Ieškau patikimo partnerio krovinių pervežimui į Angliją dabar – štai ką verta žinoti prieš renkantis

Prisipažinsiu, kai pats pradėjau dirbti tarptautinių perkraustymų srityje prieš gerą dvidešimt keturis metus, į Angliją važiuodavom be jokių vizų, be tokių muitinių kaip dabar. Kartais pasiilgstu tų laikų, nors... na, ne apie tai dabar. Faktas tas, kad ieškau patikimo partnerio krovinių pervežimui į Angliją dabar – štai tokią frazę dažnai girdžiu iš klientų. Ir suprantu, nes po Brexit viskas pasikeitė. Rinktis reikia atidžiau. Kartais net aš pats nustembu, ką sugeba prikrėsti kai kurios naujos įmonės. Jei jums skubiai reikia pervežimo į Jungtinę Karalystę, pasidalinsiu tuo, ką matau iš vidaus.

Pradžiai – apie kainas ir kaip neišsirinkti blogo vežėjo

Kiek maždaug kainuoja krovinio pervežimas į Angliją dabar?

Nu čia kaip su dantų gydymu – priklauso nuo daugybės dalykų. Jei vežate dviejų kambarių buto daiktus iš Vilniaus į Londoną, tai dabar vidutiniškai svyruoja nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų, nors kartais, jei labai skubu, gali šokti ir virš tūkstančio. Kaina keičiasi pagal mėnesį – rugsėjis ir vasaris būna įtempti, nes visi nori tuo pačiu metu. Aš šį mėnesį mačiau pasiūlymą už 350 eurų, bet ten mašina buvo kokia 1998-ųjų. Pigiau ne visada verta. Skaičiuokite realiai.

Kodėl vieni siūlo 800, kiti 1800 eurų už tą patį reisą?

Aš irgi kartais pats nesuprantu tų skirtumų. Kartais 1800 reiškia, kad įmonė turi savo parką, vairuotojus su algomis, draudimus, o 800 gali reikšti, kad kažkas pasiūlė savo mikroautobusą tarp kitų darbų. Būna, kad brangiau prašo ne todėl, kad geresni, o todėl, kad turi mažiau mašinų. Kita vertus, mačiau atvejų, kai už 800 padarė geriau nei už 1500. Čia kaip lažybos. Patikrinkite, ar įmonė apskritai turi licenciją – tai svarbiau nei kaina.

Ar tikrai brangiau reiškia geriau?

Ne. Tiesiog ne. Buvo toks atvejis prieš dvejus metus – klientas sumokėjo virš dviejų tūkstančių už pervežimą į Birmingemą. Mašina sugedo kelyje, o įmonė neturėjo atsarginio plano. Vairuotojas savaitę gyveno kabinoje netoli Peterboro. Jei brangiau, tai gal tiesiog jie turi didesnes sąnaudas arba mažiau konkurencingą tvarkaraštį. Vertinkite ne pinigus, o tai, kaip atsako į telefono skambutį šeštadienio vakarą. Nors, tiesa, šeštadienį geriau ir neskambinkit.

Kaip suprasti, kad su partneriu nebus problemų?

Žiūrėkite į smulkmenas. Ar jie atsiunčia sutartį greitai? Ar CMR blanką paruošia prieš pakraunant, o ne po to? Aš asmeniškai jaučiu pagrįstą nerimą, kai įmonė sako "o, dokumentus sutvarkysim pakeliui". Ne, neištvarkys. Dar vienas dalykas – paklauskite, kurioje aikštelėje jie kaupia kontaktus. Jei negali pasakyti bent pusiau tikslaus adreso... na, tikėkitės, kad jų "ofisas" yra kas antras prekybos centras. Patikimumas matosi iš atvirumo, ypač tarptautinių pervežimų srityje.

Ar verta rinktis tą, kas gali išvykti rytoj?

Hmm... čia rizikinga. Jei jums diktuoja laikas – tarkim, būstas iškraipomas penktadienį – tada neturite pasirinkimo. Bet aš mačiau, kaip "rytoj galintys" paėmė krovinį, supylė į mašiną ir dingo dviem savaitėms. Greičiausiai ieškojo kito krovinio grįžimui. Tai vadinama konsolidacija, bet daroma chaotiškai – katastrofa. Geriau palaukti tris dienas ir turėti aiškų grafiką. Nors, prisipažinsiu, kartais pats rekomenduoju skubius variantus, jei pažįstu vairuotoją asmeniškai.

Kelyje ir aikštelėje – kas vyksta realybėje

Kiek laiko važiuoja sunkvežimis iš Lietuvos į Londoną?

Teoriškai – tris dienas. Praktiškai – keturias, o kartais penkias. Važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada į uostą arba Eurotunelį. Lamanše gali stovėti pusdienį, kartais ilgiau. Vairuotojas privalo ilsėtis pagal takhografą – reikalauju to ir pats. Buvo atvejis, kai vaikinas bandė nuvažiuoti per dvi dienas. Prisnūdo prie Birmingham žiedinio. Visiems pasisekė. Po to aš tokio į mastą nebeėmiau.

Kas būna, jei vairuotojas užstringa prie Lamanšo?

Tada jūs tiesiog laukiate. Aš negaliu apsakyti, kiek kartų klientai skambina panikoje: "o kur mano daiktai? jau turėjo būti Londone!" Na, neprivalo. Tunnelis stringa dėl gedimų, per daug mašinų, arba blogo oro. Vairuotojas sėdi eilėje. Ką jis gali padaryti? Nieko. O jei jūsų pervežimo į Angliją partneris tada išjungia telefoną – raudona vėliava. Geras vežėjas pats paskambina ir pasako: "Stoviu, eilė, atleiskit." Paprasta.

Ar mano daigtai saugūs kabinoje, jei vairuotojas nakvoja?

Daiktai turėtų būti ne kabinoj, o kėbule. Jei vežate perkraustymą – baldai, dėžės – jie fotografuojami, užplombuojami. Kabinoje vairuotojas turi savo reikalų. Nors būna... prisipažinsiu, kartais mažiau patyrę vairuotojai palieka krovinių skyrių neužrakintą degalinėj. Buvo, kad pavogė dviratį tuščioj aikštelėj. Didysis krovinys liko, o dviratis dingo. Tai jei vežate kažką vertingo – dviratį, kompiuterį – geriau paminėkite, kad tai įrašytų kaip prioritetinę saugomą dalį atskirai nuo kitų daigtų.

Ką daryti, jei vėluoja pristatymas?

Pirmiausia – nepuolkit į isteriją. Skambinkite tam pačiam žmogui, su kuriuo derėjotės. Jei jis sako "aš pats nežinau" – blogai. Normalu vėluoti 3-6 valandas dėl kamščių. Buvę ir 2 dienas. Kartais vairuotojas pavėluoja, nes prieš tai buvęs klientas vėlavo iškrautis. Čia grandinė. Bet jei vėluoja parą ir niekas neatsako – rašykite oficialų laišką. Nežinau, ar tai padės, bet dokumentuokite. Aš pats ne teisininkas, bet kuo daugiau įrašų, tuo geriau partneriui prisiminti, kad jus reikia gerbti.

Ar galiu pats važiuoti drauge su kroviniu?

Ne, negalite. Nebent vežate tik siuntą ir vairuotojas sutinka neoficialiai, bet aš to nerekomenduoju. Sunkvežimyje yra viena sėdynė šalia, bet ji skirta antram vairuotojui, o ne jums. Be to, draudimas ne visada dengia keleivius. Mačiau atvejį, kai klientas įkalbinėjo vairuotoją. Važiavo abu. Niekam nepatiko – nei vairuotojui, nei klientui, nes sėdėjo ant lagaminų 12 valandų. Dar ir siena nuo kabinos silpnai izoliuota. Triukšminga. Karšta. Neverskite to daryti, net jei jums atrodo, kad taip bus "patikimiau". Patikimumas – ne fizinis stebėjimas procese.

Dokumentai – po Brexit tapo kitaip nei seniau

Ar dabar dar reikia muitinės dokumentų į Angliją?

Taip. Ir tai pagrindinis skirtumas nuo senų laikų. Anglija dabar trečioji šalis, nors ir šalia. Jūsų krovinys turi turėti eksporto deklaraciją iš ES pusės ir importo deklaraciją JK pusėje. Jei pervežate asmeninius daiktus perkeliant gyvenimą, reikia ToR1 formos. Aš irgi pirmus metus po Brexit klausdavau kolegų: "ar tikrai?" Taip. Jei jūsų partneris sako "nieko nereikia", bėkit. Greičiausiai jis rizikuoja jūsų daiktais ant sienos. Ir sienos dabar tikros.

CMR – kas tai ir ar tikrai reikia?

CMR tai tarptautinis krovinio važtaraštis. Jis būtinas kiekvienam tarptautiniam pervežimui, įskaitant ir į Angliją. Ten surašoma kas vežama, kiek vietų, kokia masė, kas siuntėjas, kas gavėjas. Jei be CMR – neturite įrodymo, kad perdavėte daiktus. Aš mačiau, kaip vežėjas sakė "ai, CMR, čia formalumas". Neformalumas. Be jo jūsų draudimas gali atsisakyti mokėti. Atsiminkite: CMR pasirašote du kartus – pakraunant ir iškraunant. Jei antras parašas dingsta, problemų bus ne dėl manęs.

Kaip su mokesčiais, jei vežu asmeninius daiktus?

Čia svarbu. Jei keliatės į Angliją, galite importuoti be mokėsčių, jei turite ToR1 patvirtinimą ir daiktai naudoti pusę metų. Bet čia aš jau ne 100 proc. tikras dėl niuansų, nes įstatymai keičiasi. (Atsiprašau, anksčiau sakiau ToR1, bet kai kuriais atvejais reikia ir papildomų įrodymų). Geriausia pasitarti su brokeriu. O jei vežate dovaną tetai – čia jau kita istorija, gali tekti mokėti. Patikimas partneris turėtų bent jau įspėti.

Ar man reikia draudimo, ar įmonė turi savo?

Įmonė privalo turėti vežėjo atsakomybės draudimą. Tai ne pasirinkimas, o įpareigojimas. Tačiau limitai kartais juokingi – pavyzdžiui, 10 000 eurų kroviniui. Jei vežate visą butą, to gali neužtekti. Tada galite draustis papildomai. Aš patarčiau tai daryti brangesnėms siuntoms. Buvo atvejis, kai sugedo šaldytuvas mašinoje ir elektronika sušlapo. Draudimas padengė tik dalį. Klientas spėjo papildomai apsidraudęs. Žinokit, ta papildoma 50 eurų gali išgelbėti tūkstančius.

Kas bus, jei muitinėje kils klausimų dėl krovinio aprašymo?

Tada stovite. Ir ne tik jūs – stovi vairuotojas, mašina, o degalai eikvojasi. Muitininkai gali paprašyti atidaryti. Kartais jie painioja "ūkio reikmenis" su "komerciniu kroviniu". Buvęs atvejis, kai klientas vežė savo baldų gamybos įrankius. Muitininkas nutarė, kad jis ketina prekiauti. Prireikė valandų aiškinimosi. Geras pervežimo į Angliją partneris turi žinoti, kaip aprašyti daiktus – ne per daug, ne per mažai. "Asmeninių daiktų perkraustymas" – geriausias apibūdinimas. Neįrašinėkit "įvairių metalų" sąrašo.

Apie pakuotę, pakrovimą ir tas smulkias bėdas

Ar galiu pats padėti krautis, jei mašina jau atvažiavo?

Žinoma, ir netgi verta. Vairuotojai vieni dirba, tačiau dauguma vertina pagalbą, jei tai saugu. Yra taisyklė: jei krovinys nesužalotas pakraunant, jis dokumentuojamas. Jei pastebite, kad dėžė truputį suplyšusi, parodykite iš karto. O dėl pagalbos – tik nepradėkit šokinėti ant mašinos rampos be batų. Mačiau, kaip klientas, bandydamas padėti, nusitryno kelio sąnarį. Vairuotojas tada panikavo. Buhalterija velniškai keistai žiūri į incidentus, kai klientas yra krovimo vietoje. Padėkite, bet atsargiai ir be heroizmų.

Kaip išvengti, kad daiktai nesudaužytų kelyje?

Pakuotė. Pakuotė. Ir dar kartą pakuotė. Jūs galite išsirinkti patį geriausią vežėją pasaulyje, bet jei stiklinį šviestuvą įvyniosite į tapetą – jis įskils. Aš asmeniškai reikalauju, kad klientai naudotų dvigubas gofruotas dėžes. Būna, kad žmonės sako "o, čia tik keli kilometrai bus". Ne, bus 2000 kilometrų per nelygius kelius. Pra... (na, nuryjau seilių) mano kolega karta vežė porcelianą be burbulo plėvelės. Rezultatas? Gavome dėžę su keramikiniu puzzle. Nesudaužysite to, kas gerai supakuota, ir tai faktas.

Ar turiu kroviniui ruošti paletes?

Ne visada. Baldai ant kojų turi būti apvynioti ir tiek. Dėžės geriau ant palečių, nes vairuotojas jas arba tempia vežimėliu. Euro paletė – 1,2x0,8 metro – standartas. Bet Anglijoje kai kurie sandėliai naudoja skirtingo dydžio paletes. Kartą vežėm netoli Lidsos (ar kaip ten jo... šiaurės Anglijoj kažkur) – jie turėjo tik savo techniką ir mūsų netilpo. Teko perkrauti. Stenkitės pasitikslinti iškrovimo vietos galimybes prieš rinkdamiesi partnerį.

Koks turėtų būti tikslus adresas, kad vairuotojas nenuklystų?

Su pašto indeksu. Anglijoje indeksas yra viskas. Gali būti dvi gatvės tokiu pačiu pavadinimu, bet indeksai skirtingi. Aš prašau: "Siųskite ne Google nuorodą, o pilną adresą su postcode." Būna, kad Maps veda per apylankas, kuriomis sunkvežimiui draudžiama važiuoti. Ypač Londone. Kartą vairuotojas atsidūrė siauroj gatvelėj Soho. Atbulas 800 metrų. Veidrodis atsilupęs. Taip, adresas turi būti milimetro tikslumu, ypač ieškant patikimo krovinių pervežimo į Angliją dabar.

Kaip iškrovimas vyksta, jei aš negaliu toje vietoje būti?

Tada reikia pasikliauti gavėju arba samdyti vietinį asistentą. Vairuotojai neturi teisės įeiti į būstą be jūsų. Jie iškrauna iki slenksčio. Jei reikia įnešti, tai papildoma paslauga, apie kurią tartis iš anksto. Buvęs atvejis, kai gavėjas buvo ligoninėje. Teko organizuoti rakto paėmimą per kaimyną. Kaimynas gėrė arbatą tris valandas nepasirodydamas. Vairuotojas prarado pusę dienos. Tai jei negalėsite būti – pasirūpinkite atsarginiu variantu. Ir nepamirškite parašo ant CMR – be jo paskui painu įrodyti pristatymą.

Tiesiai šviesiai – kas rinkoje yra blogai ir kaip to išvengti

Kodėl kai kurios įmonės neatsako į užklausas po pietų?

Aš nežinau. Gal jie miega? Ne, rimtai – mažose įmonėse vienas žmogus dirba nuo ryto iki vakaro, ir dar vairuoja. Po pietų jis gali būti kelyje. Didelėse – gal biurokratija. Bet yra ir tamsesnė versija: jie turi tiek darbo, kad nauji klientai nebeįdomūs. Aš tai vadinu "per sotūs ir per tingūs". Jei neatsako per 4-6 valandas, pagalvokite, kaip atsakys, kai krovinys dings ties Olandijos siena. Aš stengiuosi atsakyti vakarais, nors žmona piktai žiūri.

Ar tikrai visi vežėjai turi licencijas?

Ne. Nors privalo. Yra toks reiškinys – "pilkieji" pervežimai. Ponas turi transporterį, ant kurio prikabina priekabą ir važinėja "pas draugus". Jis neturi JK ar ES licencijos, neturi CMR draudimo. Kai pagaus muitinė ar policija – problemos. Daiktai gali būti konfiskuoti. Jūs, klientas, liksite be baldų ir be pinigų. Kaip atpažinti? Jei kaina absurdžiai maža, jei nenori rašytos sutarties, jei prašo mokėti tik grynaisiais iš anksto – nežinau, dar aiškiau ir nesakysiu. Tai nesąžininga konkurencija ir pavojus. Taip, svarbu tai žinoti.

Kaip atpažinti, kad man tiesiog meluoja dėl termino?

Per daug saldžiai skamba. "Rytoj 8 valandą tiksliai!" – taip nebūna. Kelias per Europą yra gyvas organizmas. Vairuotojai pavargsta, genda technika, stringa keltai. Tikslias minutes gali pasakyti tik apie iškrovimą atsiskaitydamas restorane. Kai jums žada "tiksliai trečiadienį 14:00", bet dar neatvažiavo pakrauti – jie meluoja arba yra naivūs. Niekas išmanantis šį darbą nežada tikslaus laiko, tik dieną arba dviejų dienų langą. Jei girdite absoliutumą – nepatikimas partneris, taškas. Nepirkite pasakos.

Kokia yra didžiausia klaida, kurią daro ieškantieji pervežimo dabar?

Skuba. Natūralu, kai keičiate butą arba reikia ištuštinti sandėlį per savaitę. Bet skubindamiesi žmonės pamiršta pasitikrinti įmonę, nepaklausia apie draudimą, pasirašo neaiškius popierius. Aš seniai sau galvoju – kad tą patį, ką dabar rašau, galėčiau sušvilpti kiekvienam klientui prieš užsakymą. Didžiausia klaida – priimti pirmą pasiūlymą be paklausimų. Net jei draugas sakė, kad ten gerai. Draugas vežė prieš trejus metus. Per tą laiką įmonė galėjo parduoti mašinas ir tapti brokeriu. Taip, pasiteiraukite. Taip, pagooglinkit.

Po 20 metų šioje srityje – ką patartum paskutinį kartą?

Pasitikėkite ne žodžiu, o tuo, kaip elgiamasi, kai kyla problema. Kiekvienas gali gražiai kalbėti telefonu. Bet kai vairuotojas praranda raktus nuo krovinio skyriaus arba kai muitinė atidaro dėžę – štai tada pamatote tikrąjį veidą. Geri vežėjai paskambina pirmi, siūlo sprendimą, nebando kaltinti jūsų. Blogi – pradingsta. Aš pats per savo karjerą padariau klaidų, kartais vėlavau, bet stengiausi visada būti pasiekiamas. Ieškau patikimo partnerio krovinių pervežimui į Angliją dabar – štai kai jūs rasite tą, kuris nebėga nuo bėdos, laikykite jo numerio kaip auksą.

Išvada

Tikriausiai galėjau parašyti trumpiau. Aš dažnai taip – pradedu pasakoti ir nepamatau, kad jau per ilgai. Bet jūs ieškote patikimo partnerio krovinių pervežimui į Angliją dabar, tai suprantu, kad kiekviena detalė svarbi. Nepirkite pigiausio pasiūlymo nepaklausę. Nepasitikėkite vien gražiu puslapiu. Pasitikrinkite. Paklauskite klausimų, net jei jie atrodo kvaili. Kitaip tariant – rinkitės taip, lyg patys po to važiuotumėt tuo keliu kartu su savo daiktais. Aš taip darau jau dvidešimt ketvirti metai.