Greitas siuntų atvežimas į Angliją: ką svarbu žinoti apie pristatymą per 2–3 dienas

Dirbu perkraustymų ir siuntų pervežime jau dvidešimt ketverius metus. Per tiek laiko į Angliją, o tiksliau į Didžiąją Britaniją, nugabentos tūkstančiai siuntų. Jeigu dabar kas paklaustų, ar realu gauti siuntą iš Vilniaus į Londoną per dvi–tris dienas, atsakyčiau – taip, bet su didele žvaigždute. Greitas siuntų atvežimas į Angliją nėra stebuklas, tik gerai suregzta logistika. Deja, ne visos įmonės tai daro, kaip deklaruoja. Toliau – ne iš reklaminių bukletų, o tiesiog tai, ką patarčiau savo pačiam kaimynui. Nes jeigu nesuprasite kelių paprastų dalykų, tos dvi dienos lengvai išsivysto į savaitę.

Kainos, terminai ir kaip tai realiai veikia

Kiek kainuoja greitas siuntų atvežimas į Angliją per 2–3 dienas?

Žiūrėkite, jei kalbame apie nedidelę dėžę iki 20 kg iš Vilniaus į Londoną, reali kaina svyruoja nuo 45 iki 90 eurų. Express maršrutas kainuoja brangiau nei ekonominis, nes vežėjas stato pilną mašiną arba krauna oro uoste. Pigiausi pasiūlymai dažnai reiškia, kad siunta važiuos ne tiesiogiai, o per kažkokį Lenkijos sandėlį. Aš nemėgstu „greitų“ variantų už 30 eurų – tai pinklės, po kurių skambinate su ašaromis. Sumokėkite protingą kainą ir turėsite mažiau galvos skausmo. Toks jau šios rinkos dėsnis.

Ar tikrai gali pristatyti per dvi dienas iš Vilniaus į Londoną?

Taip, gali, bet pirmą dieną dažniausiai išvažiuoja po pietų. Antrą dieną naktį kerta kanalą, ir kitą rytą jau būna Londone. Teoriškai. Praktiškai vairuotojas stringa aplink Dunkerque arba M25 žiede, kur spūstys kaip pašėlusios... o, atleiskite, nukrypau. Realiai – taip, jei siunta išsiunčiama iki antradienio vidurdienio. Jei išsiunti penktadienį popiet – tikėkitės trečios dienos. Klauskite, ar mašina jau stovi prie pakrovimo – jei ne, pridėkite dieną. Kartais savaitgalis arba eilė prie keltų išmuša skaičiavimus visiškai.

Ką reiškia „express“ paslauga, kai vežėjas sako, kad perveža per 1–2 dienas?

Express dažniausiai įmonių žargonu reiškia tiesioginį važiavimą be tarpinių sandėlių. Tai nereiškia, kad skraidina lėktuvu, kaip galvoja kai kurie. Paprasčiausiai neatidaro jūsų dėžės pakeliui. Aš mačiau įmones, kurios rašo „express“ ant lipduko, o realiai suneša siuntas į kambarį ir laukia, kol susikaups pilnas krovinys. Tada važiuoja, jūsų 2 dienos tampa 5, ir niekas neatsako už terminus. Aiškiai klauskite – ar tiesioginis reisas, ar tik eilės pristatymo prioritetas? Tai visiškai skirtingos paslaugos, nepainiokite jų, nes klaida brangiai kainuoja.

Kodėl vieni prašo 50 eurų, o kiti 150 už tokį patį daiktą?

Kažkodėl daugelis mano, kad dėžė yra dėžė. Ne. 50 eurų variantas dažnai reiškia, kad vežėjas turi laisvų vietų savo mašinoje ir samdo bet ką su mikroautobusu. Kodėl pigu? Nes pakuočių neprižiūrės. O gal draudimo neturės. 150 eurų dažniausiai yra profesionali firma su CN licencija, DAR draudimu ir mokamais vairuotojais. Aš nekenčiu sakyti „jūs gaunate, už ką mokate“, bet čia tai tiesa. Pigūs pervežėjai pakeliui gali paimti per daug krovinio ir jūsiškės liks pakelėje, na, minusinėje temperatūroje.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu į Birminghamą vietoj Londono?

Nežymiai, bet taip. Londonas yra logistikos pilvė – ten suvažiuoja visi. Birminghamui ar Manchesteriui jau reikia suktis išimtinai. Kaina paauga 15–30 eurų. Bet čia yra gudrybė: kai kurios lietuviškos įmonės turi partnerius Birmingeme – pristato be antkainio. Reikia klausti konkrečiai. Aš pažįstu kolegą, kuris važiuoja į Midlands kas savaitę. Tokių nišų verta ieškoti, o ne tik žiūrėt į kainoraščius.

Kas gali pakenkti tavo siuntai pakeliui (ir ko neatiduok per vežėjui)

Ar mano siunta gali dingti, jei pasirinksiu pigiausią pasiūlymą?

Taip, ir tai ne teorija. Mačiau situacijų, kai „vežėjas“ nusprendė, kad jam neapsimoka važiuoti iki paskutinio taško, ir paliko porą siuntų neaiškiame sandėlyje netoli Felikstouvo. Klientas paskambino po savaitės, o jo siunta jau nežinojo niekas. Pigiausi pasiūlymai dažnai sugeneruojami žmonių, kurie neturi sutarčių, LGSR licencijų ar sąžinės. Jei kaina žemesnė už kuro kainą paskaičiuotą protingai, kažkas kvepia blogai. Nesiųskite šeimos relikvijų su abejotinu Kevinu iš Facebook grupės arba įmone, kurios niekas nerado registre. Gerai pagalvokite, ar verta rizikuoti dėl keliolikos sutaupytų eurų.

Kas yra konsolidacija ir kodėl dėl to mano siunta gali užtrukti savaitę?

Konsolidacija reiškia, kad jūsų daiktai supakuojami į vieną didelę krūvą su kitų žmonių siuntomis. Pvz., penkiolika klientų atveža po dėžę, o vežėjas sukrauna į europaletę ir siunčia per kurjerinę tarnybą. Jūs sutaupote, bet laikas išsitempia dvigubai. Jūsų siunta laukia, kol susidarys pilnas konteineris. Express paslauga su konsolidacija yra, mano galva, tikras oksimoronas. Aš asmeniškai sakau: jei reikia per 2–3 dienas, mokame už pilną vietą mašinoje. Kitaip geriau nesigailėkit sąskaitos, o paskui dar ir laiko, nes tikroji express paslauga reikalauja vietos, o ne landynės.

Vežėjas pažadėjo 2 dienas, bet jau praėjo 4. Ką dabar daryti?

Pirmiausia parašykite žinutę arba paskambinkite. Jei nekelia – laiškas su faktų chronologija. Tada paieškokite jų ofiso adreso. Jei tai firma be adreso... na, čia jūs pats pasirinkote riziką. Pamenu atvejį, kai vairuotojui sugedo mašina ir bandė ją taisyti pats. Ar jie turėjo teisę taip elgtis? Ne. Bet jūs dabar turite tik vieną tikslą – gauti siuntą atgal arba pinigus. Grėsmingas laiškas su žodžiu „žaisiu teismu“ padeda greičiau nei begalinis mandagumas.

Ar tikrinami kroviniai kelyje ir ar gali atidaryti mano dėžę?

Taip, tikrinami, ypač per Eurotunelį ir Doverio keltą. Jei muitininkai pamato ką nors įtartino rentgeno metu, atidarys be perspėjimo. Na, ne pilnai be perspėjimo, bet be jūsų sutikimo tikrai. Todėl niekada nedėkite to, ko nenorite parodyti pareigūnui. Kartais vairuotojas pats atidaro dėžę kontrolės punkte, jei muitininkas liepia – jis privalo paklusti. Jūsų privatumas baigiasi ten, kur prasideda valstybės siena. Tai ne mano sugalvota taisyklė, tiesiog realybė, su kuria reikia susitaikyti.

Ką daryti, jei vežėjas neatvažiuoja sutartu laiku ir nepasiekiamas telefonu?

Būna ir taip, kad žmogus pasiima avansą ir dingsta. Ne į Londoną, o iš viso iš ryšio. Tuomet belieka skambinti bankui, bandyti stabdyti pervedimą ir parašyti policijai. Aš nepykstu ant žmonių, kurie taip patenka – juk patikėjote, kad viskas bus gerai. Bet jei vėluoja bent pusdienį ir neatsiliepia – jau raudona vėliava. Kartą dirbau su firma iš Šiaulių, jie vėlavo dvi valandas, bet iškart perskambino ir atsiuntė nuotrauką iš sustojimo. Tai buvo profesionalu ir pagarbu. Neatsiliepimas per dieną – visai nebe juokai.

Brexit, popieriai ir draudimai (arba „būk atsargus“)

Ar reikia užpildyti kažkokius popierius, siunčiant siuntą į Angliją?

Po 2021 metų Brexit viskas pasikeitė. Dabar siunta į Angliją – tai eksportas, ne tiesiog vykimas pas kaimyną. Reikia sąskaitos faktūros su aprašymu, verte, svoriu, gavėjo adresu. Be to, CN22 arba CN23 deklaracija privaloma. Aš pats kartais painiojuosi, kuri forma kuriai siuntai – tiesiog reikia pirkti pakankamai laiko. Bet esmė ta, kad popieriai privalomi ir norint atlikti greitą siuntų atvežimą jų neatidėlioti negalima. Jei vežėjas sako, kad nieko nereikia, jis meluoja jums arba muitinei. Abu variantai baigsis blogai.

Ką reiškia EORI numeris ir ar man jo reikia paprastai siuntai?

EORI – tai numeris, kurį turi įmonės, norinčios prekiauti su Britanija. Dabar... paklauskit manęs, ar paprastam žmogui siunčiamam daiktui jis visada reikalingas? Aš rodau rankomis – gal dabar jau ir ne, nebent siunčiate daug arba komerciškai. Bet prieš pusmetį dar tikrai reikėjo. Kai kurios vežėjų programos jį vis dar prašo. Aš asmeniškai patariu klientams pasitikrinti gov.uk puslapyje, nes aš ne muitininkas. Verčiau pasikonsultuosiu su specialistu, nei nusiųsiu jus į bėdą. Nepulkite į paniką, bet pasitikrinkite.

Ar mano siunta bus apmokestinta muitu Anglijoje?

Jei tai dovana arba asmeninis daiktas iki 135 svarų vertės – paprastai ne. Bet tai britų muitinės sprendimas, ne jūsų ar mano. Jie gali atidaryti, įvertinti, kad daiktas brangesnis, ir paprašyti mokėti VAT bei muito tarifą. Buvęs klientas siuntė žvejybos įrangą – vertino savo kainą, o anglai pasakė, kad tai komercinis krovinys. Taip, jis turėjo mokėti. Ypatingai elektronikai ir naujiems daiktams taikomi griežtesni reikalavimai. Savo seną megztinį siųsite ramiau nei naują plansetę.

Ką rašyti siuntos aprašyme, kad nebūtų problemų su muitais?

Rašykite tiesą. Nerašykite „dovana“, jei siunčiate užsakytą prekę – anglų muitininkai nemėgsta melagų. Geriausia nurodyti tikslų pavadinimą: „naudoti kambario batai“, „vintage rankinė“, „senas fotoaparatas“. Kaina – reali mokėta, ne 1 euras. Buvo atvejis, kai klientas įrašė „metalas 10 eur“, o viduje buvo dovana žmonai – žiedas. Muitininkai supyko, ir aš supykau, nes tada manęs klausinėjo partneriai Londone. „Used personal clothing“ – universaliausia ir saugiausia frazė paprastam siuntimui.

Ar verta drausti siuntą, jei vežėjas sako, kad „ir taip viskas bus gerai“?

Vežėjas sako, kad viskas bus gerai, bet kai mašina avarijuoja A1 kelyje prie Peterborough, jis staiga tampa neprieinamas. Draudimas kainuoja 1–2 proc. vertės, bet sutaupo nervus. Aš mačiau situacijų, kai be draudimo sutarties niekas neatslygino nei cento. Vienas labai gerai žinomas pervežėjas iš Vilniaus (taip, tas pats, kurio pavardės neminėsiu) taip prarado visą krovinį. Drauskitės. Ypač jei siunčiate elektroniką, antikvariatą arba jums sentimento vertę turinčius daiktus. Kitaip riskuojate tapti blogos statistikos dalimi.

Kaip paruošti siuntą, kad nekiltų barnių

Koks turi būti svoris, kad greitas siuntų atvežimas į Angliją netaptų katastrofa?

Viena dėžė – ne daugiau kaip 25 kg, jei norite, kad vairuotojas ją pakeltų be pagalbininko. Daugelis firmų atsisako imti virš 30 kg be keltuvo. Jei siunčiate sofą, apie svorį pagalvokite prieš įsigydami. Aš turiu klientą, kuris siuntė dvivietę sofą, bet nepasakė, kad ji išsiskleidžia ir svėrė 60 kg. Vairuotojas atsisuko aplinkui ir važiavo šalin. Express pervežimui geriausiai tinka standartinės dėžės, kurias gali apsukti vienas žmogus. Kitaip gali tekti mokėti už krovėjo samdą atskirai.

Ar pakavimo medžiagos tikrai taip svarbios, ar tai tik verslo išmislas?

Kartą pats abejojau. Paskui mačiau, kaip atrodo dėžė po 1800 km su nepakankamai pakuotais popieriaus lapais viduje – sugadinti. Dvigubos kartoninės dėžės, burbuliniai vokeliai, pakavimo popierius – tai ne verslo išmislas. Ypač express maršrutu, kai mašina stabteli 2–3 kartus ir kiti kroviniai gali remtis į jūsų. Aš siūlau atsargiau negu reikia (na, kai turime jų pasiūloje, bet geriausi yra storesni). Geriau permokėti 3 eurus, nei verkti dėl sulūžusio porceliano, nes paskui kaltinsite ne pakuotę.

Kaip geriau paženklinti siuntą – lietuviškai ar angliškai?

Abiem kalbom, bet gavėjo adresas privalo būti angliškai. Aš visada sakau: adresas Didžiojoje Britanijoje angliškai, siuntėjo duomenys lietuviškai – problemų nekyla. Nepamirškite gavėjo telefono numerio, be jo kurjeris gali nepasiekti. Vienais metais (2019-asie, jei neklystu) vienas klientas pažymėjo lietuviškai visą siuntą, o anglų vairuotojas neperskaitė gatvės pavadinimo ir važinėjo po Londoną valandą. Patogumo dėlei naudokite spausdintas etiketes, o ne ranka rašytus lipdukus, kurie išsitepa nuo lietaus.

Ar galiu siųsti maisto produktus į Angliją per 2–3 dienas?

Maistas – rizikinga zona. Mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – griežtai draudžiama. Sausi produktai, šokoladas, konservai – galima, bet su sąlyga, kad yra tinkamai paženkloti ir sandariai supakuoti. Express per 2–3 dienas nereiškia, kad maistas išliks šviežias be šaldymo. Aš asmeniškai atsisakau vežti dešrų lankstinukus, nes per karštą vasarą 30 valandų mikroautobuse jie tampa biologiniu ginklu. Ir tada aš kaltas. Jei tikrai reikia siųsti lietuvišką sūrį – tik šaldytuve, ir tik su specialia transporto paslauga, kuri nėra express.

Ką daryti, jei siunčiu elektroniką – ar reikia specialių žymėjimų?

Elektronika privalo būti deklaruojama atskirai, ypač jei vertė viršija 100 eurų. Baterijos yra skausmas – ličio jonų akumuliatoriai klasifikuojami kaip pavojingos prekės. Express vežėjai turi žinoti, ar jūsų plansetėje yra baterija, nes tai keičia tarifą ir dokumentus. Aš turiu kolegą, kuris bandė paslėpti nešiojamą kompiuterį drabužių dėžėje – Doverio muitinėje atidarė, rado, ir visą pusdienį praleido aiškindamiesi. Jei siunčiate elektroniką, pasakykite tiesiai. Kitaip kainuoja ne tik laikas, bet ir baudos, kurias sumokės pats vežėjas, o poto – jūs.

Dar keletas klausimų, kurių paprastai nedrįsta užduoti

Ar galiu siųsti siuntą žmogui, kurio pavardės nežinau? Turiu tik adresą.

Žinote, būna visokių gyvenimo situacijų. Techniškai galima, bet rizikinga. Jei adresatas nežinomas, o pašto dėžutė bendra, kurjeris gali atsisakyti palikti. Aš rekomenduoju bent jau telefono numerį turėti. Buvęs atvejis, kai moteris siuntė siuntą vaikinui, kurį sutiko Tinderio (tinklo, na, suprantat) ir jis neatplėšė net išsiuntus. Aišku, gal čia ne mano reikalas. Bet be gavėjo kontakto – 50/50. Geriau parašykite jam, kad laukia siunta, kitaip gali gulėti sandėlyje vietoje ir niekas nepasiims.

Ar vežėjas gali paimti iš manęs pačio Kauno senamiestyje?

Kaune senamiestyje susitikti su 12 metro krovininiu mikroautobusu – košmaras. Zyplių gatvė, vasaros terasos, siauros sankryžos. Aš pats nevažiuoju į senamiesčio gilumą su didesne mašina, nebent tai ypatingas atvejis ir klientas sutinka panešti iki pagrindinės gatvės. Paprastai einame kompromisą: sutariame artimiausią vietą, kur galima sustoti penkiolika minučių. Express paslauga nereiškia, kad vairuotojas ieškos parkavimo valandą. Jis turi grafiką. Padėkite daiktus prie išvažiavimo, bus greičiau abiem pusėms.

Ką reiškia, jei vežėjas sako „deklaruotą vertę – mažiau nei 135 svarų"?

Tai importo į Didžiąją Britaniją taisyklė: iki 135 svarų sterlingų vertės siuntoms taikomas tik VAT, o ne papildomi muito mokesčiai. Jei viršijat – atsiveria visi vartai. Tačiau aš pastebėjau, kad klientai kartais interpretuoja tai kaip leidimą meluoti. Ne. Tai riba, ne patarimas. Muitinė turi teisę vertinti rinkos kainą. Pamenu, vienas vyrukas deklaravo „laptopas – 120 svarų“, o viduje buvo MacBook Pro. Anglai juokėsi tris dienas, o tada pritaikė baudą. Sąžininga deklaracija visada saugesnė.

Kodėl kai kurios įmonės neskuba atsakyti į laiškus dėl express siuntų?

Todėl, kad jos yra perkrautos arba neturi žmonių. Arba dar blogiau – jos nėra tikros įmonės, o tiesiog vienas vaikinas su telefonu, kuris bando surinkti užsakymus.