Greitas užsakymas, saugus pristatymas mikroautobusais į Angliją – kaip iš tiesų vyksta?

Dirbti perkraustymų srityje jau 24 metus reiškia vieną dalyką – esi matęs visko. Esu vežęs daiktus į Londoną, kai Brexitas ką tik prasidėjo, ir į Birmingamą praėjusią savaitę. Žmonės dažnai skambina supanikavę, nes reikia greitai pristatyti daiktus, o dar nori, kad viskas būtų saugu. Spėju, kad jei skaitote tai, jums dabar maždaug tas pats. Mikroautobusai į Angliją – tai mūsų duona kasdienė, bet kuo greičiau žmonės užsakinėja, tuo daugiau klausimų kyla. Šiame tekste atsakysiu į viską, ką per du dešimtmečius esu girdėjęs, kartais gal paklaidžiosiu mintimis, bet galų gale suprasite, kaip viskas vyksta be tų svetainių blizgesio.

Kainos, terminai ir kaip nepasiklysti užsakant

Kiek iš viso kainuoja pervežimas į Londoną mikroautobusu?

Kaina priklauso nuo svorio, adreso ir to, ar mokate iš anksto. Jeigu vežate vieną lagaminą iš Vilniaus į Londono centrą, greičiausiai apie šimtą trisdešimt – du šimtus eurų. Jei keturi kambariai baldų – jau visai kita kalba. Kartais žmonės skambina ir klausia, o kodėl taip brangu, bet nepamenu, kad kaspinuotės po paštą būtų pigiau, kai prikrauni keturis kubus. Pridėk kurą, muitinę, vairuotojo nakvynę kartais – ir suprasi, kad greitas užsakymas saugus pristatymas mikroautobusais į Angliją turi savo kainą. Ji sąžininga, jei neieškai stebuklų už penkiasdešimt eurų.

Ar galiu užsisakyti paskutinę minutę, nes skrydis iš Kauno rytoj ir lagaminas sveria beveik 40 kilų?

Taip, būna, ir dažniau nei manote. Skambina žmonės prieš vidurnaktį, balsas dreba – skrydis devintą, lagaminas pragaro pilnas. Greitas užsakymas įmanomas, jei turime laisvą vietą mikroautobuse. Šiandien paskambinote – rytoj paimame. Bet jei mašina pilna, stebuklo nepadarysi. Neatsimenu, kad būtume atsisakę dėl 40 kilų, nes anksčiau pažeidėm taisyklę lagamino vyrukui, kuris vežė dokumentų archyvą į Manchesterį. Arba tai buvo Birmingamas. Skambinkite, pasakysiu, ar tilps. Kuo arčiau data, tuo greičiau reikia mokėti avansą, nes kitaip sudėtinga planuoti.

Koks yra pats trumpiausias laikas, kada dar galiu užsisakyti pervežimą į Angliją?

Mačiau, kad paimdavome siuntą tą pačią dieną, kai skambino ryte. Bet tai ypatingas atvejis – mikroautobusas dar važiavo pro Kauną. Realiai, jei norite saugaus pristatymo, reikia bent 1-2 dienas į priekį. Kitaip daiktai netelpa, arba vairuotojas neturi laiko suplanuoti. Greitas užsakymas nereiškia chaoso mūsų galvose – reiškia, kad greitai sureaguojame. Bet vis tiek reikia laiko daiktus suimti, sukrauti, o jei siuntiniai – apžiūrėti. Taip kad paskutinė minutė galima, bet nepulkite į neviltį, jei sąžiningai pasakau, jog fiziškai nespėsim.

Mikroautobusai, o ne autobusai: kas kitka?

Kuo jūsų mikroautobusai skiriasi nuo tų didelių autobusų, kurie kasdien važiuoja į Angliją?

Autobusai veda žmones. Mes vežame daiktus, nors ir keleivius paimame. Didieji reisai turi tvarkaraščius – stoja ten, kur stoja. O mūsų mikroautobusai lankstūs. Privažiavimas iki durų, ne tik iki stoties. Jums nereikia tempti lagamino iki Victoria Coach Station, jei gyvenate Haringey. Be to, daiktų pristatymas mūsų mašinose saugesnis, nes neperkraunami kaip turistinės juostos. Mačiau, kaip dideliuose autobusuose lagaminai krenta vienas ant kito. Pas mus krovinys rišamas, dengiamas. Kartais vietos mažiau, bet tvarka didesnė. Važiavimas ir greitesnis, nereikia dvylikos stotelių Prancūzijoje.

Kiek žmonių vienu metu važiuoja, ar tikrai saugu tiek prigrūsti daiktų?

Sėdimų vietų būna aštuonios ar devynios, bet daiktams nuimame galines eiles. Saugus pristatymas – tai ne tik taurių neiškritimas, bet ir kad vairuotojas matytų pro galinį langą. Radau vairuotoją, kuris prigrūdavo "kad tik tilptų", tada sakiau – veidrodėlyje turi matyti gatvę, ne rudą dėžę. Dabar apie tai galvojam iš anksto. Jei žmonių daug, daiktų mažiau. Jei daiktų daug, siunčiame krovininį mikroautobusą be keleivių. Viskas pagal situaciją. Nebandome mažinti kainos saugumo sąskaita, nors kartais klientas pyksta, kad negalima priimti dar vienos dėžės.

Ar mikroautobusas važiuoja ir tada, kai surenka tik keturis žmones?

Taip, bet ne visuomet važiuoja tuščias. Jei keleivių pervežimas, tai kai susirenka keturi – penki, važiuojam. Bet jei vienas žmogus su vienu lagaminu, tada siūlome palaukti arba mokėti už visą maršrutą. Per 24 metus supratau, kad tuščias važiavimas pykdo visus – ir mus, ir klientą. Dėl siuntų dažniausiai renkamės dieną, kai pakankamai krovinio. Greitas užsakymas kai kuriems reiškia "šiandien", bet jei neturime komplektacijos, geriau rytoj. Tik nedaugelis įmonių tai pasakys atvirai. Daugelis pasiims ir vėluos, nes važiuos vieni per visą Europą dėl pinigų.

Kas dedasi kelyje, ką vežame ir ko ne

Ar vežate šunis, o gal ir kokių daiktų atsisakote vežti?

Šunis vežam, bet jie turi pasus, skiepus ir... kažką dar, dabar tiksliai nepasakysiu, ar dar reikia tos veterinarinės pažymės po Brexit, ar jau tik skiepų knygelė užtenka. (Reiktų patikrinti, nes pernai tai vis keitėsi). Ką tikrai nevešime – dujų balionus, degiuosius skysčius. Kartą vyrukas bandė įdėti benzinu kvepiančius skudurus – sakė, "tik šlakelis". Ne. Saugus pristatymas prasideda nuo to, kad po mikroautobusu neapsiveja dūmai. Atsargiai žiūrime į buitinę techniką be pakavimo. Jei dėžė trupanti, apvyniojame, bet jei varva aliejus iš seno dviračio – patiems supakuoti reikia.

Ar galima vežti dviratį, nes vaikas prieš kažką išsigando ir dabar nori į Angliją?

Dviračius vežame nuolat. Sulankstomus ir tuos, kuriems reikia atsukti ratus. Prikuša nuo to, kiek vietos turime. Jei mikroautobusas pilnas keleivių, dviratis gali netilpti, o jei siunčiate atskirai – viskas gerai, tik reikia uždengti, nes kelias ilgas. O dėl vaiko, kuris išsigando... hmm, galbūt jums reikia ne pervežimo, o psichologo? Ne, nesijuoksiu, suprantu situaciją. Anglija kartais tampa išsigelbėjimu. Svarbu, kad dviratis būtų tvarkingas, nes purvinas dviratis suteps kito žmogaus lagaminą. Jeigu elektra dviratis – tada baterijos, o su jomis taisyklės griežtesnės.

Ar vienas lagaminas tikrai nemokamai, o jei aš turiu tris prigrūstus iki ausų?

Nemokamai... na, niekas nemokamo neprivilioja, kaina jau įskaičiuota į bilietą, jei taip apie tai kalbam. Bet trys lagaminai iki ausų – tai jau maža perkraustymo operacija. Skaičiuojame pagal kubus ir svorį. Vienas standartinis lagaminas paprastai įeiną į kelionės kainą, jei žmogus važiuoja. Bet jeigu siunčiate siuntinius be keleivių, tada kainą sudaro bendras svoris. Prieš dešimt metų viskas buvo paprastesniau, bet dabar kuras brangus, o patikros pasienyje griežtesnės. Galit siųsti ir tris, bet nebus už dyka. Buvęs atvejis – moteris su triais lagaminais, viduje vien plastikiniai indai. Svoris milžiniškas, vertės – nulis. Bet pakrauname, jei sumokama.

Dokumentai, pasienis ir biurokratijos vingiai

Ar reikia dabar kokių nors ypatingų popierių siunčiant siuntą į Birmingamą po visų tų Brexitų?

Čia sritis, kurioje pasimečiau keletą kartų per paskutinius trejus metus. Kai siunti asmeninius daiktus, ne komercinį krovinį, popierių reikia mažiau. Bet muitinė kartais nori sąrašo – kas viduje, kokia vertė. Jeigu siunčiate draugui, rašykite tai. Jei mantą sau į būstą – kitokia deklaracija. Ne visada žinau, ką pasieniečiai paprašys. Kartais praleidžia be klausimų, kartais žeria šimtą. Saugus pristatymas į Angliją dabar reiškia ir tai, kad reikia turėti užsakymo patvirtinimą – kodėl daiktai važiuoja. Praėjusį mėnesį vairuotojas Vytas (o gal Tomas, dabar jau greitai maišau vardus) sako, kad Calais pasieniečiai paprašė įrodyti, kad tai ne prekės. Parodė asmeninius daiktus – praleido.

Jei aš pats neišvykstu, o tik siunčiu daiktus draugui – ar reikia jo tapatybės dokumento?

Daiktų savininkas turi būti aiškus. Jei siunčiate draugui, rašykite jo vardą į sąskaitą, kad nereikėtų muitinėje aiškintis. Buvęs atvejis – moteris siuntė dėžę "sūnui", bet sūnus dar nebuvo Anglijoje. O dėžė jau važiavo. Teko keisti gavėjo duomenis kelyje, kas yra nepatogu. Tapatybės dokumentas ne visada reikalingas, bet kontaktinis asmuo Anglijoje privalo būti pasiekiamas. Nes jei vairuotojas stovi prie durų ir niekas neatidaro, o lagaminas beasmenis, grįžta į sandėlį. Sandėliuoti ilgai nemokamai negalima – 1 savaitė, tada imame už vietą.

Ar užtenka nurodyti telefoną, kai renku pervežimą, ar būtinai asmens kodas ir dar kažkas?

Užtenka adreso ir telefono. Kartais žmonės nervinasi, kad neprašome asmens kodo ar tapatybės kortelės skenavimo. Mes pervežame daiktus, o ne renkame duomenis. Telefonas – kad galėtume paskambinti, kai privažiuojam, nes Londone durų skambučių kartais nėra. Vairuotojui svarbiausia gatvė, namo numeris, ar yra kur sustoti. Anglijoje vietomis stovėjimo vietos siauros kaip pagaliukai, ypač kai mašinos ant šaligatvių. Asmens kodo neprašom. Pinigams reikia sąskaitos, bet tai visai kas kita.

Kas, jei pasienietis paprasčiausiai neleis įvažiuoti – ar jūs grąžinate daiktus atgal?

Ne, mes nepenkiame bagažinių pirmyn atgal. Jeigu draudžiami daiktai – atsakomybė jūsų. Bet jei problema su dokumentais, kurių mes nežinojom, tada tariamės. Dažniausiai pasienyje keblumai būna dėl keleivių vizų. Dėl daiktų – retai. Kartą sulaikė dėl augalų. Klientas slėpė vazonėlį po džinsais, bet šuo arba rentgenas jį aptiko. Mes grąžinome augalą, kitką nuvežėme. Pinigų už kelionę negrąžinam, bet daiktus galim pervežti kitu reisu. Taip atvirai pasakau, kad netiktų staigmenų.

Kai viskas eina ne pagal planą – o taip būna

Atvirai, ar daiktai kada nors dingsta ir kaip jūsų kompanija tai sprendžia?

Per 24 metus? Taip, būna. Ne dažnai, bet atsitinka. Kartais dėžė pasilieka sandėlyje, nes buvo užkrauta kitam reisui, o pažymėjome neteisingai. Kartais įskaito pavardę – buvo "Jonas Jonaitis", o dokumente tapo "Jonas Jonauskas". Radome per dvi dienas. Saugus pristatymas mūsų supratimu – ne tik fiziškai saugus daiktas, bet ir sekimas. Jeigu pametame, ieškome. Neišsisukinėjam. Tačiau rinkoje yra kitokių įmonių. Teko perimti siuntą iš "firmos", kuri paliko daiktus krovininiame konteineryje prie Tilburi be priežiūros tris savaites. Penkiolika dvidešimt pirmam amžiui tai gėda. Mes stengiamės nesielgti taip.

Kas, jei vairuotojas pavėluoja – ar jūs bent paskambinate?

Aš pats nekenciu, kai vėluojama be žodžio. Ypač kai lauki prie kelio su lagaminu. Vairuotojai privalo skambinti. Jei pasienyje eilė, jei Doverio uoste keltas vėluoja, jei avarija – pranešam. Būna, kad vairuotojas palūžta ir man paskambina, o aš perduodu žinią jums. Realistiškai – vairuotojas stringa Calais dėl patikros, tada vėluoja keturias valandas. Siūlome nuolaidą arba nemokamą perkėlimą kitu reisu, jei labai blogai. Greitas užsakymas nereiškia lenktyniavimo su laiku iki avarijos. Geriau pavėluoti ir pranešti, nei išvis dinkti. Turėjau du tokius atvejus per visus metus – abu kartus klientas žinojo prieš dvylika valandų.

Ar buvo atvejų, kai visai neišvežėte daikto ir klientas liko be baldų?

Buvo, ir vėl bus, jei klientas nepasako, kad sofa ardoma. Atvažiuojame, o čia kampinis monstras, kurį per duris neprineši. Tada rinktis – ardyti už papildomą mokestį, ar atsisakyti. Paprastai bandome ardyti, bet jeigu nėra įrankių – tenka palikti. Kartą Panevėžyje vyriškis sakė "tik dvi spintos", o ten buvo dar sekcija ir šaldytukas. Mikroautobusas nebėgantis. Teisingai? Nebėgantis. Turėjom atvežti dalį. Paaiškinam iškart – jei matome, kad krovinys neatitinka užsakymo, nevažiuojam vogti erdvės iš kitų. Būna nepatogu, bet sąžininga.

Pinigai, sukčiai ir kodėl kartais nesiseka

Kodėl vieni prašo visos sumos iš anksto, o jūs – tik dalį, o kai kurie nieko neima?

Kiekvienas dirba kaip nori. Mes imame 30-50 procentų avanso, ypač kai greitas užsakymas mikroautobusais į Angliją – vietos užimamos staigiai. Jei nieko neima, gali būti, kad įmonė neturi pinigų kurui. Ne, rimtai, jeigu nereikalauja avanso, galbūt renka pinigus, tik kai mašina pilna. Arba neaišku, ar jie išvis važiuos. Prašyti visos sumos iš anksto – rizikinga jums, nes jei dings – pinigai dings. Mes bandome balansą: avansas mūsų sąskaita, likutis prieš pristatymą. Kas blogiausia rinkoje – tie, kurie ima viską ir po to du mėnesius stringa duomenų centre prie Varšuvos.

Ką siūlytumėt žmogui, kuris jau apgautas kitos įmonės ir dabar bijo vesti pinigus?

Suprantu. Buvęs klientas iš Klaipėdos sumokėjo viską kažkokiam "verslininkui" iš feisbuko. Po dviejų savaičių nebuvo nei daiktų, nei vyro. Skambino ašarų balsu – reikia pristatyti, bet bijo avanso. Tokiu atveju siūlau sutartį su abipuse atsakomybe. Saugus pristatymas turi turėti raštišką patvirtinimą. Pažiūrim rekvizitus, ar įmonė egzistuoja daugiau nei 1 savaitės (taip, skubėdamas rašau, bet suprasite). Tikriname, ar grupėje nėra apžvalgų. Jei avansas – mokame pavedimu, ne grynaisiais nežinomam asmeniui. O jei firma vengia sąskaitos – raudona vėliava. Nebūtinai milžiniška, bet raudona.

Ar tikrai galima mokėti grynaisiais vairuotojui, ar čia tik gražus žodis svetainėje?

Galima, bet nepatartina. Grynieji slepia pėdsaką. Negalėsite įrodyti, kad mokėjote, jei kas nepasiroys. O jei vairuotojas pametą tuos grynuosius – žmonės yra žmonės – tada problemos. Priimame grynuosius tik jei žmogus neturi sąskaitos banke arba sena močiutė, kuri nepasitiki kortelėmis. Geriau pavedimas, nes fiksuojasi akimirksniu. Bet jei labai reikia – galima ir grynais. Tik paprašykite kvito. Kvitas – jūsų vienintelė apsauga. Buvęs klientas kartą mokėjo be kvito, paskui pyko, kad negali įrodyti. Neiškart pasakiau "o mes tai sakėm", bet galvojau.

Keleiviai, siuntos ir tos keistos situacijos

Ar galima susitarti, kad paimtų iš namų Panevėžyje šiandien, o rytoj jau būtų Londone?

Teoriškai taip, praktiškai – nuo oro ir eilių. Būna reisų: paimame 15 valandą Panevėžyje, naktį keltuose, rytą Anglijoje, popietę pristatome. Bet toks pristatymas reikalauja, kad niekas nepristabdytų. Doverio uoste rūkas – vėluojam. Eilė Calais – dar valanda. Rytoj būti galima, bet "iki pietų rytoj" – loterija. Aš mieliau pažadu "1-2 dienos", o jei greičiau – apsidžiaugs. Versti vairuotoją lėkti kaip pamišusį nenoriu. Jis turi pamiegoti, pavalgyti, nusiplauti veidą. Klientai pamiršta, kad vairuotojas – ne robotas.

Ar galima keisti pristatymo adresą Anglijoje, kai daiktai jau pakeliui?

Būna, bet sunku. Jei mikroautobusas pravažiavo Birminghamą, o jūs pasakote "gal į Bristolį", tenka mokėti už papildomus kilometrus ir laukti kito maršruto. Kartais įmanoma, jei dar neįvažiota į miestą. Kartais vairuotojas ir sutinka, bet aš suprantu – jis turi grafiką. Ypač jei saugus pristatymas buvo planuotas pagal kordonus, keisti kordonus reiškia vėluoti kitiems. Bet jei paskambinsite dieną prieš atvykimą, dažnai sutvarkom. Tik nepulkite keisti per paskutinę akimirką. Buvęs atvejis – klientas parašė iš kelto: "o gal į Readingą?" Vairuotojas beviltiškai juokėsi, nes jau pasuko link M25.

Ar mes galime važiuoti kartu su daiktais, bet tik iki Prancūzijos, o ten mūsų draugai pasiims?

Būna visokių prašymų. Kartais nori išlipti Calais ir perduoti draugui. Bet mūsų mikroautobusai važiuoja į Angliją, ne atidarinėjame sandėlių Prancūzijoje. Jei reikia tik iki keltos – tai ne pervežimas mikroautobusu į Angliją, o taksi į Prancūziją. Suprantu, kad norite sutaupyti, bet licencijos, draudimai ir maršrutai orientuoti į UK. Kartais sutinkame nuvežti iki Paryžiaus, jei ten dar vienas klientas. Bet "išleiskite pakeliui" – bloga mintis dėl muitinės. Jei išlipate su daiktais ES zonoje, o kitas pasiima – kitoks sandoris. Saugus pristatymas reikalauja aiškumo, kam priklauso daiktai nuo pradžios iki galo.

Ar man pačiam reikia supakuoti daiktus, ar jūs turite dėžių?

Patys daiktai privalo būti supakuoti prieš atvykstant vairuotojui. Mes galime atvežti kelias dėžes, jei žinom iš anksto, bet nepakuojame jūsų stiklinių pagalvių. Tai jūsų atsakomybė. Buvę porą kartų – žmonės parodo krūvą atskirų puodų, žvakių, drabužių be nieko. Tada vairuotojas turi vynioti į plevrias plėveles, kurios neatlaiko kelių šimtų kilometrų. Mes padedame sukrauti, ne supakuoti. Jei elektroniką siunčiate – originalios dėžės yra auksas. Studentas iš Vilniaus siuntė kompiuterį be dėžės – atvykęs į Londoną veikė, bet pzeidžiau ar nenukentėjo. Supakuokit normaliai, rimtai.

Paskutiniai dalykai apie verslą ir rinką

Ar yra koks nors metas per metus, kai geriau išvis nevežti daiktų į Angliją?

Kalėdos. Ne dėl religijos – dėl to, kad visi nori iki Kūčių, o keliai pamišę. Gruodžio 20-oji iki sausio 5-osios – bene blogiausias laikas. Kainos šokinėja, vairuotojai pavargę, pasieniečiai irzlūs, o Anglijos keliuose tamsu nuo ketvirtos. Balandį būna gerai, vasarą – normalu, bet savaitgaliais venkite, nes keltai prie Doverio baisiai užsikiša. Saugus pristatymas į Angliją lengviausiai vyksta kovą, gegužę ir rugsėjį. Žiemą vežame, bet sakau atvirai – jei neskubu, ir jūs neskubėkit. Geriau palaukti savaitę ir gauti daiktus sveikus, nei suglamžytus prieš pat Kalėdas, kai niekas neturi laiko išpakuoti.

Jau 24 metai dirbate – kas per tą laiką pasikeitė blogiausiai perkraustymų versle?

Klientai nepasikeitė. Pasikeitė rinka. Atsirado daugybė "vežėjų", kurie turi tik interneto puslapį ir vieną pažįstamą su furgonu. Jie meta kainas žemyn iki neįmanomų sumų, pasiima užsakymus, o tada ieško, kas realiai nuveš. Saugus pristatymas mikroautobusais į Angliją tapo toks populiarus žodis, kad juo vadina net tie, kurie neturi kur daiktų pasidėti. Anksčiau dauguma žinojo, kad pervežimas – paslauga, o ne prekė iš parduotuvės. Dabar lygina kaip Amazon – nori šiandien užsisakyti, rytoj gauti, o paskui dar įkrauti blogą atsiliepimą, jei vairuotojas nepasisveikino. Nesakau, kad blogai, bet norisi daugiau pagarbos žmogui, kuris vairuoja 12 valandų.

Paskutinis klausimas – kodėl žmonės vis dar renkasi mikroautobusą, o ne DPD ar paštą?

Nes mes atvažiuojame prie durų. Paėmimas iš buto Panevėžyje, išnešimas iš penkto aukšto be lifto – paštas to nedaro. Jei du didelius lagaminus siunčiate, DPD pasiims, bet pristatys į depą. O jei baldai, dviratis, augalai (nors augalų nevežam)... Mikroautobusų pranašumas – lankstumas. Pristatome į Manchesterį, į Haringey kampelį, galim palaukti, jei klientas vėluoja. Siuntų tarnybos nepalauks. Žinoma, jei maža dėžutė su marškinėliais – paštas pigiau. Bet kai reikia greito užsakymo ir saugaus pristatymo kartu, renkamės vairuotoją, ne algoritmą. Aš irgi rinkčiausi žmogų, su kuriuo galiu pasikalbėti telefonu, o ne robotą, kuris praneša, kad bandė pristatyti, bet jūsų nebuvo namie.

24 metų patirtis sako, kad greitas užsakymas saugus pristatymas mikroautobusais į Angliją yra ne apie stebuklus, o apie žmones. Apie vairuotoją, kuris žino kelią, ir apie klientą, kuris patiki savo daiktus svetimam. Ne visada viskas tobula. Būna vėlavimų, pasienio keblumų, kartais rūko prie Doverio. Bet sąžiningumas išlieka svarbiausias. Jeigu ieškote pervežimo, kuris neatrodo kaip pagamintas fabrike – skambinkite. Kartais geriau pasikalbėti penkias minutes nei perskaityti penkis šimtus aprašymų.