad reikia nedelsiant rašyti ieškinį teismui – ar jis teisus?

Tavo draugas per daug žiūri teisinių dramų. Teismas – paskutinė stotelė. Pirmiausia išsiųsk oficialią pretenziją vežėjui, per septynias dienas nuo pristatymo datos. CMR konvencija čia reglamentuoja terminus. Realiai, kai krovinys prarastas pakeliui į Angliją, viską sprendi sutartiškai arba per draudiką. Teismai trunka metus. Aš per dvylika metų mačiau tik du atvejus, kur teismas buvo būtinas. Abu kartus laimėjo, bet pinigus gavo po ketverių metų. Taigi pagalvok, ar tau reikia keršto ar pinigų?

Ar aš turiu skambinti Anglijos muitinei, nes ten labai griežta?

Oi, muitinė... dauguma galvoja, kad Anglijos muitinė – kaip juoda skylė, kur daiktai dingsta amžiams. Taip, post-Brexit kontrolė sužiaurėjo, bet jie nešnekina siuntinių kaip pašto skyrius. Verta skambinti tik jei turi MRN numerį ir žinai, kad krova sustojo pasienyje. Jei neturi šitų kodų – jie tavęs net nepripažins. Kartą skambinau dėl kliento, man atsakė: mes nebendraujame apie trečiųjų šalių krovinius. Šiaip jie fiksuoja formalumus, o ne tavo lagaminus.

Užsakovas ant manęs rėkia, kad daiktai dingo – kaip nuraminti situaciją?

Aha, pažįstu tą jausmą. Tu darai viską ką gali, o ant tavęs rėkia. Pirmiausia – neimk į širdį. Pasakyk tiesiai – situacija tokia ir tokią, aš sprendžiu su vežėju žingsnis po žingsnio. Padalink procesą į tris dalis: paieška, pretenzija, draudimas. Kai žmogus mato planą, nurimsta. Buvo atvejis su ponia iš Klaipėdos – rodė pirštu į mane, o paskui paaiškėjo, kad krovinys stovėjo Doverio terminale. Kartais tiesiog reikia atsipūsti ir patikrinti akivaizdžiausius dalykus.

Kur dingo? Paieškos realybė

Vairuotojas sako, kad krovinys buvo perkrautas kitame sandėlyje Olandijoje – normalu?

Normalu? Na, taip ir ne. Perkrovimas vyksta dažnai mišriuose reisiuose, bet rizikos vieta numeris vienas. Prisimenu nutikimą prieš trejus metus: vairuotojas sustojo netoli Utrechto, perkrovė devynis krovinius. Vienas klientas turėjo tris dėžes, kurios pakrautos į kitą mašiną, nukreiptą ne į Londoną, o į Miuncheną. Klaida sandėlio darbuotojo. Aptikome po savaitės. Jei krovinys prarastas pakeliui į Angliją dėl perkrovimo – jis ne prarastas, o pamestas tarp sandėlių. Skambink terminalo koordinatoriui.

Ar GPS padeda rasti krovinį, kuris dingo pakeliui į Jungtinę Karalystę?

Teoriškai taip, jei ant dėžių yra siųstuvai. Praktiškai – 99% žmonių tokių neturi. Mes matuojam mašinos buvimo vietą, ne individualių daiktų. Taigi, jei vairuotojas sako, kad jis yra Paryžiuje, bet ten tavo baldų nėra, nes jie iškrauti dar prie Liuksemburgo... GPS nesakys nieko gero. Kartais žmonės galvoja, kad stebėjimo sistema rodo kiekvieną dėžę. Ne. Jei tai pilnas konteineris – aišku, bet mišriuose kroviniuose – jokių šansų. Tikrink kur mašina stabtelėjo.

Ką daryti, jei vežėjas nutraukia ryšį ir nekelia telefono?

Tai jau kvapas blogai. Kai vežėjas pradingsta, didžiausia bėda ne tik dingęs krovinys, bet ir dingę įrodymai. Nedelsk. Rašyk viską, ką turi – sutartį, CMR, mokėjimo kvitus, žinučių istoriją. Tada kreipkis į muitinės tarpininką, jei tokį naudojai. Kartais jie turi alternatyvių kontaktų. Aš šitą jau ragavau: maža įmonėlė iš Marijampolės tiesiog išjungė telefonus. Paaiškėjo, kad bankrutavo pakeliui. Nutyla ir palieka klientus. Tokiems atvejams yra vartotojų teisių apsauga. Svarbiausia – išsaugok visus dokumentus dar prieš skambant.

Ar būna, kad krovinys tiesiog pametamas pasienyje tarp Prancūzijos ir Anglijos?

Taip, Kalė tunelis ir uostai yra spąstai. Ne todėl, kad kas specialiai meta tavo daiktus, o dėl logistinės sumaišties. Ten plūsta tūkstančiai mašinų, perkrovimas trunka, dokumentai tikrinami kelis kartus. Mačiau, kaip puspriekabėje dėl netvarkingų popierių krovinys buvo iškrautas į lauko aikštelę Folkestone. Ten stovėjo keturias dienas, nes niekas nežinojo, kam jis priklauso. Jei krovinys prarastas pakeliui į Angliją tiesiai ten – skambink uosto terminalui. Būna, kad daiktai guli visai šalia, bet niekas neieško.

Radau internete, kad mano daiktai parduodami eBay – ar įmanoma?

Oho... tai jau baisu, bet teorėškai (taip, teoretiškai) taip nutinka. Jei daiktai unikalūs, su serijiniais numeriais, gali ieškoti. Realiai ebay pilna daiktų, sutapimas gali būt atsitiktinis. Bet buvo atvejis, kai klientas pamatė savo antikvarinę kėdę pardavime iš Rytų Londono tą pačią savaitę. Aš patarčiau nelįsti konfrontuoti patiems. Kreipkis į policiją su įrodymais. Daugelis vagių neišdrįsta parduoti viešai, bet kvailių pasitaiko. Saugok foto prieš pakrovimą, nes be jų – niekas nepatikės.

Pinigai, draudimas ir labai nemaloni tema

Mano daiktai buvo apdrausti, bet vežėjas sako, kad tai ne jų problema – kaip taip?

Klasika. Vežėjas nenori pripažinti kaltės, o draudikas nenori mokėti. CMR atsakomybė ribota – apie 8,33 SDR už kilogramą. Daugelis net nežino, kas tas SDR. (specialiosios teisės, dabar nesigilinsiu). Taigi, jei krovinys prarastas pakeliui į Angliją ir turi atskirą draudimą, vežėjas bandys nusiplauti rankas. Rašyk jiems pagal CMR, o draudikui pagal polisą. Skirtingi kanalai. Blogi vežėjai žino, kad 80% žmonių nuleis rankas. Nedaryk to.

Kiek pinigų aš galiu atgauti, jei prarastas krovinys pakeliui į Angliją buvo visas mano butas?

Oi, tai skaudu. CMR riboja atlyginimą. Jei neturi pilno draudimo, gausi centus. Pavyzdžiui, baldai sveria 800 kg – skaičiuok apie 5000 eurų pagal SDR kursą, nors sofa ir spinta verti dvigubai. Aš tai sakau, nes dirbu čia senai ir mačiau verkiančių žmonių. Papildomas draudimas keičia viską – tada kompensuojama rinkos vertė. Bet jei sutartyje buvo parašyta "CMR atsakomybė", o tu nepasirašei draudimo – atleisk, bus blogai. Visada skaityk smulkųjį šriftą prieš pasirašydamas.

Ar CMR konvencija man padės, ar tai tik popiergalis?

CMR – tai ne šventasis gralis, bet ir ne tualetinis popierius. Ji suteikia aiškią teisinę bazę, ypač tarptautiniuose maršrutuose kaip į Angliją. Bet yra kabliukas – vežėjas privalo jos laikytis, o tavo sąlygos turi būti fiksuotos dokumente. Mačiau "vežėjų", kurie rašo saujelę lapelių be antraščių. Jei toks CMR – tai popiergalis. Teismams reikia standartinės formos. Jei krovinys prarastas pakeliui į Angliją ir turi normalų CMR su parašais, datomis – turi šansų. Jei ne – turi didesnę problemą.

Vežėjas siūlo 500 eurų kompensaciją, nors daiktai verti 5000 – ar turiu sutikti?

Tikrai ne, jei dar neskaičiavai. 500 eurų – tai bandymas nusipirkti tylą. Pasikonsultuok bent su žmogumi, suprantančiu transporto draudimą. Žinau atvejų, kai žmonės pasirašė, o po trijų mėnesių draudikas būtų mokėjęs 4000. Kai pasirašai tokią sutartį, dažnai atsisakai tolimesnių pretenzijų. Skaityk, ką deda po parašu. Jei krovinys prarastas pakeliui į Angliją ir esi emocingoje būsenoje – neatiduok parašo karščiu. Paprašyk savaitės pagalvoti. Ji nieko nepakeis, bet gali išgelbėti tūkstantį.

Draudimas nepripažįsta praradimo, nes pakavimas buvo neprofesionalus – ką dabar?

Atsargiai. Jei pats pakuotai daiktus į maišelius iš parduotuvės, draudikas turi teisę atšluoti kaltę ant tavęs. Taip, net jei vežėjas sutiko vežti. Draudimo polisuose būna sąlyga apie tinkamą pakavimą. Bet jei vežėjas pakuotėjo pats arba patvirtino, kad pakavimas geras – tada kita kalba. Turi turėti nuotraukų arba laišką, kur jis rašo "viskas gerai". Aš kartą pakuojau asmeninius daiktus į antrines dėžes ir man sąžiningai pasakė – jei sulūš, draudimui pretenzijų nereikšk. Klausyk profesionalų prieš pakrovimą.

Žmogiškos klaidos prevencija

Ar galėjau kažkaip pamatyti, kad taip nutiks dar prieš išvykstant?

Žinai, dažnai žmonės jaučia, bet nenori galvoti. Jei vežėjas atvažiavo be jokių ženklų ant mašinos, be vardo ant marškinėlių, be popieriaus apžiūrai – raudona vėliava. Ar mašina atrodo, lyg tuoj subyrės? Ar vairuotojas vengia konkrečių klausimų? Tuomet taip, galėjai pamatyti. Bet gyvenime visi norime sutaupyti. Pigiausias pasiūlymas kvepia bėda. Jei krovinys prarastas pakeliui į Angliją po to, kai rinkaisi vežėją pagal vieną kriterijų – kainą – pamoka kainuos brangiau.

Ką reiškia, kai žmogus sako – reikėjo pasirinkti vežėją su "baltu CMR"?

Šitas terminas klajoja internete. "Baltas CMR" reiškia, kad transporto įmonė turi CMR draudimą, kuris dengia tavo krovinį pagal konvenciją. Juodas arba spalvotas – nesvarbu, spalvos čia nieko nereiškia. Kai kurie galvoja, kad baltas lapas magiškas. Ne. Svarbu, kas parašyta viduje ir ar vežėjas turi licenciją. Aš esu matęs rausvus, geltonus blankus, kurie visiškai teisingi. Jei krovinys prarastas pakeliui į Angliją, važiuok ne į popieriaus spalvą, o į vežėjo įmonės kodą ir reputaciją. Patikrink Registrų centre.

Ar fotonuotraukos prieš pakrovimą tikrai kažką keičia teisiškai?

Taip, keičia labai daug. Ne kaip įstatymo punktas, bet kaip įrodymas. Jei draudikas mato, kad daiktas buvo puikios būklės prieš pakraunant, o dabar jisai yra visai kitoje valstybėje ir dingęs – tai rašytinis grandinės ratas. Be nuotraukos belieka tavo žodis prieš vežėjo žodį. Aš visuomet sakau: nusifotografuok, net jei atrodo kvaila. Priešingai nei manyta, tai nėra paranoia. Kartais viena nuotrauka sutaupo mėnesius. Aišku, jei dingo visas krovinys, nuotraukos nerodys kur jis, bet parodys kas jame buvo.

Kodėl niekas anksčiau nesakė, kad reikia preliminarios apžiūros dokumento?

Nes daugelis vežėjų dirba greitai ir ne pagal visas taisykles. Preliminari apžiūra fiksuoja krovinio būklę prieš pakrovimą. Ją turi pasirašyti abu. Kai kurie specialistai tai daro savaime, bet pigūs konkurentai praleidžia. Jei krovinys prarastas pakeliui į Angliją, o neturi šito popieriaus, draudikui bus sunkiau. Aš pats kartais pamirštu įteikti klientui, kai labai skubame. Negerai, bet taip nutinka. Reikalauk visada, net jei vežėjas pyksta. Jei pyksta – dar labiau reikalauk.

Keistos situacijos, kurių niekas nepasakoja

Ar gali krovinys dingo, nes vairuotojas tiesiog pamiršo, kad jis veža mano daiktus?

Skamba beprotiškai, bet... taip. Buvo toks nutikimas: vairuotojas sustojo pasienyje, iškrovė dalį krovinio, paskui užmiršo pakrauti vieną paletę. Nuvažiavo. Paletė palikta sandėlyje tris savaites. Galiausiai darbuotojai ją pardavė kaip atliekas. Jei krovinys prarastas pakeliui į Angliją dėl pamiršimo – tai ne vagystė, o netekimas dėl idiotizmo. Deja, CMR vis tiek gali padėti, bet procesas kitoks. Turi įrodyti, kad daiktai buvo pakrauti ir kad vairuotojas juos paliko.

Ką daryti, jei dalis daiktų atsirado, bet dingo būtent tos dėžės, kurios brangiausios?

Aš vadinu tai selektyviu praradimu. Labai nemalonus dalykas. Kartais tai nutinka dėl netvarkingo pakrovimo – sunkesnės dėžės prasimuša, arba kažkas tiesiog išima vertingesnius. Jei atsirado dvylika dėžių, o dingo viena su kompiuteriais – tai ne atsitiktinumas. Rašyk pretenziją nurodydamas turinį. Jei krovinys prarastas pakeliui į Angliją dalinai, draudikai mokės tik už tai, ką gali įrodyti. Todėl nuotraukos taip svarbios. Be sąrašo ir foto – tu tuščias. Žinau, skamba ironiškai, kai pusė jau dingo.

Ar tiesa, kad Anglijos muitinė kartais laiko krovinius mėnesius be jokio paaiškinimo?

Hmm...