Greitas siuntų pristatymas į Angliją jau kitą dieną – ar tai dar realu?

Jau daugiau nei dvidešimt dvejus metus sėdžiu prie telefono ir sprendžiu kitų logistikos galvosūkius. Ir jei yra vienas klausimas, kuris kartojasi kaip pamaldų giesmė, tai šitas: ar įmanomas greitas siuntų pristatymas į Angliją jau kitą dieną? Atsakymas – taip, bet su keletu didelių „bet“. Radau, kad dauguma žmonių įsivaizduoja, jog tai kaip paveiksliuko siuntimas telefonu – paspaudi mygtuką ir jau yra. Realybė kiek kitokia. Reikia tinkamo laiko, tinkamos tarnybos, tinkamų dokumentų ir dar šiek tiek sėkmės. Šiame tekste – jokių vadovėlių, tik tai, ką papasakoju klientui, kai jis paskambina greitosios pagalbos tonu.

Apie patį greitį ir tai, kiek tai kainuoja

Ar tikrai galiu šiandien atiduoti siuntą ir rytoj ji bus Londone?

Taip, bet tik jei gyvenate didesniame mieste ir pataikote į vadinamąjį „cut-off“ laiką – paprastai tai iki trijų keturių popiet, priklauso nuo kurjerio. Pavyzdžiui, jei Vilniuje arba Kaune paskambinsite į DHL Express arba FedEx terminalą iki pietų, jie spės surinkti, nugabenti į oro uostą, išskristi naktinį reisą į East Midlands ar Stansted, o ryte Londone jau perduoti vietiniam kurjeriui. Bet štai – jei esate mažesniame miestelyje arba paskambinsite penktą valandą vakaro, tikėtina, kad siunta išskris tik kitą naktį. Ne kartą teko skambinti klientui ir pasakyti: „Ne, rytoj jau nepristatysime, nes jūsų skambutis vėluoja tris valandas.“ Skauda širdį, bet taip yra.

Kiek kainuoja greitas pristatymas į Angliją kitą dieną, nes mano bičiulis sakė, kad už penkiolika eurų?

Penkiolika eurų? Nebent laišką į voką įdėtumėte ir nuneštumėte į paštą su paprasto pirmenybiniu ženklu. „Express“ orinis siuntimas į Londoną dažniausiai prasideda nuo trisdešimt penkių eurų už mažą siuntą, o jei dėžė sveria penkis-dešimt kilogramų – lengvai šaus į šešiasdešimt aštuoniasdešimt. Teko matyti, kaip žmogus rinkosi pigiausią interneto skelbimą, kur koks nė nesivadinęs vežėjas žadėjo pervežti už dvidešimt eurų. Siunta dingo tinkluose dviem savaitėm. Taip, galima rasti ir pigiau, bet jei jums ryt reikia garantijos – mokėkite normaliai. Juk ir taksi paslauga skiriasi nuo autobuso.

Kokiais būdais galima nusiųsti siuntą, jei reikia, kad ji būtų Anglijoje per parą?

Jeigu reikia, kad siunta rytoj būtų ant stalo, kalbam tik apie orinį express pristatymą – DHL Express, UPS Express, FedEx International Priority. Kelių transportas, nors ir pigesnis, į Angliją važiuoja kokias tris-keturias dienas per Lenkiją, Vokietiją, kanalą. Kartais klientai maišo „greitąsi“ su „tranzitu“. Būna, kad žmogus sako: „Noriu, kad važiuotų greitai, bet mašina.“ Suprantu, norisi sutaupyti, tačiau kitos dienos pristatymas į Londoną vyksta lėktuvu, ne autobusu. Jeigu siunčiate dokumentus – specialūs vokai, kuriuos galima pristatyti iki devynių val. ryto. Kroviniai didesni – iki vakaro.

Dokumentai, muitai ir ta Brexit painiava

Ar dabar reikia kokių nors ypatingų popierių, jei Anglija išstojo iš Europos Sąjungos?

Reikia, ir tai yra didžiausia bėda nuo 2021-ųjų. Nors jūs ir nesiunčiate prekių pardavimui, reikia tinkamai deklaruoti turinį. Jei siunčiate verslo siuntą – reikia sąskaitos-faktūros (commercial invoice), HS kodų. Asmeniniams daiktams – CN22 arba CN23 deklaraciją. Nesu visiškas teisininkas, bet man atrodo, kad nuo 2024 metų pradžios buvo dar papildomų smulkmenų dėl tam tikrų prekių kategorijų, tai geriau pasitikrinkite oficialioje HMRC svetainėje. Aš orientuojuosi į vežimą, ne į teisę. Buvo atvejis, kai klientas siuntė maisto papildus – siunta įstrigo Muitinėje savaitei tik dėl to, kad ant dėžės nebuvo nurodyta angliškai. Brexitui niekas nepavargo.

Jei siunčiu savo senus drabužius, ar tikrai reikia rašyti jų vertę ir iš kur tai žinoti?

Taip, reikia, nors daug kas galvoja, kad „dovanos“ ženklas viską išsprendžia. Deja, dovanos virš trisdešimt devynių svarų sterlingų vertės vis tiek gali kelti muitininkų susidomėjimą. Jei siunčiate šeimos nariui (o ne, sau iš užsienio atgal – taisau) rūbus, įrašykite realią, o ne simbolinę vertę. Muitinei rūpi, ar nebandote parduoti. Drabužiams pakanka aprašymo „used personal clothing“, vertė, pvz., 50 eurų. Jei numetate nulį pasiuntimui ir parašote 500 eurų, gavėjas gaus iškvietimą sumokėti PVM. Būna ir taip, kad klientas siunčia seną striukę, kuri jam nieko neverta, bet muitinė vertina pagal naujos kainą. Tuomet belieka ginčytis.

Ką daryti, jei siunta ėmė ir įstrigo muitinėje, o gavėjas niekaip jos negauna?

Pirmiausia – nesijaudinkite, bet ir nesėdėkite sudėję rankų. Paprastai gavėjas gauna SMS arba laišką, kad reikia pateikti papildomus dokumentus arba sumokėti PVM. Čia labai svarbu mokėti greitai, nes kiekviena diena sandėlyje kainuoja. Kartais reikia pasamdyti muitinės tarpininką – ypač jei siunta verslinė. Tada prasideda papildomi mokesčiai. Nu bet čia tas pats, kaip su automobilių remontu: niekas nieko iš karto nesako, o sąskaita ateina paskui. Teko matyti, kaip žmogus siuntė batų dėžę, o gavėjas turėjo sumokėti septyniasdešimt svarų – tai PVM su administraciniu mokesčiu. Kai kurios kompanijų apie tai neįspėja. Kad ir kaip bebūtų, skubinkite popierius.

Kas veža, kas meluoja ir kaip neiškristi iš laiko

Kurios siuntų tarnybos gali garantuoti pristatymą į Angliją kitą dieną?

Tiesą sakant, joks vežėjas negarantuoja šimtu procentų, nes gali būti vėtra, streikas arba muitinė. Bet didieji žaidėjai – DHL Express, FedEx, UPS – turi specialius orinius „next day“ produktus, kurie faktiškai veikia. Kalbu apie pristatymą į Londoną, Birmingamą, Mančesterį. Jeigu gyvenvietė kur giliau Anglijos užkampyje, pvz., kokiame Kornvalio kaime, gali nutikti, kad vietinis kurjeris aplanko tik kitą rytą. Kartais ir trečiadienį pristato, nors siunta Londone buvo jau pirmadienį. Tai nėra melas, tiesiog geografinė logistika. Teko matyti atvejį, kai siunta iš Klaipėdos buvo išsiųsta per pigų perpardavėją, kuris žadėjo tą patį. Deja, siunta pirmiausia nuvažiavo į Nyderlandų rūšiavimo centrą ir prarado buvusią parą. Garantuoja tik tai, kas turi savo lėktuvus.

Ar verta taupyti ir rinktis mažų pervežėjų skelbimus, kur žada per pusę kainos?

Aš asmeniškai tokių labai bijau. Ne todėl, kad konkurencija blogai – priešingai, – bet per dvidešimt dvejus metus mačiau, kaip atsiranda kompanija parašiusi „pigiausias pristatymas į Angliją kitą dieną“, surenka šimtus siuntų, o paskui dvi savaites niekas nekelia ragelio. Vieną kartą klientas atnešė siuntą kažkokiam „Greitukui LT“, kuris paėmė pinigus ir dingo. Siunta, be abejo, dingo kartu. Jei skaitote skelbimą, kuriame kaina tris kartus mažesnė nei DHL – klauskite, ar yra sekimo numeris, raštiška sutartis, draudimas. Jeigu atsako vangiai – bėkite. Brangu nemokamai nebūna, ypač kai kalbam apie kitos dienos pristatymą oru.

Ar galiu siųsti didelę dėžę, pavyzdžiui, su dviračiu, ir tikėtis, kad bus rytoj?

Gali, bet čia jau fizika. Orinis express turi apribojimus ne tik svoriui – koks septyniasdešimt kilogramų – bet ir matmenims. Jeigu dviratis supakuotas dėžėje, kuri viršija metras dvidešimt ilgio, gali būti atmesta kaip nepriimtina express klasėje. Tada jie pasiūlo ekonominį variantą, o tai jau nebe kitai dienai. Teko klientui siųsti į Bristolį būgnų komplektą – svoris tiko, bet dėžė buvo per didelė. Lėktuve laikas ir vieta brangūs. Pasidarė „economy“ ir atkeliavo per keturias dienas. Jei turite kažką didelio, paskambinkite iš anksto ir pasiklauskite apie gabaritus. Sutaupysite nervų.

Praktiniai klientų gyvenimo atvejai, kurie ne visada baigiasi laimingai

Vakar paskambinau pusę šešių vakaro, o man pasakė, kad nespėsiu. Kodėl taip grubu?

Nebuvo grubu, buvo tiesa. Didieji express centrai turi vadinamąjį paskutinį pakrovimo į lėktuvą laiką – dažniausiai iki šešiolikos septyniolikos valandų, priklausomai nuo miesto. Jūsų siunta turi dar būti surinkta, atvežta į rūšiavimo terminalą, sužymėta, praeiti saugumo patikrą ir tik tada būti pakrauta. Po pietų vyksta įkarštis. Aš ir pats kartais vakare pamirštu, kad pasaulis nesisuka pagal mano grafiką. Buvo trečiadienis, kai klientas iš Panevėžio skambino aštuonioliktą valandą ir prašė, kad rytoj būtų Liverpulyje. Deja, kolekcija Panevėžyje baigdavosi keturioliktą. Vietinis kurjeris jau buvo namie. Pasakiau, kad spėsim tik ketvirtadienio rinkimu, o tai reiškia – penktadienį pristatymas. Jis supyko. Aš suprantu. Bet aš nieko padaryti negaliu.

Kas atsitiks, jei supakuosiu netvarkingai, bet vis tiek noriu greitai?

Greitis neatpera netvarkingos pakuotės. Teko matyti, kaip klientas į bato dėžę įmetė dokumentus, apvyniojo laikraščiu ir atidavė kurjeriui. Dėžė kelionės metu sudužo, dokumentai pasipylė – laimei, radome, bet kitos dienos pristatymas vėlavo, nes reikėjo viską perpakuoti terminale. Jei pakuotė nebus tvirtą, vežėjas gali net nepriimti siuntos. Arba, blogiausia, priims, bet dėžė nukeliaus iki Londono su skylėm. Naudokite dvigubas dėžes, lipniąją juostą, burbulinę plėvelę. Aš žinau, kad skubu, bet dešimt minučių pakuotėje gali sutaupyti dešimt dienų nervų vėliau. Tai investicija.

Ar pristatymas kitą dieną galioja tik didmiesčiams, o ne kokiai Anglijos kaimiškesnei vietovei?

Teoriškai galioja visai Anglijai, bet praktiškai skirtumai dideli. Londonas, Birmingamas, Mančesteris, Leicas – ten kurjeriai važinėja kaip vapsvos. Bet jei adresas kur giliau, pavyzdžiui, Kumbrijos nacionaliniame parke ar Šiaurės Jorkšyro kaime, express kompanija gali pasiųsti vietinį sublokuotą kurjerį, kuris aplanko tik kitą dieną. Kartais ir trečiadienį pristato, nors siunta Londone buvo jau pirmadienį. Tai nėra melas, tiesiog geografinė logistika. Jei siunčiate į mažą miestelį netoli Plymouth, klauskite konkrečiai, ar adresas nepatenka į „remote area“ sąrašą, nes tada gali prikristi papildomi mokesčiai ir vėlavimai.

Ar siuntos keliauja ir savaitgaliais, jei reikia tikrai skubiai?

Šeštadieninis pristatymas įmanomas, bet kainuoja papildomai, o ne visos tarnybos jį siūlo. Sekmadienis – beveik neįmanomas, nebent tik specialūs medicininiai ar neatidėliotini kroviniai. Jungtinėje Karalystėje dar yra banko holiday – šventinės dienos, kai niekas nedirba. Teko situacija: klientas siuntė penktadienį, tikėjosi pirmadienį, o pirmadienis buvo Spring Bank Holiday. Siunta terminale pragulėjo tris dienas. Aš nuskambėjau kaip Kalėdų senis, kuris atneša blogą žinią, bet geriau išgirsti tai dabar, nei stebėtis vėliau. Savaitgalis ir šventės stabdo viską, net jei jūsų skubumas – begalinis.

Kaip aš galiu sekti, kur mano siunta, kai ji jau pakeliui į Angliją?

Gausite sekimo numerį, dažniausiai sudėtingą kaip slaptažodis. Įvedate į sistemą ir matote: surinkta Kaune, rūšiavimo centras Lietuvoje, Vilniaus oro uostas, išvyko į Amsterdamą arba Leipcigą, atvyko į Londoną, išdalinta kurjeriui. Kartais tarp etapų praleidžia dvylika valandų be jokio atnaujinimo – tada žmonės skambina iš proto. Jaučiesi lyg FTB agentas, tik be pistoleto, kai kas valandą atnaujini langą. Būna, kad siunta Londone jau nuo ryto, bet kurjeris jos neaplevo iki vakaro, tai sistema rodo „out for delivery“. Patarimas: nesikankinkite refreshindami. Jei per trisdešimt valandų nuo išvykimo nėra žinios – tada skambinkite.

O jei gavėjas nėra namie, kai kurjeris atveža siuntą?

Tada prasideda linksmybės, kurių niekas nelinksmas. Anglijoje, skirtingai nei Lietuvoje, dažnai palieka pas kaimyną arba „safe place“ – saugioje vietoje. Bet jei tai express siunta su parašu (signature required), kurjeris pasiima atgal į mašiną, palieka pranešimą, ir siunta grįžta į artimiausią depą. Teko atvejis, kai gavėjas gyveno už dvidešimt mylių nuo depo – važiuoti pasiimti reikėjo pusdienį. Jei siunčiate į biurą – nurodykite darbo valandas. Jei į namus – įspėkite gavėją, kad lauktų. Dar yra variantas su „alternative address“, bet turi būti nurodytas iš anksto. Nėra namie – nėra siuntos. Nemalonu, bet taip yra.

Draudžiama, ribojama ir kas gali sukelti širdplakį

Gal galima siųsti lietuvišką duoną, šakočio ar dešrų, kad gavėjas paskanautų?

Nerekomenduočiau, nors širdis supratinga. Iš ES išstojusiai Jungtinei Karalystei taikomi griežti maisto importo apribojimai. Gyvūniniai produktai – dešros, sūriai, kiaušiniai – paprastai draudžiami. Šakotis, jei keptas ir be kremo, gal ir prasmuktų, bet muitinė turi teisą konfiskuoti. Teko matyti, kaip žmogus siuntė vytintą dešrą giminaičiui į Notingamą. Siunta buvo sunaikinta. Pinigai už pristatymą – negrąžinti. Saldumynai, sausainiai – lengviau, bet visada rizikinga. Aš pats mėgstu gardų maistą, bet muitininkai – ne tiek. Verčiau atsiųsk receptą, o ingredientus gavėjas nusipirks vietoj. Pigiau ir saugiau.

Ar su elektronika ir kvepalais kyla problemų siunčiant oru į Angliją?

Taip, ir problemos tikros. Ličio jonų baterijos, kurios yra kiekviename telefone ar nešiojamame kompiuteryje, yra pavojingas krovinys aviacijai. Jei neapie deklaruojate, siunta gali būti gražinta arba, blogiausiu atveju, baudžiama. Kvepalai – degūs skysčiai. Express vežėjai priima juos, bet tik su ribojimais: kiekis, pakuotė, dokumentacija. Teko matyti, kaip žmogus įsidėjo nešiojamą kompiuterį į dėžę, bet ant pakuočių ženklo nepasižymėjo, kad yra baterija. Siunta išskrido atgal. Kai kurie siuntėjai nutyli apie turinį, norėdami sutaupyti. Neklaidinkite – jei gaisras lėktuve, kaltės ieškos labai greitai.

Ar galiu įdėti grynųjų pinigų, auksinių auskarų ar brangaus laikrodžio?

Grynųjų – absoliučiai negalima. Net jei įdėsite į voką viduje – jei prapultų, draudimas neatlygins, nes tai pažeidimas. Brangūs papuošalai ir laikrodžiai – galima, bet labai rizikinga. Aš asmeniškai niekada nesiūlyčiau siųsti auksinių auskarų per standartinę express tarnybą. Yra specialūs vertybių pervežėjai su apsauga, bet tai jau nebe dvidešimt eurų paslauga. Teko žinoti atvejį, kai moteris išsiuntė dukrai į Angliją auksinę grandinėlę – dėžutė atkeliavo tuščia. Kur įvyko vagystė – neaišku. Tie pinigus verčiau pervesti banku, o dovaną nupirkti vietoje. Express nestabdo vagysčių.

Kai kas nepasiseka: draudimas, pinigai ir atsakomybė

Ką daryti, jei siunta buvo sugadinta, nors apmokėjau už greičiausią pristatymą?

Deja, greičio kaina neapima superherojiško atsparumo smūgiams. Jei siunta dūžta, dėl to kaltas ne greitis, o pakuotė arba rūšiavimo centre padaryta klaida. Kiekviena kompanija turi standartinės kompensacijos limitus – dažniausiai pagal svorį, ne pagal realią vertę. Teko matyti, kai klientas siuntė nešiojamą kompiuterį, pakuotė buvo sutraiškyta, o atlyginta penkiasdešimt eurų, nors vertė penki šimtai. Kodėl? Nes nesumokėjo už papildomą draudimą. „Greitas pristatymas į Angliją“ – tai paslauga, o ne draudimo polisas. Jeigu vertė didelė, visada rinkitės papildomą apsaugą. Skaudžiausia matyti žmogų, kuris taupo dešimt eurų draudimui, o praranda tūkstantį.

Ar verta mokėti papildomai už draudimą siunčiant į Angliją jau kitą dieną?

Jei siunčiate brangius daiktus – be abejo. Bet čia yra vienas niuansas: jei draudimo kompanija ar pats vežėjas prašo pateikti vertę įrodančius dokumentus, o jūsų siunčiamas daiktas buvo dovana ar senas daiktas be čekio, gali kilti problemų dėl įvertinimo. Vieną kartą klientas siuntė antikvarinį kilimą – draudimas atsisakė mokėti, nes nebuvo pirkimo dokumento. Aš suprantu logiką, bet tai karčia. Tad prieš perkant draudimą, paklauskite, kokie įrodymai reikalingi. O jei siunčiate dokumentus ar drabužius – gal ir nereikia. Kiekvienas atvejis individualus. Nepersistenkite, bet ir nebūkite naivūs.

Ar kaina priklauso nuo to, ar adresas yra Londone, ar Anglijos pakraštyje?

Didžiosiose kompanijose express tarifas dažniausiai yra bendras visai Jungtinei Karalystei, bet visada yra „bet“. Kai kurie kurjerių tinklai taiko papildomą mokestį už atokesnes vietoves – vadinamąjį „remote area surcharge“. Pavyzdžiui, jei siunčiate į Škotiją (o ne, Škotija nebe Anglija, taisau – ten jau kita šalis JK) arba į šiaurinę Angliją, pavyzdžiui, Northumberland, gali būti antkainis. Tai nėra didžiulė suma, bet erzina. Londonas visada pigiausias ir greičiausias, nes ten oro uostai ir terminalai. Jei siunčiate į mažą miestelį, geriau adresą pasitikrinkite su operatoriumi. Kartais geriau pasiūlyti gavėjui atvažiuoti į artimiausią didmiestį.

Jeigu aš siunčiu dovaną, ar jos taip pat taikomi muitai ir PVM?

Nuo 2021 metų dovanoms leidžiama be muito ir PVM vertė yra trisdešimt devyni svarai. Viršijus – gavėjas moka PVM dvidešimt procentų ir kartais muito tarifą, jei vertė didesnė nei šimtas trisdešimt penki svarai. Be to, kurjerinės tarnybos, pavyzdžiui, DHL ar UPS, ima dar apdorojimo mokestį – kelis svarus ar net daugiau – už tai, kad sumokėjo muitą už jus. Teko atvejis, kai draugei gimtadieniui buvo atsiųsta dovana už penkiasdešimt svarų, o gavėjai teko sumokėti dvylika svarų iš savo kišenės. Niekas apie tai neperspėjo. Tai yra viena iš tų nemalonių Brexit realijų. Dovanos nėra šventos.

Paskutiniai patarimai prieš skambinant

Koks pats svarbiausias dalykas, jei reikia, kad siunta rytoj būtų Anglijoje?

Ankstyvas rytojus ir pasiruošę popieriai. Paskambinkite arba atneškite siuntą iki vidurdienio, turėkite parašytą gavėjo adresą anglų kalba, kontaktinį telefoną, teisingai užpildytą deklaraciją ir – svarbiausia – tinkamą pakuotę. Atsimenu vieną pavykusią istoriją: klientas iš Kauno atnešė dėžę su visais dokumentais iki vienuolikos ryto, pakuotė buvo tarsi tankas, adresas aiškus. Siunta kitą dieną devintą buvo Braitone. Ir dar jis atnešė kavos. Gal todėl viskas taip gerai sekėsi? Juokauju, bet malonumas bendradarbiauti padeda. Greitas pristatymas į Angliją jau kitą dieną – tai ne stebuklas, o susidėliojusi logistika. Būkite tvarkingi.

O jei niekaip nesuprantu visų taisyklių – kur man kreiptis, kad neiškraipiau fakto?

Skambinkite tiesiai į patikimą logistikos įmonę, o ne į skelbimų portalą, kur atsako robotas. Patarimas iš senio: ieškokite žmogaus, kuris dirba šitame darbe ne pirmą dieną. Teko kalbėtis su klientu, kuris prieš tai skambino į didelę tarptautinę kompaniją, o ten vaikinas, matęs siuntą tik kompiuteriniame žaidime, bandė aiškinti apie muitus. Žinote, kaip tai būna. Aš jau dvidešimt dvejus metus sukuosiuosi tarp dokumentų, lėktuvų ir kurjerių, ir vis dar kai ko nežinau. Bet žinau, kur pasitikslinti. Jei opertorius atsako mandagiai, bet be gylio – paprašykite vyresnio kolegos. Jūsų siunta – jūsų rūpestis, ne jų statistika.

Tiesą sakant, greitas siuntų pristatymas į Angliją jau kitą dieną yra įmanomas ir aš tai mačiau šimtus kartų. Bet sėkmė priklauso ne nuo vieno stebuklingo mygtuko, o nuo jūsų pasiruošimo, teisingos tarnybos pasirinkimo ir šiek tiek logistikos žinių. Nenusiminkite, jei pirmas bandymas atrodo sudėtingas – kiekvienas taip pradeda. Svarbiausia – neieškoti magiškai pigaus sprendimo ir klausti, kai nesuprantate. Aš vis dar mokausi, nors jau ir senas vilkas šitame cirke.