Ieškau vežėjo krovinių pervežimui į JK geriausia kaina – ką per 20 metų supratau

Kai pirmą kartą 2001-ais važiavau į Londoną su furgonu pilnu baldų, niekas netikravo, ar aš turiu kokių nors leidimų. Dabar, kai manęs klausia, kaip rasti vežėją kroviniams į Jungtinę Karalystę geriausia kaina, aš nežinau, ar juoktis, ar verkti. Žinau tik tiek: pigiausia pasiūlyma dažniausiai reikia bijot labiau negu brangiausio. Ne dėlto, kad brangu = gera. O dėlto, kad kai kas nors žada pervežti tavo daiktus į Birminghamą už tris šimtus eurų, ten kazkas ne taip. Per dvi dešimtis metų mačiau visko. Kartais pats vežiojau, kartais padėdavau klientams susirasti kitus. Tai parašysiu taip, lyg sėdėtume virtuvėj ir aš pasakoju, kaip čia viskas vyksta iš tikrųjų.

Kainos – čia visada painiausia

Kiek maždaug kainuoja pervežimas į Angliją vienu furgono kroviniu?

Žiūrėk, jei kalbam apie standartinį furgoną, kuri telpa euru palečių arba dviejų kambarių buto daiktai, tai šiais laikais išeina nuo devynių šimtų iki tūkstančio šešių šimtų eurų. Žinoma, buvau matęs ir už septynis šimtus, bet tada arba vežėjas važiuoja tuščiu atgal, arba nežinau kur tavo daiktai atsidurs. Kaina priklauso nuo to, kiek daiktų, ar reikia nešimo paslaugos, ir ar vežėjas turi licencijas. Be to, jei reikia į Škotiją, brangiau. Dyzelio kainos, vinjetės, keltas per Doverį – viskas susideda.

Ar galiu sumažinti kainą, jei pats supakuosiu ir išnešiu daiktus iki furgono?

Teoriškai taip, praktikoje – kelis šimtus galima nusimesti. Bet mačiau situaciją Kaune, kai vyrukas supakavo senovišką indaują į paprastą kartoną, o Londone ji atiduota sutraiškytų stiklų pavidalu. Vežėjas neprisiima atsakomybės, nes pats supakavai. Tai toks balansas: sutaupai šimtą penkiasdešimt, bet prarandi vertingą daiktą. Aš asmeniškai patarčiau: pakavimo medžiagų ne taupyk, o nešimo paslaugą gali atsisakyti, jei turi draugų. Kartais net dėžes gali gauti nemokamai iš vietinių parduotuvių.

Kodėl vienas vežėjas prašo aštuonis šimtus, o kitas – net pusantro tūkstančio už tą patį maršrutą?

Čia prasideda skirtumai. Yra vežėjai, kurie turi nuosavą mašiną, draudimą, licencijas ir žino, kad turi uždirbti. O yra tokių, kurie paima už bet ką, nes nežino, kiek kainuoja dyzelis iki Londono. Buvo atvejis Berlyno forume: važinėjo vyras su vokiškais numeriais, rinko krovinius iš Lietuvos, o paskui paaiškėjo, kad jo furgonas ten... nenoriu meluot, bet kažkas buvo labai neaišku su technine apžiūra. Pigiausia kaina dažnai reiškia, kad kažkas nepaminėta. Labai dažnai.

Ar po Brexit viskas apsunkino ir pabrangino krovinių pervežimą į JK?

Taip, apsunkino. Dar prieš 2020-uosius pakraudavau ir važiuodavau. Dabar reikia muitinės deklaracijų, EORI numerių, prekių aprašymų. Tai laikas, o laikas = pinigai. Jei vežama asmeniniai daiktai, tvarka kita, bet popierių daugiau. Klientai klausia: „o kodėl anksčiau buvo pigiau?“ Atsakymas paprastas – anksčiau nebuvo papildomų muitinės tarpininkų mokesčių. Ir dar terminalai dirba lėčiau. Tai viskas turi įtakos galutinei kainai.

Kokių popierių man reikia, jei vežu asmeninius daiktus į Londoną?

Jeigu emigruoji arba grįžti atgal, dažniausiai reikia pildyti Transfer of Residence formą, kad nereikėtų mokėti muito UK. Vežėjas turi žinoti, kaip tai deklaruoti, nes jei jis tik vairuotojas be patirties, tavo daiktai gali įstrigti muitinėje. Popieriai savaime nekainuoja šimtų, bet jei reikia samdyti atskirą tarpininką Londone, kaip jau minėjau, tai prisideda. Aš, tiesą sakant, ne visada atsimenu visas naujausias formas, nes jos keičiasi, rimtas vežėjas žinos tikrai daugiau.

Ar muito mokestis JK yra įskaičiuotas į vežėjo kainą, ar mokamas atskirai?

Čia baisi painiava. Kai kurie sako „viskas įskaičiuota“, bet turi omeny tik transportavimą. Muitas – tavo reikalas. Buvus situacija prieš dvejus metus: klientas vežėsi įrankius į Braitoną, o pasirodo, kad viršijo vertę ir muitininkai priskaičiavo mokestį. Klientas pyko ant vežėjo, nors tas negalėjo žinoti apie vertinimo problemą. Klausk aiškiai: ar kaina apima tik transportą, ar ir muitines procedūras? Aš paprastai siūlau atskirti šias eilutes, kad nebūtų nemalonių siurprizų.

Kur ieškoti ir kaip nepasiklysti tarp pasiūlymų

Kur geriau ieškoti vežėjo – Faceboook grupėse, per pažįstamą, ar specializuotame portale?

Grupėse yra pigiausia, bet rizikingiausia. Aš pirmus penkerius metus klientų radau per pažįstamus ir pakelės kavines. Dabar viskas skelbimų portaluose. Patikimesni portalai filtruoja vežėjus, rodo atsiliepimus. O grupėse gali rasti ir labai gerą vairuotoją, ir aferistą. Pažįstamas gali rekomenduoti, bet ar tas žmogus dar dirba? Kartais rekomendacija penkerių metų senumo jau nebeaktuali. Tokia smulkmena, bet svarbi. Aš turbūt rinkčiausi derinti – pažiūrėk grupėse, bet palygink su rimtesniais sąrašais.

Kaip suprasti, ar vežėjas dirba legaliai, ar tiesiog pasiėmė furgoną iš brolio?

Paklausk licencijos numerio ir CMR draudimo. Jei pradeda vengti atsakymo, tai jau signalas. Turi būti transporto licencija, jei veža už atlygį. Yra vežėjai, kurie pargabena vieną kitą krovinį be viso to, bet jei daiktai verti daugiau negu tūkstantis eurų, nesiūlau rizikuoti. Buvo, kad klientas klausė mano numerio, o aš piktas (ne pykau, tiesiog buvau pavargęs) pasakiau – va, sėsk, suvesk į paiešką. Rimtas vežėjas duos viską pats, dar prieš paklausiant.

Ar brokeris yra blogai, jei jis suranda mažesnę kainą negu vežėjas tiesiogiai?

Brokeris neblogai, jei sąžiningas. Jis gauna antkainį, bet turi prieigą prie daug vežėjų. Suranda pigų, prideda dešimt procentų, ir tau vis viena išeina pigiau, nes pats niekada nerasi to vairuotojo. Bet yra šmarų – kai brokeris pasiima avansą ir dingsta. Aš dirbti per vidurinįjį žmogų mėgstu tik tada, kai žinau, kad jis atsakingas. Pigiausia kaina vežėjo be brokerio nebūtinai geriausia, nes nepripažins, radęs pats, kad nepataipėi kur nors kitur.

Kas bus, jei mano daiktai užims daugiau vietos, negu buvome sutarę telefonu?

Tada prasideda derybos (o tiksliau – barniai) ant laiptų. Štai kodėl aš visada prašau nuotraukų prieš kainą. Buvo Vilniuje: klientas pasakė „du kambariai“, o ten dar buvo sandėliukas rūsy, pilnas knygų. Knygos – pragariškai sunkios. Furgonas buvo per mažas. Teko rinktis: palikti, ar mokėti dvigubai ir siųsti antrą mašiną. Klientas pyko, bet pats nepasakė. Laisvai prisipažinsiu, kad kartais ir pats ne taip įvertinu. Dėl to visada geriau pasakyt per daug negu per mažai.

Ar vežėjas padės man išnešti daiktus iš buto, ar tik atidarys duris ir sėdės?

Tai priklauso nuo to, ką sutarėte. Realybė: jei mokėjai tik už pervežimą, vairuotojas dažniausiai vairuoja. Daugelis vežėjų, su kuriais dirbau, padės, jei matai, kad esi vienas, bet tai nepareigoja. Jei reikia dviejų nešikų, liftas neveikia, penktas aukštas – užsakyk nešimo paslaugą. Buvo, kad vairuotojas pats sulankstė kilimėlius ir padėjo, nes buvo geras žmogus. Kitas tiesiog atsisėdo ir rūkė. Klausk konkrečiai: ar į kainą įeina pakrovimas ir iškrovimas? Būna visko.

Kokia yra reali kaina už kubinį metrą į Londoną šiais metais?

Maždaug nuo aštuonių dešimčių iki šimto trisdešimties eurų už kubinį metrą, priklausomai nuo sezono. Žiemą, po Naujųjų, pigiau. Vasarą brangiau. Jei vežama mažais kiekiais, tarkim du–trys kubai, gali atsieiti brangiau proporcingai, nes furgonas vis tiek važiuoja. Tada geriau rinktis dalinį krovinį. Šiaip girdėjau, kad kai kurie skaičiuoja ne kubus, o kilogramus, bet krovinių pervežime į JK dažniausiai dominantis matas yra tūris. Furgone greičiau baigiasi vieta negu leistina masė. Tai nepataikyk į klaidą.

Kai furgone jau važiuoja – ko tikėtis

Kiek laiko realiai trunka transportas iš Kauno į Bristolį, ir ar vežėjas tikrai pasakys teisybę?

Fiziškai – maždaug trisdešimt valandų važiavimo, du–trys muitinės formalumai. Tai realiai šešios–aštuonios dienos. Jei sako „per dvi dienas“, meluoja, nebent turi privatų tunelį po Lamanšu. Dažnai klientai netiki, kad tiek ilgai. Aš suprantu, norisi greičiau. Bet furgonas nerūksta kaip raketa. Jei dar pasiima krovinius pakeliui, prisideda. Mano patarimas: klausk ne „kiek valandų važiuos“, o „kada pakraus ir kada planuoja iškrauti“. Tada aiškiau.

Ar prieš Kalėdas ir vasarą pervežimai į JK tikrai pabrangsta?

Taip, ir ne tik dėl paklausos. Prieš Kalėdas daugelis lietuvių vežėjų nori būti namie, ne Londone. Tie, kurie važiuoja, ima daugiau. Vasarą brangsta, nes emigracijos sezonas. Buvau pats dirbęs Gruodį, kai visi skambino paskutinę savaitę: „nuvežkit iki Naujųjų!“ Kaina dvigubėdavo. Ir dar: jei šventinis savaitgalis UK, terminalai nedirba, tai daiktai laikomi sandėlyje. Nebūtinai pats vežėjas ima už tai, bet kažkas sumoka. Dažniausiai – tu. Todėl planuok iš anksto.

Ką reiškia „durų iki durų" paslauga ir ar ji tikrai egzistuoja?

Žodžiai gražūs, praktika – kitokia. „Durų iki durų" turi reikšti: pasiėmiau iš tavo buto, atvežiau į naują butą Londone. Bet jei tavo gatvė siaura, ar dvidešimtas aukštas be lifto, vairuotojas nevilkės. Jis turi furgoną, ne keltuvą. Pigiausia kaina dažnai ateina su sąlyga: tik terminalas. Aš siūlau aiškiai nurodyti adresus ir paklausti: „Ar galėsite sustoti prie pat namo?" Anglijoje daug gatvių siaurų, didesni furgonai neįvažiuoja. Būna, kad paskui reikalingas mažesnis automobilis pervežimui. Tai du etapai.

Ar galiu pasitikrinti, ar mano krovinys draustas, kai važiuoja į Birminghamą?

Turi teisę paprašyti CMR draudimo kopijos. Rimtas vežėjas jį turi, bet yra draudimo suma. Jei daiktai verti daugiau, reikia papildomo draudimo. Ne visi tai supranta. Buvo, kad vežiau senienas, o vertė buvo didžiulė sentimentinė. CMR nepadengia sentimentinės vertės, tik rinkos. Tai jei veži kolekcionuojamus daiktus, papildomas draudimas būtinas. Paprastai vežėjas draudžia standartą, bet jei brangu – paklausk. Geriau permokėti dešimt eurų negi po to verkti, kad kaina buvo pigiausia, o daiktas – bevertis.

Ar vežėjo, kuris veža iš Latvijos ar Lenkijos, kaina skiriasi nuo lietuviško?

Kartais taip, dėl to, kad jiems maršrutas gali būti idealus arba ne. Lenkai dažnai turi mažesnes sąnaudas. Latvijos vežėjai į UK dažnai važiuoja pro Lietuvą, tai gali pasiimti tavo krovinį pakelyje. Kaina panaši, kartais mažesnė, bet komunikacija sudėtingesnė. Buvo atvejis, kai latvis pasiėmė krovinį Vilniuje, o paskui rašė transliteracija – viskas praėjo gerai, bet nervų kainavo. Svarbu, kad vežėjas žinotų, kaip tvarkyti muitinę, ne tik vairuotų. Kaina svarbi, bet ne vienintelė.

Kada verta rinktis pilną furgoną, o kada užtenka dalinio, tarkim kelių kubų?

Pilnas furgonas – kai perveži butą arba žinai, kad turtų daug. Jei yra daugiau negu penkiolika kubų, rinkis pilną. Mažiau – dalinis. Kartais žmonės perka pilną dėl dviejų sofų, nes bijo, kad svetimi daiktai sugadins. Suprantu, bet daug brangiau. Buvo situacija, kai šeima iš Panevėžio vežėsi du baldus ir nusprendė pirkti pilną. Aš pasiūliau taupyti, jie nepatikėjo. Po metų rašė – reikėjo klausyti. Ne visada didis furgonas yra gudrybė, kai ieškai vežėjo į JK geriausia kaina.

Kas gali supelyt – apie tai niekas nedrįsta rašyti

Ar buvote situacijų, kai vežėjas paprasčiausiai neatvažiavo ir dingo su avansu?

Taip, ir ne kartą. Ypač kai imama Revolut ar kriptovaliutomis. Buvo vaikinas, prisistatė kaip didelės įmonės vairuotojas, surinko avansus iš trijų klientų ir neatvažiavo niekam. Ką daryti? Imk avansą per banko sąskaitą. Paklausk įmonės kodo, patikrink internete. Jei kaina per gera, kad būtų tiesa, taip ir yra. Nesakau, kad visi pigūs vežėjai – sukčiai. Sakau, kad sukčiai dažniausiai žada geriausia kaina. Skamba panašiai, bet skirtumas milžiniškas. Atsargiai visada.

Ką daryti, jei krovinys atvažiavo sulaužytas – ar čia mano kaltė, kad blogai supakavau?

Čia tuščia vieta, kur abi pusės viena kitą kaltina. Jei pakuotė tragiška, vežėjas teisus. Bet jei daiktai guli be apkaustymo, tai vežėjo kaltė. Pavyzdžiui, veidrodis, apkrautas sofa – blogai, sofa sveika. Aiškiai vežėjo klaida dėl išdėstymo. Bet jei tu neapvilkei indaujos į antrą sluoksnį – tavo. Rinkis vežėją, kuris fotografuoja krovinius pakrautame furgone. Toks mažas dalykas, bet išsisprendžia daug ginčų. Nepripažinsiu, kad visada taip daroma. Ne. Bet verta prašyti.

Kodėl kartais vežėjas savaitę klaidžioja po Europą, o mano daiktai stovi kažkur netoli Klaipėdos?

Taip atsitinka, kai surenka per daug užsakymų iš skirtingų portalų. Tu moki už tiesioginį pervežimą į Manchesterį, o daiktai laukia Kauno terminalo. Buvau piktas pažiūrėjęs, kaip vienas „gudrus“ vežėjas tris savaites važinėjo su mano pažįstamo kroviniu po Lietuvą. Galiausiai atsirado po mėnesio. Taisyklė: jei sako, kad pristatys per dvi dienas, o neturi pilno krovinio – klausk, ar važiuos tiesiai, ar bus persikraustymas. Kitu atveju geriausia kaina virsta blogiausiu galvos skausmu. Ir nemaloniu.

Ar tai tiesa, kad geriausia kaina gaunama, kai vežėjas grįžta tuščias?

Teoriškai taip, praktikoje – ne visada. Tuščias grįžimas vadinamas „backload". Vežėjas jau uždirbo į priekį ir gali pasiimti tavo krovinį už pusę kainos. Bet problema: jis pasiima tris tokius „pigius" krovinius ir tavųjų atideda. Kartais siūlydavau klientams: jei neskubu, palaukite. Bet jei skubate dėl darbo pradžios Londone, ne taupykite ant šito. Buvo vasara, kai visi grįžo tušti... na, ne visi, žinoma, bet keli. Tada kainos krito. Laukite rugsėjo. Tik nepainiok su skrydžių bilietais – čia kiek kitokia logika, bet principas panašus.

Ar galiu sutaupyti, jei sutinku, kad mano daiktai maišysis su kito kliento kroviniais tame pačiame furgone?

Taip, tai vadinama daliniu kroviniu arba groupage. Moki už vietą, o ne už visą furgoną. Dažnai taip veždavau į Birminghamą. Daiktai turi būti gerai pažymėti, nes furgone yra svetimi daiktai. Kartais kyla konfliktų, jei vienas klientų pasako „trys dėžės", o atneša šešias. Tada visi kenčia. Bet kaina nukrenta trečdaliu. Jei vertingi daiktai – geriau ne. Jei ten seni rūbai, knygos – kodėl ne. Tik nepamiršk pasirašyt aktų dėl kiekio. Vienas popierius, bet saugo nuo barnių.

Kaip elgtis, jei JK muitininkai nusprendžia tikrinti furgoną – ar aš moku už prastovą?

Deja, taip. Jei detalus patikrinimas, furgonas stovi. Stovėjimas kainuoja. Kai kurie vežėjai įtraukia kelias valandas į kainą, bet jei tikrinimas trunka pusdienį ar net ilgiau, papildomos išlaidos krenta ant tavo pečių arba vežėjas prašo papildomo mokesčio. Aš pats maniau anksčiau, kad tai visada vežėjo rizika, bet pasirodo – krovinio savininkas moka, jei jo turinys sukėlė įtarimą. Nebent vežėjas suklybo deklaruodamas. Tai vėlgi – popieriai turi būti tvarkingi. Kitu atveju ta geriausia kaina gali staiga užaugti porą šimtų eurų be jokio įspėjimo.

Išvada

Ieškant vežėjo krovinams į JK, kaina yra svarbi, bet ne vienintelė. Per dvidešimt metų supratau, kad patikimumas, aiškūs žodžiai ir žmogus, kuris atsako telefonu net po pakrautojo, verti daugiau negu dviejų šimtų eurų sutaupymas. Rinkitės saugiau, klauskite apie draudimą, popierius ir tikrąjį pristatymo laiką. Tada tas pervežimas, ieškau vežėjo krovinių pervežimui į JK geriausia kaina, baigsis ne ašarom, o ramiu daiktų išpakuojimu naujame būste.