Greitas siuntų pristatymas į Angliją per 108–156 valandas: kaip tai veikia iš tikrųjų?

Tu atsiverčiau šitą puslapį ir galvoji – oho, 108–156 valandos. Skamba kaip koks mokslinis eksperimentas, bet iš tikrųjų tai paprastas laiko tarpas, per kurį gali nuvažiuoti tavo siunta iš Lietuvos į Angliją. Aš dirbu su tokiais kroviniais jau... na, turbūt per daug metų, kad norėčiau skaičiuoti, bet pakankamai, kad žinočiau: tie skaičiai nėra iš piršto laužti. 108 valandos – tai maždaug keturios su puse paros, o 156 – beveik šešias su puse. Realybėje greitas siuntų pristatymas į Angliją per 108–156 valandas vyksta taip, kad tarp atidavimo ir gavimo telpa pakrovimas, važiavimas per Europą, muitinė, perkrovimas ir paskutinis kilometras. Aišku, viskas ne visada kaip laikrodis. Bet apie tai – žemiau.

Laikas skaičiuojamas keistai, bet logiškai

Kas tai per stebuklingas 108–156 valandų langas?

Tai nėra stebuklas, o tiesiog surinktinių maršrutų intervalas. Įsivaizduok, kad vilkikas iš Lietuvos pajudės antradienį vakare, per Lenkiją, Vokietiją randa kelią, o kartais per Prancūziją apima. 108 valandos – kai viskas klostosi sklandžiai, 156 – kai paima dar du krovinius pakeliui. Tie skaičiai labiau priklauso nuo kitų klientų dėžių skaičiaus furgone. Mačiau per 95 valandas pristatyta, bet tai buvo tikras lobių ieškojimas. Skaičiuokite ne kaip chronometras, o kaip orientyrą.

Ką reiškia „108–156 valandos“ – ar tai tikslūs skaičiai ar iš lubų?

Iš dalies iš lubų, bet patikrintų. 108 – maždaug 4,5 paros, 156 – beveik 6,5. Jei pažadėtum per 4 dienas, o reikėtų 6, prasidėtų skambučiai. O jei 7–8 – klientas bėgtų pas konkurentą. Taigi intervalas saugus, kai didžioji dalis siuntų pasiekia gavėją. Ar tikslūs? Na, kiek gali būti tikslūs skaičiai kelyje su tūkstančiais vairuotojų. O jei dar blogos oro sąlygos, skaičiuokite ir 160.

Ar skaičiuojama nuo tos minutės, kai atiduodu siuntą, ar nuo išvykimo iš sandėlio?

Dažniausiai nuo surinkimo centro, o ne nuo jūsų slenksčio. Atvežus penktadienį 17 val., kai biuras tuščias, laikas prasideda pirmadienį. Vilkikai savaitgaliais dažnai stovi. Būna išimčių, jei vakarinis reisas renkasi. Čia svarbus niuansas: kai kurios įmonės skaičiuoja nuo paėmimo, kitos – nuo išvykimo. (Oi, ne, dauguma skaičiuoja nuo išvykimo, atsiprašau.) Esmė – tai orientyras, ne chronometras. Geriau paklauskite darbuotojo, kai rašote užsakymą.

Ką daryti, jei siunta reikalinga po 3 dienų, o ne po 5?

Tada reikia ekspreso, o jis kainuoja atitinkamai. 108–156 valandų paslauga žemėje negali būti spartesnė fizikoje. Per 3 dienas – arba oru, arba specialus mikroautobusas su dviem vairuotojais. Aš sakau: jei labai degina – rašykit „dega“. Jei toleruojat 4–6 dienas – rinkitės šį variantą. Buvo atvejų, kai 72 valandas padarėm, bet kaina buvo tokia, kad net skaudėjo rašyti sąskaitą.

Kiek dienų realiai yra 108–156 valandos?

108 – 4,5 paros, 156 – 6,5. Bet vilkikai naktimis turi stoti dėl poilsio laiko, todėl keturios su puse paros virsta per šešias kalendorines dienas. Plius savaitgaliai. Realybėje 108 valandos nuo penktadienio 15 val. iki ketvirtadienio 10 val. – čia jau šešios dienos. Valanda yra mažesnis vienetas nei diena, todėl skamba greičiau. Iš pradžių ir pats galvodavau, kad 100 valandų – trys dienos. Keturios.

Ar sekmadienis į tą laiką įskaičiuojamas?

Formaliai taip, praktiškai ne. Sekmadienį JK terminalai nedirba. Vilkikas gali atvažiuoti, bet jei niekas nepriima – stovi. Mačiau, kaip siunta pasiekė Mančesterį šeštadienį vakare, o gavėjas pirmadienį jau skambino pykdamas, kad prasmego savaitgalis. Nors techniškai valandos eina. Geriau nepasiduoti ta matematika. Siunčiant antradienį ar trečiadienį tų 156 nereikia tempti per sekmadienį.

Kainos ir tai, kas jas sumaišo

Kiek kainuoja toks greitas siuntų pristatymas į Angliją per 108–156 valandas?

Nuo šimto iki beveik tūkstančio. Viena nedidelė dėžė iki 30 kg – 90–150 eurų. Dvidešimt kubinių metrų baldų – 800 ir daugiau. Kelios dėžės įprastai kainuoja 250–400. Prieš trejus metus buvo trečdaliu pigiau, bet dabar kuras ir draudimai augo. Pigūs pasiūlymai dažnai reiškia laukiamąjį laiką surinktiniame furgone arba neaiškius tarpininkus. Geriau mokėti vidurkį ir žinoti, kur siunta.

Kodėl vienas pasiūlymas – 180 eurų, kitas – 450?

Tai paslaugos lygio skirtumas. Už 180 gausi vietą surinktiniame furgone su svetimais baldais ir triračiu. Už 450 – mikroautobusą arba konkretų laiką. Brokeriai kartais meta kainą be muito formos, kuro priemokos, lifto mokesčio. Sąžiningos įmonės rašo viską iškart. Klientas paėmęs už 120 mokėjo dar 80 papildomai. Jei per pigu – galai ne visai švarūs. (Oi, ne, norėjau pasakyti – sąlygos neaiškios, atsiprašau.)

Ar galiu sutrumpinti laiką, jei pats nuvežiu į didesnį miestą?

Geras klausimas. Jei gyvenate už 40 km nuo maršruto, pats atvežimas į Vilnių ar Kauną sutrumpina paėmimo lauką. Kaimuose renkasi tik kelias dienas per savaitę. Atvežus pirmadienį į centrą – pataikote į antradienio reisą. Realiai sutaupote 24–48 valandas. Didelis krovinys neapsimoka temptis, o maža dėžutė – visai normalu. Vienas rokiškėnas taip darydavo reguliariai. Tik nepamirškite savo kuro kaštų iki centro.

Ką jei mano siunta – trys kartoninės dėžės ir dviračio ratas?

Dviračio ratas keblus – netelpa į standartinius matmenis. Už ne standartinį vienetą paima papildomai, nors sveria mažai. Tos trys dėžės – norma, bet ratas verčia galvoti apie pakrovimą. Du keliai: atsukite ratą ir sulankstykite dviratį, arba mokėkite už ne standartinį vienetą. Būna, kad atsisako vežti vieną atskirą ratą. Geriau skambinkite prieš pakuodami. O susierzinusių vairuotojų geriau neerzinti.

Siunčiamas turinys ir EORI galvosūkiai

Ar galiu siųsti maisto produktus per tokią greitą liniją?

Labai norėtume pasakyti „taip“, bet maistas – rizika. Anglija (oi, JK, po Brexit dabar viskas kitaip...) turi griežtas sienos taisykles. Konservai dar pereina, bet šviežias maistas, mėsa – didelė rizika. Mačiau, kaip sūris grįžo atgal dėl netinkamo veterinarinio sertifikato. Greitose linijose žmonės galvoja, kad greitis reiškia nepastebimumą. Pastebi. Geriau siųsti tik kietus sausus produktus fabrikinėse pakuotėse ir ne dideliais kiekiais, kad neatrodytų kaip prekyba.

Ar reikia kokių nors specialių dokumentų, ar užtenka etiketės?

Etiketė – tik viršelis. Reikia sąskaitos faktūros su turiniu, verte ir svoriu. Jei verslui – dar EORI. Asmeniniams siuntiniams – dažnai užtenka paso kopijos, kartais adreso deklaracijos. Buvo klientas, kuris įmetė dėžę tik su etikete. Stovėjom pusdienį Kaune, kol atsiuntė PDFą. Prasmego 12 valandų nuo tų 108. Popieriai svarbiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Ką reiškia EORI numeris ir ar man jo reikia?

EORI – Economic Operators... jei siunčiate kaip fizinis asmuo kartą, vargu ar reikės. Jei verslas arba krovinys didelis – pilka zona. Aš tiksliai nežinau visų šiuo metu taikomų taisyklių, bet girdėjau, kad kai kurie srautai net asmeniniams pradėjo reikalauti. Jei turite įmonę – turėkite EORI. Jei ne – turbūt nebus bėdos. Tai muitinės stebėjimo kodas. Po Brexit (oi, JK, vėl supainiojau...) dokumentų padaugėjo ženkliai.

Ar muitinė gali dar užlaikyti siuntą?

Gali. Viena reali situacija: siunta tvarkinga, bet muitinės agentas rado švaros priemonę su skysčiu, viršijusį normą. Užlaikė 30 valandų. Ar teisinga? Nežinau. Ar realu? Labai. 156 valandų langas tam ir yra – kad suvalgytų tokias situacijas. Jei pristatytojas žada per 4 dienas be jokio asterisko – nėra visiškai atviras. Greitas siuntų pristatymas į Angliją per 108–156 valandas visada turi šią muitinės pagalvę.

Kas gali nutikti kelyje (ir nutinka)

Kas atsako, jei dėžė su plyšiais atkeliauja į Birmingemą?

Techniškai draudimas. Praktiškai – jei pakavote atmestinai, vairuotojas atmes kaip jūsų kaltę. Mačiau dėžes iš Vilniaus į Liverpulį sulamdytas taip, kad neatpažinsi. Vienengubas kartonas vilkiko neatsveria. Draudimas dažnai nepadengia „netinkamo pakavimo“. Todėl pervertinkite – dviguba dėžė, kamščiai, burbulai. Kelyje kartais kas nors paslysta ir dėžė nubyrina. Blogiausia, kai klientas taupo ant popieriaus.

Kaip man žinoti, kur siunta yra tarp Kauno ir Mančesterio?

Dauguma duoda sekimo nuorodą, bet nėra vieningos sistemos. Vieni naudoja savo portalą, kiti – trečiųjų platformas. Būna „išvyko“ ir tada 60 valandų tylos. Vilkikas tiesiog kerta Europą. GPS atnaujinimai kartais tik ties sienomis arba kai vairuotojas sustoja. Dvi paros be žinių visiškai normalu. Anglijoje signalai kartais stringa. Jei labai neramu – skambinkite. Tik ne kas valandą, nes tai labai erzina žmogų telefono gale.

Ar vairuotojas paskambins prieš atvažiuodamas, ar tiesiog meta prie durų?

Standartiškai paskambins. Bet jei numeris neteisingas arba gavėjas nekelia nepažįstamų – problema. Daugiabučiuose sunkiau. Buvo atvejis: vairuotojas atvažiavo į Liverpulį, gavėjas darbe, niekas neatidarė. Paliko pranešimą, dėžę išsivežė atgal. Pridėjo dar dvi dienas. Todėl visada klausiu: ar gavėjas realiai gali būti vietoje? Jei ne – nurodykite ofisą arba pažįstamą, kuris priims.

Ką daryti, jei adresatas nebūna namie tą 156-tą valandą?

Prasideda antras ratas. Siunta grįžta į terminalą, bando kitą dieną. Jei vėl nieko – saugo savaitę, paskui atgal arba papildomas mokestis. Sugriauna visą gražų planą. Terminalai kartais kitame mieste. Turėkite planą B. Aš sakau klientams: įsitikinkite, kad kas nors paims. Vaitoti dėl 20 svarų laikymo mokesčio – neskanu. Paskambinkite gavėjui prieš siuntdami. Jeigu galite.

Ar galiu pakeisti pristatymo adresą, kai siunta jau išvažiuojusi?

Teoriškai taip, jei dar Europoje. Praktiškai – kainuoja. Reikia perkrauti arba perduoti kitam furgonui. Paprasčiau palaukti terminalo ir ten peradresuoti. Tada jau nebe 108 valandų tikslumo klausimas, greičiau 200+. Šis pervežimas jautrus bet kokiems keitimams. Pirmą kartą rašykite adresą tiksliai. Kolega sako, kad pakeitimas Londone viduje kainuoja apie 35 GBP. Geriau iš karto gerai.

Ar Anglijoje taip pat dirba lietuviškai kalbantys kurjeriai?

Taip, bet nereikėtų tikėtis. Paskutinį kilometrą dažniausiai daro vietinis darbuotojas, kuris lietuviškai moka tik „labas“. Kai kurios lietuviško kapitalo įmonės turi savo vairuotojus JK, bet tai retas atvejis. Jei gavėjas silpnai kalba angliškai – pasirūpinkite pagalbininku. Aš nesu didelis optimistas, kad lietuviškas kilmės akcentas labai padės Birmingemo priemiestyje. Pasiruoškite. Vis dėlto, kartais pasitaiko ir lietuviškai kalbančių.

Ką reiškia „durų iki durų“ paslauga ir ar tikrai iki durų?

Reiškia paima namuose, pristato namuose. Bet „iki durų“ ne visada reiškia „pro duris“. Penktas aukštas be lifto – vairuotojas paliks apačioje. Buvo Notingame: moteris tikėjosi, kad nuneš į antrą aukštą, o jis atsisakė dėl nugaros. Teisus? Taip. Apmaudu? irgi. Aš man rods, kad geriausia manyti, kad paliks prie įėjimo. O jei norite įnešimo – tai jau malonė arba papildoma paslauga.

Kodėl kartais siunta pasiekia Liuksemburgą, o ne Londoną?

Surinktiniai kroviniai kartais važiuoja į bendrą terminalą Liuksemburge, o iš ten perskirstomi į JK furgonus. Tai normalu. Klientas pamato „Luxembourg“ ir galvoja – katastrofa. Ne. Kitas variantas: vairuotojas paima ten krovinį, pernakvojimas planuotas. 108 valandų terminui tai netrukdo. Bet šokas garantuotas. Pats pirmą kartą irgi galvojau: oi, kur važiuoja. O ten – tiesiog logistikos mazgas.

Pakuotė, detalės ir paskutiniai patarimai

Ar galiu siųsti automobilio detales ir ar tai keičia tą 108–156 valandų terminą?

Priklauso kokios detalės. Amortizatorius – eilinis. Variklis – jau kita kategorija, reikia tvirtinimo. Stabdžių diskai, lemputės – kasdieniška. Svarbu nuvalyti nuo naftos produktų, nes muitinė tikrina. Terminas 108–156 nesikeičia, jei dokumentai tvarkingi. Bet jei muitininkas nutaria patikrinti fiziai – pridės pusdienį. Automobilių dalys dažnai važiuoja greitomis linijomis, nes žmonės skuba. Aš ne mechanikas, bet per tiek metų mačiau visko.

Kaip supakuoti, kad greitas pristatymas nepasibaigtų dūžiais?

Dvigubos dėžės. Kamščiai. Burbulas. Jokių taupymų. Kai vilkikas stabdo staigiai arba vairuotojas pavargęs (nors negalima, bet būna), dėžės juda. Keramika, elektronika – dviguba apsauga. Drabužius dar galima suvynioti. Buvo atvejis: monitorius vienguboje dėžėje su laikraščiais. Atkeliavo į Šiaurės Londoną su ekranu lygiagrečiu stalui. Nebebuvo vaizdo. Pakavimas – tai draudimas, kurį kontroliuojate patys. Nepasigailekite popieriaus.

Ar reikia draudimo ir ar jis nešneka apie tai, ko nepadengia?

Reikia, bet skaitykite smulkųjį šriftą. Standartiniai draudimai nepadengia elektronikos gedimų, tik fizinį pažeidimą. Ir atsisako mokėti be tvirtos pakuotės. Suma ribota – iki 500–1000 eurų tonai (tiksliai peržiūrėkite sutartį). Jei vertinga – papildomas draudimas. Mačiau pykstančius žmones. Draudimas veikia pagal taisykles. Sąžiningai – pats visko neskaitau, bet jūs skaitykite. Ypač dėl drėgmės ir šlapių prognozių.

Geriau negu paštas?

Galų gale – ar verta rinktis būtent greitą siuntų pristatymą į Angliją ar geriau lėtesnį paštą?

Lėtas paštas po Brexit tapo baisiai lėtas. Stringa muitinėse savaites. Greitas 108–156 valandų pervežimas brangesnis, bet jei siunčiate asmeninius daiktus, slenksčius, vertingus dokumentus – verta. Knygai, kurią galima palaukti – pakaks pašto. Verta rinktis, kai reikia greitai arba kai pervežimas kainuoja panašiai. Aš šiek tiek šališkas, bet faktai yra faktai: jei reikia greičiau nei per dvi savaites – joks paštas čia nepadės. Tik privatus pervežimas.

Žodžiu, greitas siuntų pristatymas į Angliją per 108–156 valandas yra ne mitas, bet ir ne stebuklas. Tai normalus darbas, kuriam reikia popieriaus, dėžių ir supratingo adresato. Kartais vėluoja dėl oro, kartais – dėl to, kad kažkas pamiršo EORI numerį. Jei viskas sukomplektuota gerai, siunta bus Anglijoje per kelias dienas. Jei kas nors kabės – skambinkite. Geriau paklausti, nei vėliau ieškoti siuntos po visą Europą.