Greitas užsakymas asmeninių daiktų gabenimui į Angliją internetu

Žinai, kiek metų aš jau vežu žmonių daiktus? Keturiolika, gal penkiolika – jau nebeskaitau. Ir vienas dalykas, kurį pastebėjau: norint užsisakyti pervežimą internetu, nereikia būti raketų mokslininku. Bet žmonės vis tiek užtrunka. Ne dėl to, kad sistema sudėtinga, o todėl, kad bijo nežinomybės. Greitas užsakymas asmeninių daiktų gabenimui į Angliją internetu iš tiesų paprastas, jei žinai keletą dalykų. Aš čia surašysiu tai, ką klausia klientai paskutinius metus. Tiesiog skaityk, ir suprasi, kad tai lengviau, nei atrodo.

Pirmi žingsniai – nesudėkingi, bet žmonės painiojasi

Ar tikrai galiu viską užsisakyti tiesiog internetu, be skambučio?

Gali, bet jei turi keistų daiktų – verta pakalbėti. Jeigu standartinės dėžės ir lagaminai, forma pakankamai aiški. Bet kaip tas mano klientas iš Kauno su arklio modeliu – kompiuteris to nežino. Tuomet reikia žmogaus. Aš mieliau pasižiūriu akimis, bet suprantu, kad visi nori greito užsakymo asmeninių daiktų gabenimui į Angliją internetu. Spausk mygtuką, suvesk adresus, nurodyk apytikslį svorį. Po kelių minučių gauni patvirtinimą. Paprasta. Bet jei neaišku – skambink, nežioplėk.

Kiek laiko iš anksto reikia planuoti pervežimą?

Na, jei nori idealiai – savaitei ar dviem. Bet buvę, kad pirmadienį rašo, trečiadienį jau kraunam. Rugpjūtis ir rugsėjus – katastrofa, visi studentai važiuoja. Tada geriau ankščiau. Žiemą dažnai užtenka trijų dienų. Aš sakau: jei nespėja, rašom, žiūrim. Kartais turime vietą pusiau tuščioje mašinoje. Greitas užsakymas asmeninių daiktų gabenimui į Angliją internetu veikia geriausiai, kai nesi paskutinę minutę. Nors... kartais ir ji praeina sėkmingai. Bet geriau necountink su tuo.

Kai aš užpildau tą formą – kas tada vyksta?

Gauni autoatsakymą, kad gavom. Po to per kelias valandas perskaitom. Kartais rašo romanus, kartais vieną sakinį: "vežkit daiktus". O kokių? Kur? Tada klausiame atgal. Kai aišku, siunčiam pasiūlymą su kaina. Jei sutinki – reikia avanso, kad rezervuotume vietą. Ir tada gali sirgti iš jaudulio, nes viskas pajuda. (Nesirgsk, viskas gerai.)

Ar privalau žinoti tikslų svorį dar prieš užsakant?

Ne, tikrai ne. Dauguma nežino. Aš ir pats nežinau, kiek sveria mano spinta. Tu rašai apytikslį – "apie 200 kg". Mes žinom, kad tai gali būti 180 arba 240. Bėda, jei parašai 50, o išeina 500. Tada nebetelpa mašinoj. Buvo Panevėžyje – "kelios dėžės", o dvidešimt. Gerai, kad turėjom kitą mašiną. Tai rašyk "apie". Geriau per daug pasakyti, negu per mažiau.

Kokių dokumentų reikia, kad iš Lietuvos nugabentų daiktus į Angliją?

Bent jau asmens dokumento kopija, nes daiktai eina per muitinę. Jei nauji daiktai – gali reikėti sąskaitų, nes muitininkai galvoja, kad veži prekybai. Jei asmeniniai, naudoti – pakanka sąrašo. Rašyk paprastai: "Drabužiai – 2 dėžės, indai – 1 dėžė". Kam detalizuoti kiekvieną kojinę? Dėl Brexit kitos taisyklės, bet dažniausiai praeina be problemų, jei tai tavo daiktai. Tik nebandyk įdėti gėlių ar sėklų. Tada bus blogiau.

Kainos, dėl kurių kartais norisi apsiverkti

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas į Londoną internetu užsisakius?

Negaliu pasakyti be konteksto. Ne dėl to, kad slepiu – o kad nežinau. Ar veši lagaminą, ar visą trikambario butą? Skirtumas didžiulis. Apytiksliai: kelios dėžės nuo šimto iki trijų šimtų eurų. Visas butas – tūkstantis, gal daugiau. Geriausiai užpildai formą internete, nurodai ką veši, ir gausi konkrečią sumą. Be jokių "nuo-iki" žaidimų. Aš nemėgstu slėpti kainų, nes tada žmonės pyksta. Ir teisėtai.

Ar tiksliai kaina bus tokia, kokia parašyta skaičiuoklėje?

Dažniausiai taip, jei neapgaudinėji dėl kiekio. Skaičiuoklė dirba su tavo parametrais. Bet jei pasikeičia svoris ar reikia nešimo iš penkto aukšto be lifto – papildomai. Bandžiau padaryti tobulą skaičiuoklę, bet žmonės vis tiek prisigalvoja. (Na, ne visi, bet pasitaiko.) Rašyk tiksliai. Ir jei kas keičiasi – pranešk iškarto. Tada kaina pasikeičia prieš važiavimą, o ne kai vairuotojas stovi prie durų. Būna ir taip, tada nepatogu.

Kodėl vieni labai pigūs, o kiti dvigubai brangesni?

Oi, jautri tema. Pigūs dažnai sumeta tave į pusiau tuščią fūrą maršrutu. Kartais veikia, kartais dėžės praguli sandėlyje tris savaites. Brangesni – tiesioginis automobilis, draudimas, garantija. Matęs, kaip rinkosi pigiausią variantą, o paskui prašė pagalbos, nes dingo vežėjas. Tai renkiesi pats. Aš nesakau, kad pigu blogai, bet turi žinoti, ką perki. Kartais sutaupai šimtą eurų, o prarandi nervus ir du mėnesius. Ne visada apsimoka.

Ar galiu sumokėti dalimis, ar tik iškart?

Paprastai avansas užtikrina rezervaciją, likutis prieš pristatymą. Bet priklauso nuo situacijos. Jei pažįsti dešimt metų – gal ir be avanso. Bet pirmas kartas? Sorry, verslas. Kartais deramės dėl didelių sumų. Aš lankstus, bet ne bankas. Geriau pasiskolink iš tėvų, nei aš tapau kreditoriumi. O žinai, kiek tokių, kurie pradingsta nesusimokėję? Per daug. Ai, nukrypau. Trumpai – standartiškai avansas ir likutis. Bet pasiklausk.

Ar yra kokių nors mokesčių, apie kuriuos nežinau?

Jei raštu sutarta – nėra. Bet niuansų yra. Muitai? Ne, jei naudoti daiktai. Bet jei naujas televizorius be čekio – gali kilti klausimų. Arba jei gatvėje negalima sustoti ir reikia mažesnio automobilio – papildomai. Stengiuosi viską įskaičiuoti, bet žmonės pamiršta pasakyti, kad gatvė siaura. Tada išlenda kaip zuikis iš skrybėlės. Sutarkime raštu ir atvirai – tada žinosi tikslias sumas. Nebijok klausti, net jei kvailai atrodo.

Pakavimas ir draudimas – kur visi pasikerta

Ar privalau pats supakuoti, ar jūs tai padarysite?

Gali pasirinkti. Pigiau, jei pats. Bet mačiau, kaip žmonės pakuoja. Vienas vyrukas supakavo stiklą į lietus laikraščius. Gerai, kad nesudužo. Siūlome pakavimo paslaugą, bet į Angliją dažnai patys pakuoja dėl kainos. Jei pats – pirk rimtas dėžes, ne iš parduotuvės po kampu. Ir lipnia juosta – nepigink. Kai dėžė atsiveria vidury kelio... nebedžiugu. Galim paimti ir supakuotus, ir ne – tik nurodyk iš anksto.

Kas jei aš supakuosiu netinkamai – daiktai bus sugadinti?

Jei pats supakavai atmatai, ir dėl to įskilo lėkštė – kaltink save. Aš nebūsiu diedas, kuris sako, kad kaltas vežėjas. Draudimas dengia netinkamą pakavimą tik kai mes pakuojam. Jei tu pats – stengiamės atsargiai, bet fūra juda. Jei viduje nėra burbuliukų – tavo rizika. Geriau permokėti 20 eurų už pakuotę, nei verkti dėl močiutės porceliano. Buvę visko. Skaudi tiesa, bet taip yra. Pakuok taip, lyg dėžę mestų iš antro aukšto.

Ar mano senas kompiuteris bus apdraustas visai vertei?

Tikiuosi taip, bet skaityk sąlygas. Dažnai draudimas dengia iki tam tikros sumos vienam daiktui. Jei Apple už du tūkstančius – deklaruok atskirai. Aš pats kartais pamirštu paaiškinti, kad standartinis draudimas pagal svorį, o ne vertę. Tai jei turi auksą – pranešk. Aš nežinau, ką slepi dėžėse (na, ne visada). Yra papildomas draudimas brangesniems daiktams. Kainuos, bet ramybė neįkainojama. Tas senas kompiuteris galbūt vertesnis, nei manai.

Ką daryti, jei tarp daiktų yra ką tik pirktų elektronikos?

Turi pripažinti. Rimtai. Jei slėpsi telefonų dėžę po skalbiniu – muitininkai turi rentgenus. Ir nosies. Nežinau kaip, bet uosto naujus daiktus. Jei nauja – pridėk sąskaitą, gal reikės PVM UK. Aš vežėjas, ne magas. Negaliu padaryti nematomu. Galvok prieš pakuodamas – ar tikrai nauja? Jei taip – deklaruok. Jei ne – nieko baisaus. O jei apsimesi nežinojęs... muitinė juoktis nemėgsta. Būna baudų.

Ar galiu įdėti maisto produktų į dėžes?

Teoriškai sausas hermetiškas gal ir galima, bet nerekomenduoju. Ypač mėsos, pieno, daržovių. Anglija griežta. Buvo – klientė įdėjo šaldytą krevetę. Muitinė atsidarė, prasidėjo. Delstas, dokumentai, išmetė. Kam to reikia? Sausi koldūnai – malonu, bet į fūrą ne. Pasiimk rankiniame bagaže, jei privalu. Ypač jei nežinai taisyklių (o aš pats jų visų neatsimenu). Geriau nusipirk vietoje. Maistas dažniausiai sukelia tik problemas.

Kai daiktai jau važiuoja – ko tikėtis?

Kaip ilgai daiktai važiuoja iš Vilniaus į, tarkim, Birmingemą?

Paprastai trys keturios dienos (na, dažniausiai keturios penkios, priklauso nuo maršruto). Jei tiesioginis krovinys – gal ir per dvi. Bet dažnai kombinuotas reisas: Vilnius, Kaunas, Varšuva, kanalas. Kelias ne toks trumpas, kaip žemėlapyje. Pasienyje eilės. Vairuotojui reikia poilsio. Tai neexpress paštas. Planuok penkias dienas. Jei greičiau – šventė. Jei savaitė – skambink ir klausk. Gal užstrigo kelyje arba renka dar krovinį.

Ar galiu sekti savo krovinį internetu, kaip siuntą?

Hmm, skausmingas klausimas. Mes ne DPD. Fūra neturi sekimo lango su žemėlapiu. Galiu duoti vairuotojo numerį arba rašyti, kur yra. Kartais jie atsiunčia nuotrauką iš kelio. Bet realaus laiko sekimas? Ne. Nebent maža siunta per kurjerį. Tiesioginiame perkraustyme – žmogiškas ryšys. Skambini man, aš skambinu jam, jis atsako po vakarienės. Toks gyvenimas. Ne viskas turi programėlę telefone. Atsiprašau, jei tikėjaisi kitaip.

Kas jei aš persigalvoju ir noriu pakeisti pristatymo datą?

Būna. Bandysiu padėti, bet jei fūra jau išvažiavo – sudėtinga. Ypač jei nusprendi penktadienio vakarą, kai jie Olandijoje. Ankstesni keitimai – įmanomi. Paskutinės minutės – reikės sandėliavimo Anglijoje. Aš suprantu, gyvenimas keičiasi. Bet fūros grafikas – ne guma. Kuo anksčiau praneši, tuo geriau. Vakarykštis sprendimas šiandieną dažnai per vėlu. Atleisk, aš ne Dievas, aš tik organizuoju logistiką.

Ar vairuotojas man paskambins prieš atvažiuodamas?

Taip, beveik visada. Na, jei ne užsienietis, kurio telefonas neveikia UK tinkle. (Buvo latvis – du dienas nepavyko susiskambinti.) Standartiškai skambina prieš kelias valandas. Kartais ryte, jei pristatymas po pietų. O jei neatsiliepi – palieka žinutę ir laukia pusvalandį. Ne ilgiau, nes turi dar kitus adresus. Laikyk telefoną garsiai. Ir jei matai nepažįstamą numerį – atsiliepk. Tai gali būti Petras su tavo sofa, o ne sukčius.

Kas jei manęs nebus namuose tą dieną, kai jie atvažiuoja?

Tada problema. Fūra stovi, vairuotojas laukia, o aš nežinau, kur dėti daiktus. Jei žinai iš anksto – pasakyk, kad pristatytų kitą dieną arba kaimynė Dalytė priimtų. Ji pasirašys. Jei tavęs nėra – vežame į sandėlį arba laukiame. O laukimas kainuoja. Nesidžiaugiu, kai taip nutinka, nes atrodo, kad aš kaltas. Buvo – klientas nuvažiavęs į darbo pokalbį. Suprantu, bet galėjai perspėti? Planuok ir duok alternatyvą.

Anglijoje – muitai, pristatymas ir kiti dalykai

Ar po Brexit mano daiktai neįstrigs pasienyje?

Jei tvarkingai deklaruoji – ne. Brexit apsunkino: anksčiau važiuodavai, dabar reikia deklaracijų, EORI (nors asmeniniai daiktai kai kada... hm, ne visada? Aš tikras tik pasitikrinęs su agentu, nes taisyklės keičiasi). Bet mes viską paruošiame prieš tai. Jei pats vežiesi mikroautobusu – gal įstrigsi. Per mus dokumentai tvarkingi, dažniausiai praeina be sustojimo. Kartais patikrina minutę. Nebaisu, jei per patyrusius vežėjus. Jei pats bandai – teks aiškintis.

Turiu draugą Londone – ar jis gali priimti daiktus už mane?

Gali, bet sutark iš anksto. Jis turi žinoti datą ir laiką.