Patogiausi mikroautobusų maršrutai iš Jungtinės Karalystės: Eksperto Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė žmonių judėjimas tarp Jungtinės Karalystės ir žemyninės Europos. Anksčiau tai buvo linkedžiantis, chaotiškas procesas, kai keliaujantieji dažnai pasikliaudavo atsitiktiniais skelbimais arba „draugo draugo“ pasiūlymais. Šiandien situacija visiškai kitokia – rinka yra subrendusi, o kliento reikalavimai augo. Žmonės nebe nori tiesiog patekti iš taško A į tašką B; jie nori daryti tai patogiai, saugiai ir, svarbiausia, suprantamai.

Jungtinė Karalystė, kaip viena didžiausių lietuvių diasporos bendruomenių centų, visada buvo aktyvi kryptis. Tačiau po „Brexit“ ir keičiantis sanitariškoms bei muitinėms kontrolės sąlygoms, mikroautobusų maršrutų planavimas tapo sudėtingesnis, bet kartu ir struktūruotesnis. Kaip profesionalas, kuris tūkstančius kilometrų nukeliavo šiomis trasomis, galiu pasakyti viena: patogumas – tai ne tik geros sėdynės. Tai yra apgalvotas maršrutas, kuris minimizuoja stresą, mažina kelionės trukmę ir užtikrina, kad Jūsų bagažas pasieks paskirties vietą toje pačioje būklėje.

Šiame straipsnyje pasidalysiu savo žiniomis apie efektyviausius ir patogiausius maršrutus. Mes nekalbėsime tik apie geografiją – kalbėsime apie logistikos subtilybes, kurias, mano nuomone, turi žinoti kiekvienas, planuojantis kelionę iš Londono, Mančesterio ar Birmingamo. Nuo pasirinkimo tarp Eurotunelio ir keltų, iki specifinių sustojimų Vokietijoje ar Lenkijoje – visi šie elementai sudaro pilną paveiksllą. Svarbiausia yra tai, kad geras maršrutas taupo ne tik laiką, bet ir nervus, kas, esu įsitikinęs, yra vertinama aukščiau nei kelios išsaugotos svaros.

Taigi, jei ruošiatės kelionei arba ieškote patikimo pervežėjo, toliau pateikiama informacija padėsus Jums susipažinti su situacija iš vidaus. Čia nėra reklamų – tik gryna praktika ir ilgametė patirtis.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdėnu iš savo klientų per beveik du dešimtmečius darbo. Šie atsakymai padės Jums suprasti ne tik „kaip“, bet ir „kodėl“ tam tikri maršrutai yra renkami.

1. Koks yra populiariausias ir patogiausias maršrutas iš Londono į Lietuvą?

Nesvarbu, ką kas sakytų, klasikinis ir vis dar efektyviausias maršrutas eina per pietryčių Angliją ir Doverį. Maršrutas prasideda nuo Londono žiedinės autostrados M25, nuo kurios pasukama į M2 arba A20 link Doverio uosto. Tai yra pagrindinis „arterijas“, jungiantis Britanijos salą su kontinentu.

Patogumas šiame maršrute slypi infrastruktūroje. Nuo Londono iki Doverio yra išvystytas kelių tinklas, daug degalinių ir poilsio vietų, kas yra svarbu tiems, kas keliauja su šeima ar dideliu bagažu. Pasiekus Doverį, kelintojai turi du pagrindinius pasirinkimus: keltą į Kalė (Calais) arba Eurotunelį į Folkestone’o (Eurotunnel) link. Mano patirtis rodo, kad mikroautobusų pervežėjai dažniau renkasi tunelį dėl greičio – pervežimas trunka tik 35 minutes, o keltu reikia praleisti apie 90 minučių. Tačiau keltai gali būti patogesni tiems, kas nori pailsėti ir išsižiūrėti jūros, o taip pat kai oro sąlygos tunelyje gali būti apribotos (pvz., labai stiprus vėjas).

Prasikėlus tuneliui arba išlipus iš keltas, maršrutas tęsiasi per Prancūziją (A16 autostrada), Belgiją ir toliau į Vokietiją (A40). Tai yra trumpiausias geografinis kelias, o trumpiausias kelias dažniausiai reiškia mažiau nuovargio vairuotojui ir keleiviams.

2. Ar verta rinktis maršrutus per Šiaurės Angliją (pvz., iš Mančesterio ar Liverpulio)?

Taip, absoliučiai. Nors Londonas yra pagrindinis mazgas, šiaurės Anglija yra labai aktyvi lietuvių bendruomenė. Čia maršruto planavimas turi savo niuansų. Iš Mančesterio ar Birmingamo patogiausia važiuoti link Šiaurės Rytų Anglijos uostų, tokių kaip Hull arba Immingham (netoli Grimsby).

Kodėl šie uostai? Čia veikia keltų linijos į Belgiją (Zeebrugge) arba Olandiją (Roterdamas, Eemshaven). Nors kelionė keltu šiaurės kryptimi trunka ilgiau (naktį), tai sutaupo daug valandų vairavimo po žemynine Europa. Vairuotojui nereikia važiuoti per visą Angliją (nuo šiaurės iki pietų), kas yra nuobodu ir pavojinga dėl didelio intensyvumo.

Be to, šie maršrutai leidžia išvengti Doverio „butelio kaklo“, kuris ypač užsikimša vasarą arba per atostogų sezonus. Mikroautobusas, išvykstantis vakare iš Mančesterio, naktį plaukia keltu, o ryte jau yra Belgijoje ar Olandijoje, pailsėjęs ir pasiruošęs važiuoti pro Vokietiją į Lietuvą. Tai, mano nuomone, yra vienas patogiausių būdų keliauti tiems, kurie gyvena toliau nuo Londono.

3. Kokios yra pagrindinės kelionės trukmės skirtumai tarp skirtingų maršrutų?

Kalbant apie laiką, reikia skirti „vairavimo laiką“ nuo „kelionės trukmės iš durų į duris“. Klasikinis maršrutas per Doverį ir Eurotunelį, važiuojant be didelių uždelžimų, nuo Londono centro iki Vilniaus vidurio užtrunka apie 24–26 valandas grynojo vairavimo laiko. Tačiau pridėjus sustojimus degalinėse, technines pertraukas ir galimas eismo spūstis, realus laikas svyruoja nuo 28 iki 32 valandų.

Maršrutai per Šiaurės Angliją (Hull-Zeebrugge) atrodo ilgesni, jei žiūrėti į žemėlapį, tačiau jie leidžia efektyviau panaudoti laiką. Naktį praleidžiama keltu, kur vairuotojas ir keleiviai gali miegoti kajutėse. Taigi, nors kelionė gali trukti 30–35 valandas iš viso, fizinio nuovargio jaučiamas mažiau, nes naktinis vairavimas išvengiamas.

Taip pat yra maršrutų, kurie vengia Vokietijos ir važiuoja per Prancūziją į pietus (Paryžiaus apylanka), tada per Šveicariją arba Austriją. Šie maršrutai yra gražesni, bet brangnesni dėl kelių mokesčių (vinjetės) ir ilgesni. Juos rekomenduoju tik tada, kai Vokietijoje vyksta dideli remonto darbai arba eismo incidentai, uždengiantys pagrindines magistrales.

4. Kaip „Brexit“ paveikė mikroautobusų maršrutus ir ką tai reiškia keleiviams?

„Brexit“ sukėlė daugiau nei biurokratinių sunkumų – jis pakeitė paties kelionės ritmą. Anksčiau perėjimas tarp Britanijos ir Prancūzijos buvo formalumas. Dabar, net jei keliaujate mikroautobusu, kuriame yra tik keleiviai ir jų asmeninis bagažas, gali tekti susidurti su pasienio kontrolės patikrinimais.

Pirmiausia, svarbu dokumentai. Asmeniniai tapatybės dokumentai turi būti galiojantys. Pilietybės kortelės ar pasai turi būti patikrinti dar prieš išvykstant iš JK. Patirtis rodo, kad dažniausiai uždelčiamos kelionės dėl to, kad vienas iš keleivių pamiršo pasą arba jo dokumentas pažeistas.

Antra, muitinė. Nors keleiviai gali vežti tam tikrą kiekį prekių asmeniniam naudojimui (tabakas, alkoholis), dabar tikrinimai yra griežtesni. Jeigu mikroautobusas perveža prekes (pvz., siuntas ar daugiau leistinų prekių kiekį), tai gali būti klasifikuojama kaip komercinis pervežimas, tam reikalingi specialūs leidimai. Todėl patogiausi maršrutai dabar yra tie, kurie leidžia lengvai praeiti šias kontrolės punktus, o vairuotojai yra gerai išmokyti užpildyti reikiamus deklaracijos formų, jei to reikalauja situacija. Mano komanda visada pasiruošusi šiems formalumums, kad jie neiktų kelionės greičiui.

5. Kurios šalys keliauja lengviausiai, o kurios sukelia daugiausia problemų šiame maršrute?

Per daugiau kaip 20 metų susidariau vaizdį, kur šalių kelių infrastruktūra ir drausmė yra aukščiausia, o kur reikia būti ypatingai atidžiam.

Didžioji Britanija ir Belgija dažniausiai nekelia problemų – keliai geri, o eismo taisyklių laikymasis yra aukštas. Prancūzija dažniausiai taip pat patogi, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad kai kuriose autostradose „Peage“ (mokamos) trasose mokesčiai renkami kas 50–70 km, todėl reikia turėti grynųjų pinigų arba bankinę kortelę.

Vokietija yra pagrindinis tranzito šalies etalonas. Autostrados „Autobahn“ daug kur nemokamos, tačiau intensyvumas milžiniškas. Didžiausią problemą sukelia ne pats kelias, o statybų zonos („Baustellen“). Jos gali būti ilgos ir sukelti didelius spūstius, ypatingai prie Ruhr srities arba artėjant prie Lenkijos sienos.

Lenkija ir Lietuva yra paskutinieji etapai. Nors Lenkijos keliai pagerėjo vėlųjų metų, vietomis (pvz., aplink Varšuvą ar Lodzę) dar gali būti intensyvaus eismo. Lietuvoje situacija pagerėjo, tačiau važiuojant iš rytų į vakarus (atgal į JK), reikia būti atidžiam dėl greičio kamerų. Mano patirtis sako, kad patogiausias maršrutas yra toks, kuriame vairuotojas žino, kur yra statybos ir kaip jų išvengti, naudodamas navigacines sistemas, kurios atnaujinamos realiu laiku.

6. Kaip pasirinkti mikroautobusą, kad kelionė būtų patogi?

Tai klausimas, į kurį dažnai atkreipiu dėmesį. Ne visi mikroautobusai yra vienodi. Rinkoje dominuojo tokie modeliai kaip VW Crafter, Mercedes-Benz Sprinter ar Ford Transit. Tačiau svarbiausia yra ne markė, o konfigūracija.

Patogiausios kelionės yra tiems, kurie renkasi 8+1 konfigūracijos mikroautobusus. Kodėl? Todėl, kad 9 vietų (8 keleiviai + vairuotojas) variantas dažniausiai turi daugiau erdvės kojoms. Jeigu mikroautobuse yra 9 keleivių vietos (9+1), tai dažnai reiškia, kad sėdynės yra montuojamos labai glaudžiai, kas ilgam (1000+ km) maršrutui tampa kančia.

Taip pat labai svarbi bagažo erdvė. Patikimas pervežėjas niekada nekraus mikroautobuso viršaus (kai tai įmanoma dėl techninių apribojimų), todėl reikia, kad bagažinės skyrius („garažas“) būtų erdvus. Geras mikroautobusas turi turėti atskirtą bagažinę, kurioje tilptų 8–10 didelių lagaminų be jokios problemos. Verta irgi klausti apie kondicionierių – vasarą Vokietijoje ar Belgijoje be jo neįmanoma išgyventi, o žiemos metu veikianti šildymo sistema yra saugumo klausimas.

7. Ar maršrutuose numatyti sustojimai maistui ir poilsiui?

Absoliučiai taip, ir tai yra vienas iš patogumo kriterijų. Pagal Europos Sąjungos reglamentas, vairuotojas privalo daryti pertraukas. Profesionaliai veikiantys pervežėjai šias pertraukas planuoja ne kaip privalomą blogybę, o kaip galimybę pagerinti kelionės kokybę.

Standartinis maršrutas numato maždaug 4–5 sustojimus. Ilgiausios pertraukos (apie 45 min.) daromos po 4,5 valandos vairavimo. Paprastai tai būna didelėse degalinėse, prie kurių yra restoranai (pvz., „Aral“, „Shell“, „Total“). Čia ne tik galima nusipirkti ką nors užkandžių, bet ir pailsėti, išsitiesti kojas, pasišildyti arba atvėsti.

Taip pat yra trumpesni, 15 minučių techniniai sustojami degalams papildyti. Jeigu maršrutas eina per naktį, stengiamasi sustoti vietose, kuriose yra saugoma aikštelė ir galima ramiai pailsėti nenukrypus nuo maršruto. Mano nuomone, geriausias pervežėjas yra tas, kuris klausia keleivių – ar norite sustoti prie specifinio restorano, ar galite pakęsti šiek tiek daugiau, kad atvyktumėte anksčiau. Lankstumas čia yra raktas.

8. Kaip vežami vaikai ir ar yra specialių priemonių jiems?

Vaikų pervežimas tarptautiniais maršrutais yra atsakomybingas uždavinys. Pagal taisykles, vaikiškos kėdutės yra privalomos, tačiau ne visi pervežėjai jas pateikia. Patogiausi maršrutai ir patikimi transporto priemonės visada turi galimybę įtvirtinti vaikišką kėdutę.

Jei keliaujate su mažu vaiku, visada privalote iš anksto pranešti pervežėjui. Geras ekspertas pasirūpins, kad mikroautobuse būtų atitinkami tvirtinimai (ISOFIX arba saugos diržai). Be to, maršruto planavime atsižvelgiama į tai, kad su vaiku reikės dažniau sustoti (ne tik dėl techninių reikalavimų, bet ir higienos).

Taip pat verta paminėti, kad kai kurie mikroautobusai turi įrengtas TV ekranus ar DVD grotuvus, kas labai padeda praleisti laiką vaikus ilgos kelionės metu. Nors šiandien daugiausia naudojami planšetės, kokybiška garso sistema ir galimybė pakelti arba nuleisti temperatūrą zonoje yra svarbi vaikų komfortui.

9. Kokia yra kainų politika ir kodėl kaina gali skirtis priklausomai nuo maršruto?

Klientai dažnai klausia, kodėl viena firma siūlo kelionę už 50 svarų brangiau už kitą. Atsakymas slypi ne tik pelno siekyje, bet ir maršruto kokybėje. Pigūs maršrutai dažnai vengia mokamų kelių, važiuoja antrinėmis trasomis, kas prailgina kelionę kelias valandas. Taip pat jie gali taupyti ant degalų, važiuodami lėčiau (eco režimas), kas taip pat neįtinka tiems, kurie skubėja.

Brangesnės, bet patogesnės kelionės įtraukia kelių mokesčius Vokietijoje (nors dauguma yra nemokami, kai kurios atkarpos gali būti mokamos), Prancūzijoje ir Belgijoje. Taip pat į kainą įeina kokybiškas maistas (pvz., karštas patiekalas vienoje sustojimo vietoje) ir, svarbiausia, patirtis.

Aš visada sakau savo klientams: „Užmokėkite už ramybę“. Jeigu pasirenkate maršrutą, kurį vairuoja profesionalas, kuris žina, kur yra geriausia kava ir kuria trasą važiuoti, kad išvengtumėt spūsčių, tai papildomi 10–20 svarų verti to. Pigūs variantai dažnai baigiasi vėlavimais, blogu aptarnavimu ar net techniniais gedimais kelyje.

10. Kokios yra pagrindinės saugumo garantijos keliaujant toliau nei 1500 km?

Saugumas yra pirmasis prioritetas, nepaisant to, koks patogus būtų maršrutas. Per 20 metų ačiu išmokau vieno: techninė būklė nulemia viską. Patogiausi maršrutai yra tie, kuriuos įveikia techniniškai idealios būklės mikroautobusai.

Prieš išvykstant į tokią kelionę, transporto priemonė turi būti patikrinta: padangos (jos turi būti ne tik su gera protektoriaus liekana, bet ir pritaikytos sezonui – žiemą nėra kompromisų), stabdžių sistema, tepalai ir skysčiai.

Be to, svarbu yra vairuotojo režimas. Mūsų komanda laikosi griežtų taisyklių: vairuotojas negali vairuoti daugiau kaip 9 valandas per dieną (be papildomų pertraukų). Tai užtikrina, kad prie vairo sėdi atsipesęs žmogus.