Jūsų siuntos saugumas: patikimas pristatymas į Angliją be vargo

Dirbu su tarptautiniais pervežimais jau beveik dvidešimt ketverius metus ir turiu pasakyti – siuntų pristatymas į Angliją atrodo paprastas, kol neišsiskiri su savo daiktais. Klientai manęs klausia visko, nuo kainų iki to, ar saugu siųsti senelės porcelianą per pusę Europos. Atsakymas paprastas: taip, saugu, bet tik jei žinai kelias taisykles ir renkiesi ne pagal kas antras skelbimas internete. Per tiek darbo metų mačiau ir tobulai supakuotų krovinių, ir tokių situacijų, kai žmogus atsisuko be lagamino, nes pats nežinojo, kad reikia draudimo. Nuo to kas bus toliau – bandysiu atsakyti taip, lyg sėdėtumėm prie kavos ir šnekėtumėm be filtro.

Pirmas kartas ir basios baimės

Ar mano daiktai gali tiesiog pasimesti kelyje į Angliją?

Listen, per tiek metų mačiau, kad daiktai nepasimeta jei firma tvarkinga. Bet buvo vienas atvejis... kai vairuotojas pervažiavo paletę ir pusė dėžių išsibarstė po magistralę. Realiai taip yra retai, bet kartais nutinka. Jei nori žinoti ar tavo sofa saugi, žiūrėk į draudimą ir sekimo numerį. Nes be jo – kaip be akių. Aš asmeniškai visada sakau: jei siuntinys vertas daugiau nei du šimtai eurų, neklausyk draugų patarimų, imi draudimą. Ir tiek. Nes pasimesti gali ne daiktai, o tavo pinigai jei kas nors nutiks.

Kiek dabar kainuoja siųsti, tarkim, sofa ir du lagaminus į Birmingamą?

Kainos... nuo kada jos stabilos, ką? Dabar dalinis krovinys į Angliją, ypač į Midlands sritį, gali kainuot nuo šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Viskas priklauso nuo to ar turi liftą, ar reikia nunešti į trečią aukštą. Kartais klientas paskambina, sako "tik keturios dėžės", o paskui paaiškėja, kad viena sveria devyniasdešimt kilogramų. Tada ir kaina šokteli. Birmingamas populiari kryptis, tai ten kainos žemesnės nei, tarkim, į kokią Škotijos žemumą. Bet nepamiršk – sezoniškumas irgi daro savo. Rugsėjį visi važiuoja, tuomet brangiau.

Ar tikrai privalau rašyti sąrašą kiekvienai šaukštai, kurią siunčiu?

Ne, neprivalai. Čia vienas iš tų mitų, kurį žmonės perskaito forume ir nešioja kaip Šventą Raštą. Customs declaracijai reikia apytikslaus aprašymo – household goods, personal belongings, tokie dalykai. Kartais muitininkai prašo detalesnio sąrašo, bet tai ne taisyklė, o išimtis. Buvęs klientas kartą užrašė "dėžė su niekuo", nes pavargo skaičiuot. Praslydo, bet nerekomenduočiu. Geriau "miscellaneous household items – apie 15 kg". Paprasta ir aišku. Nors wait, dabar po Brexit taisyklės truputį griežtesnės. Tai jei abejoji, parašyk bendrą sąrašą, bet ne iki šaukšto.

Ar saugu pakuoti daiktus į maišus, ar tik į dėžes galima?

Šitą klausimą girdžiu porą kartų per mėnesį. Maišai... na, kokybiški maišai tinka drabužiams, pledams – minkštiems daiktams. Bet jei siunti knygas ar indus, dėžės yra vienintelis variantas. Buvo incidentas, kai moteris supakavo visą servizą į pirkinių maišus. Nei vieno lėkštės nepasiekė Bristolio. Aš pats pakuojant rekomenduoju dvigubas dėžes su burbuline plėvele viduje. Ir niekada – niekada – netaisykite dėžės lipnia juosta tik per vidurį. Ji atšoka temperatūros kaitai. Gerai? O dėl maišų – jei tai tik pagalvės, galima. Bet aš rinkčiausi dėžes viskam, išskyrus gal plūdinę striukę.

Klausimas gal kvailas, bet ar pervežėjas atsvers visas mano dėžes patikrai?

Ne visada, bet taip, muitinės pareigūnai turi teisę atidaryti ką nori. Realybė tokia kad važiuojant iš Lietuvos tikimybė maža, kad kas nors atvers kiekvieną dėžę. Dažniausiai renkasi įtartinus krovinius. Bet jei sustojama detalesnei patikrai Europoje, gali atverti keletą. Būna, kad atveria vieną, pamato pledus, ir uždaro. Aš visada sakau: pakuok taip, lyg kas nors žiūrėtų į vidų. Nes realiai – gali ir pažiūrėt. (Nors žinokit, gal čia ir ne visai tiesa, kad tik įtartinus – kartais tikrina ir atsitiktinai.) Buvęs atvejis Olandijoje – išardė pusę krovinio be paaiškinimo.

Kas vyksta kelyje – žiūrim atvirai

Kas jei vairuotojas pavėluos dvi savaites, nes mano nuomos sutartis jau prasidėjo?

Tai baisiausias košmaras, ypač jei nuomos sutartis spaudžia. Būna ir taip, kad vilkikas sugedsta, būna kad vairuotojas ligoninėje atsiduria – taip, visaip gyvenime būna. Praėjusį rudenį viena siunta strigo Prancūzijoje savaitę, nes streikavo uostai. Klientas paskambino man visiškai paniškai. Ar kaltas vežėjas? Nebent jis galėjo numatyti streiką. Realistiškai žiūrint, geriau visada planuok atsarginę savaitę. Negalvojau čia taip sureikšminti, bet taip yra. Anglija toli, ir kelyje gali nutikti bet kas – oras, avarijos, eilės prie kanalo. Aš asmeniškai klientams sakau: jei daiktai turi būti tiksliai šeštadienį, geriau siųsk savaitę anksčiau. Arba dviem.

Ar galiu siųsti maisto produktų, tarkim lietuviškų dešrų, broliui į Mančesterį?

Ne. Na, techniškai kai kurių konservų galima, bet dešros – tikrai ne. Tai pieno produktas ir mėsa, o į Didžiąją Britaniją tokių dalykų negalima vežti be specialių leidimų. Maisto siuntimas į Angliją po Brexit tapo dar griežtesnis. Buvo atvejis, kai klientas paslėpė sūdytą lašinį tarp drabužių, pasieniečiai rado, ir... geriau net nepasakosiu baudos dydžio. Neišgalvok. Jei brolis nori lietuviško skonio, siųsk jam šakočio arba saldainių – tie praeina. Bet ne dešros. Neverta rizikuoti dėl trijų kilogramų vytintų.

Kiek laiko realiai važiuoja mano daiktai iš Kauno į Londoną?

Jeigu dalinis krovinys – nuo penkių iki dvylikos dienų. Pilnas krovinys greičiau, gal tris-keturias dienas, bet čia jei sėkmė ir nėra eilių prie Doverio. Realybė tokia, kad dažniausiai krauna keletą siuntų į vieną mašiną. Tai pirmiausia važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, gal pasiima dar ką Olandijoje, tada kanalas. Žodžiu, maršrutas ne visada tiesus. Kartais klientai galvoja, kad vairuotojas kaip taksi – įsėdo Kaune, išlipo Londone. Ne, taip neveikia tarptautiniai pervežimai. Vilkikas važiuoja maršrutu. Bet penkių dienų rėžis dažniausiai suveikia, aš nepameluočiau. Šešių tiksliau gal. Nu, apie savaitę.

Kas atsakingas, jei gavau drėgną dėžę – oras buvo lietingas?

Bėda ta, kad oras neatsako, bet vežėjas turi užtikrinti saugų pristatymą. Jei dėžė drėgna, tai reiškia arba prakiurusį vilkiko tentą, arba blogą pakavimą. Aš esu matęs vilkikų, kurių stogai... na, service jau ne pirmos jaunystės. Jei mano klientas gauna drėgną krovinį, mes sprendžiam. Per dvidešimt ketverius metus aš žinau: jei krovinys buvo paliktas ant asfalto lietuje kraunant, tai jau vežėjo kaltė. Jei dėžė nebuvo apsaugota ir sušlapo per šoninę uždangą – vežėjo kaltė. Bet jei tu pats supakavai į popierinius maišus, palikai kieme savaitę prieš išvykstant... tada pusė kaltės tavo. Draudimas padeda, bet ne visada padengia tavo pačių aplaidumą. Yra riba.

Ar sekmadieniais pristato, nes aš dirbu šeštadieniais ir negaliu būti namie?

Sekmadieniais... retai. Anglijoje pristatymo komandos dažniausiai neveikia sekmadienį, ypač jei miesto centre. Buvo atvejų, kai vairuotojas sutiko atvažiuoti sekmadienį, nes klientas iš tolimojo Cardiff ar šiaip mažas miestelis, ir jis pats galvojo grįžti tuo maršrutu. Bet tai tik išimtis. Standartiškai – pirmadienis-penktadienis, kartais šeštadienis. Aš pats dažniausiai stengiuosi derinti, kad klientas būtų namie, bet jei tu dirbi pamaininį darbą... na, gali paprašyt kaimyno. Arba terminalo paėmimas, nors tai nepatogu. Dėl to, kad Anglijoje sekmadienis rimtas reikalas, todėl daugelis tiesiog nedirba. Kartais net atsako tik pirmadienį į skambučius.

Kainos, draudimai ir ta nemaloni dalis

Ar man reikia draudimo jei siunčiu seną komodą, kuri verta gal pusantro šimto eurų?

Draudimas... žiūrėk, jei tai sena komoda iš tėvų, kuri sentimentaliai brangi, bet rinkos kaina maža – vis tiek verta apsidrausti. Nes vežant per Olandiją, Vokietiją, Prancūziją keliai kartais būna šokiruojantys. Buvo toks atvejis, kai puspriekabėje sugedo tempimas ir visos dėžės persislinko. Komoda be draudimo – nuostolis tavo. Su draudimu – bent jau kompensuoja. Draudimas kainuoja apie du-tris procentus nuo vertės, kartais penkis. Bet kai pagalvoji, kad pilnas krovinio pervežimas į Londoną kainuoja tūkstantį eurų, tai tie trisdešimt eurų už ramybę... niekai. Imi. Imi visada, kai siunti baldus. Pagalvok: penkiolika metų tos komodos, o perduoti tą istoriją tik vaizdo įrašu, nes dėžės dingo.

Kodėl vieni vežėjai siūlo kainą tris kartus mažesnę nei kiti – ar tai normalu?

Ne. Tai nenormalu. Jei gauni pasiūlymą siųsti dviejų kambarių butą į Angliją už tris šimtus eurų, bėk. Bėk kaip iš noveles. Pigus siuntų pristatymas į Angliją kartais reiškia neprofesionalumą, neapdraustus vilkikus arba tokius terminus, kad daiktai keliaus mėnesį, nes visų pirma bus sukrauti į sandėlį ir lauks vietos. Mačiau kompaniją, kuri pasiūlė stebuklingai mažą kainą, o paskui paprašė papildomai už kiekvieną laiptelį. Atsidūrė keturi šimtai papildomų. Kita vertus, rinka didelė, konkurencija didelė. Bet sveikam protui ribos yra. Jei vidurkis yra tūkstantis, o tau siūlo tris šimtus – kažkas ne taip. Paprastai taip ir būna. Ar žmonės vis tiek renkasi? Taip, deja. Ir paskui skambina man su ašaromis.

Ar galiu mokėti gavęs daiktus Anglijoje, o ne prieš išsiunčiant?

Na, čia priklauso nuo firmos. Aš pats dirbu taip, kad maža dalis prieš tartis, kita – pristatymo metu. Bet retai kuri tarptautinė perkraustymo kompanija veža viską už dyką be avanso. Ypač jei pilnas namų perkraustymas į Angliją. Nes jei tu pakeisi nuomonę, kas tada? Vilkikas bus tuščias keliasdešimt procentai. Standartas – trisdešimt arba penkiasdešimt procentų avansas, likutis pristatymo dieną.