Greitas siuntų gabenimas į Angliją kasdien ir nuolat be vargo – kaip tai vyksta iš tikrųjų

Na klausyk, jau gal nuo 2000-ųjų pabaigos su tokiais reikalais vežuosi, tai daugmaž dvidešimt ketvirti metai eina. Žmonės vis klausia – ar tikrai galima siųsti siuntas į Angliją greitai, kasdien ir visai be vargo? Sakau, kad galima, bet reikia žinoti keletą dalykų, kurių niekas neparašo ant gražaus brošiūros viršelio. Šitas tekstas skirtas tam, kad suprastum kaip viskas vyksta realiai, kai sėdi savo svetainėj Kaune ar garaže Vokietijoj, ir galvoji kaip greičiau pamiklinti daiktą per Lamanšą.

Kainos ir kaip čia neprašauti pro šalį

Kiek kainuoja mažos siuntos gabenimas į Londoną?

Žiūrėk, maža siunta... ką tai reiškia? Dėžę? Krepšį? Koks svoris? Jeigu tai iki trisdešimt kilogramų dėžė, kurią pats atneši į terminalą Vilniuje – gali rasti ir už keturiasdešimt eurų. Bet jei reikia, kad atvažiuotų paimti iš Šiaulių apylinkių, tada jau kita kalba. Būna įmonių, kurios skelbiasi "nuo dvidešimt penkių!", o paskui prikalkuliuoja kuro mokestį, keltą, muitinio tranzito forminimą, ir gaunasi septyniasdešimt. Aš rinkčiausi atvirumą, o ne reklaminį fontą.

Ar pigiau siųsti daug vienu metu ar čia tik mitas?

Ne mitas, bet žmonės supranta blogai. Kartais surenka penkias dėžes draugams į skirtingus Londono adresus ir galvoja – dabar bus didmena. Nebus. Vežėjui vistiek reikės važinėti atskirai, arba perkrauti per sandėlį, kas kainuoja laiką. Didelis kiekis sumažina kainą tik tada, kai krauni vieną puspriekabę į vieną sandėlį, pvz., į Kentą. Tada taip, skaičiuojama kitaip. O individualūs gavėjai – kainos beveik tos pačios kaip ir siunčiant atskirai.

Kodėl vieni vežėjai sako 50 eur, o kiti 200 už tą patį?

Taip jau yra rinkoje. Vieni skaičiuoja sąnaudas: kuras, vairuotojo dienpinigiai, keltas. Kiti prideda antkainį už "skubų kasdienį gabenimą" – nors realiai tavo siunta dviem dienom atsistos jų sandėly. Yra tokių, kurie neturi savo mašinos, nuperka paslaugą iš kito, uždeda keturiasdešimt procentų viršaus, ir tu moki. Paklausyk: o kur jūsų bazė? Kur stovi mašinos?

Kai siunta jau kelyje

Kiek realiai trunka siuntimas į Angliją durys į duris?

Na jei apie greitą siuntų gabenimą į Angliją kasdien ir be vargo – realistškai trys–penkios darbo dienos nuo paėmimo. Būna dviejų, jei pirmadienį ryte atiduodi ir mašina važiuoja tiesiogiai. Būna septynių, jei siunta pakliūna į sandėlį Olandijoje. Klientas skambina: "kur mano sofa?" O ji dar Kaune, nors turėjo būt Kente. Tokių istorijų yra ir net mažai.

Ką reiškia "durys į duris" ir ar visada to reikia?

Durys į duris – kai atvažiuoja paimti iš tavęs ir atveža tiesiai gavėjui. Terminalas į terminalą – tu pats atneši į sandėlį Vilniuje, o gavėjas pasiima iš sandėlio Londone. Ar visada reikia durų? Ne. Jei gyveni prie terminalo ir gavėjas gali atvažiuoti – sutaupysi. Būna, kad žmonės sumoka dvigubai už pristatymą, nors jų draugas galėtų pasiimti. Aš pats renkuosi hibridą: paimk mane, bet Londone tegu pasiima patys. Pigiau.

Ar galiu stebėt kur mano siunta yra?

Stebėti galima, bet atsekamumas priklauso nuo operatoriaus. Didieji kurjeriai duoda numerį, pasitikrini jų sistemoje. O mažesni pervežėjai, kurie veža bendru krovininiu reisu, kartais tiesiog parašo: "poryt vakare bus." Ir viskas. (Iš tikrųjų ir didieji kartais nepasako kur siunta – jie irgi suklysta.) Nežinau ar tai blogai – jei žmogus laiko žodį, tai net geriau nei tuščias interneto puslapis. Bet jeigu tau labai svarbu matyti kiekvieną stotelę, rinkis tarptautines kurjerių kompanijas. Nors ten irgi būna strigimų.

Kas jei siunta dingo – kur kreiptis pirmiausia?

Patikėk, tai blogiausia žinutė. "Jūsų siunta neišvyko." Pirmiausia kvėpuoji. Antra – skambini vežėjui, o ne gavėjui. Prašai packing list'o kopijos ir CMR dokumento. Be popierių niekas neieškos. Jeigu siunta dingo tarptautiniame kelyje – dažniausiai problemą sprendžia draudimo kompanija, jei buvai apdraudęs. Jei ne – lieka viltys ir kartais beviltiški pokalbiai. Būtent dėl to brangius daiktus aš visada raginu drausti.

Ar tikrai kasdien važiuoja mašinos į UK iš Lietuvos?

Šiaip važiuoja beveik kasdien, bet čia svarbu kaip supranti. Krovininės mašinos iš Lietuvos į UK išvažiuoja dažnai, nebūtinai tavo siunčiamą dieną. Kartais siunta pabalansuoja sandėlyje porą dienų, kol surenkama pilna mašina arba keičiama į kitą reisą. Kasdienis gabenimas yra realybė tinkle, bet ne vieneto siuntų prasme. Aš čia gal per daug techniškas, bet noriu kad nesitikėtum, jog tavo viena dėžė rytoj pabus Londone. Reikia kantrybės.

Kodėl mano siunta tris dienas stovi Lenkijoje?

Lenkija, brolau, Lenkija... Ten kažkas nepaaiškinamo vyksta. Rimtai – dalis centrinių terminalų yra ten, ir jeigu tavo siunta keičia mašiną, atsiranda lagas. Būna, kad nepraeina muitinio tranzito patikra, arba vairuotojas laukia dar dviejų krovinių. Realiai tai viena iš tų vietų, kur tas teoretinis greitas siuntų gabenimas į Angliją užstringa. Nelabai ką pasiūlysi, nebent pats esi vežėjas su nuosavu vilkiku.

Popieriai, Brexit ir kiti gedimai

Ar po Brexit reikia papildomų dokumentų siuntoms į Angliją?

Reikia. Ir čia prasideda vargas, apie kurį visi šneka. Būtent dėl Brexit atsirado deklaracijų, sąskaitų-faktūrų reikalavimai, kartais ir sanitariniai pažymėjimai. Jeigu siunti asmeninius daiktus – dar pusė bėdos. Bet jei elektroniką ar baldus – jau sudėtingiau. Muitinės tarpininkai dabar dirba lėčiau nei prieš penkerius metus. Nemėgstu to sakyti, bet "be vargo" čia ne visada pasiteisina. Ypač jei neiškraustei dovanų – reikės mokėt muito mokesčius.

Kas yra EORI ir ar man jo reikia?

EORI... žinai, aš gal šimtą sykių aiškinau. Tai numeris, kurio reikia verslui. Jeigu esi privatus asmuo ir siunti asmeninius daiktus – nereikia. Bet jei esi individualios veiklos savininkas ir siunti prekes – privaloma. Būna, kad žmonės sumaišo. Aš pats nežinau, ar paskutinėje 2024 atnaujintoje versijoje kažkas pasikeitė – patikrink muitine.lt, ten visada tiksliau nei mano atmintis. Neversk manęs laiduoti.

Ar maisto produktus dar galima siųsti į Angliją?

Šitas klausimas mane lydi visą karjerą. Šviežia mėsa – ne, pieno produktai – labai ribotai. O štai džiovinti grybai, medus, konservai... čia jau kitas galas. Buvo toks atvejis: klientė siuntė tėčiui į Birmingamą šaldytą kugelį. Užlaikė muitinėje, nebuvo veterinarinių pažymų. Galiausiai išmetė. Tai jei maistas – geriau pasiklausti prieš, o ne po. O dėl naminių konservų... hmmm... man atrodo galima, bet nedrįsčiau laiduoti šimtu procentų.

Ar gavėjas Anglijoje turi mokėti muitus?

Jei dovana iki 39 svarų – lyg ir ne. Bet jei nauja prekė ar parduodamas daiktas – tada taip, importo PVM ir muitai. Būna nelabai sąžiningų siuntėjų, kurie deklaruoja "dovana, 15 eurų", nors viduje nešiojamas kompiuteris. Muitinė nekvailiai – tikrina. Ir tada gauni nemalonumų. Gali siunta sugesti amžiams. Aš to nedaryčiau. Atvirai sakant, tai viena priežasčių, kodėl kai kurie vengia siųsti elektroniką į UK. Neapsimoka.

Pakavimas ir kasdieniai praktiniai dalykai

Kaip supakuoti siuntą, kad nenukentėtų važiuodama?

Čia mano favoritas. Žmonės deda kristalinį servizą į pirkinių krepšį (oi, ne, ne krepšį – į batų dėžę su laikraščiu), ir stebisi kodėl atkeliavo miltai. Stora gofruota dėžė, burbulinė plėvelė, kiekvienas daiktas atskirai. Jei sunku – medinis padėklas apačioje. Būna atvejų kai siunta važiuoja su kitu kroviniu ir perkrauna šakėmis. Ne visi vežėjai taip daro – tikrai ne – bet realybė tokia, kad kelyje stumdoma. Tai nepigink pakuotės.

Ar galiu siųsti dviratį ir ar reikia jį ardyti?

Siųsti galima, ardyt nereikia, bet turi stabiliai pritvirtinti prie padėklo. Nuimk pedalus, jei nori, bet svarbiausia – kad nedaužytųsi. Mačiau kaip parduotuvės siunčia dvidešimt dviračių – jie statomi į specialius stovus. Vienam dviračiui užtenka geros dėžės su polistirolu. Nors... jei elektrinis dviratis su baterija – jau kita kategorija, reikia specialaus leidimo. Ne viskas taip paprasta kaip anksčiau.

Ar verta naudoti senas dėžes iš parduotuvių?

Verta? Jeigu jos saulės nenukentėjusios ir dar kietos. Bet žinai ką? Per tuos dvidešimt ketverius metus mačiau, kad parduotuvių dėžė "didelis plovas" neatlaiko dešimties kilogramų knygų. Kartais žmonės sutaupo tris eurus ant dėžių, o praranda tris šimtus dėl sugadintų daiktų. Tiesą sakant, geriau pirkti naujas gofruotas. Arba bent jau turėk gerą draudimą, nors draudikai irgi nemėgsta prastai supakuotų siuntų.

Ar reikia klijuoti ant siuntos etiketes anglų kalba?

Etiketė turėtų būti suprantama. Jei vežėjas lietuvis, lietuviškai užtenka. Bet adresas Anglijoj – angliškai. Kartais muitinėje prašo, kad prekės aprašymas būtų angliškai arba lotyniškais rašmenimis. Aš dedu abiem kalbom: ką siunčiu, kam, iš kur. O štai "dėžė su daiktais" neužtenka. Būna klientų, kurie priklijuoja etiketę tik ant viršaus, o apačioje – tuščia. Siunta apvirta ir viskas – adreso nebėra. Geriau dvi kopijas, skirtingose pusėse.

Kasdieniai nesklandumai ir ką reikia žinoti apie rinką

Ar visos tos įmonės Facebuke siunčiančios į Angliją yra tikros?

Ne. Būna sukčių. Ypač socialiniuose tinkluose. Paskelbia "Siunčiu į Angliją! Kasdien! Pigiai!", paima šimtą penkiasdešimt eurų už sofą, o paskui dingsta. Telefonas išjungtas. Kaip atpažinti? Jei nėra fizinio adreso, jei nėra sutarties paruošimo, jei prašo visko prieš paėmimą. Patikimi pervežėjai ima užstatą arba dalį sumos. Ne visada, bet dažniau. Patikrink Google atsiliepimus – ten tikra tiesa išlįsta.

Ką daryti jei gavėjas rado sulaužytą daiktą?

Bakstelėk. Patikrink prieš pasirašant. Jeigu gavėjas pasirašo be pastabų – vėliau beveik nebepridėsi. Aš visada sakau: tegu atplėšia kampą, pažiūri, jei matai įskilimą – rašo pastabą CMR, fotografuoja. Be parašų su prierašais – tavo žodis prieš jų. Būna labai nemalonių pokalbių. Kartais vežėjai patys nenori gadinti, bet kelias toks – vibruoja, dūžta. Realybė. Pasiruošk.

Kodėl kartais siunta vėluoja savaitę ir niekas nežino kur?

Tai būna, kai siunta pakliūva į "kažkur". Rimtai – kai kurios įmonės perka pervežimą iš subrangovo, o tas dar iš kito. Ir dingsta grandinėje. Dar blogiau jei vairuotojas pasiima grynais, nieko neužregistruoja, ir važiuoja savo keliais. Kad išvengtum to – rinkis tuos, kurie turi savo parką ir realų biurą. Ne vien tik gražų Instagramą. Būna landingų gražių, o kontaktai – fiktyvūs.

Apie tą "kasdienį be vargo" gyvai

Ar tikrai egzistuoja kasdienis siuntų gabenimas į Angliją be vargo?

Egizstuoja – tarp didžiųjų operatorių. DPD, DHL, FedEx – jie turi kasdienius reisus, nes turi tūkstančius siuntų. Arba specializuotos Lietuvos-UK linijos, kurios turi kelias mašinas. Bet "be vargo" – čia tavo pasirinkimo klausimas. Jei pats viską paruoši gerai, pasirinkai rimtą kompaniją, supakuoji – vargo mažai. Jei meta ant galimybės ir tikiesi stebuklo – vargo bus. Aš nesu čia pardavėjas, aš tik pasakoju kaip yra.

Kas sukuria daugiausia vargo siuntimuose?

Žmonės. Ne vairuotojai, ne muitinė, o mes patys. Klientai, kurie nežino ką siunčia, nepasako apie baterijas viduje, supakuoja į maišelius nuo batų. Aš prisimenu vieną atvejį – išsiuntėme į Liverpulį veidrodį. Jie supakavo į antklodę su senais laikraščiais. Atkeliavo stiklų dulkės ir graži nuotrauka atminimui. Vairuotojas negalėjo nieko padaryt – jis važiuoja, o ne stebi kiekvieną rankšluostį. Vargą kuriame mes patys.

Koks realus skirtumas tarp Express ir Economy gabenimo?

Express – važiuoja tiesiai, dažniausiai dvi–trys dienos. Economy – gali apsukti per kelis terminalus. Kaina skirtumas gali būti dvigubas. Bet žinai ką? Iš Lietuvos į Angliją atstumas toks, kad net Economy dažnai atvažiuoja per keturias–penkias dienas. Kartais Express yra tiesiog rinkodaros triukas. Nors... jei reikia ryt – tada reikia. Tiesiog neperk mokėti dvigubai už tai, kas ir taip bus greita. Gal šiek tiek paprastesnis patarimas.

Ar sekmadieniais vežėjai irgi gabena siuntas į Angliją?

Techniškai – taip, vairuotojai pamainomis dirba, bet sekmadieniais iš Lietuvos terminalai dažnai nedirba. Kodėl? Nes nepriima naujų krovinių, o jei nepriima – nėra ko vežti. Tai nors kasdienis gabenimas ir vyksta Europoje, ta konkreti grandis "siuntos priėimas" – dvyliktą valandą sekmadienio dažniausiai miega. Nebent pats nuveži pas vairuotoją į stovėjimo aikštelę tiesiai. Būna ir taip, bet reikia tarpusavio sutarimo.

Keisti, bet kartais aktualūs dalykai

Ar galima siųsti vaistus į Jungtinę Karalystę?

Nelabai. Receptiniai – tikrai draudžiama be licencijuoto importuotojo. Ne receptiniai... na, vaistinėlė, pleistriukai – turbūt praslys. Bet jei siunti insuliną ar ką rimtesnio – muitinė sustabdys. Čia viena tų sričių, kur geriau nebandyti butaforijos. Aš taip daryti nenorėčiau. Yra specializuoti farmaciniai kurjeriai tam skirti – jie turi leidimus. Paprastas vilkikas neveš tavo recepto į Londoną legaliai.

Ar galiu būti Ispanijoje ir siųsti siuntą iš Lietuvos į Angliją?

Gali. Tu esi siuntėjas – tavo fizinė buvimo vieta nesvarbi, jei turi atstovą Lietuvoje. Atiduodi daiktus žmogui, parašai skaitmeninį pavedimą, ir tiek. Būna, kad žmonės po visą Europą išsiblaškę, o daiktai tebėra pas mamos Kaune. Tvarka. Tik reikia, kad kas nors fiziškai perduotų siuntą vežėjui. Nors jeigu pats esi Ispanijoj, tai ne tu pats atiduodi aišku. Kartais klientai pyksta, kad negaliu paimti iš Barselonos. Na negaliu, atstumas.

Išvada

Žodžiu, greitas siuntų gabenimas į Angliją kasdien ir nuolat be vargo yra įmanomas, bet reikia turėt omeny kad "be vargo" prasideda nuo tavęs. Pasirink patikimą partnerį, nesupakuok į šiukšlių maišą ir pasiklausk jei nežinai. Daugiau nei dvidešimt metų šitame darbe matau tą patį – žmonės skuba, pamiršta detales, o paskui stebisi. Nebus stebuklų, bet gali būt gerai jei nepagaili laiko pasiruošimui. Sėkmės siunčiant.