Jūsų krovinys į Angliją mikroautobusu: patikimas ir operatyvus pervežimas

Jei svarstote, kaip greitai ir saugiai nugabenti savo daiktus į Angliją, mikroautobusas – vienas geriausių sprendimų. Per daugiau nei dvidešimt metų šiame darbe mačiau visko: ir tobulai supakuotų pianinų, ir tokių klientų, kurie paskutinę minutę prisimena, kad paliko katę tualete. Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu, mano manymu, yra auksinis viduriukas tarp kainos, greičio ir lankstumo. Ne taip brangu kaip fūra, o gerokai patogiau nei siuntinių tarnybos su savo taisyklėmis. Čia atsakysiu į klausimus, kurie mane kamuoja beveik kas savaitę. Jokių šablonų.

Kaina ir užsakymas – tie pradiniai dalykai

Kiek kainuoja pervežti krovinį į Angliją mikroautobusu?

Viskas prasideda nuo maždaug keturių šimtų penkiasdešimt–šešių šimtų penkiasdešimt eurų už pilną mašiną iki Londono. Jei vežatės pusę – gal ir už tris šimtus pavyks, bet čia jau priklauso nuo to, ar tuo metu vairuotojas turi kitą krovinį ta pačia kryptimi. Aš tiksliai pasakysiu – kainos šokinėja kaip oro temperatūra balandį. Kartais klientas paskambina ir sako, kad konkurentas žada per pus pigiau. Tada aš paklausiu, ar tas konkurentas turi CMR draudimą. Tyla. Kaina nėra vienintelis rodiklis. Reikia žiūrėti, kas įskaičiuota: ar pakrovimas, ar kuras, ar muitai. Nes keturi šimtai gali užaugti iki septynių jei pridės papildomus mokesčius.

O jei man reikia pervežti tik kelias dėžes, ar verta?

Žinokit, jei turit tris dėžes – geriau naudotis siuntų tarnyba. Mikroautobusas prasmingas kai yra ką vežti. Sofą, spintą, dvidešimt rimtų dėžių – tada taip. Nes mašinos išlaikymas kainuoja beveik tiek pat, ar ten vešit dvi dėžes, ar trisdešimt. Aš turėjęs klientą, kuris užsisakė pilną mikroautobusą dviems lagaminams. Graudu buvo žiūrėt. Sumokėjo pilną kainą, o galėjo DHL išsiųst. Tiesa, jei tos dėžės labai trapios ar vertingos – galit rinktis mikroautobusą dėl tiesioginės priežiūros. Bet šiaip skaičiuokite protingai. Aš irgi noriu uždirbt, bet nemėgstu, kai žmogus permoka be reikalo.

Kaip greitai galima gauti mikroautobusą?

Kartais per dieną, kartais per dvi savaites. Jei skambinsit penktadienio vakarą ir reiks išvažiuoti sekmadienį į Doverį – greičiausiai ne, nebūsiu jums melavęs. Geriausia planuot bent savaitę į priekį, ypač jei pervežimas į Angliją mikroautobusu reikalingas konkrečia data. Vasarą – sezonas. Rugsėjį studentai kraustosi. Gruodį visi skuba prieš Kalėdas. Tada laisvų mašinų nėra, nebent turit gerus ryšius. Aš pats dažniausiai turiu eilę savaitę ar dvi į priekį. Nors kartais nutinka atšaukimų. Tada paskambinu klientui ir sakau – rytoj galit. Bet tai loterija, neplanuokit taip.

Ar reikia mokėti visą sumą iš karto?

Paprastai – avansas trisdešimt procentų, likę prieš pakrovimą arba atvykus. Kiekvienas vežėjas dirba kitaip, čia nėra įstatymo. Aš asmeniškai... nedarau to (taip, pataisau save – norėjau pasakyti nedarau) – nereikalauju visos sumos iš karto, nes pats nepatikėčiau tokio reikalaujančiu. Yra tokių, kurie prašo pilnos sumos iš anksto. Tai įtartina. Labai įtartina. Jei dar nepažįstat vežėjo – niekada nemokėkit šimto procentų. Buvo atvejis, kai žmogus sumokėjo septynis šimtus, o numeris kitą dieną nebeveikė. Blogų įmonių šioje rinkoje yra, ir ne mažai. Aš sakau kaip yra – pinigus mokėkit tada, kai matot mašiną.

Pakuotė ir kiekis – ką ir kaip vežat

Ar patys turim supakuoti daiktus ar jūs tai darote?

Galit patys, galim mes. Jei patys – turit nusipirkt pakavimo popieriaus, burbulinės plėvelės, kartono dėžių. O jei aš siunčiu savo brigadą – jie supakuoja, bet tai kainuoja papildomai. Daugelis galvoja, kad užteks senų laikraščių. Ne. Laikraščiai teplioja daiktus. Kartą vežėm porcelianą supakuotą į žurnalus – atvažiavo su spauda ant šikšnosparnių. Nerekomenduoju. Profesionalus perkraustymas į Angliją reikalauja tinkamos apsaugos. Ypač baldams. Kartais klientai sako – nereikia, aš pats. Paskui pats aiškina, kodėl stalviršis subraižytas. Aš nieko negaliu padaryt. Jūsų atsakomybė. Bet šiaip dažniausiai padedam.

Kiek daiktų tilps į mikroautobusą? Vienas golfas, ar galima daugiau?

Išvis tilps maždaug dvidešimt kubinių metrų. Tai du dideli kambariai, jei kalbam apie baldus. Sofos, spinta, lova, kelios dėžės – viskas sueina. Kartais dar ir motociklas prie to prisideda, bet tada reikia specialių tvirtinimų. Klausimas ne golfas, o kaip sudėlioti. Aš mačiau vairuotojų, kurie sudeda kaip Tetrisą – vietos dar lieka. O kiti submeta kaip į konteinerį. Čia jau nuo komandos priklauso. Štai praėjusį mėnesį vežėm iš Kauno – trys kambariai, plius dviračiai, plius kačių narvas. Tilpo. Bet buvo pilna. Mikroautobusas čia ne fūra, bet ir ne mašinėlė. Auksinis viduriukas, kaip ir sakiau.

O jei turiu šaldytuvą ir skalbyklę, ar imsit?

Imsim, bet su sąlyga. Šaldytuvas turi būti atitirpdytas. Ko gero, tai svarbiausia taisyklė. Jei atidarysiu duris, o iš ten bėga vanduo – bus blogai. Labai blogai. Krovinių pervežimas mikroautobusu į Londoną ar Birmingemą negali būti su neišdžiovintomis mašinom. Skalbyklė – gerai, kad būtų sutvirtinta prispaudimais, nes važiuojant virs. Buvęs toks atvejis, kai skalbyklė apsivertė ir sudaužė indaplovę. Abu prietaisai be draudimo liko, nes klientas sakė, kad jie tvirtai stovi. Nestovėjo. Tai taip – imam, bet tik sausi ir sutvirtinti. Oh, ir dar – šaldytuvų dūmų nepervešiu. Nelegalu.

Mikroautobusas ar fūra – kuo skiriasi?

Fūra – kai vežat penkis kambarius ir visą fabriką. Mikroautobusas – kai persikraustote į naujus namus Anglijoje, bet nesate pilnas ūkis su traktoriumi. Kaina skiriasi dvigubai, kartais trigubai. Mikroautobusas važiuoja greičiau, manevringesnis Londone, kur gatvės siauros kaip pas senelę kaime. Fūros dažnai negali įvažiuoti į centrus. Be to, pervežimas į Angliją mikroautobusu dažnai greitesnis, nes nereikia laukti, kol fūra susrinks dar tris krovinius iš Prancūzijos ir Vokietijos. Mikroautobusas vyksta tiesiogiai. Trūkumas – mažesnis tūris. Bet jei tilpsta – kodėl mokėti daugiau? Aš pats renkuosi mikroautobusą aštuonis kartus iš dešimt.

Kas vyksta kelyje ir kiek trunka

Ar vairuotojai vyksta tiesiai, ar palieka krovinius kažkur sandėlyje?

Jei užsisakot tiesioginį krovinio pervežimą mikroautobusu – turi važiuoti tiesiai. Bet yra tokių kompanijų, kurios prisuka kilometrų per Europą, kraunasi į sandėlius Olandijoje, paskui perkrauna. Sutaupo kuro, bet jūsų daiktai pameta kelias dienas. Aš tokio daro nedarau. Tačiau teisingai turiu pasakyti – kartais dėl muitinės dokumentų turim palikt krovinį pasienyje per naktį. Tai ne sandėlis, o patikros zona. Bet klientams to paaiškinti reikia. Blogiausia kai žmonės sumoka už ekspresą, o paskui sužino, kad mašina savaitę stovėjo pašalinių rankose. Klauskit aiškiai – ar važiuoja tiesiai, ar bus perkrovimų. Turi atsakyt sąžiningai.

Kiek laiko važiuoja iki Londono?

Iš Lietuvos – dvi su puse, trys dienos. Tai jei viskas gerai. Oro uostų zonose gali užstrigt valandoms. Tunnelį po Lamanšu kartais užkimša taip, kad spėsi užaugti barzdą. Nežinau kodėl, bet ketvirtadieniais ten visada spūstys – gal tiek vyksta prekyba, ar kas. Tai jei skubat – neplanuokit savaitgalio pikų. Kelyje pasitaiko ir gedimų, nors mūsų mašinos tikrinamos. Priekaba neatlaikė kartą, tai teko parą laukt pagalbos Prancūzijoje. Klientas piktas buvo. Suprantu. Sakau, kad dvi-trys dienos, bet gali būt ir keturios retais atvejais. Aš neprognozuoju orų ir eilių pasienyje, deja.

Ar galiu važiuoti kartu su savo kroviniu?

Taip, bet tik jei vietos yra. Kai kurie klientai galvoja, kad mikroautobusas – troleibusas, kuriame sėdi keleiviai. Ne. Ten dažniausiai būna pilna. Bet jei pervežimo maršrutas leidžia ir yra laisva sėdynė – prašom. Svarbu turėt galiojančią vizą ar leidimą įvažiuot į JK. Vairuotojas neatsakingas už jūsų vizas. Aš turėjęs atvejį, kai moteris su dviejų metų vaiku važiavo kartu – netrukdė, netgi padėjo stebėt vaiką. O kartais pasitaiko tokių, kurie veža šunį. Šunys mesdami ir vizgiaudami vargina visą kelią. Tai priklauso nuo situacijos. Bet jei klausiat teisiškai – taip, galit. Tereikia sutart iš anksto, nes vietą reikia planuot.

Ar sekate kur dabar yra mikroautobusas?

Bandome. Turim GPS, bet prisipažinsiu, kartais technika failina. Žinau, kad XXI amžius, bet pasitaiko, kad navigacija pakrypuoja arba vairuotojas pamiršta įjungt dalijimąsi buvimo vieta. Aš pats skambinu vairuotojui jei klientas nerimauja. Duodu realų atsakymą: dabar esam prie Amsterdamo, rytoj bus Kalė. Ne kažkokį abstraktų "pakelyje". Tačiau pilnas stebėjimas realiu laiku ne visada galimas – ypač jei važiuoja per keltą, ten be interneto. Kai kurios įmonės žada stebėjimo aplikacijas. Aš nelabai mėgstu tuos dirbtinius pažadus. Geriau kartą paskambinsiu ir pasakysiu tiesą, nei slėpsiuos po neveikiančiom sistemom.

Popieriai, muitai ir ta biurokratija

Ar reikia CMR dokumento jei vežu asmeninius daiktus?

Techniškai CMR skirtas komerciniams kroviniams. Jei vežat perkraustymą, asmeninius namų daiktus – jis nebūtinas. BET. Vis tiek aš rengiu kažką panašaus – daiktų sąrašą, pasirašymą perkėlimo metu. Tai apsaugo mus abu. Nes jei sofą pristatysiu suplyšusią, o dokumente neįrašyta, kad tokia buvo – bėda. Taip, žinau, kad daugelis pervežėjų į Angliją mikroautobusu praleidžia šitą etapą. Dar blogiau – kai kurie išvis nieko nepasirašo. Tada prarandat visas teises reikšti pretenzijas. Aš darau atvirkščiai: pakuojam, fiksuojam, pasirašom. Biurokratija vargina, bet kartais gelbsti. Ypač kai daiktai vertingi.

Po Brexit ar kas nors pasikeitė su muitais?

Pasikeitė, bet ne taip drastiškai kaip galėjot bijoti. Asmeniniai daiktai, panaudoti mažiausiai šešis mėnesius – paprastai neapmokestinami. Bet reikia deklaruoti. Ne kartą jau minėjau – sąrašas turi būt anglų kalba arba su vertimu. Muitininkai dabar atidesni. Buvo atvejis, kai klientas vežė dvidešimt naujų dviračių – pardavimui. Muitai apkirto kaip reikiant. Nes tai jau ne asmeniniai daiktai, o prekyba. Pagrindinė taisyklė: jei daiktai panaudoti, jūsų, ne pardavimui – papildomi muito mokesčiai nereikalingi. Bet deklaracija TAIP. Kiekvieną kartą kartoju tai, nes žmonės painioja. Aš pats vis dar klausiu konsultantų kai kurių niuansų. Brexit viską apsunkino.

Ar reikia daryti daiktų sąrašą lietuvių kalba ar anglų?

Geriau abiem kalbom. Lietuviškai aš suprantu, vairuotojui patogu patikrint krovinius. O angliškai – muitininkams pasienyje. Nereikia profesionalaus vertėjo, pakanka aiškaus sąrašo: sofą (vieną), stalas (vienas), dėžės su buitiniais daiktais (dvylika). Nerašykit "smulkmenos" ar "dėžė su krapais". Nežinau kodėl, bet muitininkai klausia visko. Yra toks dalykas kaip "herbas" – ten realiai gali būt prieskoniai. Aš vienu metu sakydavau – rašykit tiesiog "kitchen items". Dabar reikalauju detaliau, nes muitai tapo griežtesni. Sąrašas – jūsų skydas jei kas nepasiseka. Rimtai. Neignoruokit šito žingsnio.

Ar gali važiuoti alkoholis?

Ne. Na, kaip ne... butelys vyno tarp daiktų – niekas neatkirp rankų. Bet dešimt dėžių alaus – jau kontrabanda. Anglijos muitai labai jautrūs alkoholiui ir cigaretėms. Buvęs atvejis: klientas prikrovė šampano "savam vartojimui" – trylika butelių. Konfiskavo. Viską. Ir dar baudą skyrė. Aš perspėjau prieš tai, bet jis sakė "draugas sakė, kad galima". Draugas, matyt, nežinojo. Aš nevežioju prekių, kurioms reikia akcizo. Tai rašau labai aiškiai. Mikroautobusai dažnai patikrinami, ypač pirmą kartą kertančių sieną. O kai kurios šešėlinės kompanijos net specialiai nepraneša apie alkoholį. Paskui klientai verkia. Jūsų atsakomybė žinoti kas leidžiama.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. CMR draudimas privalomas, bet jis ribotas. Paprastai kainuoja apie vieną ar du procentus nuo deklaruotos vertės. Jei vežatės seną sofą vertą trisdešimt eurų – gal ir netaupysit. Bet jei vežat kompiuterius, meno kūrinius, vertingą porcelianą – būtinai. Buvęs atvejis: klientas atsisakė draudimo, kad sutaupyt šimtą eurų. Kelyje per Lenkiją įvykis, apgadintas stalas. Nuostolis – tūkstantis du. Verkė. Aš pasiūliau, jis atsisakė. Aš negaliu už tai atsakyt. CMR padengia tik dalį. Papildomas draudimas – jūsų ramybė. Nors kai kurios įmonės slepia, kad turi tik minimumą. Klauskite tiesiai – kokio draudimo lygį turi mašina.

Kai nutinka bėdos – realūs atvejai iš praktikos

O jei vairuotojas vėluoja – ką daryti?

Sėst palaukt, deja. Mes vėl prie tos pačios nežinomybės kaip su orais. Eismo įvykis, keltas atšauktas, klientas prieš jus užtruko kraustymu. Aš nieko neįrodysiu prieš gamtą ir eismo kamščius. Svarbu tai, kad pranešame apie vėlavimą iš karto kai tik žinom. Ne taip, kad prapuolom trims dienoms. Turim atsarginius vairuotojus, bet ne visada jie laisvi. Buvę, kad vairuotojas užsikrėtė... na, suprantat, per tuos metus. Teko siųst kitą iš Lietuvos. Vėlavo para. Klientai supratingi buvo, nors supykę. Čia aš sakau atvirai: vėluosim – skambinsim. Neišnyksim. O jei kokia kompanija dingsta, neduoda jokio kontakto – skambinkit teisėsaugai.

Ar buvot turėję klientų, kurie apskundė dėl sulūžusios technikos?

Buvę. Būna. Aš nešventasis. Labiausiai paplitusi priežastis – klientas nepasakojo, kad technika jau sulūžusi prieš tai. Arba pats supakavo į ploną dėžę ir stebisi kodėl monitorius trupinys. Aš siūlau fiksuoti viską foto prieš pakrovimą. Tada aišku – ar mūsų kaltė, ar ne. Yra buvę ir mūsų kaltės atvejų. Kartą vaistas spinta įbrėžėsi, nes blogai sutvirtinom. Sumokėjom žalą. Nesiginu. Profesionalus krovinių vežimas į Angliją reikalauja pripažinti klaidas. Blogiausia kai kompanijos niekada nepripažįsta savo kalės (čia turėjau galvoje kaltės, atsiprašau, rašau per greitai). Tai va – klientai apskundė, bet dažniausiai viską išsiaiškinam be teismo.