Individualūs asmeninių daiktų pristatymo planai į Angliją: ką verta žinoti prieš kraustantis?

Jau keturiolika metų vežioju žmonių daiktus į Angliją ir atgal. Per tiek laiko supratau, kad kiekvienas perkraustymas kaip atskiras žmogus – unikalus, su savo keistenybėmis. Individualūs asmeninių daiktų pristatymo planai į Angliją nėra tik graži frazė iš reklamos. Tai realybė, kai vienam reikia gabenti pianiną į Essexą, o kitam – penkias dėžes į Londono centrą. Nesvarbu, kiek turite daiktų – svarbu suprasti, kad kaina, laikas ir būdas priklauso ne nuo reklaminio lankstiuko, o nuo konkrečios situacijos. Papasakosiu ką žinau.

Kainos – kodėl vieniems brangiau, kitiems pigiau

Kiek maždaug kainuoja individualūs asmeninių daiktų pristatymo planai į Angliją jeigu vežu dviejų kambarių buto daiktus?

Dviejų kambarių butas telpa į standartinį furgoną. Kaina – nuo keturių iki aštuonių šimtų eurų. Skirtumas priklauso nuo atstumo iki krovos taško ir ar reikia liftų. Jei supakuojame patys ir iškrauname – artėja prie tūkstančio. Skaičiuojame kilometrus, darbo valandas. Sofos, kurios neišeina išardyti, kainuoja atskirai. Bet standartiškai vidutiniškai apie šeši šimtai eurų. Esmė – kiekvienas atvejis skirtingas, todėl tiksliau pasakysiu matydas daiktus.

Ar kaina skiriasi jei važiuoju į Londoną ar į kokį mažesnį miestelį?

Žinoma. Londonas – magnetas, ten važiuojama nuolat, todėl krovinys dalijasi ir kaina mažesnė. O jei jūsų adresas Peterborough ar toliau – skaičiuojamas papildomas kuras. Atstumas nuo Doverio iki galo gali sudaryti šimtinę eurų. Londone numatyti kamščiai, mažuose miestuose bėda – siauros įvažos. Tai taip, planas brangsta truputį. Vis tiek geriau vežti tiesiai ten, kur gyvensite, nei paskui samdyti vietinį pervežimą.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo labai mažas kainas, o kitos – žymiai didesnes?

Rinkoje pilna visko. Mažos kainos – arba paslėpti mokesčiai, arba veltui važiuojantis vairuotojas. Esu matęs, kai firmos paima avansą ir dingsta. Rimtas pervežėjas turi draudimą, licencijas, kuras kainuoja. Butą į Londoną už du šimtus? Neskambinkite. Ne dėl pavydo, o dėl rizikos. Žmonės paskui kreipiasi prašydami surasti dingusius daiktus. Ne visada sekasi. Verčiau šimtu eurų daugiau, bet miegoti ramiai naktį.

Ar man reikia mokėti visą sumą iš karto?

Ne, dažniausiai daliname. Imame dvidešimt-trisdešimt procentų avanso. Likutis – prieš pristatymą arba kai pamatote daiktus sveikus. Būna firmų, kurios prašo pusę iš karto. Nenorėčiau mokėti visko grynais be kvito prieš išvažiavimą. Pavedimas lieka įrašas. Sutartis svarbi nuo pirmos dienos. Jei pažįstate vežėją dvidešimt metų – kita kalba, bet su nepažįstamais tik pagal taisykles. Tai tiesiog saugumas mums abiem.

Kas įeina į tą kainą – ar tik transportas, ar ir pakavimas?

Standartinė kaina – tik pervežimas. Pakavimas ir apsauginės medžiagos baldams kainuoja atskirai, jei patys nenorite. Furgone visada yra antklodės, diržai – tai įeina. Bet kad mes atvažiuotume su dėžėmis ir supakuotume virtuvę? Tai jau extra. Kartais klientai piktinasi, kad šeši šimtai be dėžių. Sutartyje viskas aišku. Aš visada prašau perskaityti du kartus, kad nesusidarytų nesusipratimų pakeliui. Nepykit, taip tiesiog sąžiningiau.

Daiktų tvarkymas ir kas dedasi pakeliui

Ar galiu pats nusipirkti dėžių, ar geriau imti iš jūsų?

Galite patys, tik pirkite dviejų bangų, tvirtas. Buvęs atvejis – pripakavo į bananų dėžes. Vakarop viskas byrėjo. Mes atvežame po du-tris eurus už dėžę. (nors palauk, prieš metus parduotuvėse dar buvo pigiau, dabar jau nebe). Jei patys – tvirtos dėžės, o sunkiems daiktams ne maišai. Tai fizika. Kokybiškas kartonas nulemia, ar daiktai sveiki pasieks. Nepamirškite lipnios juostos – jos reikia daugiau nei galvojat.

Kaip reikia pakuoti stiklą ir elektroniką jeigu važiuoja bendrame furgone?

Stiklą – į burbulinę plėvelę, tada į dėžę, tuščios vietos popieriumi. TV – vertikaliai, neversti. Buvo atvejis: klientė supakavo alyvuogių aliejaus butelį su stiklais. Slėgio pokyčiai – aliejus visur. Stiklai aliejuje – ne pats geriausias derinys. Buitinė technika be skysčių, indai atskirai, dėžės pažymėtos "trapu". Bendrame furgone viskas slankioja, jei blogai sutvirtinta. Mes pritvirtiname, bet jūsų bendradarbiavimas pradžioje – svarbiausias dalykas.

Ar galima vežti maisto produktus, pavyzdžiui, konservus iš Lietuvos?

Techniškai galima, bet su ribojimais. Keli konservai asmeniniam naudojimui praslysta. Bet šviežia mėsa ar pieno produktai – nepatariu. Muitininkai atidaro dėžes. Matydami parduotuvės likučius – užtruksite. Skysti produktai furgone rizikingi. Aš asmeniškai nevežčiau maisto, nebent keli mėgstami sausainiai. Nors lietuviško sūrelio Anglijoje nerasit... bet ar verta kelti rūpesčių muitinei? Verčiau atiduokite kaimynams. Maistas lengvai pakeičiamas naujoje vietoje.

Koks transportas geriausiai tinka – mažas furgonas, didelis, ar konteineris?

Butui – krovininis arba Luton furgonas. Konteineriai – dideliems namams ar automobiliui. Luton turi liftą, patogu baldams. Konteineris plukdomas, trunka ilgiau. Mažas furgonas – kelioms dėžėms. Skaičiuokite kubus. Kartais žmonės galvoja, kad turi daug, o telpa į pusę. Tada galima dalintis furgonu ir sutaupyti. Pas mus renkamės pagal sąrašą, o ne emocijas. Furgonas per didelis – mokate tuščią vietą. Per mažas – netelpa. Turi sutapti.

Popieriai, muitinė ir Brexit

Kokius dokumentus reikia paruošti asmeniniams daiktams vežti į Angliją po Brexit?

Dabar reikia muitinės deklaracijos ir sąrašo daiktų. Jei persikraustote pirmą kartą, galimos PVM lengvatos, bet reikia įrodyti gyvenimo pokytį. Atrodo, kad dabar reikia ir kažkokio patvirtinimo apie buvimo vietą (tikrinkite, nes gali būti pasikeitė praėjusį mėnesį, o aš negaliu stebėti visų įstatymų). Bazė: pasas, packing list, deklaracija. Studijų ar darbo sutartis padeda. Kartais pakanka paso ir sąrašo. Bet geriau pasiruošti daugiau nei gailėtis vėliau.

Ar reikia rašyti visko sąrašą – kiekvieną šaukštą ir puodelį?

Ne kiekvieną, bet kategorijomis. Virtuvė – dėžė, drabužiai – spinta, elektronika – modeliai. Penki kompiuteriai kelia įtarimą. Rašykite sąžiningai – jei nežinote, ar rašyti, geriau įrašykite. Rankraštis tinka, jei tvarkingas. Svarbu data, parašas, apytikslės vertės. Muitininkai nenori šaukštų, nori matyti, kad ne prekės. Aš padedu klientams paruošti šablonus, kad nereikėtu galvoti. Nuo ko pradėti? Nuo kambarių. Paprasta ir užtenka.

Kas atsitinka jeigu muitininkai nusprendžia patikrinti daiktus?

Furgonas stovi. Patikra – nuo pusvalandžio iki kelių valandų. Buvę taip: Doverio uoste paprašė atidaryti dėžes, viskas atitiko sąrašą, paleido. Jei randama neįtrauktų dalykų – mokesčiai. Po Brexit tikrinimų padaugėjo, bet asmeniniai daiktai vis dar laisviau nei komerciniai. Svarbu kantrybė. Sakau vairuotojams: nepykite ant muitininkų. Jie daro darbą. Pyktis nepagreitina. O jei jūs pats kertate Lamanšą pirmą kartą – netikėkite, kad praleis kaip vėją.

Ar galiu vežti savo automobilį kaip asmeninį daiktą tuo pačiu metu?

Taip, bet atskirai. Daiktai – furgone, mašina – atskirai. Jei kaip asmeninį turtą, reikia įrodyti, kad naudojote seniau nei pusę metų. Muitai mašinai – atskira kalba. Trumpai: persikraustymui – galima lengvata, pardavimui – ne. Aš ne automobilių ekspertas. Pasikonsultuokite su muitininku. Mes daiktus vežame, mašinas – retai. Dokumentus paliekame specialistams. Neapsimesiu žinantis viską. Gerai kai specialistai lieka savo vietose, o aš savoj.

Ar reikia daryti CE ženklą ar kokius nors patvirtinimus buitinei technikai?

Jei iš ES rinkos – CE jau yra. Seni radijai gali kelti klausimų, bet skalbimo mašina ar šaldytuvas praeina. Dėl UKCA – atrodo, kad dabar jie turi savo sistemą (galiu klysti, nes tai ne mano sritis). Dešimt dulkių siurblių parduotuvei – komercija. Asmeniniams daiktams paprastai nepriklauso griežčiausios patikros. Bet jei elektrinė pirtis savadarbė – gal verta pasitikrinti. Standartinė buitinė technika keliauja be problemų. Čia jau ne pirmas kartas, žinau.

Kas realiai nutinka kelyje

Ką daryti jeigu pervežimas vėluoja dvi savaites?

Nepanikuokite. Stringa uostai dėl audrų, arba baigiasi vairuotojo tachografo laikas. Buvę taip: Doveris užsidaręs savaitei, niekas neplaukė. Jei sutartyje "apytikriai" – sunku reikalauti. Jei mūsų kaltė – ieškome kompromiso. Svarbu – komunikacija. Skambinkite, rašykite. O jei firma nekelia ragelio dvi savaites – tada jau dingimas, ne vėlavimas. Planuokite su rezerva, ypač jei ten laukia darbas. Aš visada sakau: gyvenimas kelyje yra gyvenimas, ne viskas pagal grafiką.

Ar buvęs atvejis kai klientui dingdavo daiktai visai?

Taip. Ne su mumis, bet taip. Sumoka avansą nežinomai firmai – ši pranyksta. Yra schemų. Mes fotografuojame krovimą, duodame vairuotojo kontaktus. Rinkitės tuos, kurie turi adresą, licenciją. Jei tik "vežu pigiai" per WhatsApp – pagalvokite. Kasmet girdžiu istoriją. Ne visi blogi, bet vienas praradimas skauda. Verčiau brangiau, bet saugiau. Sakau tai ne pūliuodamas kainą. Tiesiog noriu, kad rytą žinotumėte, kur jūsų sofa. Tai normalu, tiesa?

Kaip elgtis jeigu atvežus daiktus randu sulūžusią kėdę?

Fiksuokite iš karto, kol vairuotojas šalia. Fotografijos, pastabos ant važtaraščio. Po trijų dienų – jau neįrodysite. Mūsų praktikoje sugadinimų per dešimt metų gal trys. Tada keičiame arba kompensuojame, jei aiški mūsų kaltė. Bet jei dėžė pažeista viduje netinkamai – dalijasi atsakomybė. Draudimas galioja ne viskam. Pirmas žingsnis – dokumentuoti, ne pykti. Suprantu emocijas, bet be foto nieko nepadarysiu. Kartais pažeidimas padarytas dar prieš pakrovimą, tiesiog dabar išlindo.

Ar tikrai visi perkraustytojai turi draudimą?

Ne. Kai kurie turi tik automobilio draudimą, o ne krovinį. Klauskite apie vežėjo atsakomybę, TMR. Būna, kad draudimas dengia avariją kelyje, o ne sugadintą sofą. Rimtas pervežėjas parodo be vargo. Jei aiškina, kad viskas gerai, bet nerodo – bėkit. Negražu taip kalbėti, bet yra kaip yra. Buvę klientai kreipdavosi po kitų firmų, o draudimo nebuvo. Niekuo nepadedi. Tad klauskite konkrečiai. Tai ne įžeidimas, o jūsų teisė sužinoti.

Ką reiškia kai firma sako „pilnas furgonas", jei realiai tai ne taip?

Mano nemėgstamiausia tema. "Pilnas furgonas" kartais reiškia keturių šeimų daiktus. Jei mokėjote už privatų – neturėtų būti svetimų lagaminų. Mūsų individualūs asmeninių daiktų pristatymo planai į Angliją reiškia: jei furgonas jūsų – jis tik jūsų. Punktas. Dalinamasis pigesnis, bet lėtesnis. Penkios dienos tampa penkiolikos, nes važiuoja po visą šalį. Klauskitės. Sąžiningumas svarbiau nei greitas pardavimas. Aš verčiau prarasiu užsakymą, nei apgaunu. Taip dirbu jau keturiolika metų.

Paskutiniai patarimai prieš vairą

Ar verta samdyti žmones kurie padės neštis daiktus iš buto?

Jei trečias aukštas be lifto – verta. Mūsų vairuotojai padeda, du žmonės sofos vieni nenuneš. Mes galime siųsti komandą, brangiau. Draugai? Jei blaivūs. Buvęs atvejis – bičiulis padėjo, pargriuvo su veidrodžiu. Daugiau nebedraugauja. Profesionalai turi diržus, žino kaip ant laiptų suktis. Sutaupyti ant neštų gali kainuoti daiktų sveikatą. Investuojant į pervežimą, pagalvokite ir apie pakrovimą. Kartais tai svarbiau nei pats važiavimas. Jūsų nugara padėkos.

Kokių daiktų geriau nevežti į Angliją nes ten pigiau nusipirkti?

IKEA lentynos, senos spintos, sena buitinė technika. Ten pilna skelbimų. Knygos labai sunkios. Jei ne sentimentai – palikite. Močiutės komoda – veškite, bet skaičiuokite kubus. Buvę klientas vežė šaldytuvą vertą penkiasdešimt eurų, pervežimas – šimtas. Ten nusipirks naudotą. Drabužius perkratykite. Penki maišai senų marškinių neverti vietos furgone. Logika paprasta: jei daikto vertė mažesnė už jo transporto kainą – palikite. Arba padovanokite. Geriau parsivežti prisiminimus nei šlamštą.

Kaip su gyvūnais – ar tai patenka į individualų planą?

Ne.