Greitas siuntinių vežimas į Angliją saugiais mikroautobusais

Dirbu jau dvidešimt ketvirtus metus tarptautinių perkraustymų rinkoje – keliauju pirmyn atgal tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, vežu siuntinius, baldus, dėžes. Per tiek laiko mačiau visko: nuo idealiai supakuotų dėžių iki... na, iki to, kas atrodė lyg šiukšlių maišai ant ratų. Daugelis renkasi būtent greitą siuntinių vežimą į Angliją saugiais mikroautobusais, nes tai sparčiau nei pašto siuntos, o lankstesnė nei fūros. Bet sąžiningai – ne viskas tobula kaip reklamose. Būna vėlavimų, blogų vežėjų ir situacijų, kai kolega dingsta su kroviniu. Papasakosiu, kas dedasi realybėje.

Kainos ir kaip viskas prasideda

Kiek kainuoja siuntinių vežimas į Angliją mikroautobusu? Ar tikrai pigiau nei fūra?

Vienas kubas dažniausiai kainuoja nuo 90 iki 140 eurų. Pigiau nei fūra? Ne visada. Sofa ir trys dėžės – mikroautobusas tikrai praktiškiau. O visas butas – fūra gali net pigiau. Aš renkuosi mikroautobusus, kai reikia greito siuntinio pervežimo į JK per 48–72 valandas. Didelės mašinos lėtesnės, reikia leidimų, o su keturviečiu ar devynviečiu krovininiu minibusu – lankstumas visai kitas. Bet ne visi, kurie skelbiasi vežantys pigiai, yra normalūs. Būna tokių, kurie paima pinigus ir... tylu. Nesiųskite viso avanso nežinomam vežėjui.

O kaip su muitais po Brexito? Dar beveik niekas neaišku ar kas pasikeitė?

Pasikeitė viskas. Po 2021 metų asmeniniams daiktams reikia C3 formos, sąrašo, vertinimo. Kartais muitininkai Londone elgiasi pagal nuotaiką – netvarkingai surašius, gali tempti dieną. (Vieną kartą pats suabejojau dėl vienos prekės kodo, teko skambinti – tiksliau, žmonai, nes ji tuos kodus žino geriau). Jei komercinė siunta – visai kitas reikalas. Faktas: jei vežėjas sako „viskas bus ok be popierių“ – bėkite. Aš taip praradau klientą Birmingame prieš trejus metus. Tikrai bėkite.

Pakavimas ir ko nevalia kišti

Ar tikrai turiu viską dėti į dėžes? Negalima tiesiog maišų?

Tik dėžes. Maišai – blogiausias variantas. Jie plyšta, slenka, užpildo erdvę netvarkingai. Kartą vežiau siuntinį į Mančesterį – klientas supakavo žieminius rūbus į juodas šiukšlių maišus. Pasienyje atidarėm... vaizdas kaip iš filmo. Daiktai išsimėtę, muitininkas galvojo, kad slepėm ką nors. Penkios valandos į šiukšlyną. Naudokitės kartoninėmis dėžėmis, lipnia juosta, šviesiai rašykite ant viršaus. Ir ne – krepšiai iš parduotuvių netiks. Čia tarptautinis pervežimas, ne išvyka pas močiutę.

Ar galiu siųsti maistą, alkoholį, augalus? Kas bus, jei nepasisakysiu?

Maistas – tik hermetiškai uždarytas, bet aš nerekomenduoju. Alkoholis – ribotas kiekis, deklaruotinas. O augalai – drama. Jungtinė Karalystė reikalauja fitosanitarinių sertifikatų. Vienas klientas bandė vežti pomidorus sodinimui ir muitinė juos sudegino. Na, konfiskavo. Dėl nedeclaruotų daiktų rizika yra jūsų pinigai. Kai kurie vežėjai siūlo „paslėpsim po sofa“ – netikėkite. Jei pagaus, mokėsite jūs, ne jis. Aš žinau, ką sakau. Buvę atvejai baisūs.

O jei turiu kompiuterį ar televizorių? Ar saugu vežti mikroautobusu?

Saugiau nei paštu, bet apie 80 proc. draudimo atvejų būna dėl prastos pakavimo. Kompiuterį – į originalią dėžę su putomis. Televizorių – su kampų apsauga. Mes kai vežame elektroniką į Angliją saugiais mikroautobusais, visada fotografuojame būklę prieš pakrovimą. Kartą konkurentas iš Kauno užkrovė iMac tiesiai ant bagažinės dugno. Ekranas trūko. Klientas gavo per mažai, nes nebuvo įrodymo. Tai va, fotografuokit. Ir neuždenkite draudimo. Geriau sumokėti trigubdešimt eurų daugiau nei verkti vėliau.

Kas kelyje – realybė be filtrų

Kiek realiai užtrunka nuvažiuoti iš Lietuvos į Londoną su kroviniu?

Paprastai 48 valandos, jei vienas vairuotojas traukia per Lenkiją. Būna greičiau – 36, jei du vairuotojai. Bet vasarą per Doverį eilės – katastrofa. Kartą buvome įstrigę vienuolika valandų, nes terminalo sistema užlūžo. Klientas skambino kas dvi valandas, nervinosi. Tai va, tikėkitės dviejų dienų, o jei pasiseks – džiaukitės, kad greičiau. Anglijos pasieniečiai tikrina lėtai, ypač kai išgirsta lietuvišką akcentą. Nebūna taip lyg pasakoje. Kelias – darbas.

Ar vairuotojai per nakvynę palieka mašiną su mano daiktais prie kelio?

Neturėtų. Bet būna. Girdėjau, kad vienas vaikinas paliko mašiną Lenkijoje prie degalinės ir nuėjo valgyti. Grįžo – durelės atviros, dėžė dingo. Normalūs vairuotojai nakvoja saugiose aikštelėse, kartais su apsauga. Mes mokam papildomai už stovėjimą Vokietijoje. Jei vežėjas sako, kad „varys be sustojimo“ – meluoja arba pažeidinėja taisykles. Po keturių su puse valandos privaloma pertrauka. Fūros to nedaro taip griežtai, bet mikroautobusai – taip. Saugumas svarbiau už greitį.

Koks skirtumas tarp tiesioginio pervežimo ir kai krauna iš kelių klientų?

Tiesioginis – jūsų daiktai vieni, važiuoja tiesiai. Greičiau, brangiau. Kai krauname iš kelių – mikroautobusas pilnas, bet kelias ilgesnis. Kartais klientai galvoja, kad sofa važiuoja tiesiai į Bristoli, bet jei sutarta dalinis krovinys – bus sustojimai Krokuvoje, Oksforde. Tai normalu. Toks yra verslas. Tik svarbu, kad vairuotojas nepamirštų jūsų daiktų. Buvo atvejis, kai vyrukas aptiko, kad jo siuntinys išmestas prie Lundo, nes nebetilpo. Nemalonu. Rinkitės atsakingai.

Ar mikroautobusai tilpsta po tiltais? Baiminuosi dėl spintos.

Žinoma, jei vairuotojas matuoja aukštį. Standartiškai mikriukas apie 2,6 metro. Bet pasakysiu atvirai – prieš metus vos neįsitrenkėm po vienu viaduku Belgijoje. Nubrozdinom stogą. Klientas nepastebėjo, mes taisėmės savo sąskaita. Jei baldai išrinkti – ramiau. Surinkti – žinokite aukštį. Važiuojant į Angliją saugiais mikroautobusais paprastai nieko baisaus nebūna, jei vairuotojas žino maršrutą. Visada pasitikslinkite matmenis. Geriau vieną kartą per daug, nei brokuota spinta.

Ar mikroautobusai tikrinami dažniau nei fūros pasienyje?

Taip, o gal ne... aišku fūros tikrinamos sistemiškai, bet mikriukai kelia daugiau įtarimų. Pasieniečiai galvoja, kad ten gali būti neapmuitinti daiktai. Ypač lietuviški numeriai. Kartą Doverio uoste atidarėm dėžes, nes šuo kažką užuodė. Pasirodo – klientas įmetė dešros. Dėl trijų dešrelių – dviejų valandų vėlavimas. Anglijos muitinė į mikroautobusus žiūri griežčiau nei į TIR fūras. Taip jau yra. Teisybė tokia, kad reikia turėti visus popierius tvarkingai. Visada.

Apgavystės, atsakomybė ir kaip neįsisupti

Kaip atpažinti blogą vežėją, kai skamba per gerai?

Kaina 40 eurų už kubą – spąstai. Tokia suma nepadengia net kuro. Įtariami ženklai: nėra sutarties, nėra įmonės kodo, prašo visą sumą iš anksto. Žinau du vežėjus, kurie metų metais renka užstatą ir dingsta. Policija nelabai padeda. Tikrų profesionalų kainos vienodos plius minus dvidešimt procentų. Jei kas siūlo perpus pigiau – klauskite, ką jie kerta. Dažniausiai – draudimą, degalus arba sąžinę. Aš per daug metų mačiau ašaras. Neikite į tai.

Kas atsakingas, jei daiktai dingo arba sudužo?

Pagal CMR – vežėjas. Realiai? Pamirškite. Mažos įmonės, vairuotojai be turto – iš ko imti? Todėl būtinas draudimas. Mes siūlome papildomą draudimą, bet ne visi sutinka. Ir tada skambina, kai įvyksta avarija. Jei nėra draudimo – ieškokite teisininko Anglijoje, kainuos brangiau nei daiktai. Geriausia prevencija – patikimas vežėjas su saugiais mikroautobusais ir normali sutartis. CMR galioja, bet išieškojimas trunka metus. Kartais net ir tai – neįmanoma. Saugokitės iš anksto.

Ar gali atsitikti, kad siuntinys bus atiduotas ne man, o kitam žmogui?

Teoriškai ne. Praktiškai – būna. Ypač kai vienu adresu gyvena keli nuomininkai. Kartą pristatėme dėžes į Liverpulį, numeris 15B. Du įėjimai. Vairuotojas paskambino, duris atidarė pirmas pasitaikęs, pasakė „yes, I'm waiting“. Tai buvo kaimyno siuntinys. Mūsų klientas negaudavo. Radom po trijų dienų tik todėl, kad kaimynas buvo sąžiningas. Dabar mes visada prašome asmens dokumento. Kiekvieną kartą. Pasitikėjimas gerai, o patikrinimas – geriau. Anglijoje adresai painūs. Tikrinkite.

Ką daryti, jei vežėjas vėlina ir nekelia ragelio?

Laukti, bet ne per ilgai. Rašykite žinutę, el. laišką. Kartais vairuotojai neturi ryšio tunelyje arba miega privalomą pertrauką. Jei pragaras – ieškokite alternatyvių kontaktų. Buvęs klientas skambino man, nes jo vežėjas pradingo prieš Kalėdas. Suradome – vyrukas sugedo prie Lilio, baterija mirus, savaitę tylėjo iš gėdos. Kartais žmonės keisti. Bet jei neatsako dvi savaites – kreipkitės į policiją. Anglijoje yra Citizens Advice, jei siunta turėjo atvykti į Londoną. Nebijokite spausti.

Pristatymas Anglijoje – smulkmenos, kurios paskandina

Ar galiu pakeisti pristatymo adresą kelyje? Persikrausčiau.

Taip, bet brangiai. Maršrutai planuojami. Jei keičiate į priešingą Londono pusę – vairuotojas praranda pusdienį. Mes imame 50–100 eurų papildomai. Buvęs atvejis: klientas iš Kenterberio persikėlė į Edinburgą viduryje kelio. Tada jau visai kita kaina. Tokie dalykai sudėtingi. Jau jei tik transferas Londone – dar galima. Bet kai vairuotojas beveik atvažiavęs ir jūs sakote „oi, kitame gale miesto“ – jis gali atsisakyti. Sutartys numato. Mano nuomone, kad geriau iš anksto apsispręsti. Nepatogu visiems.

O jei gyvenu mažame kaime – pristato iki durų?

Pristato, bet papildomai. Anglijos kaimuose keliai siauri, gyvuliai per kelią, o Google Maps meluoja dėl pločio. Kartais tenka važiuoti dvidešimt mylių nuo autostrados. Buvęs klientas Šiaurės Velse gyveno – trys valandos nuo Birmingamo. Mokėjo dvigubai. Kaimai gražūs, bet logistika sudėtinga. Saugiausi mikroautobusai turi pravažiuoti tiltus, vartus. Jei kaime – būkite kantrūs arba sutarkite pasiimti didesniame mieste. Arba pasiruoškite mokėti. Ne visada verta varyti iki pat durų kaime.

Ar vairuotojas padės iškrauti ir įnešti į butą?

Standartiškai – ne. Nebent sutarta. Mūsų kai kurie vaikinai padeda, jei mato vieną moterį ar senjorą, bet tai neprivaloma. Jei reikia iškrovimo – sakyti iš anksto. Kartą 80 kg spinta – vienas vairuotojas nunešė į trečią aukštą be lifto. Kitas tiesiog atidarė duris ir pasakė „aš tik vežu“. Tai paklauskite iš anksto. Nemokamų pietų nebūna. Ypač Londone, kur laikas – pinigai. Greitas siuntinių vežimas į Angliją nereiškia nemokamos fizinės pagalbos. Tai papildoma paslauga.

Kaip yra su parkingu Londone? Juk ten beprotybė?

Absoliuti. Ypač Centriniame Londone, Kensington. Kartais pristatymas užtrunka ne dėl kelio, o dėl to, kad nėra kur sustoti. Bauda – 65 svarai ir daugiau. Mes aiškinamės iš anksto, ar yra kiemas. Kartą stovėjome dvi valandas prie raudonų linijų, nes klientas neatidarė. Bauda. Klientas pyko, kodėl brangiau. Na, jūs ir patys suprantate. Greitas pristatymas į Londoną reiškia ir greitus sprendimus dėl parkingo – o tai kartais brangiau nei kuras iki ten. Planuokite.

Ar reikia kažkaip ruoštis, jei pristatymas šeštadienį?

Būkite namie. Turėkite grynųjų, jei liko mokėti. Patikrinkite telefoną. Kartą klientas išėjo į turgų, mes už durų, vairuotojas skambino dešimt kartų. Grįžo po trijų valandų. Nemalonu visiems. Šeštadienį kai kurie rajonai tylūs, sunkiau gauti pagalbą iš sandėlių arba muitinės. Geriau penktadienis arba pirmadienis ryte. Bet jei sutarta šeštadieniui – būkite. Neišeikite. Tai nėra piktas priminimas, tai tiesiog patirtis. Prarastos valandos kainuoja ir jums, ir vežėjui. Rimtai.

Ką daryti, jei atidariau dėžę ir radau daiktą sudužusį, o vairuotojas išvažiavęs?

Fotografuoti iš karto. Rašyti per 24 valandas – CMR taip numato. Jei dėžė išorėje sveika – problematiška įrodyti. Jei išorė pažeista – aiški kurjerio kaltė. Mes prašome pasirašyti važtaraštį su pastabomis. Daugelis pasirašo neskaitę. Tada skambina po savaitės. Kartais klientai patys blogai supakuoja. Aš pats nežinau, kas nutiko kelyje – gal greičio kalnelis Belgijoje. Bet be nuotraukų iš karto – nieko nepadarysiu. Greitas siuntinių gabenimas į Angliją nereiškia, kad kelias minkštas kaip šilkas. Bukite atidūs.

Keisti klausimai ir tiesiog smulkmenos

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais? Noriu sutaupyti skrydžiui.

Kai kurie leidžia, bet aš nerekomenduoju. Mikroautobusai skirti kroviniams. Teisiškai dabar po Brexito be vizų sunkiau. Jei turite teisę – galima, bet nepatogu. Sėdėsite ant daiktų, stabdymo metu gali kristi. Kartą mama su vaiku važiavo, duonos kepalas nukrito ant galvos. Juokinga, bet pavojinga. Tiesiog nusipirkite Wizz Air bilietą. Greitas siuntinių vežimas į Angliją saugiais mikroautobusais nereiškia, kad ir jūs turite gultis šalia siuntinių. Your safety first, kaip sakoma. Nežaiskite su savo sveikata.

Koks populiariausias laikas siųsti? Turi įtakos kaina?

Rugsėjis, spalis – studentai, kainos šoka. Prieš Kalėdas – beprotybė. Vasarą – emigrantai keičia butus. Pigiausiai – vasario-kovo mėnesiais. Tada maršrutai tuštesni. Mes vasarą dirbam po penkiolika valandų. Kur paklausa – kaina. Tai dėsningumas. Jei galite palaukti – rinkitės žiemos vidurį. Tik ne per Sniego vėtras, kai tunelis užtaisomas. Anglijos pusėje potvyniai irgi gadina. Tai va, populiariausias laikas – brangiausias. Ekonomika paprasta. Kaip su agurkais prekybcentry – sezonas.

O jei siunčiu į Airiją – per Angliją taip pat mikroautobusu?

Hmm... Airija kita šalis. Taip, kartais per Angliją tęsiasi, bet ten jūros keltas. Brangus. Kartais palieka Liverpulyje perpakuoti. Aš asmeniškai siūlau ieškoti tiesioginio reiso. Tiesą sakant, nežinau 100 proc., kaip ten su naujausiais muitų reikalavimais pasienyje po 2024 pakeitimų. Gali būti pasikeitimų. Geriau pasitikrinkite. O šiaip mikroautobusai važiuoja, bet jau nebe taip paprasta, kaip į Londoną. Skambinkite kolegoms, kurie specializuojasi Airijoj. Aš į ją važiuoju retai. Ten visai kitas žaidimas.

Ar mikroautobusas gali atvažiuoti į mano kiemą? Kelias neasfaltuotas.

Vasarą – taip, jei kelias tvirtas. Rudenį po lietaus – gali įklimpti. Mes turime vilkikų, o mikroautobusai sunkiau traukiasi per purvą. Kartais prie Panevėžio įsibridom – klientas sakė „tik trisdešimt metrų“. Buvo trys šimtai. Teko traukti traktorių. Ne visi turi 4x4, dauguma – VW Transporteriai. Tai jei žvyrkelis prastas, praneškite. Arba atvežkite patys į miestą. Sutaupysite nervų. Ypač jei greitasis siuntinių gabenimas į Jungtinę Karalystę jums svarbus. Neapsigaukite.

Ar verta apdrausti siuntinį, jei ten tik seni rūbai ir knygos?

Knygos gali sverti brangiau nei rūbai. Jei visas siuntinys vertas daugiau nei trys šimtai eurų – apsidrauskite. Sena striukė emociškai brangi, bet finansiškai – nieko. Knygos – kita kalba. Yra buvę, kad biblioteka studento sudužo dėl netvarkingo vairavimo. Draudimas kainuoja keliasdešimt eurų. Saugūs mikroautobusai saugo krovinius, bet ne nuo avarijos kelyje. Kelias visada rizikingas. Aš pats apdrausčiau viską, kas brangesnė už šimtą eurų. Jums patarti – apdrauskite. Emocinė verta skaičiuojasi kitaip. Nebūkite naivūs.

Kodėl rinktis mažą vežėją su mikroautobusu, o ne didelę fūrų kompaniją?

Aš nesakau, kad privalote rinktis mus. Didelės kompanijos turi privalumų. Bet kai skambinate mums, kalbate su žmogumi, kuris matėsi tą patį vairuotoją. Ne su automatine sistema. Mikroautobusai leidžia lankstumą. Fūros – biurokratija. Jei visas butas – rinkitės fūrą. Jei sofa, dėžės su atminimais iš Lietuvos – mikroautobusas. Ir dar – mes nešnekam angliškai su akcentu, bandant įtikinti. Esame iš čia. Lietuviškas supratimas. Kartais tai svarbiau nei logotipas. Bet jūsų laisvė rinktis. Sėkmės jums ir daiktams.

Išvada

Greitas siuntinių vežimas į Angliją saugiais mikroautobusais nėra raketų mokslas – bet ir ne vaikų žaidimas. Reikia supakuoti protingai, pasirinkti normalų vežėją, turėti popierius po Brexito ir suprasti, kad kelyje gali nutikti visko. Per dvidešimt ketverius metus mačiau šimtus maršrutų – geriausi buvo tie, kur klientas ir vežėjas šnekėjosi kaip žmonės. Nesikuklinkite klausti. Geriau paklausti tris kartus, nei verkti dėl sulaužytos stalo lemputės. Arba spintos. Sėkmės siunčiant daiktus į Jungtinę Karalystę.