Greitas siuntų pristatymas į UK mikroautobusais kasdien: ką verta žinoti prieš renkantis pervežėją

Jau dvidešimt ketveri metai sukuosi tarptautinių perkraustymų ir siuntų pristatymo srityje. Per tą laiką mikroautobusai tapo mano antrieji namai – jie važinėja į Londoną, Birmingamą, net iki Edinburgo. Klientai dažnai skambina ir klausia vieno: ar tikrai įmanomas greitas siuntų pristatymas į UK mikroautobusais kasdien? Trumpas atsakymas – taip, bet čia pilna niuansų, kuriuos verta suprasti prieš pakuojant dėžes. Ne viskas būna taip glotnu, kaip atrodo svetainėse. Šiame... oi, ne, geriau jau tiesiai. Surašiau klausimus, kuriuos man užduoda nuolat. Atsakymai iš kelių dešimčių metų praktikos. Kartais nepatogūs, kartais nesu tikras šimtu procentų, bet sąžiningi.

Pirmiausia – kasdieniai reisai ir kaip viskas vyksta

Ar tikrai važiuojate kasdien, ar tai tik graži frazė svetainei?

Taip, važiuojame kasdien, bet su dviem dideliais BET. Pirmiausia, kasdienybė galioja didžiajai kelių maršrutų daliai – Vilnius–Londonas, Kaunas–Birmingamas, kartais ir Ryga per mūsų partnerius. Antra, „kasdien“ nereiškia, kad tavo siunta rytoj 8:00 bus Londone. Greitas siuntų pristatymas į UK mikroautobusais kasdien reiškia, kad kroviniai renkami nuolatos, o mašinos išvažiuoja pagal suformuotus maršrutus. Jei pasiuntinį paduosi vakare po septynių, tikėtina, kad jis išvažiuos ne rytoj ryte, o poryt. Būna ir taip, kad mašina pilna anksčiau, tada tenka palaukti sekančio reiso. Realybė tokia.

Kiek laiko iš tiesų trunka kelionė nuo Vilniaus iki Londono mikroautobusu?

Teoriškai – apie 30–32 valandas. Praktiškai – dažniausiai 36–48, jei skaičiuojame iki Londono centro (nors ten ne... vėlgi, priklauso nuo tikslaus adreso). Vairuotojai dirba pagal tachografą, privalo miegoti. Be to, keltai per Lamanšą kartais vėluoja dėl oro. Štai praėjusį mėnesį vienas mūsų vaikinas sėdėjo Doverio uoste šešias valandas ilgiau nei planavo – vėjas. Taip, siunta vis tiek atkeliavo, bet ne tą dieną, kurią klientas žadėjo viršininkui. Verta turėti atsarginę dieną, jei labai skubu.

Ar galiu patikrinti, kur mano siunta yra kelyje?

Žinoma, bet ne visada taip kaip Amazonėje. Mes siunčiame vairuotojo kontaktą ir apytikslį laiką. GPS sekimo prietaisų turime, bet jie kartaisstringa... oi, stringa, kai ryšys Lenkijos pasienyje blogas. Paskambini vairuotojui, jis sako: „Esu kur nors prie Frankfurto prie Maino, broli“. Tai yra realus atsakymas. Jei nori akademinio tikslumo – geriau rinkis DHL. Pas mus žmogiškas pristatymas į Angliją mikroautobusu, su visais pliusais ir minusais. Aš asmeniškai mieliau kalbėsiuosi žmogumi nei žiūrėsiu į žemėlapį.

Kokiame mikroautobuse vežate – ar tai furgonas, ar keleivinis perdaromas?

Naudojame specialius krovininius furgonus – Mercedes Sprinter 316 arba VW Crafter. Dauguma mašinų yra perdaryti taip, kad salone... nors ne, salono nėra, tik krovinių skyrius. Sakyčiau, kad talpa apie 8–12 europadėžių, priklauso nuo to, ar vairuotojas miega mašinoje (tada reikia palikti vietos guoliui). Būna atvejų, kai klientas atneša sofą, o aš žiūriu į furgoną ir galvoju: čia kaip į Tetrisą reiks sukrauti. Kartais netelpa, tada vežame dvejomis mašinomis arba perkeliame kitam reisui. Nekenčiu to momento, kai tenka pasakyti, kad netelpa.

Ar vairuotojai veža ir keleivius, ar tik siuntas?

Dauguma mūsų reisų – tik kroviniams. Bet atvirai? Kartais vairuotojas paima žmogų, kuris moka už kelionę ir turi vieną kuprinę. Tai neoficialiai... nors oficialiai aš to nesakiau. Yra paslauga „perkraustymas su vairuotoju“, bet čia jau kita kaina. Jei klausi dėl siuntos – mes prioritetą teikiame dėžėms, baldams, ne keleiviams. Nors realybėje, jei mikroautobusas važiuoja tuščias iki Varšuvos atsiimti krovinio, tai kodėl nepaimus žmogaus? Pinigai degalams visada praverčia. Bet taip, siuntos pirmiausia. Nepradėsiu to neigti.

Kainos, svoriai ir realybė, kurią slepia skelbimai

Kiek kainuoja siųsti 5 dėžes į Londoną mikroautobusu kasdieniu reisu?

Nuo 250 iki 450 eurų, priklauso nuo sezono. Tikėkis, kad jei randi 150 eurų pasiūlymą – bus staigmenų: arba pavėluotai, arba paslėptų mokėjimų. Aš skaičiuoju taip: degalai, keltas, vairuotojo dienpinigiai, draudimas. Nuo Vilniaus iki Londono nuvažiuoji ne už du eurus. Greitas siuntų pristatymas į UK mikroautobusais kasdien turi savo kainą. Praeitą savaitę klientas skundėsi, kad pas konkurentą buvo pigiau. Bet konkurentas paliko siuntas dideliame sandėlyje, ir jas ten pasiėmė tik po savaitės. Mes vežame tiesiai į sutartą vietą – duris arba terminalą.

Kaip apskaičiuojate kainą – pagal svorį, tūrį, ar pagal nuotaiką?

Tūris dažniausiai svarbiau nei svoris. Mikroautobusas neužsikraus 1,5 tonos, nebent vežame plytas, o kam vežti plytas? Realiai – europadėžių skaičius ir išmatavimai. Kartais klientas sako: „Ten tik trys maišai“. Atvažiuoju, o ten maišai kaip šiukšlių konteineriai. Tuomet perskaičiuojame kainą vietoje. Nesu tikras, ar taip daro visos įmonės, bet mes taip darome jau dvidešimt metų. Jei telpa į planuotą erdvę – mokai kaip sutarta. Jei ne – tariamės. Tai nėra apgaulė, tai realybė. Furgonas turi ribas, o faktas tas, kad aš nemėgstu netikėtumų labiau nei tu.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu į Londoną, Birmingamą, ar mažą miestelį Šiaurėje?

Žinoma. Londonas ir pietrytinė Anglija – mūsų duona ir sviestas. Ten važiuojame kaip į darbą. O jei reikia į Škotijos Highlandus arba kaimą Kornvalyje... Kur ten Kornvalis? Anglijos pietvakariai. Tada kaina auga, nes reikia atskiro reiso arba perduoti vietiniam partneriui. Aš asmeniškai mieliau nesiunčiu į kaimus, kur navigatorius rodo tik žolę, bet jeigu reikia – surenkame. Greitas pristatymas galimas ir ten, bet kasdienis jau nebe kiekvieną dieną iki durų. Tada jau kombinuojame maršrutus ir laukiame, kol prisipildys mašina regione.

Ar reikia mokėti iš anksto, ar galima atsiskaityti gavus siuntą?

Iš anksto – standartas. Ypač naujiems klientams. Ne todėl, kad nepatikime tavimi, o todėl, kad yra buvę... na, buvo atvejis prieš kelerius metus. Klientas gavo sofą Londone, paskui dvi savaites „negalėjo“ pervesti. Mes smulkūs, ne bankas. Kai matau, kad bendraujame ne pirmą kartą – kartais leidžiu dešimt procentų pakloti po pristatymo. Bet tai jau išimtis, kurią nusprendžiu pats, ne visada su kolegomis sutariam dėl to. Geriau pavedimas prieš išvažiavimą. Mažiau galvos skausmo visiems ir nereikia raudonuoti telefonu.

Ar kaina įeina muito rinkliavos, jei siunčiu siuntą po Brexit?

Čia jau šventa košė, jei leisite taip pasakyti. Po Brexit viskas apsunko. Muito rinkliavos... ar ne, muitas ir PVM – tai atsieina papildomai, bet tai priklauso nuo to, kas yra siuntoje. Jei siunti asmeninius daiktus, perkraustymo atveju – yra lengvatos. Jei prekės pardavimui – jau kita daina. Aš nesu muitinės brokeris, nors per tiek metų prisikaupė žinių. Bet jei turiu būti sąžiningas – tiksliai pasakyti galiu tik apie aštuoniasdešimt procentų atvejų. Likę dvidešimt – konsultuojuosi su brokeriu Klaipėdoje arba Doverio pusėje. Planuok papildomus 50–150 svarų mokesčiams.

Dokumentai, muitinė ir popieriai, kurių niekas nenori pildyti

Kokių dokumentų reikia siųsti siuntą į Angliją mikroautobusu?

Pagrindinis – inventory sąrašas, anglų kalba. Turiu galvoje, sąrašas daiktų su vertėmis. Jei tai komercinė siunta – CMR arba komercinis sąskaita faktūra. Asmens tapatybės dokumentas – nors čia logiška. Po Brexit prisidėjo muitinės deklaracija. Mes padedame užpildyti, bet tikslumo reikia iš tavęs. Buvo situacija, kai klientas įrašė „įvairūs namų apyvokos daiktai“. Muitinėje to neužtenka. Reikia: „7 poros batų, 3 puodai, 1 meškerė“. Taip, meškerę reikia deklaruoti atskirai. Skamba kvailai, bet taip veikia. Muitininkai turi savo taisykles, o mes tiesiog paklusniai laikomės.

Ar siunta gali strigti muitinėje ir ką tada daryti?

Gali, ir gana dažnai. Ne dėl mūsų kaltės, o dėl popierių. Praeitą mėnesį viena siunta – senovinis stalas – strigo Calais pusėje, nes muitininkas nusprendė, kad tai antikvariatas, o ne naudoti baldai. Reikėjo ekspertų įvertinimo. Klientas spėjo beprotiškai. Mes stengėmės gelbėti situaciją, bet galutinis sprendimas priklauso nuo muitinės. Jeigu strigti dėl mūsų klaidos – taisome. Jeigu dėl dokumentų netikslumo – tenka palaukti arba mokėti papildomai. Kartais pasijuokiu, kad greičiau nueiti pėsčiomis, bet ne, mikroautobusas vis tiek greičiau nei paštas, net ir strigęs.

Ar reikia draudimo siuntai, ar pakanka mano pačio pasitikėjimo?

Reikia. Visada. Mes turime CMR draudimą, bet jis ribotas. Ypač jei vežame elektroniką, antikvarą arba meno... nors meno kūrinius aš vežu retai, per daug nervų. Papildomas draudimas kainuoja apie 1–2 proc. siuntos vertės. Kartais klientai sako: „Kam mokėti, juk vairuotojas atsargiai važiuoja“. Būna. Bet būna ir avarijų, staigaus stabdymo, arba vagysčių prietemoje (taip, buvę). Furgone ne viskas pritvirtinta kaip kosmose. Draudimas – tai ne pasitikėjimo trūkumas, o atsargumas. Aš patikėčiau savo kolega, bet ne likimu. Ir tu neturėtum.

Ar galiu siųsti maistą, augalus ar gyvūnus mikroautobusu į UK?

Maistas – sudėtinga. Šviežias – beveik neįmanoma dėl veterinarijos sertifikatų. Konservai, sausi produktai – galima, bet su apribojimais. Augalai – reikia fitosanitarinio. O gyvūnai... hmm, ne, nors vienas klientas kartą klausė dėl vėžlio. Aš nesu tikras dėl vėžlio, bet šunys ir katės – taip, su pasais ir skiepų įrašais. Tiesa, per pastaruosius metus taisyklės... taisyklės (taip, taisyklės) pasikeitė kelis kartus. Geriau pasitikrinti su veterinarine tarnyba prieš planuojant. Mes galime padėti su dokumentais, bet nepretenduojame į zoosodą. Gyviems... oi, gyvūnams reikia specialaus rėžimo. Vieno reiso nepakanka.

Kaip veikia muitinės tikrinimas ir ar jūsų siuntos dažnai tikrinamos?

X-ray ir šunys Doverio arba Kento terminaluose. Dalis – atsitiktinė atranka. Mes nieko negalime padaryt, kad to išvengtumėm... nors patikimesni vairuotojai sako, kad tvarkingas popierius sumažina riziką. Buvo atvejis, kai rado ne mūsų kliento, o kito vežėjo siuntoje... na, nelabai legalius daiktus. Mūsiškė praeidavo (nors nereikia sakyti „praeidavo“), tąkart viskas buvo tvarkoje. Tačiau jei muitininkai nusprendžia tikrinti – atideda kelias valandas, kartais dieną. Tai ne mūsų kaltė, bet pripažįstu – klientui nuo to ne lengviau. Jo prekės stringa, nors viskas legalu.

Kas nutinka, kai nutinka – realūs atvejiai iš kelių

Ar buvę taip, kad siunta nebuvo pristatyta laiku – ir ką darėte?

Buvę. Prieš trejus metus... gal ketverius, laiko tėkmė greita, vienas mikroautobusas sugedo Vokietijoje. Ne kapitaliai, bet vožtuvai... ar kas ten buvo, mechanikas aiškino, aš nelabai supratau. Siuntos persėdo į kitą furgoną, bet laikas praradome aštuoniolika valandų. Klientas – restorano savininkas – turėjo atidarymą Londone. Mes pristatėme vėliau, kitą dieną. Sumokėjome sutartas sankcijas, nors jos nebuvo didelės. Svarbiausia – ne meluoti. Pasakiau: taip, sugedo, vėluojame. Daugelis klientų tai supranta, jei sąžiningai paaiškini. Tiesa, vienas grasino teismais. Nepasimokė, vis tiek naudojasi mūsų paslaugomis.

Ką daryti, jei siunta atkeliauja suplėšyta arba sugadinta?

Fotografuoji prieš atidarinėdamas – tai svarbiau nei atrodo. Būna, kad klientas pats supakavo dėžes iš panaudotų bulvių konteinerių ir pyksta, kad sulūžo lempa. Aš tada sakau: broli, čia ne mūsų kaltė, čia fizikos dėsniai. Bet jei aiškiai matyti, kad važiavimo metu įvyko smūgis ir tai mūsų stropumo trūkumas – registruojame aktą. Draudimas padengia. Buvo atvejis, kai vežėme keramikos komplektą. Vairuotojas nepakankamai sutvirtino – pripažįstu – dvi lėkštės įskilo. Mes keitėme. Kartais dėl tokių dalykų ir žmonės išsiskiria, bet mes stengiamės būti teisingi ir nepasiteisinti.

Ar pasitaiko vagysčių arba dingusių dėžių?

Pasitaiko, nors labai retai. Dažniausiai ne kelyje, o pernakvojimo metu. Mikroautobusai turi užraktus, tačiau profesionalūs vagys... žinai, jie turi savo metodus. Praeitais metais vienas furgonas buvo apžiūrėtas naktį Prancūzijoje, bet nieko neatidaryta, nes vairuotojas pasirinko saugią aikštelę. Kita vertus, buvo istorija, kai dingo viena maža dėžutė – paskui paaiškėjo, kad ji užkrito už sėdynės ir pamiršta du mėnesius. Nepasakyčiau, kad tai vagystė, labiau amnezija. Bet taip, realybė tokia: devyniasdešimt devyni procentai siuntų atkeliauja sveiki, bet visada yra ta viena pavargusi naktis, kai kas nors nutinka.

Kaip elgiatės, jei klientas nebūna namie pristatymo metu?

Skambiname, rašome, laukiame penkiolika-dvidešimt minučių. Jei nieko – vežame į sandėlį Londone arba sutartą tašką. Priklauso nuo sutarties. Buvę, kad klientas nurodė adresą, o pats išvyko atostogauti. Tada siunta grįžta į saugojimą, o tai kainuoja. Aš nesu policininkas, kad ieščiau žmonių. Paprastai... nors kartais vairuotojai ir palieka kaimynui, jei klientas prašo ir mes raštu sutinkame. Bet tai rizikinga. Geriausia, kai žmogus žino datą ir laukia. Arba nurodo alternatyvų kontaktą. Mūsų laikas irgi pinigai, o darbo diena Londone trunka tik tol, kol leidžia taisyklės.

Ar buvę atvejų, kai teko atsisakyti vežti kliento siuntą?

Buvę. Kai ateina kvapas, kad kažkas ne taip. Kartais – neprotingai supakuoti pavojingi daiktai: dažų balionai, nesaugiai įsprausti. Kartais – neaiškios kilmės elektronika be dokumentų. Mes ne vežame visko. Buvo labai keistas atvejis, kai vyrukas norėjo siųsti... na, pasakysime „dekoratyvinius sprogmenis“. Nors ir be sprogdiklių, bet muitinėje tai atrodo kaip... kaip bėda. Atsisakiau. Verslas yra verslas, bet dvidešimt metų be incidentų – tai irgi reputacija. Jei krovinys kelia riziką vairuotojui arba kitiems klientams – padėkojame ir atsistumiame. Ne dėl pinigų verta sėdėti areštinėje ar prarasti licenciją.

Paskutiniai praktiniai dalykai prieš siunčiant

Ką patartumėte pasiimti pirmiausia, jei kraustausi į UK, o ne tik siunčiu dėžes?

Dokumentus. Gimimo liudijimus, diplomus – vertimo... nors ne, vertimo gali ir ten gauti, bet kopijos nepamaišo. Antra – vaistų atsargą, jei vartoji kasdien. Trečia – adapterius. Žmonės juokiasi, bet britų rozetės kitokios. Ir Coca-Cola neprisuki su mūsų kištuku. Elektroniką patikrink – ar 220-240V. Kai kurie seni įrenginiai nors ir veikia, bet nėra pritaikyti. Aš prisimenu pirmąjį savo reisą į Londoną – pasiėmiau lygintuvą, kuris sudegė per penkias minutes. Tai tokie smulkumai, bet gyvenime jie svarbūs. O dabar aišku pas mane viskas namuose su modeminiais... su moderniais adapteriais.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie atlaikytų kelionę mikroautobusu?

Dvigubi kartonai. Orpū... nors ne, oro burbulų plėvelė. Nekimšk pervėlai – dėžė turi turėti svorį, kad nestumdytųsi. Jei yra tuščių ertmių, užpildyk rankšluosčiais ar popieriumi. Stiklinius daiktus – kiekvieną atskirai. Ir štai ko dauguma nežino: mikroautobusas vibruoja kitaip nei lėktuvas. Nuolatinis drebėjimas. Taip, furgonas turi amortizatorius, bet jie nepašalina visko. Maži daiktai į maišelius, o maišelius į dėžes. Kartą klientas supakavo viską į juodas šiukšlių maišus – greitas siuntų pristatymas į UK mikroautobusais kasdien nepadės, jei pats turinys yra pasmerktas. Tvarkingas pakavimas – penkiasdešimt procentų sėkmės.

Ar verta siųnti siuntą prieš Kalėdas ar vasaros atostogas?

Kalėdos – pragaras. Ne mūsų, o keliuose. Kanalas, Vokietijos autobahnai – kamščiai. Siunta gali vėluoti savaitę. Vasarą – atostogų sezonas, vairuotojai irgi žmonės, nori į pajūrį. Nors mes stengiamės išlaikyti kasdienį režimą, realybė yra tokia, kad liepos dvidešimtąją arba gruodžio dvidešimt trečiąją viskas vyksta lėčiau. Geriausias laikas – rugsėjis, spalis, kovas. Aš pats mėgstu balandį, bet tai galėtų būt asmeninė preferencija (nors iš tiesų tada keliai tuštesni). Jei turi pasirinkimą – venk piko. Savo sveikatos dėlei ir nervų. Ir dar – nepasitikėk tomis įmonėmis, kurios prieš pat Kalėdas žada per tris dienas. Meluoja.

Ko klientai dažniausiai nepaklausia, bet turėtų?

Ar vairuotojas gali padėti iškrauti? Ar yra liftas name, kuriam reikia atvežti? Mes ne visada vežame liftu apkrautus furgonus – dažnai kroviniai eina laiptais. Klientas pamiršta pasakyti, kad jo namas Londone yra antras aukštas be lifto. Tada vairuotojas nešia vienas, o tai trunka, ir jis pavargsta. Kitas dalykas – parkavimas Londone. Mes neturime stebuklingų leidimų. Jei tavo gatvėje nėra kur sustoti – krovinys gali būti iškrautas šalia, bet nebūtinai po namų durimis. Tokių dalykų niekas nepamini svetainėse, bet gatvėje jie yra realūs. Aš juos surašiau, nes pavargau aiškinti tai Kasimo... Kasimiro gatvėje.

Išvada

Greitas siuntų pristatymas į UK mikroautobusais kasdien – tai ne reklaminis šūkis, o mūsų darbo grafikas, nors kartais grafikas pameta kelias valandas dėl kelių ar orų. Per dvidešimt ketverius metus supratau, kad patikimumas svarbiau nei greitis, o sąžiningumas svarbiau nei gražus puslapis. Jei turi dar klausimų – paskambink. Geriau pakalbėti penkias minutes, nei vėliau aiškintis, kodėl dėžė su batais atsirado Birmingame, o ne Londone. Mes važiuojame. Kadais ir pėsčias nueičiau, bet dabar – tik mikroautobusu. Ir nepamiršk adapterio.