Greitas siuntų pristatymas į Angliją: ką aš tau pasakysiu prie kavos puodelio

Tai tu galvojai apie tą greitą siuntą į Angliją, taip? Matau, paieškos pilnos pažadų — „per 2 dienas“, „be rūpesčių“. Aš jau vienuolika metų žiūriu, kaip tie pažadai išsipildo arba, dažniau, ne. Šiandien papasakosiu viską lyg prie stalo, ne iš vadovėlio. Nesvarbu, ar siunti draugei į Londoną seną kompiuterį, ar sau išsiunčia likusius daiktus — žinau, kaip tai daroma, ir kaip apsisaugoti nuo galvos skausmo. Greitas siuntų pristatymas į Angliją tikrai įmanomas, bet turiu daug ką paaiškinti prieš tau metaant dokumentus į dėžę.

Pradžiai — apie greitį ir kainą

Kiek realiai trunka greitas siuntų pristatymas į Angliją?

Jeigu siunti iš didmiesčio ir pakuotė normali, į Londoną dažniausiai trys darbo dienos. Kartais dvi, jei pataikai į pirmadienio rytinį reisą. Bet iš mažesnio miestelio, paimta penktadienį po pietų, siunta nepajudės iki pirmadienio ir bus Anglijoje greičiausiai antradienį. Yra įmonių, kurios tau pasakys „dvi dienos“ žinodamos, kad realiai bus keturios. Aš to nedarysiu. Geriau saikingai — maždaug trys–keturios dienos, ir tu nenusivylsi.

Kiek maždaug kainuoja nedidelė siunta į Londoną?

Standartinei dėžei iki dešimties kilogramų žiūrėk, kad... na, (ne, palauk, ne dešimties — standartinė maža dėžė iki 5 kg) kainuos nuo 22 eurų. Jei tai dokumentai, bus pigiau. Bet jei siunti monitorių ar dviračio ratą, čia jau krovinėlis. Kaina šoktels prie 50–60 eurų. Ir atmink — ji priklauso ne tik nuo svorio, bet ir nuo pakavimo. Blogai supakuotas daiktas gali užstrigti muitinėje. O staigmenos ten niekada nebūna nemokamos.

Ar galiu atvežti siuntą pats, ar privalomas atsiėmimas iš namų?

Gali pats. Daugelis klientų taip ir daro, nes nenori praleisti dienos laukiant kurjerio tarp aštuonių ir šešiolikos valandų. Praėjusiais metais vienas vyrukas iš Šiaulių pats atvarė į Kauno terminalą tris dėžes su treniruočių įranga. Pasakė, kad kieme paliko mašiną įjungtu varykliu — taip skubėjo. Abudu pasijuokėm. Jei turi laiko — pats atvežk. Jei ne — kurjeris paims, bet reikia suderinti bent dieną prieš tai. Skambink, jei nesulauki patvirtinimo.

Pakavimas — čia viskas byra arba laikosi

Kaip supakuoti, kad daiktai nesuduštų pakeliui?

Čia aš turiu būti griežtas. Du sluoksniai kartono, putų laminatas, oro pagalvės tarp daiktų. Pamenu, kaip klientas nusprendė sutaupyt už pakavimo ir į vieną sluoksnį popierinio rankšluosčio suvyniojo keramikinį šviestuvą. Atkeliavo į Birmingemą keturiuose gabaluose. Jautėmės baisiai, bet draudimas nekompensavo, nes pakuotė buvo juokinga. Taigi nespjauni į burbul plėveles. Jei pats nemokate — sumokėkit penkis eurus daugiau profesionalams. Verkiant pigiau nebus.

Kaip supakuoti taupiai, bet saugiai?

Viskas priklauso nuo erdvės panaudojimo. Drabužius susuk į vakuuminius maišus. Bet jei dėžė atrodo taip, lyg tu ant jos atsisėdai, kol užlopi lipnia juosta — kurjeriui tai nepatinka. Gali atsisakyti priimti. Nenaudok keturių kartono sluoksnių vien saugumui — svoris irgi kainuoja. Randi aukso vidurį. Paprastai du geri sluoksniai ir kampų apsaugos užtenka. Kartais pats stebiuosi, kaip žmonės sugeba penkis kilogramus daiktų įkišti į tris kubinius decimetrus. Tai menas.

Ar galiu drabužius siųsti tiesiog plastikiniame maiše?

Gali, bet rizikinga. Etiketė turi laikytis tvirtai, o plastikas trinasi, raizgosi. Praeitais metais vienos panelės siuntinys išsilygino ant agregato Kento centre, etiketė atšoko. Dvi savaites gulėjo neaiškumų skyriuje, kol kas nors neatidarė ir nerado viduje telefono numerio. Ji paskambino verkiant — ten buvo mamytės megztinis. Ilgainiui radom, bet jei būtų dėžė, taip neatsitiktų. Taigi apvyniok tą maišą lipnia juosta kaip mumiją. Ir dar įmesk vidinį lapelį.

Popieriai ir muitinė po Brexit

Ar po Brexit viskas labai pasikeitė siunčiant į Angliją?

Oi, taip. Anksčiau — iki 2021 metų — rašydavau adresą, dėdavau į terminalą, išplaukdavo. Dabar netgi gimtadienio dovana sūnui privalo turėti vertės deklaraciją. Muitinė nori žinoti, kas viduje, kodėl siunčia. Kartais paviduriuoju senais laikais, kai draugams išsiųsti kompaktinius diskus buvo paprasčiau nei dabar porą kojinių. Dabar popieriai yra karalius, be jų — niekur. Ir atsimink: Anglija nebe ES. Paprasčiausiai atplėšiau daugiau vokų muitinėje per pastaruosius trejus metus, nei per visą ankstesnį dešimtmetį.

Kas ta CN22 deklaracija ir ar aš pats turiu ją pildyti?

Tai muitinė sąskaita faktūra ant dėžės. Jei siunti per operatorių, jie padeda su šablonu. Bet turinį ir vertę nurodyti turi tiksliai tu. Jei parašysi „dovana — 5 eurai“, o viduje naujas telefonas už 800, muitinė atvers. Tada baudos. Žmonės kartais bando sumažinti vertę. Tai sukčiavimas. Muitininkai turi paiešką ir sąrašus. Vienas klientas bandė taip — prasisuko tik todėl, kad viduje buvo senas modelis, kurio neatpažino automatiškai. Nepasiklioviau tokia sėkme. Geriau būt sąžiningam — ilgainiui pigiau.

Ar privalomas tas EORI numeris, kai siunčiu į Angliją?

Verslui — taip, tikrai. O štai privačiam asmeniui… žinai ką, prisipažinsiu — neįsipareigosiu šimtu procentų, nes taisyklės ten slankioja. Mano galva, jei siunti sau ar giminaičiams kartą per ketvirtį, ne. Tačiau yra buvę, kad siunta iš Panevėžio savaitę prasmegdavo Lutono muitinėje. Kodėl? Pareikalavo EORI numerio. Klientas neturėjo ir nežinojo, kas tai. Teko aiškintis telefonu per tris kontoras. Todėl jei turi įmonę — pasirūpink iš anksto. Bus ramiau negu po to rašinėti paaiškinimus.

Ar Anglijoje gali apmuitinti siuntą ir paprašyti gavėjo mokėti?

Tikrai taip, jei vertė didesnė nei 135 svarai arba deklaracija netikslumų pilna. Kai kurios pigios tarnybos žada „jokių mokesčių garantija“. Tai melas. Muitinę sprendimą priima tik muitininkai. Mačiau, kai žmogus susimokėjo tris kartus — už surinkimą Lietuvoje, už tarptautinį gabenimą ir dar galvą Anglijoje. Jei siunta vertinga, perspėjink gavėją. Sąžininga vertė — geriausia apsauga nuo staigmenų. Neklausyk tų, kurie sako, kad gali apeiti sistemą. Sistema šiandien žiauresnė nei anksčiau.

Kokių daiktų geriau visai nesiųsti?

Maistas — ypač mėsa, pienas, kiaušiniai — raudona vėliava. Augalai irgi nepageidaujami. Kartą bandėm aiškinti, kodėl močiutės žirnelių sriuba negali kirsti sienos — nelabai padėjo, išmetė. Be CE ženklinimo elektronika — problema. Ir jokiu būdu nešiųsk grynųjų ar akcizinių prekių slepiant. Prieš penkerius metus vienas pilietis bandė slėpti cigarečių dėžutę tarp rankšluosčių. Muitininkai tik išskleidė audinį. Bauda, konfiskavimas, o sūnus Anglijoje liko be siuntos. Paprasčiausiai neverta nervų.

Kas vežioja ir kaip sekasi kelionėje

Kas atvažiuoja paimti siuntą — lietuviai ar anglai?

Pirmą etapą vykdo vietinis kurjeris — dažniausiai lietuviškas vaikinas su mašina. Jis nuveža į Kauno terminalą. Ten perima tarptautiniai vežėjai — DPD, UPS, FedEx. Anglijoje jau veža vietinis angliškas kurjeris. Viskas suskaldyta, bet taip veikia logistika. Mūsiškiai kartais skubantys — net nepaskambina, o tik parašo žinutę. Būk pasiruošęs. Yra nutikę, kad klientas pats atveža siuntą, nes kurjeris negalėjo atvažiuoti laiku. Tai normalu — lankstumas svarbiau už gražų žemėlapį svetainėje.

Ar galiu sekti, kur yra mano siunta?

Gausi sekimo numerį. Bet atvirai — tarp momento, kai siunta palieka Kauną, ir pirmojo įrašo Anglijoje praeina kartais net dvi dienos. Tu žiūri į tuščią ekraną ir galvoji, kad viskas pavogta. Ne. Ji tiesiog tarptautiniame tranzite be skaitytuvų. Tai „juodoji skylė“. Aš irgi nervinuosi tą parą, nors žinau mechaniką. Kai jau rodo „arrived at UK hub“, vėl viskas paspartėja. Iki tol — tik kantrybė ir nepergyvenimas dėl to, ko negali pakeisti.

Ką daryti, jei siunta užstrigo muitinėje jau ketvirtą dieną?

Dažniausiai tai eilė arba popierius atsilikęs. Kartais jie nori papildomų paaiškinimų. Prisimenu atvejį: vyrukas siuntė senas Lada dalis draugui į Bristolį. Muitinė pagalvojo, kad komercinis krovinys. Reikėjo rašyti laišką, pasirašyti, kad ne parduoti, o remontui. Užtruko savaitę. Jei tavo siunta ten ilgai — skambink pervežėjui. Tik neimk pirmo numerio iš Google, o tą, kurį davei kai registravaisi. Kitu atveju rašinėsim visi į puses ir be reikalo eikvosim nervus.

Ar gavėjas gali atsisakyti siuntos?

Gali, ir tai katastrofa. Tada siunta grįžta atgal, o grįžimas kainuoja daugiau nei pirmyn. Arba sunaikinama, jei nemoka. Buvo atvejis — mergina siuntė vaikinui jo džemperius į Angliją. Jis atsisakė. Drabužiai sugrįžo po trijų savaičių, o ji dar primokėjo keturiasdešimt eurų. Patarimas: prieš siųsdamas įsitikink, kad gavėjas tikrai nori tos siuntos. Ypač jei tai asmeniniai daiktai. Dar kartą pasverk — kartais geriau nunešti į paštomatą Lietuvoje nei siųsti per Europą veltui.

Kainos, draudimas ir kur neišmesti pinigų

Kodėl viena įmonė prašo dvidešimt eurų, o kita — penkiasdešimt, už tą patį?

Nes tai nėra „tas pats“. Pigioji siunčia kartą savaitėje, kaupia sandėlyje. Brangesnioji naudoja tiesioginį kanalą. Pigioji neatrašys į laiškus, o kita — atsakinės ir vėlai vakare. Mačiau „express“ už dvidešimt eurų — iš tiesų eilinė siunta su gražiu lipduku. Nesirink pagal kainą vieną. Sėkmingas siuntimas į Angliją prasideda nuo dialogo, ne nuo pigiausios eilutės. Pigiai dažnai gauni tik stressą. O juk mėgini siųsti todėl, kad ramiai gyventum, ar ne?

Ar yra fiksuotas tarifas, ar kaina auga su kiekvienu kilogramu?

Logistika turi svorines kategorijas, bet yra spąstas — vardinasis svoris. Siunti pagalves? Svoris mažas, bet užima daug erdvės. Tada skaičiuoja kubinius metrus. Siunti svarmenis? Svoris didelis, erdvės mažai. Mokėsi už kilogramus. Yra formulė su ilgio, pločio ir aukščio dalijimu. Kiekvienas vežėjas ją šiek tiek keičia. Tau nereikia skaičiuoti — tiesiog žinok, kad oro matrasčiai bankrutuoja bet kokį biudžetą. Rimtai. Geriau nunešk juos į turgų parduoti, nei siųsk į Londoną už penkiasdešimt eurų.

Ar verta drausti siuntą?

Senų džemperių — tikrai ne. Elektronikos — taip. Prieš trejus metus klientas apdraudė televizorių už aštuonis šimtus. Ekranas atkeliavo įtrūkęs. Be draudimo būtų verkęs. Su draudimu — po šešių savaičių popierizmų gavo kompensaciją. Bet reikia fiksuoti viską: pakuotę, pažeidimus, pasirašymą. Jei akivaizdžiai pažeista dėžė, o tu pasirašei „gera būklė“ — tu jau bejėgis. Būk budrus, kai atneša. Ir nelauk vakaro apžiūrėti — tik tuoj pat.

Kodėl man pasakė, kad negali pasiūlyti skubaus pristatymo?

Skubus tarptautinis pervežimas į Angliją netinka visiems daiktams. Jei matmenys viršija 1,5 metro iš bet kurios pusės, daugelis tinklų nepriima. Arba jei siunti skysčių pavidalo cheminius preparatus — avia atsisako vežti. Tada lieka tik kelių transportas. Ir jei tavo adresas Anglijoje ypatingai nutolęs nuo magistralių, paskutinė mylia užtruks. Sako: ne viskas, kas skubu, yra logistiškai įmanoma. Geriau sąžiningas „ne“ nei melagingas „taip“. Aš pats geriau prarasiu užsakymą, nei paskui aiškinuosi dvi savaites.

Kai kas nepaeina — blogos istorijos ir ką daryti

Ką daryti, jei siunta neatkeliauja, o bendrovė dingo?

Tai jau nebe logistika, o pamoka. Būna „vežėjų" skelbimųse: paima dvidešimt siuntų, prisipildo mašiną, važiuoja į UK... ir dingsta. Skambini — balso paštas. Policijoje byla, bet lauki mėnesiais. Mačiau 2022-aisiais: vyrukas sumokėjo tris šimtus eurų, o bendrovė neišvažiavo iš Vilniaus. Patikrink realų adresą, istoriją. Jei perpus pigiau nei rinka ir ima viską iš anksto — bėk. Neįtikėtinai maža kaina kvepia apgaule. Yra skirtumas tarp taupaus ir aferisto.

Ar galite garantuoti, kad siunta per dvi dienas bus Anglijoje?

Negaliu. Ir tas, kuris sako gali — meluoja. Lėktuvai vėluoja. Būna sniego Štansdede. Muitinė gali nuspręsti patikrinti kiekvieną dėžę. Aš pasakysiu tiesą: greitas siuntų pristatymas į Angliją yra tikėtinas, bet neprognozuojamas. Mes suteikiam optimistinėm realias datas. Bet jei nori šimtaprocentinės garantijos, reikėtų samdyti privatų lėktuvą. Ir net tada muitinę turi praeiti. Taigi planuok atsargiai. Geriau nustebink save ankstyvu pristatymu, nei vėlyvu nusivylimu. Tai aukso taisyklė.

O jei siunta atėjo, bet dėžė sulamdyta?

Nepaleisk kurjerio. Atidaryk prieš jį. Jei pažeidimas akivaizdus — fiksuok telefonu, rašyk aktą. Pasirašei „gera būklė“, o paskui randi dūžį — tu bejėgis. Draudimas nebepades. Mačiau, kaip gaunami monitoriai dėžėse, kurios atrodo po tanko. Vis tiek pasirašo, nes kurjeris skuba. Nebijok sustabdyti. Penkiolika minučių nervų gali sutaupyti šimtus eurų. Tai viena tų taisyklių, kurią kartoju kasdien, o žmonės vis tiek pamiršta paskutinę sekundę. Neskubėk pasirašinėti.

Ar buvę, kad siunta pasiklydo visam laikui?

Taip, ir apie tai nemalonu kalbėt. Retai, bet pasitaiko. Jei etiketė atšoka ir viduje nėra kontaktų — tampa nežinomas maišas. 2019-aisiais šeima siuntė vestuvių albumus į Koventrį. Dingo visam laikui. Kompensavome, bet nuotraukos negrįžo. Gal sulipo ant kito konteinerio dugno — nežinia. Todėl ant etiketės rašyk du numerius, o viduje įmesk atsarginį lapelį. Tai tavo plūduriuojanti gelbėjimosi striukė. Kai brangu ne tik pinigais, bet ir prisiminimais — nedaryk tos klaidos.

Ar galiu dėti grynųjų ar papildomą dovaną viduje?

Grynųjų — nieku gyvu. Muitinė mato viską. Močiutė bandė prakišti du šimtus svarų kojinėje. Pamatė, skonfiskavo, dar bauda. O štai rankraštis laiškelis — visai kita kalba. Net palengvina muitininkams matyti, kad ne prekyba. Kartą kolega pasakojo, kad vaikų piešiniai ant atviruko net šypseną sukėlė prie ekrano. Bet grynųjų ir brangių papuošalų nedėk. Jei abejoji, ar verta kažką įdėti — geriau tiesiog nesiųsk. Pinigus pervesk banku. Juk tai neišvengs jokių patikrinimų — tik padidins riziką.

Paskutiniai patarimai prieš siunčiant

Ar jūs pats rinktumėtės kurjerį, ar draugą, kuris važiuoja į Angliją?

priklauso. Jei skubu ir vertinga — kurjeris. Jei seni batai ir plakatas, o draugas kitą savaitę važiuoja į Londoną — kodėl ne. Tačiau ir privatūs asmenys dabar privalo deklaruoti krovinį Doverio pasienyje. Praeitais metais sūnų sustabdė su keturiomis poromis kedų bagažinėje. Teisybė — praleido, bet išgąsdino. Aš pats renkuosi kurjerius, kai reikia saugumo ir kai reikia, kad gavėjas gautų per kelias dienas. Draugas gali pamiršti, gali neturėti laiko. O kurjeris turi sutartį. Nors kartais brangesnis — ramiau miegi naktimis.

Pabaigai pasakysiu paprastai: greitas siuntų pristatymas į Angliją yra realus, jei nesistengi apeiti taisyklių ir nepataikai ant pigių pažadų. Neklausk vien kainos — paklausk, kas atsakys telefonu, kai siunta užstrigs. Dauguma problemų kyla ne iš oro sąlygų, o iš netinkamo pakavimo ar melagingų deklaracijų. Pildyk popierius sąžiningai, supakuok kaip sau, ir viskas bus gerai. Na, o jei kils dar klausimų — rašyk. Atsakysiu, tik gal ne po penkių minučių, nes dabar vykdo kita siunta.