Jūsų siuntiniai pasieks Angliją greitai su patikimu mikroautobusu

Dirbu perkraustymų versle jau… na, gal tiksliai ne 20, bet tikrai daugiau nei 15 metų. Per tiek laiko Anglijos kryptimi pravažiavau tiek kartų, kad galėčiau kelią mintinai nupiešti, nors kartais Londono žiedinė vis dar apgauna. Žinot ką? Mikroautobusas dažnai būna ta vieta, kur galas ir priekis susitinka – kaina gera, greitis tinkamas, ir dar ne tame taške, kur prasideda didžiulės vilkikų problemos. Aišku, ne viskas visada idealu. Būna ir vėlavimų, ir tokių klientų, kurie supakuoja penkis maišus ir tikisi, kad čia visa svajonių logistika. Bet jei norit, kad jūsų siuntiniai į Angliją vyktų greitai ir su normaliu žmogumi prie vairo, o ne su anoniminiu skambučiu iš call centro – mikroautobusas yra tas kelias.

Kainos ir kaip čia viskas susidėlioja

Kiek kainuoja siųsti daiktus į Londoną mikroautobusu?

Na, čia kaip su remontu – priklauso. Jeigu vežat pilną mikroautobusą, kuriame telpa apie 8–10 kubinių metrų, tai kainuočia nuo 800 iki 1300 eurų, atsižvelgiant į tai, ar reikia kelių vairuotojų, ar vienas. Jeigu tik kelios dėžės ir jos sutelpa į pusę mašinos – galit tikėtis kokių 250–400 eurų. (Čia pataisau – jei labai toli nuo Londono, pvz., Edinburgas, tai pliusas dar maždaug 150). Mikroautobusas į Angliją nėra pigiausias variantas, bet kai skaičiuoji laiką ir nervus, dažnai atsiperka.

Ar mokėti visą kainą, jei pervežu tik kelias dėžes?

Ne, jei sutelpa į dalinį krovinį. Mes vadiname tai daliniu perkraustymu arba tiesiog vietos paimimu. Makroautobuse (oi, mikroautobuse) vietos pakankamai, kad pakrautų kelių žmonių daiktus. Tik reikia suprasti: jūsų siuntiniai važiuoja pagal bendrą maršrutą, ne tiesiai nuo jūsų durų iki kito galo, nors kai kurie klientai įsivaizduoja pašto karvelį. Kartais tenka palaukti dieną kitą, kol surenkami kiti užsakymai. Bet juk sutaupote. Jeigu jums labai skubu – tada jau reikia užsakyti pilną mašiną ir mokėti atitinkamai.

Kodėl vieni prašo 800, o kiti 300 eurų už tą patį?

Aha, čia klasika. Žiūrėkit, 800 eurų dažnai reiškia, kad žmogus dirba oficialiai, turi draudimą, moką mokesčius ir važiuoja su sava technika. 300 eurų – na, sakau atvirai, arba pilna mašina padaryta ant tiek, kad vos nečiaužia, arba žmogus aplamai pasiima pinigus ir dingsta. Mačiau visko. Buvęs atvejis, kai klientas susirado pigiausią variantą, o vairuotojas paliko daiktus kažkur depo Olandijoje ir pasakė "pasiimkit patys". Taip kad čia jūsų rizika.

Ar reikia mokėti muito mokestį daiktams iš Lietuvos į JK?

Hmm… šitoj vietoj aš ne visada iki galo įsigilinęs (nežinau ar čia 100% taip, bet man atrodo), kad jei daiktai yra jūsų asmeniniai naudoti daiktai ir jie keliauja kartu su jumis persikraustant, tai muito mokėti neturėtų. Bet jei siunčiate kaip atskirą komercinį krovinį – tada gali kilti klausimų. Būna muitininkai klausia: "ar parduosit?" Jei ne – paprastai praleidžia. Bet dokumentai turi būti tvarkingi. Geriau pasitikrinti prieš kelias savaites, nei aiškintis Doverio pasienyje.

Laikas – kiek ilgai važiuoja

Kiek dienų mikroautobusas važiuoja iki Anglijos?

Iš Lietuvos, tarkime Vilniaus, iki Londono – jei važiuoja tiesiogiai ir niekur nestoja – koks 36 valandas vairavimo. Realiai, su poilsiu, pasiėmimais, keltais per Lamanšą, gaunasi dvi paros, kartais trys. Jeigu pasienyje eilės, gali užtrukti ilgiau. Mikroautobusu į Angliją važiuoti greičiau nei su dideliu vilkiku, nes mašina judri, lengviau manevruoja, bet miego pertraukos vis tiek privalomos. Vairuotojas privalo ilsėtis, antraip ne tik bauda gresia, bet ir avarija. O to nenori niekas.

Ar galiu tiksliai žinoti valandą, kada atvažiuos?

Ne. Na, gal galit, bet aš meluočiau jei pasakyčiau kad taip. Duodu laikus dienos bėgyje – ryte, dieną, vakare. Nes realiai M20 kelyje ties Doveriu gali stovėti valandą. Arba keltas vėluoja dėl audros. Arba klientas prieš jus nebūna namie ir viskas stringa. Duodu intervalą, pvz., ketvirtadienį tarp 14 ir 18 val. Ir prašau supratingumo. Jei reikia absoliutaus tikslumo – tik tai lygiai taip greitai nebus, tiesiog naudokitės kurjeriniais partneriais. Bet ir ten vėluoja, na, gal mažiau, bet vis tiek.

Kas jei vėluoja keltas arba M20 kelyje eilė?

Tada laukiame. Ką padarysi. Aš ne valdžiau, kad reguliuočiau eiles. Kartais M20 kelyje tiesiog stringa visi pasienio patikrinimai, ypač po brexito – jie dabar kaži kaip (ar ne kaži, o tiesiog) atsargiai tikrina. Keltas vėluoja – irgi normalu. Aš skambinu klientui, perspėju. Jei skirtumas didelis – deriname kitą dieną. Vieną kartą turėjau tokią situaciją, kad dvi valandos pavėlavome, o klientas jau išskridęs į darbą. Teko palikti raktą kaimynui. Gyvenimas.

Ar galima vežti skubiai – per 2 dienas?

Galima, bet kainuos. Skubus siuntiniai į Angliją mikroautobusu reiškia, kad vairuotojas važiuoja beveik be sustojimų, kiti pasiėmimai minimalūs, ir mašina eina kaip pašto balandis. Bet net ir tada – keltas reikalingas, o jis plaukia pagal grafiką. Tai "per dvi dienas" labai pozityvus scenarijus, jeigu startuojate iš Kauno antradienio rytą. Jeigu penktadienį – pamirškite, savaitgalį sienos ramios, bet keltai plaukia rečiau. Taip kad taip, bet su sąlygom, ir ne bet kada.

Daiktai, kuriuos galima ir kuriuos verta vežti

Ar galiu vežti šaldytuvą ir skalbimo mašiną?

Taip, jeigu jie paruošti tinkamai. Šaldytuvą reikia atitirpinti prieš savaitę (na, ne savaitę, bet geriau prieš kelias dienas), išvalyti, išdžiovinti. Jei bus drėgmės – kondensatas, ir kitų žmonių daiktai gali kentėti. Skalbimo mašiną reikia transportuoti su fiksacija būgnui. Aš turiu specialius kaiščius, bet ne visada prisivežioju visko. Gerai, jei jūs apie tai pagalvojate iš anksto. Kartais klientas sako: "ai, ten bus gerai", o paskui skalbyklė važiuoja kaip ūžesys. Nepatogu visiems.

Ar leidžiama vežti maisto produktus?

Techniškai – ne, bet praktiškai – asmeniniams poreikiams, sandariai supakuotus, kartais praleidžia. Bet aš nesiimčiau garantuoti. Buvęs atvejis, kai moteris vežė tris sėrainius ir dešrą – muitinėje išėmė visus mėsos gaminius. Pieno produktai irgi rizikingi. Kruopos, makaronai, džiovinti vaisiai – praktiškai nesibadė. Bet atsakingai sakau: oficialiai negalima vežti gyvulininkystės produktų į JK po brexito. Tai jei labai vertinga dešra – valgykit prieš kelionę.

Ką daryti su augalais – galima pasiimti?

Augalai… na, nežinau, galima, bet jie kenčia. Temperatūros svyravimai mikroautobuso krovininėje dalyje, tamsa, kartais šaltukas kelte. Mačiau gražų fikusą, kuris atvyko pas klientą į Mančesterį geltonesnis nei pacientas po operacijos. Gyvas liko, bet nelabai. Be to, fitosanitariniai sertifikatai reikalingi kai kuriems augalams, ypač jei didesni. Aš asmeniškai siūlau padovanoti draugams ar kaimynams. Mažiau streso ir jums, ir augalui. Ir man nereiks žiūrėti, kad vazonas neapsiverstų per stabdymą.

Ar pavojinga vežti keramiką ir stiklą tokiu būdu?

Pavojinga jei blogai supakuota. Aš duodu šūkius – tiesiogiai, be jokių išlygų – jei jūs įmetėte lėkštes į maišą ir tikiatės stebuklo, stebuklo nebus. Turi būti burbulinė plėvelė, dėžės, popierius tarp sluoksnių. Mikroautobusas važiuoja gan glotniai, bet posūkiai ir duobės – realybė. Kartais kitas klientas prikrauna ant viršaus sunkesnių daiktų, nors žymima "atsargiai". Aš stengiuosi kontroliuoti, bet pilnai visko nepamatysi. Taip kad pakuotė – tai jūsų atsakomybė devyniasdešimt procentų.

Ar galima prikrauti ir motociklą, ir daiktus?

Galima, jei motociklas ne didelis chopperis, o kažkoks 125 kub. modelis. Tada jis stovi priekyje arba šone, pritvirtintas, o aplink krauname dėžes. Bet jei 250+ kg metalo gabalas – mikroautobusui gali būti per sunku ir per daug. Ratai turi būti užblokuoti, bakas – kuo tuštesnis. Vieną kartą vežiau motociklą ir keturias dėžes, viskas puikiai, bet klientas pamiršo pasakyti, kad bakas pilnas. Kvapas kelyje buvo įspūdingas. Dyzeliniame salone nelabai malonu.

Kas gali pakrypti ne taip

Ar daiktai dažnai dūžta važiuojant mikroautobusu?

Ne dažnai, jei tvarkingai supakuoti. Bet būna. Ypač jei klientas sako "čia tik drabužiai", o po apačia paslėptas stiklinis staliukas. Aš rėkiu ne ant kliento – na, viduj rėkiu – bet faktas lieka faktu. Siuntiniai į Angliją mikroautobusu dažniausiai keliauja saugiai, problemos kyla dėl prastos pakuotės, o ne dėl vairavimo. Aš važiuoju atsargiai, bet negaliu ant kiekvienos duobės skristi per orą. Jeigu jūsų kėdė iš OSD, pagaminta iš plonos faneros – ji gali neišlaikyti. Privaloma supakuot.

Kas jei vairuotojas pavėluoja vieną dieną?

Gyvenimas. Mes skambiname, deriname. Aš asmeniškai stengiuosi, kad to nebūtų, bet buvę. Prieš mėnesį vairuotojas susirado žarnos uždegimą – naktį ligoninėje, rytą mašinoje negaliu jo sodinti. Teko keisti. Klientas supratingas buvo, bet stresas yra stresas. Dažniausiai duodu savo tiesioginį numerį, ne kokį biuro, kad matytumėt, jog aš čia. Neiškrendu į Maldyvus. Susitvarkom. Toks darbas – ne fabrikas, kur viskas pagal ciklą.

Ar buvęs atvejis, kad visai neatvežė?

Taip, mačiau ir tokių situacijų ne su savo mašinom, o su konkurentais, kurie tiesiog pasiima užsakymą, o poto (čia pataisau – paskui) dingsta. Vienas vyrukas sumokėjo avansą mažai žinomai įmonei – 400 eurų. Nuėjo į vandenį. Skambina – nekelia. Aš nežinau ar tie žmonės buvo sukčiai, ar tiesiog neišgalintys, bet pinigai dingo. Todėl aš visada sakau: jei kaina per žema ir prašo visos sumos iš anksto – kosulys. Rimtos įmonės ima avansą dvidešimt–trisdešimt proc., bet ne viską.

Ar tikrai apdrausti daiktai, jei kas nutinka?

Turėtų būti. Bet klausimas – kuo apdrausti. Aš turu CMR draudimą ir papildomą krovinių draudimą. Daugelis mikroautobusų vežėjų turi tik privalomąjį automobilio draudimą, o tai nėra krovinio draudimas. Tai jei sudegs mašina – oi. Reikia klausti konkrečiai: "koks draudimo poliso numeris?" Jei vengia atsakyti – raudona vėliava. Aš duodu dokumentų nuotraukas. Kartais žmonės apsidraudžia patys papildomai. Nežinau ar tai privaloma, bet ramiau miegoti.

Kaip atskirti rimtą įmonę nuo sukčiaus?

Skambinkite. Pasikalbėkite. Jei žmogus vengia kalbėti telefonu, rašo tik žinutėmis, nenori rodyti mašinos nuotraukos – nežinau, bet aš tokio neprašyčiau. Rimtas vežėjas turi internetinį puslapį, ne tik skelbimą portale. Turi sąskaitą-faktūrą išrašyti. Turi sutartį. Būna net įmonių su gražiu logotipu, o paskui paaiškėja – vienas vaikinas su ketvirtos kartos tranzitu. Aš nesakau, kad negali būti gerai, bet patikrinkite regitra, ar mašina jo vardu. Kelios minutės gali sutaupyti daug nervų.

Dokumentai ir pasiruošimas

Ar reikia sudarinėti daiktų sąrašą?

Taip, bent jau apytikslį. Nereikia rašyti "dvylika kabyklų ir septynios poros kojinių". Bet "drabužiai – 3 dėžės, virtuvės reikmenys – 2 dėžės, knygos – 1 dėžė". Tai padeda man užpildyti CMR ir, jeigu muitinėje klaus, turime ką parodyti. Be to, kai kraunami daiktai, aš pats pasitikrinu ar sutampa. Kartais klientas sako "mažai daiktų", o išeina trisdešimt maišų. Sąrašas apsaugo mus abu nuo pykčio kelyje. Labai praverčia.

Ar man reikia būti namuose, kai atvažiuoja vairuotojas?

Idealiu atveju – taip. Bet jei negalit, reikia pasirūpinti, kad kažkas atidarytų, parodytų, kur kas padėta. Neturiu laiko spėlioti "ar čia į rūsį, ar į antrą aukštą, ar į vidinį kiemą". Kartais paliekate raktą kaimynui – gerai, bet kaimynas turi žinoti. Buvę, kad raktas po kilimu, o kilimas… na, aš jo nematau. Paskambinu klientui – nekelia. Valanda praeina. Neefektyvu. Jūsų buvimas arba tikslus instruktažas pagreitina viską dvigubai. Ir mano nervus taupo.

Kaip man žinoti, kad mano siuntinys tikrai išvyko?

Aš siunčiu nuotrauką – pakrauta mašina, jūsų daiktai viduje. Kartais net trumpą vaizdo įrašą per WhatsApp. Jei vairuotojas nedalija informacijos, tai keista. Mes važiuojame kelias dienas, tai aš atnaujiniu: "išvykome iš Vilniaus", "įvažiavome į Lenkiją", "keltas iš Kylio", "Londonas rytoj". Tai ne raketų mokslas. Jeigu savaitę nieko negirdit – skambinkit. Nors aš ir pats nemėgstu, kai man skambina kas dvi valandas. Balansas.

Ką daryti jei krovinys sveria daugiau nei žadėjau?

Tada reikia skubiai skaičiuoti ar telpa. Jeigu mikroautobuso leistinoji masė viršijama – aš nevažiuoju. Baudos Anglijoje ar Vokietijoje didžiulės, o mano licencija brangesnė už jūsų sofą. Kartais tenka palikti daiktus, derintis dėl antros kelionės arba permesti kažką kitam klientui, jei sutinka. Buvęs atvejis, kai klientas paslėpė po drabužiais cemento maišą. Nu jo. Mikroautobusas ne šiukšliavežė. Svorį reikia žinoti iš anksto. Pasversiu aš, bet gerai, kad žinot ką vežat.

Paskutiniai praktiški klausimai

Ar verta pirkti pilną mikroautobusą ar geriau dalintis?

Jei ketinate persikraustyti buto arba dviejų kambarių – pilna mašina yra jūsų. Jei tik keli daiktai – dalinkitės. Aš nekursiu kainos dirbtinai aukštesnės, jei matau, kad vietos pakankamai. Bet jei sakot "tik trys dėžės", o paskui atsiranda sofa, šaldytuvas ir keturios spintos – tuomet jau pilnas mikroautobusas. Čia jūsų sąžinės reikalas. Aš nepriekabiauju, bet jei dėl to kitam klientui nebeužtenka vietos – problemos. Bendravimas svarbiausias.

Kodėl nerekomenduoji siųsti visko per kurjerines tarnybas?

Kurjeriai – gerai dokumentams ir nedidelėms dėžėms. Bet kai vežate gyvenimą – sofą, spintą, dviratį – jie važinėja per tranzito terminalus. Krauna, perkrauna, meta, varsto. Buvęs atvejis (tiksliau, kolegos pasakojo), kad dėžė su porcelianu atėjo su batų antspaudu ant viršaus. Kur jį gavo – neaišku. Perkraustymas į Angliją mikroautobusu vyksta tiesiogiai – daiktai įkraunami pas jus, iškraunami pas jus. Vienas kartas. Mažiau rankų, mažiau blogų staigmenų. Ir stiklas saugesnis. Jei, žinoma, supakuojat.

Koks yra didžiausias minusas šio varianto?

kad jis nėra toks pigus, kaip žmonės tikisi. Ir nėra toks greitas, kaip lėktuvas. Ir dar reikia derintis laike. Bet ką gausit? Normalų žmogų, kuris atsako į skambutį, ir jūsų siuntinius vienoje mašinoje be dvidešimtės persikrautymų. Kartais minusas – oro sąlygos žiemą, nes keltai stringa, o mikroautobusas negali važiuoti per bangas (kaip ir joks kitas). Tai jei perkraustymas į Angliją žiemą – turėkit planą B ir kantrybės atsargų.

Na, va, šitaip ir susidėlioja šitas reikalas. Jūsų siuntiniai pasieks Angliją greitai su patikimu mikroautobusu tik tada, kai viskas suplanuota žmogiškai, be iliuzijų. Tai ne stebuklas, bet ir ne košmaras. Normalus būdas persikraustyti, kai reikia balanso tarp kainos, greičio ir saugumo. Jeigu norit, kad daiktai pasiektų tikslą gyvi, sveiki ir ne po mėnesio – rinkitės žmogų, o ne tik gražią reklamą. Aš čia jau kelis dešimtmečius, nors kartais ir pavargstu nuo tų pačių kelių. Tai jei ką – skambinkit. Sėkmės persikraustant!