Ieškote lankstaus vežėjo? Mikroautobusai Anglija pritaikyti Jums

Žinai, po dvidešimt keturių metų šitame versle aš jau daug ką esu matęs. Mačiau ir tokių perkraustymų, kurie praėjo kaip per sviestą, ir tokių, kur baigėsi ašaromis prie Londono žiedinio kelio. Jei svarstai, kaip pervežti savo daiktus į Angliją ar atgal – mikroautobusai Anglija kryptimi mano akimis yra vienas lanksčiausių būdų. Ne visada tinkamas, bet dažniausiai pats žmogiškiausias. Mašina mažesnė, gali privažiuoti arčiau namų, o ir kaina... na, ji irgi žemesnė nei didelės fūros lygio. Aišku, ne idealu viskas būna, bet apie tai – klausimais ir atsakymais žemiau.

Kainos ir kaip ten viskas skaičiuojas

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Vilniaus į Londoną su mikroautobusu?

Na, jei nori griežto skaičiaus, aš jo duoti negaliu – kiekvienas perkraustymas skiriasi. Žiūrime, kiek daiktų, ar reikia vynioti, ar vairuotojas vienas ar su pagalbininku. Tokiam maršrutui dažnai teks pakloti nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio eurų. Mažiau gali būti tik tada, jei daliniesi krovininę vietą su kitu klientu. Bet atmink – kuras visą kelią kainuoja, keltas tarp Calais ir Doverio taip pat nemažai prideda. Vienas mašinos reisas vis tiek nėra pigus malonumas.

Ar galima derėtis dėl kainos, ar tai jau kaip yra, taip yra?

Derėtis visada galima, tik nereikia persistengti. Mes, vežėjai, irgi skaičiuojam degalus, kelių mokesčius ir savo laiką. Kartą buvo klientas, kuris norėjo numušti per pusę tik todėl, kad "mačiau skelbimą pigiau". Gerai, nueik ten, pagalvojau – bet jis paskui pats paskambino ir sakė, kad tas pigus niekur neatvažiavo. Tiesa tokia: jei kaina gerokai žemesnė nei rinkos, kažkas blogai. Ne visada, bet dažnai. Kartais galime truputį nuleisti, jei mašina tuštesnė, bet nepamiršk, kad ir vairuotojas turi grįžti atgal.

Ar kaina skiriasi, jei važiuoju vienas su kuprine, o ne su pilnu butu daiktų?

Skirasi, bet ne taip jau smarkiai, kaip galėtum pagalvoti. Mikroautobusas ir taip važiuoja, sąnaudos maždaug tos pačios. Aišku, jei turi vieną lagaminą, gali rasti siuntų paslaugą – bus pigiau. Bet jei veši baldus, dvi dežes ir dviratį – mikroautobusas jau prasmingas. Buvo atvejis: klientė nusprendė, kad "viena spinta" – tai mažai. Prigalvojo dar tris komodos ir sofą. Galiausiai netilpo. Teko antrą kartą važiuoti. Už du važiavimus sumokėjo daugiau nei planavo. Taip kad... dažnai verta pasakyti tiesą apie kiekį iš karto.

Kodėl vieni vežėjai sako šešis šimtus, kiti tūkstantį keturis šimtus? Aš jau galvojau, kad čiulpa mane kas nors.

Nesiūlau galvoti apie šią sritį kaip apie šventą, nes tikrai yra tų, kurie čiulpa. Šeši šimtai eurų nuo Vilniaus iki Londono... na, aš netikiu, kad legaliai ir apmokamai taip gaunasi. Vienareikšmiškai ne, jei žiūri į kuro kainą. Arba vežėjas dirba juodai, be draudimo, be CMR, arba išvis perparduoda tavo daiktus kažkam kitam į priekabą. Mano patarimas – jei kaina kvepia per gerai, kad būtų tiesa, taip ir yra. Rimtas žmogus pasakys: degalai, mokesčiai, draudimas, amortizacija. Visa tai turi kainuoti.

Kaip vyksta pats pervežimas

Kelias dienas truks kelionė iš Lietuvos į Angliją su mikroautobusu?

Dažniausiai dvi, kartais trys. (Na gerai, buvo ir keturių dienų atvejų, jei vairuotojas užstrigo M25 kamštyje – ten tai amžinas košmaras.) Tenka atsižvelgti į maršrutą, orą ir į tai, ar reikia rinkti daiktus iš kelių adresų. Jei tik iš vienos vietos Vilniuje į vieną vietą Londone – dvi dienos realu. Bet jei dar reikia Kaune paimti sofą, o Varšuvoje – keltas kitas... tada terminai ūgteli. Būna, kad vairuotojai per Kėlą arba Dunkerką keltą ima – kas greičiau, kas pigiau.

Ar galiu sėsti į tą mikroautobusą drauge su savo daiktais ir nuvažiuoti iki pat Londono?

Gali. Tiksliau – dažniausiai gali, bet pasitikrink prieš tai. Standartinis mikroautobusas, prie kurio vairuotojas taip užsirašęs "perkraustymai Anglija", teturi du ar tris laisvus sėdimas vietas, jei pilnai užkrautas. Jei be krovinio – telpa daugiau, net iki aštuonių žmonių. Buvo toks atvejis prieš keletą metų – klientas nusprendė, kad sėdės ant savo sofos viduje. Buvom priversti pasakyti, kad taip tikrai negalima, net saugos diržų nėra. Tai taip, važiuoji šalia, o ne ant daiktų.

Važiuoja tiesiogiai nuo mano durų iki Anglijos, ar reikės kažkur persikraustinėti?

Dėl mikroautobuso privalumo ir yra tas, kad jis lankstus. Privažiuoja tiesiai prie namo – ar tai Panevėžy, ar tai Kenterberyje kaime. Tik štai Londone centre... ten tikras pragaras. Kartą reikėjo iškrauti prieš šimtą metrų nuo buto, nes gatvė – vienpusė, vietos nėra, o policininkas jau dėliojo ženklus. Bet taip, nereikia jokių sandėlių tarpinių. Vienas vairuotojas, viena mašina, vienas ryšys. Kitaip nei su fūromis, kurios dažnai važiuoja į terminalą ir ten perpilama viskas.

Įpakavimas, daiktai ir keisti kroviniai

Ar mikroautobuse tilps mano sofa, trys spintos ir dar dviratis? Kaip ten tas vietos skaičiavimas?

Vietos skaičiavimas – menas, kuriuo klientai dažnai netiki. Standartinis mikroautobusas – maždaug dešimt–dvylika kubinių metrų, priklauso nuo modelio. Sofa dažniausiai tilps, bet jei kampinė ir didelė... na, tada reikia matuoti. Spintos – vertikaliai. Buvo situacija: atvežėme sofą iš Lietuvos į Londoną. Sudėjome, bet durų angos nepraėjo. Teko grįžti ir ieškoti baldžiaus. Skamba juokingai, iki tos akimirkos, kai supranti, kad daiktas liko kieme. Matuok angas.

Ką daryti, jei pervežimo metu kas nors sudužta? Ar daiktai apdrausti?

Turėtų būti apdrausta. Rimtas vežėjas turi CMR draudimą – tai toks pagrindas, jei kelyje kažkas nutinka dėl vairuotojo kaltės. BET. Jei pats supakavai stiklą į popierinį maišelį ir jis nukrito – tada yra niuansų. Draudimas ne visada dengia blogą pakavimą. Buvęs atvejis: klientė sudėjo porcelianą be burbulinės plėvelės, o po to pyko, kad viskas dužę. Na, vairuotojas ne stebukladarys. Pakuok normaliai, klausk draudimo kopijos prieš važiavimą, ir bus ramiau. Rimti žmonės ją duoda.

Ar galiu vežtis augintinį? Kokie dokumentai reikalingi dabar?

Augintiniai – jautri tema. Reikia vakcinų, kirmėlių naikinimo, paso... nors turiu prisipažinti, po Brexit kai kurie punktai pasikeitė ir aš dabar ne šimtu procentų drįsčiau pasakyti naujausių muitinės reikalavimų kiekvienam gyvūnui. Šiaip šunys ir katės važiuoja dažnai, bet geriau pasitikrinti pas veterinarą likus savaitei. Be to, ne kiekvienas vairuotojas nori vežti gyvūną. Buvo atvejis, kad šuo supykino ant kilimėlio kelto metu. Vairuotojas nebuvo laimingas. Pasiūlyk prieš tai – ar jie sutinka.

Ar galiu kišti žoliapjovę, grandininį pjūklą ar kitokius metalo monstrus?

Gali, bet jie turi būti švarūs. Anglijos muitinė nenori matyti žemių likučių ant peilių – tai gali būti suvokiama kaip užterštumas. Visi skysčiai, kurie lieka viduje, turi būti išleisti. Kartą klientas bandė vežti benzino kanistrą "atsargai". Atvirai? Neiškrausiu. Pervežėjas kelių dešimčių litrų degalų neliečia, tai sprogmenų teritorija. Nuplauk daiktus, išdžiovink, tuoj po to vežk. Ir dar – metalas sunkus. Pasakyk iš karto, kiek sveria, nes mikroautobuso svorio ribos egzistuoja.

Ar leidžiama vežtis maisto produktus, pavyzdžiui, namines uogienes?

Čia biurokratinis košmaras. Oficialiai – mėsa, pieno produktai, daug uogienių be sertifikato... nea. Bet žmonės veža. Aš mačiau, kaip sodininkai gabenasi raugintus agurkus savo vartojimui. Ar sustabdys? Mažai tikėtina, jei tai akivaizdžiai asmeniniai daiktai. Buvęs keistas atvejis: vyrukas norėjo parvežti iš Lietuvos medaus ir stipresnio gėrimo dėžę. Dėl to gėrimo – limitai, dėl medaus... na, praleido. Bet jei jau veši penkis kartonus dešrų pardavimui – tada verslas, o ne perkraustymas.

Mikroautobusai prieš fūras – ir gyvenimas trečiame aukšte

Kuo mikroautobusai Anglija maršrutui skiriasi nuo didelių perkraustymo fūrų?

Čia ir yra esmė. Mikroautobusai Anglija maršrutui yra lankstūs, greiti, gali įkišti siaurose gatvelėse. Fūra – kai perkraustai visą penkių kambarių butą. Jei turi dvidešimt dežių, sofą ir viryklę – mikroautobusas puikus. Tos didelės fūros negali sustoti prie kiekvieno lietuviško daugiabučio kiemo be leidimo. Anglijoj irgi daug gatvių siaurų, gyventojai pikti. Buvo atvejis Birmingame, kur fūrai neleido įvažiuoti į gatvę, o mikroautobusas praėjo. Skirtumas akivaizdus. Lankstumas laimi dažniausiai.

Aš gyvenu trečiame aukšte Londone be lifto. Ar vairuotojas padės nešti?

Padės, bet čia klausimas apie sąžiningumą ir pinigus. Didžioji dauguma mikroautobuso vairuotojų ne tik vairuoja – jie ir neša. Bet jei tai senas daugiabutis be lifto, su šimtu dvidešimt laiptų... turi suprasti, kad tai papildomas darbas. Kai kurie įtraukia į kainą, kai kurie pasiūlo už papildomą mokestį. Kartą pats nešiau spintą iki ketvirto aukšto Haymarket rajone – prisimenu tik tai, kad vakare miegojau kaip užmuštas. Derėkis dėl to prieš, o ne po. Tokio atveju viskas aiškiau.

Ar mikroautobusas gali privažiuoti prie bet kokio kaimo namo be problemų?

Teoriškai taip, bet praktiškai... žemė. Jei rytas lietingas ir kiemas – molio vonia, gali įklimpti. Atvejis iš praktikos: Devon srityje bandėme atvažiuoti prie kaimiško namelio spalį. Mašina įklimpo iki pusės ratų. Reikėjo traktoriaus. Tai taip, privažiuoja arčiau nei fūra, bet ne visada gali išvažiuoti. Betonas – draugas. Žvyras – pusiau draugas. Pieva po lietaus – priešas. Pasakyk vairuotojui iš karto, kokios sąlygos, kad atitinkamai pasiruoštų.

Kiek žmonių gali važiuoti kartu su mano daiktais?

Dažniausiai du, maksimum trys, jei krovinys ne milžiniškas. Pilnai užkrautas mikroautobusas turi vietą vairuotojui ir gal dar vienam keleiviui ant priekinės sėdynės. Jei daiktų mažiau – galima atlenkti sėdynes. Buvo kiniška situacija: keturi žmonės norėjo važiuoti su dvylika lagaminų. Tilpo, bet tarėsi kojomis kaip sardeles. Kelios valandos – dar galima. Septynerios iki Peterborough... geriau nepasitikrinti. Jei daugiau žmonių, rinkis keleivinį reisą atskirai, o krovinį atskirai.

Kaip neišisti ir rasti normalų vežėją

Kaip atskirti normalų žmogų nuo sukčiaus internete?

Pirmiausia – per gera kaina. Antra – nėra jokio fizinio adreso, tik graži svetainė. Trečia – prašo visos sumos iš karto į sąskaitą, apie kurią nieko nenori pasakoti. Rimti vežėjai turi įmonės kodą, vežėjo pažymėjimą, CMR draudimą. Paprašyk numerio, paskambink atgal. Jei atsiliepia vaikas klykauja fone – nebūtinai blogai, bet jei vengia atsakyti į konkrečius klausimus – bėk. Buvo taip: vienas klientas sumokėjo avansą "Dariui", o Darių buvo penki skirtingi numeriai. Pinigų nebežiūrėjo.

Ar reikia rašyti sutartį, jei viskas vyksta draugiškai per žinutes?

Reikia. Na, gal "sutarties" ne visada su antspaudais, bet bent jau raštiško patvirtinimo SMS ar el. paštu. Ten turi būti kaina, data, maršrutas ir kas įskaičiuota. Aš žinau, kad daugelis darbų vyksta ant žodžio, bet kai atsiranda problemų – žodis jau užsimiršta. Buvęs atvejis: vairuotojas pamiršo įskaityti mokesčius už keltus, klientas piktas. Jei būtų žinutėje viskas surašyta – aiškiau. Nebūk naivus, net jei vežėjas atrodo kaip tavo kaimynas. Reikia kažko ant popieriaus.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Vėluoja visi – keltai, vėjas, gedimai. Svarbiausia, kad vėluotų ne tyliai. Jei skambina, paaiškina, kad užstrigo muitinėje ar Gedimino prospekte kamštis – tai gyvenimas. Jei duoda abstraktų "būsiu kada nors", o praėjo dvi dienos – skambink ir reikalauk paaiškinimų. Kartą mikroautobusas sugedo Vokietijoje, vairuotojas prisiskambino tik po pusdienio, nes neturėjo tarptinklinio. Nesąmonė, bet pasitaiko. Bendravimas gyvas svarbiau nei stebuklingi terminai.

Ar tikrai verta rinktis mikroautobusą, jei mano daiktų labai daug?

Ne. Tiesiog ne. Jei keturių kambarių butas su baldais – mikroautobusas Anglija kryptimi bus kančia. Reikės dviejų ar trijų reisų, o tai brangiau nei viena normali fūra. Mašinos turi svorio ir tūrio ribas. Verčiau iš karto pirkti pilną fūros vietą. Buvęs atvejis: ponaitei buvo trys kambariai pilni, bet ji "taupė". Sumokėjo už du mikroautobusų važiavimus ir dar ilgiau laukė. Kartais taip norisi sutaupyti, kad galiausiai permokėk. Turiu tai pasakyti atvirai.

Dokumentai ir paskutiniai niuansai prieš važiuojant

Ar vairuotojas pasirūpins muitinės dokumentais?

Dažniausiai taip, bet su sąlyga, kad tu jam juos paruoši. Vežėjas žino, kaip pateikti TOR muitinei prie sienos, bet pats TORą turi užpildyti tu. Jei vežėjas klausia "o kas tas TOR", bėk. Tai reiškia, kad jis niekada nevežė asmeninių daiktų į Angliją legaliai. Buvo atvejų, kai klientai nubyrėjo prie muitininkų, nes neturėjo dokumento. Vairuotojas ne stebukladarys – jis gali tik pristatyti popierius, kuriuos tu pateikei. Tai tavo pasiruošimas.

Kas tas TOR dalykas ir ar man jo reikia perkraustymui į Angliją?

TOR – tai transfer of residence. Jo reikia norint neprimokėti importo mokesčių savo naudotiems daiktams. Jei tu persikraustai gyventi į Angliją, daiktai turėtų būti be PVM. Užpildai formą internetu, gauni numerį. Perkraustymai Anglija kryptimi be šito numerio pasienyje gali virsti košmaru. Aš ne vilkas, bet muitininkai gali užlaikyti mašiną. Žmonės galvoja, kad vežėjas viską sutvarkys – ne, tai tavo atsakomybė. Pasidomėk likus savaitei, ne tą pačią naktį prieš kelionę.

Ar galiu siųsti daiktus atskirai, pats nevykdamas?

Gali, bet tada keičiasi statusas. Tai jau nebe asmeniniai daiktai, o siunta arba krovinys. Muitinė gali žiūrėti kitaip. Buvęs atvejis: motina siuntė dukrai Londone daiktus, bet nevažiavo pati. Muitininkai šiek tiek pasipriešino, bet pavyko su paaiškinimu. Tačiau aš tikrai ne visada ten kiekvieną siuntų logikos niuansą atsimenu, todėl rekomenduoju pasitikrinti aktualias taisykles. Jei veži pats – paprasčiau. Jei siunti – gali tekti papildomai argumentuoti, kad tai tavo asmeninis turtas.

Kokių daiktų tikrai negalima kimšti į mikroautobusą vykstant į Angliją?

Ginklai, narkotikai, sprogmenys – aišku. Bet ir tam tikri augalai, neapdorota mediena, kai kurie chemikalai. Buvęs anekdotiškas atvejis: klientas bandė vežtis dėžę su... na, tegul lieka tarp mumis, bet tai buvo ne visai legalūs fejerverkai. Aš atsisakiau. Ne tik dėl įstatymų – dėl to, kad vos neprasidariusi dėžė kelyje būtų sukėlusi bėdą. Gyviems žmonėms ir taip pakankamai rizikos. Jei abejoji – paklausk iš karto. Geriau atviras pokalbis nei staigmena prie Doverio.

Jei turiu pianiną, ar mikroautobusas – gera idėja?

Nebūtinai gera idėja. Pianinas – sunkus, slidus ir labai jautriai nusiteikęs dėl temperatūros pokyčių. Mikroautobuse jis gali tilpti fiziškai, bet stumdymas ir laikymas ant ratų keliuose ne visada saugus. Buvęs atvejis: vežėme pianiną, bet toje pačioje mašinoje buvo ir metaliniai stovai. Brastelėjo. Aš asmeniškai rekomenduoju specializuotus pianinų vežikus su tempimo diržais ir minkštais apdangalais. Mikroautobusas – universalus, bet ne viskam. Kartais reikia meistro, o ne mikroautobuso.

Išvada

Aiškiau ir nebūsiu – mikroautobusai Anglija kryptimi yra vienas praktiškiausių būdų, kai neveži pilno fabriko. Per dvidešimt ketverius metus mačiau visko, bet galiu pasakyti, kad geras vairuotojas ir normalus ryšys svarbiau nei žemiausia kaina. Nepirk kokio pigiausio, jei nenori siurprizų. Pasitark, apiešk, paklausk. Tada jau ir pats suprasi, kas tau tinka. Perkraustymas mikroautobusu į Angliją gyvas, lankstus ir dažniausiai vertas dėmesio.