Greiti pristatymo terminai į Angliją mikroautobusais klientams

Na, jei jau klausiat – aš šioje perkraustymų ir tarptautinių pervežimų veikloje sukuosi jau kažkur virš dvidešimt ketverių metų. Per tiek laiko nemačiau tikrai visko, bet daug ko – taip. Dabar dažnai skambinėja klientai ir klausia, kaip greitai galima daiktus nuvežti į Angliją mikroautobusu. Visi nori, kad vakar. Suprantu – pats gyvenime kartais noriu visko dabar pat. Bet realybė yra tokia, kad greiti pristatymo terminai į Angliją mikroautobusais galimi, tik reikia suprasti, kaip tai veikia. Čia ne paštas ir ne express kurjeris prie durų per dvidešimt keturias valandas. Tai yra kiek kitoks procesas, kur svarbi logistika, pasiruošimas ir kartais – paprasta sėkmė pakeliui. Bet jei viskas suplanuota tvarkingai, daiktai tikrai gali būti Anglijoje per kelias dienas, tiesiai nuo jūsų slenksčio iki naujų durų.

Laikas ir maršrutai

Kiek dienų realiai važiuoja daiktai į Angliją mikroautobusu?

Na, žiūrėk. Jei kalbam apie tiesioginį privatų pervežimą iš Lietuvos teritorijos – dažniausiai tai trunka nuo dviejų iki trijų dienų iki Londono apylinkių. Viena diena sugenda pakeliui per Lenkiją ir Vokietiją, kita – keltas ir jau pati Anglija. Kartais pasitaiko, kad pervežimas mikroautobusiuku užtrunka ir keturias, jei klientas gyvena kur nors Škotijos pasienyje arba Velse. Nėra čia jokios magijos – tiesiog kilometrų daug, o vairuotojas privalo pailsėti. Aš dažnai sakau klientams: skaičiuokit tris dienas, o jei bus greičiau – džiaugsitės kaip vaikai Kalėdų rytą.

Ar tikrai galima spėti per dvi dienas?

Teoriškai – taip, praktiškai – reikia stebuklo. Buvo vienas atvejis prieš kokių penkerius metus, kai vežėm iš Kauno į Birmingemą ir viskas susidėliojo taip tobulai, kad pervežimas truko lygiai keturiasdešimt septynias valandas. Bet tada vairuotojas važiavo beveik be sustojimo, o aš pats po to savaitejau dėl jo sveikatos. Dabar tokių dalykų nebeatkartojam – taisyklės griežtesnės, o ir žmogus svarbiau už krovinį. Jeigu jums žada per dvi dienas garantuotai, greičiausiai meluoja arba nežino, ką šneka. Realiai mikroautobusiukas į Angliją per dvi dienas – tik išskirtiniais atvejais.

O jei aš ne Londone, o kur nors šiaurėje, tai kiek ilgiau?

Anglija nėra taip jau maža, kaip kai kurie iš Lietuvos įsivaizduoja. Buvęs klainas (taip, klainas, ne klientas – atleiskit, nervai, jau vakaras) man kartą pasakė: „Manchester – tai dar Londonas, tiesa?“ Ne, draugeli, tai porą šimtų kilometrų į šiaurę. Reiškia papildoma diena, kartais pusantros. Jei važiuojam į Jorkšyrą arba Niukaslo link, trasos ilgesnės, kamščiai prie M1 ir M6 rimtesni. Mikroautobusas, aišku, manevringesnis už fūrą, bet kelio nepatrumpina. Skaičiuokit dvylika–astuoniolika valandų virš Londono laiko.

Koks gi greičiausias maršrutas?

Daugelis važiuoja per Calais–Dover keltą. Man asmeniškai tas maršrutas artimiausias – jau įpratęs. Nuo Lietuvos iki Calais koks tūkstantis devyni šimtai kilometrų, plius keltas pusantros valandos, ir jau Anglijoje. Būna variantų per Dunkirką arba Eurotunelį, bet tunelis brangesnis, o mikroautobusui skirtumo didelio nedaro. Kartais kai vėjas stiprus, keltai vėluoja – tada viskas sutrumpėja (arba pailgėja, priklauso kaip pažiūrėsi). Aš paprastai renkuosi keltą – ramiau, gali pavalgyt, o ir vairuotojas pailsi nuo vairo.

Ar sekmadienį galima krautis arba iškrautis?

Čia toks nepatogus klausimas, nes... na, galima, bet kam to reikia? Sekmadieniais dauguma žmonių švenčia arba miega, o verslininkai nedirba. Jeigu jūs priimdavimo taške gyvenate patys ir pasiruošę – vairuotojas atvažiuos. Bet jei tai ofisas arba daugiabutis su kaimynais – teks palaukti iki pirmadienio. Pats mikroautobusas gali važiuot septynias dienas per savaitę, bet pristatymo terminai į Angliją dažnai priklauso nuo to, ar duris atvers gyvas žmogus kitoj pusėj.

Ką reiškia „express pristatymas mikroautobusu“?

Tai reiškia tiesioginį pervežimą be persikrovimų sandėliuose. Jūsų daiktai užkraunami į vieną mikroautobusą ir iki pat Anglijos jie ten guli kaip kūdikis vežimėlyje – niekas nejudina, neperkrauna. Tai ir yra ta greičio paslaptis. Kai siunčiat per standartinę siuntų tarnybą, krovinys keliauja iš centro į centrą, išrūšiuojamas. O čia – kelias tiesiai. Tiesa, express nereiškia, kad važiuosim du šimtus kilometrų per valandą – taip negalima. Greitis čia logistinis, o ne fizinis.

Kas lemia greitį ir ar visada viskas pagal planą?

Kas dažniausiai užlaiko pervežimą?

Eilinį kartą – ne kelias, o žmonės. Klientai, kurie sako „viskas jau supakuota“, o paskui randam keturis niekaip neįsitampančius lagaminus ir stiklinę vitriną be apsaugos. Buvo toks atvejis Vilniuje – atvažiuojam mikroautobusu, o šeimininkas dar tik belaiko rankšluosčius. Užsilaikėm valandą, paskui praradom keltą, paskui – pusdienį Anglijoj. Realybė tokia, kad geri pristatymo terminai į Angliją mikroautobusais galimi tik tada, kai klientas taip pat padeda, o ne tik stebi iš šono.

Ar orai žiemoj labai gadina planus?

Šiaip mikroautobusas nėra toks jautrus sningui kaip fūrų kolona, bet žiema vis tiek įneša savo korekcijų. Ypač jei vyksta audros prie Lamanšo – keltai atšaukiami arba vėluoja po šešias–dešimt valandų. Buvo situacija, kai vairuotojas strigo Olandijoj dėl krantinių uždarymo. Na, o pats šaltis stabdo mažiau, tik rūkas kartais pakeliui per Belgiją. Tai normalu – dirbam dvidešimt ketverius metus, tai jau matę ir tokių dalykų, kai sniegas byra iš visur, bet važiuojam toliau.

Po Brexit pasieny ar tikrai tikrinama?

Pasikeitė, ir ne į gerąją pusę iš laiko perspektyvos. Anksčiau pravažiuodavom kaip per sviestą – sustoji, parody dokumentą, šypsena, važiuoji. Dabar kartais stabdo, prašo atidaryt, klausia, kas per daiktai. Kartais užtrunka pusvalandį, kartais dvigubai ilgiau. Aš jau nebeseku kiekvienos naujos instrukcijos iki kablelio – ten jos keičiasi per dažnai, o ir pasieniečiai kartais patys nežino, ko šiandien norės. Bet aišku viena – laisvės senais laikais, kai mikroautobusas į Angliją dūzdavo be stabdžių, tikrai nebebus.

Ar vairuotojai keičiasi pakeliui, kad greičiau važiuotų?

Ne, nebent norit pakliūt į avariją arba gaut baudą. Mikroautobusams, ypač didesniems nei trys su puse tonos, galioja tachografai ir griežtas darbo laiko režimas. Blogos įmonės kartais žada klientams neįmanomus terminus, samdo vairuotojus be skrupulų, o tie paskui važiuoja be miego. Aš tokių dalykų nekeisčiau į jokius pinigus. Jeigu pervežimas vyksta teisingai – vairuotojai ilsisi. Tai suprantama, bet kai kuriems klientam nepatogu girdėt, kad greičiau nebus, nes individualūs poreikiai neklauso taisyklių.

Ką daryti, jei daiktai netelpa į mikroautobusą?

Oho, klasikinė problema. Klientas sako: „ten tik dešimt dėžių ir viena spinta.“ Atvažiuoji, o ten dar ir sofą reikia išlaužt iš kambario. Buvo atvejis Klaipėdoj – ketvirtis papildomų daiktų. Tada variantai: arba vežam du kartus (brangu), arba ieškam didesnės mašinos (ilgai), arba atmetam dalį. Geriausia matuoti dar prieš sutartį. Nes jei mikroautobusas jau užpildytas ir lipa per bortą, o dar liko daiktų, tada greiti pristatymo terminai į Angliją virsta nebe realybe, o paieškos žaidimu.

Ar galima paimti daiktus iš kelių adresų?

Galima, bet tada negalit stebėtis, kad truks ilgiau. Jeigu paimam iš Panevėžio, paskui iš Vilniaus, o paskui dar iš Kauno – tai porą valandų čia, porą ten, plius pakrovimo laikas. Jei adresai pakeliui – ok, bet jei reikia nuvažiuot atgal arba kirsti miestą per vidurį, tas laikas prisideda prie bendro termino. Aš visada sakau: kiekvienas papildomas sustojimas kainuoja valandą gyvenimo. Kartais verta viską suvesti į vieną vietą ir nekrūstis po visus kampelius.

Kaip vyksta procesas techniškai?

Kuo 3,5 tonų mikroautobusas skiriasi nuo didesnio?

Na, trys su puse tonų mašina – tai toks universalus dalykas. Tilps apie penkiolika–aštuoniolika kubinių metrų krovimo, priklausomai nuo modelio. Daiktai būna arčiau vienas kito, mažiau juda. Didelis mikroautobusas arba maža mašina – čia jau pagal poreikį. Aišku, yra ir tokių, kurie gabena su pikapais, bet tai juokinga. (Pataisymas: ne pikapais, o perkraustymui skirtais furgonais – sorry, kartais su žargonais maišau.) Jei daiktų nedaug, mažesnis mikroautobusas netgi greitesnis, nes lengviau prisistatyti prie daugiabučio kiemo.

Ar daiktai važiuoja tik mano, ar maišomi su kito kliento?

Čia jūs turit labai aiškiai pasakyt, ko norit. Yra tiesioginis pervežimas – mikroautobusas važiuoja tik su jūsų baldais. Yra dalinis krovinys – tada keli klientai viename kelyje. Dalinis pigesnis, bet lėtesnis, nes reikia iškrautinėt pakeliui. Buvęs klainas (vėl tas žodis – nereikia būt piktam, aš jau pavargęs rašau vakare) klientas, kuris sumokėjo už express, o paskui suprato, kad vežam ir kaimyno daiktus. Aiškinom, aiškinom. Tai jei norit greitai – rinkitės privačią mašiną, o ne dalinį pristatymą į Angliją.

Ar reikia specialiai supakuoti baldus ir indus?

Idealiu atveju – taip. Nerealiam – aš padedu, bet jei indai barška kaip varpeliai, aš ne Rankų Diekas. Kartais klientai sako: „o jūs gi profesionalai, jūs ir supakuokit“. Mes galim padėt, bet tai užima laiko, o laikas – terminas. Aš turėjau istoriją Kaune: atidarom kambarį, o ten stiklinis stalas be ratukų, be nieko. Valanda dingo. Dabar būnu atsargesnis ir klausiu porą kartų, kas supakuota, o kas – ne, nes nenoriu vėl krapštytis prie paskutinės minutės nesąmonių.

Ar galima vežti augalus, dviračius, mažą šaldytuvą?

Dviračiai – be problemų, tik reikia atsukt pedalus ar numest orą. Šaldytuvą prieš tai atitirpdykit, bus lengviau kraut. O štai augalus... na, aš čia keliu rankas – gal truputį. Po Brexit į Angliją su augalais reikia kažkokių fitosanitarinių pažymų. Ar tikrinamieji visada tikrina? Ne. Ar rizikinga vežt be popierių? Taip. Aš asmeniškai stengiuosi nedėt gyvų augalų į krovinį, nes jei pasieniečiai užsirops – gali mėtyt daiktus arba baudą rašyt. Geriau neapkraut sau nervų.

Ar mikroautobusas pravažiuos kiekvienoje gatvėje Londone?

Londonas – pragaras vairuotojams. Yra zonų, kuriose fūrų įvažiavimas draudžiamas, o mikroautobusai kartais irgi netelpa. Buvęs atvejis, kai turėjom tempti dėžes iš mašinos už kokius du šimtus metrų, nes gatvė buvo tik gyventojams. O jei dar vidinis kiemas su vartais – be rakto nėra šansų. Tai reikia pagalvot ne tik apie pristatymo terminą į Angliją, bet ir apie tai, ar mašona (štai, mašona – turėtų būti mašina) privažiuos prie jūsų durų.

Kainos, draudimas ir kas gali nutikti blogai

Kiek gi kainuoja toks greitas vežimas mikroautobusu?

Oi, čia kaip paklaust kainos buto Vilniuje – priklauso. Jei iš Vilniaus į Londoną visa mašina su pilnu kroviniu, gali būti nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio dviejų eurų, kartais daugiau. Jei tik dalis mašinos – pigiau. Kuras, draudimas, keltas, algos, amortizacija, mokesčiai Anglijoj... Po 2022-ųjų kainos šoktelėjo ženkliai. Anksčiau galėjom pasiūlyt sandėrį, dabar sunkiau. Bet vis tiek – jei lyginsit su oro transportu, mikroautobusas į Angliją yra geras kompromisas tarp piniginės ir termino.

Ar galima mokėti po pristatymo?

Su privačiais klientais – rečiausiai mes imam viską iš karto arba bent pusę avanso. Tas pats dėlto (kalbos klaida – turėtų būti „dėl to“), kad buvę nemalonių situacijų, kai iškrovus tiesiog neatsiliepia telefonas. Įmonės kartais dirba pagal sutartis su atidėjimu, bet fiziniai asmenys – kita daina. Yra tokių istorijų rinkoje, kai vežėjai pasiima pinigus ir dingsta, bet yra ir atvirkščiai – kai klientai gauna daiktus ir „pamiršta“ apmokėt. Nepatogu tai girdėt, bet abipusis sąžiningumas reikalingas, nes faktūros rašom ne dėl grožio.

Ar mano daiktai apdrausti kelyje?

Taip, CMR draudimas galioja, bet su sąlygomis. Jeigu vežate kompiuterį už tris tūkstančius be specialios deklaracijos – gausit tik standartinę kompensaciją. Per daug metų matęs, kaip draudimo bendrovės ieško kiekvienos skylės, kad mokėt mažiau. Tai siūlyčiau padengti brangią elektroniką atskirai. Stiklus irgi. Aš vis sakau: geriau persidraudžiot nei paskui verkt. Draudimas yra, bet jis ne stebuklingas, ypač kai krovinys – jūsų asmeniniai prisiminimai, o ne konvejerio detalės.

O jei pasikeičia pristatymo adresas jau važiuojant?

Na, jei persikeliat iš vienos Londono gatvės į kitą – galima sutart. Jeigu prieš vairuotojo nosį nusprendžiat, kad jums nebe Birmingemas, o Glazgas – tada arba ne, arba bus papildomai. Logistika planuojama pagal maršrutą, degalai skaičiuojami. Kartą klientas pakeliui paskambino ir pasakė: „o gal į Cornwalą galit?“ Galim, bet ne už tą pačią kainą ir ne tuo pačiu metu. Tokie pokštai labai gadina pristatymo terminus į Angliją, nes viskas stringa ir vėluoja kitiems žmonėms.

Kas jei aš negaliu priimti daiktų atvykusio metu?

Tada problemos. Reikia žmogaus, kuriuo pasitikite – draugo, kaimyno, giminės. Arba sutartis dėl sandėliavimo Anglijoje, bet tai kainuoja. Vairuotojai negali laukt penkias valandas prie vartų – jie gi turi ir kitus reisus. Buvę taip, kad klientas buvo darbe, o aš su vairuotoju radom rakto po kilimėliu ir rakinom daiktus į garažą. Neprofesionalu, bet iš bėdos. Stenkitės būti vietoj arba turėt įgaliotą asmenį, nes mikroautobusas stoviniuoti gatvėj negali amžinai.

Faktai, kuriuos pravartu žinoti

Ar dabar reikia ypatingų popierių asmeniniams daiktams?

Brexit viską apsunkino. Norint atsivežt baldus be muito ir PVM, reikia Transfer of Residence formų, arba kažko panašaus – atleiskit, čia biurokratinė dalis, kurioje aš ne savas, bet žinau, kad be jų gali pareikalaut mokėt. Kartais pasieniečiai prašo sąrašo, kartais – nuotraukų. Geriau turėt daugiau popieriu negu mažiau. Aš dažniausiai nukreipiu pas muitinės brokerį, jei klientas nerimauja, nes ten tiksliai žinos, kokį laukelį užpildyti.

Kaip atskirt normalią įmonę nuo sukčių, žadančių 24 valandas?

Čia turėsiu būt atviras. Rinkoje pilna žmonių, kurie pasiima užstatą ir dingsta kaip į vandenį. Arba žada pristatymą per dieną iš Lietuvos į Angliją už tris šimtus eurų – absurdiška. Tiesiog neina taip. Tikrint reikia registracijos numerį, ar turi įmonė parką, ar tik gražų skelbimą internete. Aš mačiau ir gerų įmonių, kurios bankrutavo, ir blogų, kurios vis dar kvailina žmones. Jei mikroautobusą žada per dvylika valandų – sprunkit kuo toliau, nes tai arba melas, arba jie veža dviračiu.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja ir nekelia telefono?

Pirmiausiai – kvėpuokit. Buvo atvejis, kai klientas paskambino dvidešimt kartų per dvi valandas (jį suprantu, jaudinosi). O vairuotojas tiesiog buvo Eurotunelio eilėje, kur neveikė ryšys. Po to dar pasienyje patikrino. Kartais baterija nusėda, kartais – roamingas vengiamas, kad sutaupyt. Paskambinkit į bendrovę, kurioje užsakėt. Jei tai rimtas pervežimas mikroautobusu į Angliją – jie turi suteikt kontaktus. Skambinėjimas be perstojo nepagelbės, o tik pridės streso jums patiems.

Kodėl verta rinktis mikroautobusą, o ne siuntų tarnybą express reisu?

Nes kai judatės visas gyvenimas – dėžės, lovos, kėdės, atminimai – jums reikia ne dėžės su lipuku, o žmogaus, kuris tai nuveš nuo slenksčio iki slenksčio. Siuntų kompanijos meta daiktus, baksnoja, dėžės aptinka. Mikroautobusas – tai jūsų asmeninis reisas. Žinoma, jei siunčiat vieną dėžę su batais – neprasminga mokėt už visą mašiną. Bet kompleksiniam perkraustymui į Angliją – nėra geresnio būdo nei privatus mikroautobusas su vairuotoju, kuris realiai rūpinasi, kad daiktai nenukristų nuo lentynos.

Išvada

Tai va, jei manęs klaustumėt tiesiai šviesiai – greiti pristatymo terminai į Angliją mikroautobusais yra realūs, bet ne stebuklingi. Šitie automobiliai sujungia patogumą, tiesioginį maršrutą ir žmogišką dėmesį daiktams. Ne visada viskas idealu, kartais pasienyje sunkiau, kartais oras nutyli, bet profesionalus požiūris į pervežimą visada laimi prieš pažadus, kurių niekas negali išpildyti. Jei planuojat kraustytis ar siųsti svarbius daiktus, paskambinkit, pakalbėkim apie jūsų konkrečią situaciją. Kiekvienas krovinys yra kitoks, o geriausi terminai gimsta iš sąžiningo pokalbio, o ne iš skelbimų ant interneto skelbimų lentų.