Greitas siuntų pristatymas į Angliją su draudimo garantija – ką verta žinoti prieš siunčiant?

Na, per tiek metų dirbant tarptautinių perkraustymų srityje, prisižiūrėjau visko – nuo to, kaip žmogus pakuoja porcelianą į laikraščius, iki to, kai kurjeris bando įkišti sofą pro duris, kurios per šimtą metų nebuvo atidarytos. Dabar visi nori greito siuntų pristatymo į Angliją su draudimo garantija, bet retas supranta, kad greitis be saugumo kartais baigiasi skaudžiau nei lėtas tempas. Aš čia nepasakosiu pasakų. Paprasčiausiai pasidalinsiu tuo, ką matau kasdien, kai klientas skambina ir klausia: „o jeigu sulūš?“, „o kiek tai kainuos?“, „o kodėl mano brolio siunta užtruko?“. Taigi, štai atsakymai be filtro.

Iš pradžių apie pinigus, terminus ir tą ilgą kelią

Kiek kainuoja greitas pristatymas į Londoną, pavyzdžiui, iki durų?

Tiesiogiai? Na, žiūrėk. Jei siunti standartinę dėžę, ko gero, mokėsi nuo 35 iki 85 eurų, priklauso nuo svorio. Bet jei tenka varyti per ekspresą, gali šokt ir iki 150. Aš draugui prieš mėnesį skaičiavau – trys masyvios dėžės į Birmingemą, išėjo kokie 290 eurų su pristatymu. Bet čia be pilno draudimo. Tai realiai visada reikia klausti konkrečiai, nes kaina kaip orai – keičiasi pagal savaitę. Kartą pats buvau nustebęs, kai kelių eurų skirtumas pakeitė visą logistiką.

O ką daryti, jeigu siunta turi būti Anglijoje jau po trijų dienų?

Po trijų? Tada jokių paštomatų, jokių ekonominių variantų. Tik express oru arba keliu su premium paslauga, bet oras realiau. Tikėkis mokėti dvigubai. Ir dar – draudimo garantija čia būna jautresnė, nes skubant pakavimas kartais nuskriaudžiamas. Praeitą savaitę klientas skubėjo, dėžės buvo pavarpuotos, pakuotojai neturėjo laiko pastiprinti kampų. Siunta nuėjo, bet aš viduje jaučiau, kad rizika didesnė. Jei skubi, geriau sumokėk už profesionalų pakavimą, o ne po to verkti dėl įskilusių porceliano lėkščių.

Koks yra pats saugiausias būdas siųsti daiktus į Angliją – oru, keliu, jūra?

Oi, žinai, klausimas šventas. Kelyje dažniausiai, jei esi Europoje. Jūra – jei siunti konteinerį iš Kauno ir neskubi. Oru – kai skubi arba kai siunti mažai, bet brangiai. Iš tikrųjų pats saugiausias būdas yra tas, kurį renkasi pagal daiktą. Aš pvz. siunčiau vieną kartą antikvarinį veidrodį – ten tik oras ir dviguba medinė dežė. Bet jei siunti sofą, monitorių, keturias dėžes rūbų – varyk su vilkiku. Draudimo garantija visur veikia skirtingai. Ai, tiesa, jūroje kartais drėgmė prisigeria, net kai hermetiškai atrodo. Bent jau man taip atrodo iš patirties, šimtu procentų nesu tikras, bet keli klientai skundėsi dėl pelėsio.

Kiek laiko dažniausiai užtrunka siunta iki Mancesterio standartiniu keliu?

Iš Lietuvos? Paprastai 5–7 darbo dienos, jei viskas gerai. Bet aš sakau klientams: skaičiuokite 10 dienų. Kodėl? Nes įvyksta dalykų. Mašina sugenda, vairuotojas pameta raktus (taip buvo, nejuokauju), arba Doverio uoste eilė ištįsta iki kelių kilometrų. Kartą siunta dėl dokumentų klaidos savaitę pragulėjo Vokietijos sandėlyje. Angliją pasiekė per 4 dienas, bet Mancesteryje kurjeris susirgo. Tai realiai, kai klausiate terminų – aš duodu intervalą. Ir niekad nepasakau „tikrai rytoj“, net jei siunčiau ekspresu.

O ką reiškia tas žodis „door-to-door“? Ar tikrai iki mano buto Liverpool gatvėje?

Taip, tiksliai tai reiškia nuo tavo senųjų durų iki naujųjų. Bet – jei tavo butas penktame aukšte be lifto, kurjeris gali atsisakyti nešti iki durų. Nėra jėgos, kuri muštų per krūtinę dėl tavo komodos. Paprastai „door-to-door" reiškia iki pirmųjų įėjimo durų arba iki kiemo vartų. Aš turėjau situaciją Hul – klientė pikta, kad vyrukai paliko dėžę laiptinėje. O jie teisūs: draudimas nuo nelaimingų atsitikimų nebegalioja, jei kyla laiptais. Tai jei reikia aukščiau – paprašyk pagalbos arba mokėk papildomai.

Pakavimas, svoris ir kas vyksta sandėlyje

Kaip reikia supakuoti elektroniką, kad nepravertų draudimas?

Gerai paklausti. Draudikai myli taisykles. Jei dedi televizorių ar kompiuterį, turi būti originali pakuotė arba atitinkamai standi dėžė su putplasčiu. Aš mačiau, kaip vyrukas įvyniojo monitorių į antklodę ir stebėjosi, kodėl ekranas atvažiavo kaip dalgalis. Draudimas tokiu atveju – bye bye. Reikia bent trijų centimetrų amortizuojančio sluoksnio. Ir svarbiausia – fotografuok prieš siunčiant. Aš visada sakau: telefonas tavo draugas. Nufotografuoji, kaip supakuota, ir ramu. O jei dar su lipnia juosta pažymėsi „THIS SIDE UP“... nors Anglijoje tos etiketės kartais ignoruojamos. Netvarka.

Ar galiu pats atvežti daiktus iki sandėlio Vilniuje, ar būtina, kad jus pasiimtų iš namų?

Gali pats, aišku. Net pigiau gali išeiti, jei turi furgoną ar didelį universalą. Tik atsivežk jau suformuotas dėžes, nes sandėlyje kartais neturime laiko pakuoti iš naujo. Ai, beje, jei atveži vėlai vakare, gali tekti palikti prie vartų – ne visi mūsų sandėliai dirba iki vėlumos. Paskambink prieš tai. Aš asmeniškai mėgstu, kai žmonės patys atsiveža, nes tada pamatau, kas per daiktai, ir iškart pasakau, ar reikia papildomo draudimo. Kartais pats klientas neįvertina, kad senas laikrodis yra brangesnis už visą kitą siuntą.

Kiek kainuoja pakuotės medžiagos ir ar jas vežėjas atsiveža pats?

Kartoninė dėžė didelė – kokie 3–5 eurai, burbulinė plėvelė – 1–2 eurai už metrą. Medinis konteineris – 80–150 eurų. Dauguma vežėjų, su kuriais dirbu, atsiveža jei užsisakai iš anksto, bet kaina atskirai. Neįskaičiuota į pervežimą, nebent specialus pasiūlymas. Aš dažnai sakau klientams: sukurk pakuotės biudžetą atskirai. Ir dar vienas dalykas – nenaudok senų bananų dėžių iš parduotuvės, net jei jos atrodo tvirtos. Aš pats sykį taip pasiunčiau dokumentus – lijo, dėžė suvirto oi, ne, ne Doverio, o Folkestone uosto teritorijoje. Vis tiek, visa siunta pasinėrė.

Koks yra didžiausias svoris, kurį galiu siųsti vienu kartu be problemų?

Problemos prasideda ne nuo svorio, o nuo gabaritų. Bet jei apie kilogramus – kurjeriai dažniausiai ima iki 30–40 kg vienam vienetui. Jei sunkiau, reikia liftinio vilkiko ir dviejų vyrų. Aš pats sykį siunčiau seifą – 85 kg. Atrodė paprasta, bet pasirodo, kad įprastoms mašinoms toks svoris neleistinas ant laiptų. Galų gale vežėm su kranu pro langą. Ne, juokauju, pro langą nevežėm, bet mintyse jau buvau nusiteikęs blogiausiam. Kaina šoktelėjo dvigubai, aišku.

Ar vežėjai gali padėti išrinkti ir supakuoti baldus prieš siuntimą į Angliją?

Kai kurie taip, bet tai ne visada įskaičiuota į kainą. Aš asmeniškai siūlau paslaugą „pack and wrap", bet reikia užsakyti iš anksto. Yra tokių, kurie atvažiuoja, pamato, kad reikia atsukti kojas, ir sako: „ne, čia ne mano darbas." Bloga praktika, bet pasitaiko. Jei nori, kad viską padarytų profesionalai, klausk konkrečiai: ar įskaičiuotas išrinkimas, ar pakavimas, ar pakrovimas. Kartais aš pats nežinau, kaip suimontuoti tam tikrą IKEA stalą atgal, tai kam nors kitam gali būti irgi painu. Geriau turi foto prieš perkant paslaugą.

Draudimas: kodėl mokėti ir kuo tai skiriasi nuo popieriaus gabalėlio

Koks skirtumas tarp CMR draudimo ir to pilno draudimo, kurį jūs siūlote?

CMR – tai tas minimalus, kurį privalo turėti kiekvienas vežėjas. 8,33 SDR už kilogramą. Mažoka, tiesa? O pilnas draudimas, „all risk", dengia visą siuntos vertę, jei įvyksta kas nors blogo. Skirtumas kaip tarp gelbėjimosi rato ir katerio. CMR apsaugo vežėją, ne tave. Aš matęs, kai žmonės supainioja ir galvoja, kad CMR = pilnas draudimas. Ne. CMR nekompensuoja dėl drėgmės (jei neįrodyta vežėjo kaltė), o pilnas dažnai dengia ir nelaimingus atsitikimus dėl gamtos. Skaičiuosis apie 1–2 proc. siuntos vertės. Verta.

Ar tikrai verta mokėti daugiau už draudimą, jeigu mano daiktai ir taip gerai supakuoti?

Čia tas pats, kaip klausti, ar automobilio draudimas reikalingas, jei tu atsargus vairuotojas. Nuo tavęs nepriklauso, kas nutiks Whitchurch žiedinėje sankryžoje, kai kažkas kitas apsvaigęs lėks į tavo krovinį. Aš mačiau, kaip tobulai supakuotos dėžės nukrito nuo konteinerio rampos dėl kito darbuotojos klaidos. Draudimas ne dėl tavęs, dėl kitų. Be to, Anglijos keliai... kartais tos mašinos taip supurto, kad net paminklas sulūžtų. Sumokėk. Miegosi ramiau.

O jei mano daiktai jau yra Anglijoje, bet sulūžo pristatymo metu – ką daryti?

Pirmas dalykas – neprimesk vežėjui, kad jis apgavo, kol nenufotografavai. Rimtai. Reikia veikti greitai. Užrašyk ant vežėjo dokumentų (POD – proof of delivery), kad pažeista pakuotė. Be tos pastabos, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti. Aš turėjau klientę iš Klaipėdos, ji atidarė dėžę tik po trijų dienų, be priėmimo dokumentų žymių. Gavau skambutį: „Kodėl draudimas nepadengia?“ O aš klausiu: „ar pažymėjai, kad pakuotė sulamdyta?“ Ne. Tuomet rankomis plauk.

Ar draudimas padengia, jeigu supakuosiu daiktus pats ir jie sulūš?

Čia jautru. Jei draudimas yra profesionalus „all risk", jie žiūrės, kas lūžo ir kodėl. Bet jei pakuotė neatitinka standartų – gali atmesti. Aš visada sakau: jei pats pakuoji, darai tai savo rizika. Buvo atvejis, kai vaikinas supakavo gitarą į dėžę nuo batų. Nuostolingai. O kita klientė įdėjo į dvigubą kartoną su burbulų plėvele – prisipažinsiu, net aš nustebau, kaip gerai. Draudimas sumokėjo be problemų. Tai taip: gali pats, bet turi žinoti, ką darai. O jei nežinai – geriau sumokėk tiems, kurie žino.

Kas atsitinka, jei aš neapdraudžiau siuntos, o ji dingo kur nors pakeliui į Bristolį?

Tada lieki be daiktų ir be pinigų. Aršiai skambu, bet taip yra. Vežėjas turi CMR draudimą, bet ten ribos – eitiškai mažos, apie 8–10 eurų už kilogramą. Jei siuntei nešiojamą kompiuterį, 3 kilogramai, gausi 30 eurų. Kompiuteris kainavo 1200. Štai aritmetika. Greitas siuntų pristatymas į Angliją su draudimo garantija dažnai klientams atrodo kaip papildoma išlaida, bet aš tai vadinu antinegligentiniu mokėjimu. Rimtai. Dar niekas negrąžino dingusios siuntos be draudimo ir padėkos laišku.

O ką reiškia, kai sakote, kad siunta yra „tranzito draudime“ – ar tai saugu?

Tranzito draudimas – tai tas, kuris dengia tol, kol kas važiuoja. Saugiau nei nieko. Bet jis baigiasi, kai siunta pasiekia sandėlį. Jei ji ten dar savaitę pagulės laukiant pristatymo – oi, tada spraga. Pilnas draudimas turi būti nuo durų iki durų. Aš turėjau situaciją su klientu iš Panevėžio – siunta savaitę stovėjo Birmingemo sandėlyje. Per tą laiką nutiko maža vagystė (dingo viena dėžė). Tranzitas jau nebegaliojo. Laimei, turėjo papildomą saugojimo draudimą, kurį buvau įkalbėjęs. Tai šitie niuansai svarbūs. Klausk tiesiai: iki kada galioja.

Kaip suskaičiuoti, ar draudimo kaina nebus didesnė už pačius daiktus?

Paprasta matematika. Jei siunti dėžę senų rūbų, vertė – 50 eurų, o draudimas kainuos 15 eurų – tada atsisakyk. Draudimas apsimoka, kai vertė didesnė už 300–500 eurų. Arba kai yra sentimentali vertė – nuotraukos, rankraščiai. Nors sentimentalios vertės draudikai dažnai nepripažįsta. Tai geriau siųsk skaitmeninę kopiją. O šiaip, jei siunta verta 2000 eurų, o draudimas – 30 eurų – čia kaip kava su bandele. Verta. Aš pats savo daiktams visada renkuosi pilną, nors dirbu šitam versle ir galėčiau rizikuoti. Nestatau.

Popieriai, muitinė ir augalai, kurių geriau nesiųsti

Ar mano siuntą tikrins muitinė, jei ji skirta tik šeimai Nottingham mieste?

Taip. Nesvarbu, šeimai ar karalienei. Po brexito viskas pasikeitė. Dabar net dovanos gali strigti, jei vertė viršija leistiną ribą – rodos, 39 svarus sterlingų (na, čia gal ir 45, tiksliai nepamenu, pasitikrink su muitinės skaičiuokle). Esmė tokia: jei siunta nekomercinė, vis tiek reikia CN22 deklaracijos. Aš turėjau atvejį, kai močiutės siųstas megztinis užstrigo, nes nebuvo pažymėta, kad tai naudotas daiktas. Muitininkai ten nejuokauja.

Ar reikia kokių nors specialių dokumentų, jei siunčiu daiktus emigrantui?

Jei emigrantas – taip, reikia. Transfer of residence (ToR) forma, jei jis persikraustydamas. Tai leidžia išvengti muito mokesčių. Bet forma turi būti pateikta prieš siuntą, ne po to. Aš turėjau atvejį, kai vyrukas jau buvo nusipirkęs naują stalą Londone, o senąjį iš Lietuvos siuntė vėliau. Muitinė pasakė: „ne, tai jau ne persikraustymas, tai atskira siunta." Mokėjo PVM. ToR reikia užpildyti internete, HMRC svetainėje. Ir dar, reikia sąrašo turinio – nereikia vertės kiekvienai kojinei, bet prelimarią sąmatai kloti verta. Nors kartais ir nereikia... hmm, ne, geriau parašyk sąrašą.

Ar galima vienu metu siųsti ir baldus, ir drabužius, ir maisto produktus?

Techniškai galima, bet praktiškai – nerekomenduoju. Maistas ir baldai ne draugauja logistikoje. Jei į dėžę su sofos pagalvėlėmis įdėsi šokolado, gali gauti ne tik lipnią sofą, bet ir muitinės klausimus. Anglija turi griežtas taisykles dėl maisto importo. Aš siunčiau vieną kartą siuntą, kur buvo medus – užtrukom tris dienas, kol išsiaiškinome veterinarinius pažymėjimus. Geriau skaidyk. Baldai – viena siunta, asmeniniai daiktai – kita. Ir dar, drabužiai turi būti švarūs; purvini batai gali būti konfiskuoti kaip biologinė grėsmė. Taip, rimtai.

Ar tikrai vežėjai žiūri, kas viduje, ar galiu siųsti asmeninius laiškus be patikros?

Techniškai privalo patikrinti, ypač jei tarptautinis krovinių pervežimas. Tai vadinama security screening. Jei rašai laiškus, gali, bet jie matys, kad yra popieriaus rinkinys. Buvo istorijų, kai pasieniečiai atidarinėja dėžes, jei X-ray rodo kažką keisto. Aš asmeniškai nepatariu slėpti nieko, kas pažeidžia taisykles. Laiškai – ok, bet jei tarp jų bus grynųjų pinigų? Draudimas tokių dalykų nepadengia, be to, teisiškai rizikinga. Geriau siųsk skaidriai. Aš irgi turiu kolegų, kurie per daug nepiktinasi, bet aš – konservatyvus šitam reikale.

Ką daryti, jei siunta atsitrenkė į Angliją, bet kurjeris paskambino ir sako, kad negali pristatyti šiandien?

Būna. Kurjeriai Anglijoje kartais persistengia su maršrutais ir nepasiekia visų. Nesijaudink per daug. Svarbu, kad nepriimtum pakuotės be apžiūros, jei ją paliks rytojui. Nes jei palieka kaimynui, o kaimynas paleidžia šunį ant tavo dėžių... ai, čia kita tema. Paprastai galima derėtis dėl kito laiko arba atsiimti depo. Aš patariu: jei skubi siunta, visada palik darbinį telefoną, kuriuo atsakai. Buvo atvejis – klientė nurodė numerį, kuriuo nebepasiekiama. Siunta savaitę klaidžiojo po Readingą kol radom.

Paskutinis klausimas – ar po brexito kas nors pasikeitė siunčiant į Birmingham ar kitus miestus?

Pasikeitė ir dar kaip. EORI numeriai, muitinės deklaracijos, PVM taisyklės. Anksčiau siunta į Birmingham ėjo kaip į kaimą. Dabar – kaip į trečiąją šalį. Na, ne taip jau blogai, bet popierizmo daugiau. Yra dalykų, kurie anksčiau nebuvo tikrinami, o dabar atidaroma kas antra dėžė. O jei dar neteisingai pažymėta... gali gauti siuntą po trijų savaičių vietoj trijų dienų. Greitas pristatymas vis dar įmanomas, bet reikia tvarkingų dokumentų. Būtent todėl aš ir pabrėžiu: draudimas ir popieriai dabar turi vaikščioti kartu, kaip du išsišokėliai poroje.

Tiesiog apie žmones ir keistus daiktus

Ar mano draugas Londone gali priimti siuntą vietoj manęs, jei aš dar Lietuvoje?

Gali, bet reikia nurodyti jį kaip recipient. Ir dar – jis privalės pateikti ID. Kartais kurjeriai reikalauja ir tavo, siuntėjo, paso kopijos, jei siunta didelė. Aš turėjau atvejį, kai brolis priėmė siuntą broliui – pavardės tos pačios, bet kurjeris iš DPD reikalavo įrodyti, kad tai šeimos narys. Išsprendėme paskambinę tiesiogiai Mančesterio padaliniui. Tai jei palikai draugą – pasakyk, kad turi asmens dokumentą. Ir pasirašyti gali tik tas, kurio pavardė nurodyta, arba su tavo laišku. Geriau pasiruošk.

Ar galima siųsti augalų į Angliją? Turiu mamos rožių krūmą, kurį labai branginu.

Rožių krūmą? Širdis plyšta, bet geriau ne. Anglija turi fitosanitarinius reikalavimus. Yra sertifikatai, bet gauti juos vienam krūmui – nuotykis be laimingos pabaigos. Aš siunčiau vieną kartą sodinukus... na, bandžiau siųsti, bet muitinei kilo klausimų. Galų gale klientas paliko juos pasienyje. Liko tuščiomis rankomis. Jei labai brangini – vežkis pats mašinoje, bet ir tada gali reikėti dokumentų. Geriau nufotografuok krūmą, pasodink lietuviškai, ir nusiųsk mamai atviruką. Skaudu, bet taip saugiau visiems. Žemės ūkio departamentas ten nejuokauja.

Išvada

Taigi, greitas siuntų pristatymas į Angliją su draudimo garantija yra visiškai įmanomas, bet sėkmė priklauso ne nuo stebuklo, o nuo smulkmenų. Savo patirtimi galiu pasakyti: žmonės, kurie skiria laiko pakavimui, dokumentams ir draudimui, gauna savo daiktus sveikus ir laiku. Tie, kurie bando sutaupyti ant kiekvieno žingsnio, dažnai paskambina man su ašaromis po trijų savaičių. Nesiųsk visko vienu ypu, nebijok klausti vežėjo tiesiai į akis ir visada nufotografuok, ką jam atiduodi. Tada gali miegoti ramiai – net jei tavo sofa važiuoja pro visą Europą.