Jūsų siuntinys į Angliją saugiai pasieks adresatą mikroautobusu

Jau dvidešimt metų vežioju žmonių daiktus po Europą, ir galiu pasakyti tiesiai – jei reikia nugabenti siuntinį į Angliją, mikroautobusas dažnai yra tas pats saugiausias ir paprasčiausias variantas. Ne dėl to, kad didieji vilkikai blogi, bet mažesnis transportas turi savų pliusų – greičiau pravažiuoja miesto gatvėmis, nereikia laukti, kol sukomplektuos pilną krovinį, o svarbiausia, dažnai veža nuo durų iki durų. Aišku, būna visko, bet jei tvarkingai susipakuosite ir pasirinksite žmones, kurie dirba ne pirmą dieną, jūsų krovinys pasieks adresatą Anglijoje be jokių nereikalingų suvaržymų. Tiesiog surašysiu, ką žmonės dažniausiai klausia prieš pakuodami dėžes.

Kaina, užsakymas ir kodėl kartais viskas keičiasi

Kiek kainuoja nugabenti paprastą siuntinį į Angliją mikroautobusu?

Jei dėžė sveria iki 30 kilogramų ir važiuoja iš didmiesčio į Londoną, dažnai tilpsite į 80–120 eurų ribą. Bet jei tenka vykti į Škotijos pakraščius, kaina didėja dėl atstumo. Buvo atvejis, kai klientas prisikrovė knygų – svoris šoktelėjo iki 50 kg, tai tarifas pasikeitė. Sezoniškumas irgi kainą kampuoja – rugsėjis bei gruodis visada brangesni. Geriausias patarimas: jei turite lankstumo, derinkite siuntinį su kito kliento reisu, nes tuomet kaina tampa beveik simbolinė. O jei skubate ir norite vienas pats važiuoti – tada jau kita suma.

Ar galiu siųsti tik vieną mažą dėžę, ar būtina užsakyti visą mikroautobusą?

Nebūtina. Mes važiuojame su daliniais kroviniais, tai jūsų viena dėžė ar du maišai drabužių tikrai nereikalauja samdyti viso automobilio. Būna, kad išvežame tris skirtingų klientų siuntinius, keletą baldų rinkinių ir dar dviratį. Viskas tvarkingai susidėlioja kaip puzzle. Nors prieš šventes vietos gali pritrūkti net pirštinei – tada siūlome kitą artimiausią reisą. Jeigu jums labai skubu ir nenorite derinti su kitais, galima svarstyti atskirą transportą, tačiau vienai dėžei tai per brangu. Kam mokėti už tuščias vietas? Geriau sudėkite į bendrą krovinį ir ramiai laukite pristatymo į Angliją.

Kodėl kartais mikroautobusu į Angliją atsieina pigiau nei didelė kurjerinė tarnyba?

Didžiosios kompanijos turi rūšiavimo centrus, terminalus ir grandinę tarpininkų. Kai mikroautobusas važiuoja tiesiai iš Kauno į Birmingemą, nereikia to tilto per dešimt rankų. Vairuotojas krauna, vairuoja per Lenkiją, Vokietiją, Belgią ir pristato. Taip, mes neturime tokių draudimo polisų kaip globalūs milžinai, bet praktika rodo – daiktai mažiau judinami. Buvo atvejis prieš trejus metus: vežėme porcelianą. Kurjerinė tarnyba – visi šaukštai sulūžo. Mikroautobusu – atidavėme be įbrėžimo. Nes mūsų vairuotojas pats mato, kaip kas gula, ir netranko per krautus. Kartais mažiau reikia, kad būtų saugiau.

Ar reikia mokėti avansą, ar galima sumokėti, kai paims siuntinį?

Paprastai imame pusę sumos kai paimame, pusę kai pristatome. Bet žinote, kaip būna – kartais žmogus sako, kad dabar sunkus laikotarpis, galima po savaitės? Jei pažįstamas klientas, dažnai sutinku. Bet jei pirmas kartas ir žmogus iš eilės... būna įvairiai. Kartais pasitaiko tokių, kur užsako, o kai reikia mokėti – telefonas išjungtas. Tada vairuotojas stovi su siuntiniu, kurio niekas nebepaima. Todėl patikimesnis modelis – dalinis apmokėjimas. Tiesą sakant, jei labai rėžią iš širdies dėl pinigų, kartais ir nuleidžiame galvą, bet nereikia to daryti kas antrą kartą. Sistema yra sistema.

Saugumas, pakavimas ir kas dėliojasi kelyje

Kaip supakuoti siuntinį, kad jis pakeliui per Europą neiškristų nei sulūžtų?

Kartono dėžė gera, bet jei viduje tuščias tarpas, daiktas važiuoja kaip laivelis audrose. Aš rekomenduoju: dėžė be šlapių dėmių – pasieniečiai pamato, prasideda paieškos. Tada į vidų daug burbulinės plėvelės, daugiau nei atrodo reikia. Pamenu, kaip vežant per Belgiją lijo dieną naktį, o vienas siuntėjas taupė – gavome drėgnas aplaidas. Svarbiausia – lipnia juosta apvyniokite ne tik viršų, bet ir dugną. Nes dugnas visada atsiklijuoja pirmas (o ne popierine gumele, kaip kai kurie daro – užmiršta tikrą juostą ir galvoja, kad laikys). Tvirtas sluoksnis gelbsti gyvastį.

Ar tikrai mano siuntinys nepaklius pas kitą žmogų Anglijoje?

Negaliu šimtu procentu garantuoti visam pasauliui, bet per dvidešimt metų mano praktikoje toks atvejis buvo tik vienas. Ir ten žmogus pats užrašė ne tą pašto indeksą ant dėžės. Mes žymime kiekvieną krovinį lipdukais ir vidinėje sąskaitoje. Vairuotojas skambina prieš atvažiuodamas. Žmonės daug bijo, kad adresatas bus pavogtas, bet paprastai vagia dideliuose terminaluose, kur daiktai guli savaitę. O mūsų mikroautobusuose viskas išlaipinama per kelias dienas, mažiau rankų liečia daiktą. Mažiau grandinės – mažiau klaidų. Tai tiek apie tai, nereikia per daug krimstis dėl tos baimės.

Kas jei pasienyje norės atidaryti ir patikrinti mano siuntinio turinį?

Tiesiog sakykite tiesą popieriuje. Siunčiate asmeninius daiktus? Rašykite – asmeniniai daiktai. Buvo situacija su vienu vyriškiu – vežėme elektros įrankius. Jis nesakė, kad jie nauji. Muitai Vokietijoje paklausė, o jis apsimetė, kad naudoti. Pažiūrėjo instrukciją viduje – bauda. Nelegalu nebuvo, bet melas dėl vertės. Geriau permokėti kelis eurus muito, nei vėliau mokėti šimtines baudas. O jei mūsų mikroautobusą sustabdo patikrinimui, vairuotojas jūsų dėžių be reikalo neatidarinės, nebent kiltų rimtas įtarimas, kuriam reikia jūsų sutikimo arba oficialaus pareigūno įsakymo.

Ar galiu sekti savo siuntinį realiu laiku, kai jis važiuoja į Angliją?

Dalinai. Mes ne ant kiekvienos dėžės dedame GPS siųstuvą – kas tai gali leisti? Bet vairuotojas yra pasiekiamas telefonu. Kartais jis vairuoja, tai neatsiliepia, bet perskambina per sustojimą. Buvo juokingas atvejis – klientė skambina kas valandą: kur, kur? O vairuotojas tarp Brugės ir Ostendės pasuko ne ten, į kaimo keliuką. Ne pasiklydo rimtai, tiesiog navigacija sujojo. Paskambinau pačiam, o jis sako – jau matau ženklą, viskas gerai. Realaus laiko žemėlapio jūsų ekrane nebus, bet žmogiškas kontaktas ir konkretaus vairuotojo balsas – taip, tai tikrai turėsite.

Dokumentai, muitai ir dėl ko kartais susimaunu pats

Ar reikia popierių, kai siunčiu asmeninius daiktus į Angliją po Brexit?

Po Brexit viskas apsivertė, ir aš pats dar kartais susimetu galvą – ar dabar reikia CMR su papildoma eilute, ar ne. Paprastai, jei siunčiate asmeninius daiktus, mes pildome T1 dokumentą ir jūsų pateiktą sąrašą su vertėmis. Vertės – apytikslės, ne gyvenimo aprašymas. Buvo atvejis, kai moteris įrašė, kad megztinas 300 eur vertės – muitininkai šypsojosi, bet patikrino. Dažnai, jei siuntinys mažesnis nei 135 svarų ir tik sau naudoti, muito nebūna. Bet aš nesu muitininkas, aš tik pervežėjas mikroautobusu, todėl jei abejojate, pasitikrinkite GOV.uk. Ten dažnai pasikeičia smulkmenos.

Kas jei siunčiu dovaną – ar vis tiek reikia mokėti muitą Anglijoje?

Jei dovana tikroji, rašote „gift". Tačiau Anglijos muitinė turi dovanų limitus. Rodos, vienas asmuo per metus gali gauti dovana iki tam tikros vertės... (Neseniai pakėlė, bet aš jau nebežinau tikslaus skaičiaus – pasitikrinkite, tiesa sakant). Svarbiausia – jei dėžėje dvidešimt vienodų telefonų dėklų, tai jau ne dovana, o verslas. O jei mama siunčia sūnui šakočio ir megztinį – rašykite dovaną, aprašykite vidų ir dažniausiai praeina. Buvo atvejis, kai pažįstamas įdėjo vaistų be recepto kopijų – teko aiškintis. Taip kad sveiko proto reikia. Neverskite muitininkų abejoti jūsų ketinimais.

Ar siuntinys apdraustas, jei suges mikroautobuso variklis arba atsitiks avarija?

Mes turime CMR pagrindu krovinio draudimą. Tai reiškia – jei dėl mūsų kaltės ar force majeure (rimtas įvykis kelyje) kas nutiks, mes atsakome. Bet jei supakuotė tragiška ir jūsų porcelianas sudužo dėl to, kad dėžė priminė kiaušinio lukštą – čia jau ne draudimas, o gaila. Nelaimė buvo 2019-aisiais prie Liuksemburgo: vilkikas partrenkė šonu, mikroautobusas apgriuvęs, bet siuntiniai neiškrito. Viena dėžė įplyšo – draudimas padengė. Esmė tame, kad transportas ir krovinys turi padengimą, bet tai ne visagalis skydas. Jei patys įdedate butelį be apsaugos – rizika lieka ant jūsų pečių.

Ką reiškia „T1 dokumentas" ir ar man dėl to sukti galvą?

T1 – tai muitinis tranzitas. Jums sukti galvos nereikia, nes mes tuo pasirūpiname. Bet kai kurie išsigąsta termino. T1 naudojama, kai krovinys formaliai įseiginamas per ES iki galutinio taško. Aišku, Anglija nebėra ES, bet važiuojant per Prancūziją pasieniečiai nori matyti, kad nepaliekame krovinio ten. O T1 tai garantuoja. (Beje, prisimenu, kai Anglija dar buvo ES – tada popierių buvo mažiau, bet dabar kaip yra, taip yra). Mes pildome, jums tereikia pateikti sąrašą. Kartais klientai rašo jį ranka ant lapelio – ir gerai, tinka, jei tik įskaitoma. Nereikia notaro antspaudų dėl siuntinio į Angliją.

Pristatymas Anglijoje ir realybė, kuri ne visada daili

Ar vairuotojas nunes mano siuntinį iki ketvirto aukšto be lifto Londone?

Formaliai paslauga yra iki durų – tiksliau, iki lauko durų (o galėčiau sakyt – iki namo laiptinės, nes vidaus durys jau nebe mūsų zona). Bet praktiškai... aš pats buvęs vairuotojas, žinau, kaip sunku. Ypač kai lietus, o dėžė 40 kg. Kartais vairuotojas pats užneša, kartais prašo pagalbos. Buvo keleri metai Brixtone – klientė vieniša, šešiasdešimties. Vairuotojas Povilas nunešė iki lifto, o liftas sugedęs. Užlipo. Galėjo neiti, bet nebūtų žmogiška. Tokie dalykai. Jei numatote problemą – sakykite iš anksto. Kartais galima dviese, bet kaina kitokia. Ne viskas mūsų rankose, bet ir ne viskas ant pečių lieka.

Kas bus, jei adresato nėra namie tada, kai atvažiuoja mikroautobusas?

Visada sakau – turėkite atsarginį kontaktą Anglijoje. Ne tik tą, kuris dirba pamainomis ligoninėje ir nekelia. Buvo nemalonus atvejis Readinge. Susitarėme prieš tris dienas. Atvažiuojame – neatsidaro. Skambiname – neperkauna. Kaimynas sako – išvažiavo atostogauti. Teko palikti pas kaimyną, paskui gavome pyktį, kad kodėl ne jo rankose. O ką daryt? Vairuotojas negali laukti valandas. Kartais randame saugią vietą, kartais grąžiname į saugyklą Londone, o klientas pasiima vėliau – bet jau papildomas mokestis. Todėl komunikacija yra svarbiausias dalykas šitoje vietoje.

Ką daryti, jei vieni siūlo pervežimą už 300, o kiti – už 80 eurų?

Oi, čia jums istorija. Buvo toks atvejis prieš penkerius metus. Klientas susirado pervežėją per skelbimų lentą – 60 eur į Angliją. Atidavė daiktus. Praėjo trys savaitės. Paskambino vairuotojas iš Lenkijos – duok dar 200, antraip neišduosiu. Išpirkos variantas. Tas pigusis pasirodė sukčiai. Ne visi pigūs blogi – aš ir pats kartais duodu nuolaidą seniems klientams. Bet jei kaina žemiau degalų kainos, pagalvokite – kas čia per verslas? Kur pinigai? Arba jie krauna viską į gendantį automobilį be draudimo. Jūsų siuntinys į Angliją per daug svarbus, kad rizikuotumėte dėl šlamščio.

Ar buvęs atvejis, kai siuntinys dingo, bet paskui vėl atsirado?

Buvo. Keistas atvejis. Vežėme į Liverpulį šeimos dokumentus ir fotoalbumus. Atidavėme, klientas pasirašė. Po savaitės skambina – trūksta raudonos dėžės. Tikriname automobilį – nėra. Tikriname sandėlį Londone – nėra. Po dviejų savaičių randame ją Vilniuje, už kampo mūsų patalpose. Pasirodo, pagalbininkas netyčia paliko ją neįkrautą, o mes pamanėme, kad viskas išvežta. Išsiuntėme kitu reisu, klientas apsidžiaugė. Tai va – dingo dėl mūsų neatsargumo, ne dėl vagystės. Žmonės dirba, pavargsta. Mes nuo to laiko padvigubinome patikrinimą. Kartais taip gyvenime nutinka, bet svarbu, kad rastųsi sprendimas.

Kas dedasi viduje ir ką dar galima (o ko negalima) vežti

Ar galiu siųsti lietuviškų lašinių ir sūrio į Londoną?

Maisto produktai – ribotas dalykas. Anglija yra griežta dėl gyvūninės kilmės produktų. Kartais praeina, jei komercinė pakuotė ir tinkamos etiketės. O jei močiučių lašiniai folijoje su rankraščiu – tikimybė, kad muitinė juos konfiskuos, yra didelė. Aš mačiau, kaip pasieniečiai patikrino ir išmetė dešras kažkur prie sienos. Klientas pyko, bet tos yra taisyklės. Sūris – jei pasterizuotas, tikriausiai bus apgalėtas. Bet aš nežinau kiekvienos rūšies. Geriau nesiriskuot su tokiais produktais. Siųskite saugiau – knygos, indai, drabužiai. Su maistu visada karščiau ir neprognozuojamiau.

Ar galima tuo pačiu reisu vežti baldus ir tuo metu nugabenti atskirą siuntinį?

Taip, ir tai vienas didžiausių privalumų, kai siuntinys į Angliją gabenamas mikroautobusu. Kai perkraustote butą iš Kauno į Mančesterį, dažnai lieka laisvų tarpų šonuose. Ten įtalpiname kitų klientų dėžes. Tai leidžia sumažinti visų kainą. Buvo atvejis – vežėme sofą, spintą, tris skirtingus siuntinius ir dviratį. Suplanavome kaip tetris. Viskas sudėta, pritvirtinta diržais. Aišku, jei baldai užima visą automobilį, tada jau nebe siuntinys, o individualus perkraustymas. Bet dažnai mikroautobusas važiuoja jungtiniu reisu. Smagu, kai visi laimingi ir viskas logistiškai susidėlioja taip vikriai.

Ar galiu į dėžę įdėti šampano butelį šalia elektrinio džiovintuvo?

Gali, bet nerekomenduoju. Šampanas – stiklas, slėgis. Džiovintuvas – metalas. Susidūrimas kelyje (na, ne avarija, bet staigus stabdymas) ir turite dėžę pilną šampano duženų. Be to, angliški muitai alkoholiui dėmesį skiria – deklaruokite atskirai. Geriau butelį supakuoti į burbulinę plėvelę du kartus ir pastatyti vertikaliai. (Šiaip geriausia alkoholį gabenti specializuotu transportu, bet žmonės deda viską į vieną maišą). Aš prisimenu atvejį, kai indaplovės tabletės buvo šalia vaikiškų žaislų – prasisunkė kvapas. Smulkmena, bet nemalonu. Tad atskirkite skysčius ir kietus daiktus.

Laikas, maršrutai ir techniniai dalykai, kurie ne iš sąsiuvinio

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Tiesiai, be ilgų stabdymų, apie tris–keturias dienas. Bet aš sakau – planuokite penkias. Pasitaiko eilių Doverio uoste. Kartais vairuotojas pavargsta ir turi pamiegoti – juk žmogus, ne robotas. Kartą net puspadangę teko keisti Vokietijoje. Jei keltas perkeltas, o jūroje banguoja – galima vėluoti parą. Buvo ir toks maršrutas, kai pasiekėme Londoną per dvi paras, bet ten važiavo du vyrukai pamainomis beveik nesustodami. Nerekomenduotina, nes saugumas pirmoje vietoje. Jei reikia iki rytojaus – skristi lėktuvu reikia, ne siųsti mikroautobusu. Kitaip sakant, kantrybė ir realūs lūkesčiai.

Ar galima susitarti dėl pristatymo sekmadienį ar ankstyvą pirmadienį Oksforde?

Sekmadieniais mūsų vairuotojai paprastai ilsisi arba ruošiasi techninei apžiūrai. Bet jei reikia pirmadienį ryte, automobilis turi būti Anglijoje sekmadienio vakarą. Taip, galima, bet brangiau – naktiniai važiavimai ir savaitgaliai kainuoja extra. Be to, Anglijoje pirmadienį anksti ryte M25 aplink Londoną yra pragariški kamščiai. Kartais geriau pristatyti antradienį vidurdienį nei pirmadienį aštuoniolika ryto. Bet jei jau tikrai reikia – deriname. Tik nesakykite paskutinę minutę, nes grafikas susidėlioja savaitę į priekį. Ekspresai būna, bet tik tada, kai viskas suplanuota ne ant lėkštutės atnešta.

Ar mikroautobusas saugiau gabena nei didelės pašto tarnybos konteineris?

Saugiau pagal praktiką taip, bet statistiškai – neturiu lyginamųjų lentelių. Pašto sistemos irgi turi saugumo protokolus. Bet čia kaip su lagaminu oro uoste: kuo daugiau žmonių per jį liečia, tuo didesnė rizika, kad pametus ranką ar numes. Mikroautobuso privalumas – mažesnė grandinė. Daiktas įkrautas pas jus, matomas vairuotojui, iškrautas adresatui. Nėra terminalo su transporterio juosta, kuri užstringa ir meta dėžes iš trijų metrų aukščio. Pas mus taip nenutinka, nes nėra juostos. Kas kita, jei reiktų vežti keltą tonų – tada jau nebe mikroautobusas. Bet siuntiniams – idealus balansas tarp lankstumo ir saugumo.

Ar galiu atvažiuoti prieš išvykstant ir pamatyti kaip mano dėžės bus sudėtos?

O taip, netgi skatiname tai daryti. Prieš kelerius metus turėjome klientą, kuriam senelio paveikslai buvo brangesni už auksą. Atvažiavo, pamatė kaip pritvirtinsime diržais, nurimo. Jums nereikia stovėti kiekvienos minutės, bet jei turite abejonių – prašom. Tik reikia susitarti laiką, nes nepakrauname vienos dėžės ir nestojame – krauname viską per vieną dieną. Kai kurie žmonės atvažiuoja septintą ryto, o mes pradedame dešimtą. Bet jei žinote, kad jūsų siuntinys į Angliją gabentas mikroautobusu, ir norite tuo įsitikinti – kviečiu. Pas mus durų politika paprasta: kas neramina, tuo atviriai dalinamės.

Koks yra didžiausias svoris vienam siuntiniui, kurį dar priimate be papildomų krovinių diržų?

Formaliai kilogramai neribojami, bet jei dėžė sveria daugiau nei 70 kilogramų, jau reikia papildomų rankų. Mikroautobuso bortai žemi, bet 70 kilo kelti į aukštį – traumą galima. Buvo atvejis – metalinis seifas, devyniasdešimt kilogramų. Aš galvojau, kad keturi vyrai pakels. Pasirodo, rankenų nėra. Gabenome specialiomis sistemomis, o kaina labuiau priklausė nuo to, kad reikėjo strateguoti vietą. Tai jei planuojate siųsti ką nors virš šešiasdešimt kilų, pasakykite iš anksto. Ne dėl atsisakymo, o dėl paruošimo. Kartais mašinoje tenka perkrauti pusę turinio, kad prieiti prie sunkaus daikto. Tai reikalauja išankstinio planavimo.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Angliją, ar dar kažkur paima siuntinių pakeliui?

Dažniausiai paima pakeliui. Retai važiuojame visiškai tuščiu automobiliu tiesiai iš Vilniaus. Gali būti, kad Varšuvoje turime atiduoti vieną krovinį. Arba Briuselyje paimame kitą. Bet jūsų siuntinys nebus vežiojamas po visą Europą kaip turistas. Maršrutas planuojamas pagal kryptis į vakarus. Kartais tenka nukrypti šimtą kilometrų, bet ne tūkstantį. Jei užsakote ekspresą – galime ir tiesiogiai važiuoti, bet kaina kitokia. Standartiškai – keli sustojimai pakeliui į Angliją. Kaip sakant, ne dėl jūsų dėžės į Italiją nesuksime – viskas logiška ir vakarietiška. O jei jums labai svarbu tikslus maršrutas, tiesiog paklauskite prieš išvykstant.

Išvada

Taigi, jei svarstote kaip nugabenti siuntinį į Angliją be streso, mikroautobusas – tai variantas, kurį pats rinkčiausi pirmiausia. Ne visada jis greičiausias, ne visada pigiausias, bet žmogiškas kontaktas ir mažesnė tikimybė, kad jūsų daiktas pasiklys tarp tūkstančių konteinerių, mane įtikina. Svarbiausia – nesitikėkite stebuklų per naktį, supakuokite taip, lyg patys neštumėte per lietų, ir rinkitės tuos, kurie dirba atvirai, o ne žada auksą už trisdešimt eurų. Jūsų siuntinys į Angliją saugiai pasieks adresatą mikroautobusu, jei prieš tai sudėsite teisingus klausimus ir gausite sąžiningus atsakymus. Sekmės kraustantis.