Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Greitasis siuntinių pristatymas į Angliją nuo durų iki durų
Jau kokių dvidešimt ketverius, o gal ir šešis metus lėkioju su furgonais tarp Lietuvos ir Anglijos. Kartais pagalvoju, kad mačiau daugiau pakuočių nei žmonių veidų. Ir jei dabar kas paklaustų, ar greitasis siuntinių pristatymas į Angliją nuo durų iki durų yra paprastas dalykas – atsakyčiau: taip, bet tik jei žinai, į ką įkliūni. Per tiek metų mačiau visko. Ir tobulų pristatymų per tris dienas, ir tokių, kai dėžė su gimtadienio dovanomis pradingsta kur nair pakeliui, o klientas skambina visiškai išsiutęs. Tiesiog papasakosiu, kaip yra, jei staiga reikia kažką nusiųsti į Londoną, Birminghamą ar į kokį Anglijos užkampį. Kava pas mus brangi, bet patirtis nemokama.
Kainos ir terminai – trumpai tariant, pinigai
Kiek realiai kainuoja greitasis siuntinių pristatymas į Angliją nuo durų iki durų? Aš turiu galvoje standartinę dėžę.
Tiesiai pasakysiu – nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų. Skirtulis didelis. Viskas priklauso nuo svorio, matmenų ir ar reikia papildomų paslugų. Kartais klientas prašo pristatyti į devintą aukštą be liftą Londono centre – tada kaina šokteli. O jei gyveni prie Kauno ir siunčiam keturiolikos kilogramų dėžę – bus pigiau. Bet atsargiai su tais, kurie žada pervežti keturiasdešimt kilogramų už penkiasdešimt eurų. Tokių istorijų girdėjau. Pasiima siuntinį, o paskui skambina, kad reikia dar mokėti už muitinę, laikymą ir nežinia ką. Kai kurios įmonės taip specialiai vilioja. Skaityk smulkųjį šriftą.
Ar kaina skiriasi, jei siunčiu kovo mėnesį, o ne prieš Kalėdas?
Iš principo – ta pati paslauga turėtų kainuoti vienodai. Bet realybėje prieš Kalėdas viskas pakyla. Ne tik todėl, kad daugiau žmonių siunčia, bet ir dėl to, kad pasienyje susidaro eilės. Prisimenu vieną gruodį, kai mūsų vairuotojas Prancūzijos link pralaukė beveik aštuonias valandas. Tuomet kuro sąnaudos, viršvalandžiai – atsiperka kainai. Kita vertus, vasarį ar kovę (ups, kovą) dažnai lengviau derėtis. Jei nėra skubu – siųsk pavasarį. Lygiai kaip perkant bilietus lėktuvui: savaitgalį brangiau. Čia panašiai.
Kodėl vieni kurjeriai sako aštuoniasdešimt eurų, kiti tris šimtus penkiasdešimt, o daiktai tie patys?
Čia klasika. Vieni dirba su dideliais kiekiais, turi sutartis ir gali pasiūlyti mažesnę kainą. Kiti – mažesnės firmos, daro viską patys, todėl brangiau. Yra tarpininkų, kurie pasiima užsakymą už mažai, tada perduoda tretiems. Buvęs klientas kartą sumokėjo pigiai, o paskui paaiškėjo: pristatė ne į namus, o į saugyklą netoli Birmingamo. Nuo durų iki durų? Ne, nuo durų iki sandėlio. Taigi skaityk smulkųjį šriftą. Kartais net aš nespėju visko įžiūrėti.
Koks realus greitis? Ar tris dienas tikrai įmanoma?
Įmanoma, bet ne visada. Greitasis siuntinių pristatymas į Angliją nuo durų iki durų dažniausiai trunka nuo trijų iki penkių darbo dienų. Dvi – retas atvejis, bet buvęs, kai skubiai siuntė dokumentus. Keturios – optimalu. Jei kas žada per dvi dienas iš provincijos – aš abejočiau. Nebent lėktuvu, bet tada jau nebus devyniasdešimt eurų. Būk realistas. Kartais oro uoste stringa dėl rūko. Kartais – strajkai. Atsimenu metus prieš pandemiją, kai viskas riedėjo kaip sviestu patepta. Dabar ta retai. Bet trys–penki darbo dienos – saugus spėjimas.
Ar nuo durų iki durų reiškia, kad niekur nieko nereikia vežti? Net jei gyvenu Šalčininkuose?
Teoriškai – taip. Praktiškai – priklauso. Mes paimame iš bet kur, bet jei gyveni už kampo pasaulio pabaigoj, gali tekti palaukti maršruto formavimo ar mokėti papildomai. Buvo atvejis: vyrukui reikėjo paimti siuntinį iš kaimo netoli Šalčininkų. Atvažiavome, bet kaina buvo didesnė dvidešimt eurų nei standartinė. Jei nori sutaupyti – gali pats atnešti į terminalą Kaune. Tada jau ne visai nuo durų iki durų, bet pusiau. Čia jau tavo pasirinkimas. Aš paprastai sakau – jei turi mašiną ir laiko, pats atvežk. Jei ne – mokėk už patogumą.
Kaip tai vyksta, kai jau sutinki
Tai gavau kažkokį patvirtinimo laišką, o toliau ką? Kaip žinoti, kada paims?
Paprastai su tavimi susisiekia likus dienai ar dviem iki paėmimo. Kartais rytą. Kartais vakarą. Jei esi toks, kaip aš, visur skubantis, gali nervinti. Bet taip veikia logistika – vairuotojui reikia suplanuoti dieną pagal kitus klientus. Jeigu nurodei telefoną – paskambins. Jeigu paštą – parašys. Kartais SMS. Buvęs atvejis: klientas įrašė blogą numerį, paskui pyko, kad niekas nepasiėmė. Pažiūrėjau į tą numerį – trūko vieno skaičiaus. Tiesiog patikrink duomenis prieš siųsdamas. Nepatingėk.
Ar turiu būti namie pats, ar galiu palikti dėžę pas kaimynę?
Gali palikti, bet turi įspėti. Kurjeris privalo gauti patvirtinimą. O jei paliksi be žinios, o dėžė dings – atsakomybė tavo. Aš asmeniškai nerekomenduočiau to daryti su vertingais daiktais. Buvo toks atvejis Radviliškyje – moteris paliko prie durų kompiuterį. Dėžė dingo. Neaišku kas. Gal katinas, gal vagis. Kurjeris sakė, kad nepasiėmė. Vis tiek dėl tokių situacijų geriau būti namie. Jei negali – nurodyk saugią vietą arba pasirašyk, kad gali būti nepaimta be parašo. Nors atvirai, ir tai rizikinga.
Ar vairuotojas padės pakrauti, jei dėžė sunki?
Čia toks dalykas. Jei tai tikras kurjerinis vairuotojas, turintis per dieną dvidešimt adresų – jis nėra krovikas. Gali padėti įkišti į furgoną, jei matai vienas, bet profesionaliai nešti neprivalo. Jei užsisakei perkraustymą su keliais vyrais – tada taip. Bet greitasis siuntinių pristatymas į Angliją nuo durų iki durų dažniausiai numato vieną žmogų. Padėk ant ratukų arba paprašyk pagalbininko. Aš pats seniau vairuodavau ir ne kartą išsinarindavau nugarą, padėdamas klientams, kurie sakė "ai, čia nieko tokio". O paskiau savaitę gydžiausi. Tai atsargiai. Būkite sąžiningi – jei sunku, pasakyk iš karto.
Kai pasiekia Angliją, kur tas siuntinys nueina? Į kokią sandėlį?
Priklauso nuo tinklo. Dažniausiai vyksta į tarpinį terminalą – gal netoli Londono, gal Birmingamo. Ten perskirsto, perduoda vietiniam kurjeriui. Vietinis jau veža iki durų Anglijoje. Kartais tas sandėlis – didžiulė patalpa, kurioje prieš šventes verda chaosas. Prisimenu, pamačiau kartą viduje: dėžės iki lubų, žmonės bėga. Jei tavo siuntinys ten užstrigs dienai kitai – ne stebuklas. Greitajai linijai stengiamasi, kad jis praeitų greituoju kanalu. Ne visada pavyksta. Bet sistema veikia, tiesiog nereikia stebėtis, jei per vieną dieną nepajudėjo iš sandėlio.
Ar galima pasirinkti tikslų pristatymo laiką, tarkim tik vakare po šešių?
Kai kurie vežėjai siūlo tokį pasirinkimą, bet dažniausiai ne. Laikas – tarp devynių ryto ir šešių vakaro. Vieni duoda valandos langą ryte, kiti – tik dienos vidury. Jei gyveni Anglijoje ir prašai po aštuoniolikos valandos – tai jau ne standartas. Kartais galima derėtis, bet mokėsi papildomai. Realybė tokia, kad vietiniai kurjeriai turi maršrutus. Ne visi dirba iki vėlų. Turėjau klientą, kuris piktinosi, kad negali gauti aštuntą vakare. Sakiau – parduotuvės irgi neuždarinėtos, bet ne visos dirba iki nakties. Hmm, blogas palyginimas. Bet esmę supratai. Jei reikia vakaro – rinkis specialų terminalą.
Muitinė, baterijos ir kiti nemalonumai
Ar reikia skolintis parašą prezidentui, ar pakaks sąskaitos-faktūros?
Pakanka komercinio sąrašo – ką siunti, kokia vertė, kodėl. Jei naujas daiktas – vertės deklaracija. Jei naudotas – taip pat gerai nurodyti. Kai kurie rašo "dovanos", bet muitininkai nekvaili. Jei viduje naujas telefonas – mato. Aš ne dėl muitinės kodeksų specialistas, bet mačiau, kaip rašo. Svarbu, kad vertė atitiktų tikrovę. Pernai atvejis: vaikinas deklaravo dviejų eurų vertę, o viduje brangi fotoaparatūra. Muitininkai Anglijoje sulaikė. Teko mokėti muitus ir baudą Brexit prodedūrų dabar tik daugiau nei anksčiau.
Ar muitai taikomi siunčiant asmeninius daiktus draugui?
Deja, taip. Po Brexit viskas pasikeitė. Anglija – trečioji šalis. Na, techniškai buvo pereinamasis laikotarpis, bet dabar tikrai. Jei vertė viršija leistinąją – gali tekti mokėti. Čia tikslaus skaičiaus nežinau atmintinai, gal koks šimtas trisdešimt penki svarai, reikia pasitikrinti. Aš visada sakau: pretenduok, kad muitai bus. Tada džiugins, jei nebus. Kai kurios mažos siuntos praleidžiami be mokesčių, bet tai loterija. Ypač jei siuntėjas įmonė. Asmeniniai daiktai kartais turi lengvatų, bet reikia seno kvito ar panašaus. Kitaip muitinis ima kaip priklauso.
Ar galiu siųsti maistą, sūrį, dešrą? Draugas prašo pagaivinti iš Lietuvos.
Oi. Tai labai bloga mintis. Anglijos taisyklės dėl maisto importo – griežtos. Ypač mėsa, pienas, kiaušiniai. Tavo draugas liūdės be lietuviškos dešros, bet muitininkai gali konfiskuoti. Prisimenu atvejį prieš kelerius metus: klientas siuntė šaldytą žuvį specialioje dėžėje. Atvežta iki Doverio ir sustojo. Reikėjo veterinarinio pažymėjimo. Žuvį iškeitė į blanką. Arba numetė. Geriau nesiųsk maisto. Nebent fabrikiniai sausainiai, saldainiai – tokie praleidžiami. Gyviagaliai, mėsa – ne. Pasakyk draugui, nusipirks vietoje. Ten irgi gera dešra. Ne tokia, bet juk nepražus nuo to.
O ličio baterijos, dviratis, paspirtukas – čia normalus siuntinys?
Normalus, bet pavojingas. Privalomas žymėjimas. Baterijos gali sprogti, jei netinkamai supakuotos. Aviacijos taisyklės čia griežtos. Mačiau, kaip vežėjas pamiršo pažymėti dviračio bateriją. Lėktuve kilo aliarmai, teko trumpai nutupdyti Frankfurte. Gali įsivaizduoti, kokia sąskaita. Tai jei siunti el. dviratį ar įrankius su baterijomis – būtinai pasakyk. Kaina didesnė, bet legalu. Jei bandysi nuslėpti – rizikuoji bauda. Kai kurie vežėjai išvis atsisako. Pasitark prieš duodamas. Nemanipuliuok – taip gali pridaryti bėdos visam lėktuvui.
Ar reikia EORI ar kitokių numerių?
Jei esi verslininkas ir siunti prekes – taip. Jei privatus asmuo siunti asmeninius daiktus – ne, nereikia. Nors žinok, aš čia ne šimtu procentų tikras. Man rodos, kad po Brexit EORI reikalingas tik verslui, bet aš visada rekomenduoju pasitikrinti su brokeriu, jei siunti ką nors vertinga. Kartais taisyklės keičiasi taip greit, kad net mes ne viską suspėjame sužinoti. Tai jei kas sako "reikia" ar "nereikia" – aš linkęs patarti: jei turi įmonę, užsisakyk. Jei ne – pirmiausia paklausk vežėjo. Jie turėtų žinoti. Bet aš nesiryžčiau garantuoti už asmeninius daiktus. Geriau pasitikslink.
Dėžės, lipdukai ir kaip neprarasti daiktų
Ar galiu naudoti seną televizoriaus dėžę, jei ten perbraukiu kitą adresą?
Gali, bet užklijuok senus barkodus. Ir dar geriau – apvyniok popieriumi. Nes skenuojant automatiškai gali nuskenuoti seną kodą ir siunta nuks ten, kur pirmą kartą turėjo nueiti. Turėjau klientą, kuris siuntė į Mančesterį senoje baldo dėžėje. Sistema sujudo. Dvi savaites suko ratus Vokietijoje. Dėl kvailos dėžės. Dar vienas dalykas – senos dėžės pavojingesnės. Kartais prakiurusios apačioje. Jei krausi knygas – gali išbyrėti. Pridėk daugiau juostos. Ir ne taip, kaip mano žmona pakuoja Kalėdines dovanas – gražiai, bet beprasmiškai.
Ar reikia kažkaip specialiai vynioti stiklus?
Taip. Stiklinės durys, veidrodžiai – tai jau nebe siuntiniai, o kroviniai, jei dideli. Bet jei siunti stiklinį indą ar porcelianą – apvyniok burbuline plėvele keliais sluoksniais. Tada į dėžę. Ir svarbiausia – tuščias ertmes užpilk popieriumi. Nes jei dėžėje kažkas barška, bus bėda. Buvęs atvejis: moteris siuntė porcelianines lėkštes. Nesusivyniojo. Atkeliavo į Oxfordą kaip dūžiai. Dėl to siūlome – jei nesigaudai, geriau kreipkis, kad supakuotų specialistai. Bet tai kainuos. Arba pats sėsk, suvyniok kiekvieną į rankšluostį. Laiko gaišimas, bet saugu.
Ar galiu siųsti be išorinės dėžės, jei pats lagaminas turi ratukus?
Nelabai. Lagaminas su ratukais – fainas, bet kurjerinis tinklas nėra švelnus. Jie krauna, meta. Tavo lagaminas atsiras su nutryptais ratukais arba nutrauktu užtrauktuku. Jei dar ir odinis... skaudės širdis. Mes visada rekomenduojame – į lagaminą įdėk daiktus, o tą lagaminą įdėk į kartoninę dėžę. Du apsauginiai sluoksniai. Kartais klientai pyksta: "kam dėti lagaminą į dėžę?!" O paskui dėkoja, kai mato, kaip kiti lagaminai atrodo oro uostų bagaže. Čia tas pats principas. Greitajam pristatymui per kelias dienas dėžės stabilesnės.
Kieno problema, jei dėl blogos pakuotės dūžta viduje – mano ar vežėjo?
Standartiškai – tavo. Vežėjas atsako tik už išorinę pakuotę. Jei ji nesuplyšusi, o viduje dūžta – turbūt pats blogai supakavai. Draudimas čia dažnai nepadeda, nes vadina tai netinkamu pako... pakavimu. Turėjau bylą prieš tai – klientas siuntė monitorių. Dėžė buvo buvusių maisto produktų. Viduje – du sluoksniai popieriaus. Atkeliavo trūkęs ekranas. Draudimas atsisakė mokėti. Teismas? Ne, susitarėm, bet klientas supyko. Aš irgi supykau, negalėjau ką padaryti. Dabar sakau: jei nesupakuosi kaip reikiant – rizikuoji pats. Vežėjas veža, o ne dirba kokybės kontrolei kiekvienai dėžei atskirai.
Ko saugotis ir paskutiniai patarimai
Kaip atskirti normalų vežėją nuo sukčių?
Sukčiai dažnai neturi adreso. Tik telefonas ir graži svetainė. O svetainė – nukopijuota iš kito. Kai skambini – žada viską, kainą žemą, patirtį dešimt metų. Bet realiai įmonė įregistruota prieš du mėnesius. Aš tikrinu per Registrų centrą, jei nepažįstu. Blogas ženklas – jei prašo visą sumą prieš paėmimą. Normalu mokėti prieš pristatymą arba dalimis. Bet jei spaudžia "mokėk dabar, kitaip neimsiu" – būk atsargus. Buvęs atvejis Kaune: paėmė pinigus, dėžę, o paskui neatsiliepė tris savaites. Radome tą vyruką. Ne, tikrai radome, bet siaubinga istorija. Tikrink Google atsiliepimus. Ten sunkiau suklastoti.
Ar privaloma siųstis draudimą?
Smulkiems daiktams – neprivaloma. Bet jei brangesni nei du šimtai eurų – aš pats drausčiau. Yra siuntinių draudimas, kainuoja kelis procentus nuo vertės. Prisimenu, kaip viena įmonė siuntė dokumentus, o jie tiesiog dingo. Be pėdsakų. Draudimas sumokėjo. Be draudimo – tik atsiprašymas. Kartais net negražus. Kai kurie vežėjai sako "mes atsakingi", bet praktiškai atsakomybė ribota pagal tarptautines konvencijas. Kilogramo vertei ar panašiai. Tai jei siunti vertingą daiktą – drausk. Ką čia daug galvoti. Po dvidešimt keturių metų versle galiu pasakyti: draudimas yra ne pinigų švaistymas, o miegas naktį. Rimtai.
Kas jei aš nebesu Anglijoje, o siuntinys dar pakeliui? Gali paimti draugas?
Taip, bet turi tai numatyti iš anksto. Nurodyk jo adresą kaip pristatymo, arba duok raštišką įgaliojimą. Žodinis "duok mano draugui" neveikia. Kurjeris privalo gauti parašą nuo to, kas nurodyta. Buvo istorija: tėvas siuntė sūnui, o sūnus išvyko į komandiruotę. Paliko draugę. Kurjeris atvežė, draugė atidarė duris, bet neturi jokio raštiško pagrindo. Neatidavė. Siunta grįžo atgal. Dėl to jei žinai, kad gali nebūti – geriau pristatyk į darbovietę arba pas pažįstamus, kurie tikrai bus. Arba rašyk ant siuntos alternatyvų kontaktą. Anglijoje kurjeriai kartais lankstesni, bet oficialiai – reikia pagrindo. Nebūna taip paprasta.
Jei siuntinys grįžo atgal – ar reikia mokėti du kartus?
Deja, dažniausiai taip. Jei grįžo dėl tavo kaltės – blogas adresas, nieko nebuvo namie, atsisakei – vėl mokėsi. Kartais net terminalo mokestis. Aš nemėgstu to sakyti, bet realybė žiauri. Vežėjas patyrė sąnaudas. Tik jei kaltė vežėjo – gali reikalauti nemokamo pakartotinio pristatymo. Buvo atvejis, kai suklydo adresu – gatvė penkiolika, o reikėjo penkiasdešimt vienos. Tai ten aiški vežėjo problema. Bet jei tu pats suklydai – mokėk. Gerai patikrink adresą. Ypač Anglijos pašto indeksą. Ten jie labai svarbūs. Vieno skaičiaus klaida – ir siunta atsiduria kitame mieste. O Anglija nemaža. Kartais skirtumas tarp gatvių – dešimtys mylių.
Kuo durų iki durų skiriasi nuo terminalo-varianto?
Terminalo variante tu pats atneši į sandėlį Vilniuje ar Kaune. Anglijoje – pats pasiimi iš jų sandėlio. Pigiau, bet reikia laiko ir mašinos. Durų iki durų – mes paimame iš tavo namų ir atvežiame į gavėjo namus. Patogiau, brangiau. Mano manymu, jei esi užsiėmęs arba siunti mamai, kuri jau pensininkė – rinkis durų variantą. Jei esi jaunas, turintis laiko ir mašiną – gali sutaupyti. Aš pats seniau viską vežiau pats. Dabar jau tingiu. Bet tiesa ta, kad greitasis siuntinių pristatymas į Angliją nuo durų iki durų sutaupo daugiausia laiko ir nervų. Kartais nervai brangesni nei tie trisdešimt eurų skirtumo. Pagalvok apie savo savaitgalį.
Dar vienas bėdas – jei noriu atšaukti, kai jau paėmė. Ar įmanoma?
Techniškai taip, bet praktiškai – beveik ne. Kai siuntinys jau sistemoje, vyksta į terminalą, traukinio ar lėktuvo link. Atšaukimas kainuoja, jei išvis įmanomas. Turėjau klientę, kuri lygiai po valandos paskambino: "atsiimkite atgal, aš susigadinau!" Deja, furgonas jau buvo Panevėžio link pakeliui į pagrindinį hub'ą. Teko mokėti dvigubai – už grąžinimą ir administracinį mokestį. Tai prieš duodamas siuntinį būk tikras. Geriau pusvalandį pagalvok prieš pasirašymą. Nes kai išvažiuoja – tampi transporto sistemos įkaitu. O sistema negailestinga. Ne visada teisinga, bet tokia yra. Negraži tiesa, bet tiesa. Ir nepatingėk perskaityti sąlygų.
Nesiūlau per daug baimintis. Tiesiog žinok, kaip veikia mechanizmai. Greitasis siuntinių pristatymas į Angliją nuo durų iki durų yra puiki paslauga, jei naudojiesi galva. Nepatikimų kompanijų rinkoje apstu, bet yra ir tų, kurie dirba sąžiningai jau metų metus. Rinkis atsakingai, pakuok taip, lyg tai būtų tavo daiktai (nes jie ir yra), ir atsimink: keli papildomi eurai už ramybę dažnai yra geriausia investicija. Sėkmės siunčiant. Jei kils daugiau klausimų – radau, ne atomą. Sėkmės.