Greitas siuntinių transportavimas Anglijos kryptimi kasdien: ką verta žinoti prieš renkantis vežėją

Žinai, aš jau dvidešimt ketverius metus vežioju krovinius tarp Lietuvos ir Anglijos, ir jei yra vienas dalykas, kurį supratau, tai tas, kad „kasdieniai reisai“ nereiškia, jog tavo siuntinys automatiškai juda tą pačią akimirką, kai paskambini. Greitas siuntinių transportavimas Anglijos kryptimi kasdien yra tiesiog reguliarus maršrutas, bet tavo laikas nuo durų iki durių priklauso nuo daugybės smulkmenų. Šiame tekste bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas klientas – ne visada mintinai, kartais nutraukiu sakinį per pusę, nes telefonas skamba. Tikiuosi, iš to, ką čia surašysiu, pasistatysi aiškesnį vaizdą. Juk geriau žinoti realybę nei tikėti gražia reklama.

Iš pradžių – kaip vyksta siuntinių transportavimas Anglijos kryptimi kasdien

Ką reiškia „kasdieniai reisai į Angliją“ – ar tikrai važiuoja kiekvieną dieną?

Tai reiškia sutartą grafiką – pavyzdžiui, pirmadienį, antradienį, trečiadienį – kai fūra išvažiuoja į UK. Bet tai nereiškia, kad tu pirmadienį 17 val. atiduodi siuntinį ir jis jau juda. Kartais renka visą dieną Vilniuje ar Kaune, paskui vakare ar kitą rytą pajuda. Būna ir taip, kad fūra išvažiuoja, o tavo daiktas dar laukia antrąjame maršrute. Jeigu atiduoti penktadienio vakarą? Greičiau jis judės sekmadienio naktį ar pirmadienį. (na, ne sekmadienį – tą dieną vairuotojai dažniausiai ilsisi iki pirmadienio ryto).

Ar mano siuntinys iškeliauja tą pačią dieną, kai jį perduodu vežėjui?

Žiūrėk, jei atiduodi iš ryto ir fūroje dar yra vietos – gali būti, kad tą pačią dieną pajudės link Doverio. Bet jei atiduodi vakare, kai mašina pilna arba jau išvažiavusi – teks laukti. Aš paprastai sakau: jei nori, kad išvažiuotų šiandien, atiduok iki 11. Tai nėra taisyklė be išimčių. Būna dienų, kai fūra užsipildo iki pusės dešimtos, ypač prieš šventes. Tada nėra kur kišti tavo dėžės, nebent nori, kad dėtų ant kitų – ko rimti vežėjai nedaro.

Kur surenka siuntinius – reikia vežti į terminalą ar atvažiuoja į namus?

Prijauk nuo paslaugos. Yra durų iki durų variantas – tada pasiima. Pigesnis reikalauja atvežti į terminalą. Man asmeniškai patogiau, kai klientas pats atvežia – mažiau važinėjimo po akligatvius, ypač Londone, kur vietos apsisukti nėra. Bet suprantu, ne visi turi mašiną. Tada renkamės adresą ir planuojam maršrutą. Kartais pasiimkim užeidami, jei tik pakeliui. Ai, ir dar: jei gyveni užmiestyje, gali tekti susitikti artimiausiame miestelyje.

Kiek realiai keliauja siuntinys iš Vilniaus į Londoną, jei vežama kasdieniu reisu?

Kelias iki Doverio – apie 2200 km. Vairuotojai negali vairuoti be pertraukų, todėl fūra juda apie dvi–tris dienas iki terminalo Anglijoje. Paskui – paskirstymas. Jei Londone, dažnai dar diena ar dvi. Išeina 2–4 darbo dienos nuo pakrovimo. Buvo atvejis, kai užtrukom tris dienas, nes Doveryje strigo keltas. Tokių dalykų neprognozuosi. Jei vežėjas sako, kad rytoj 10 val. bus – greičiausiai žarsto pelenus į akis. Nei vienas to negarantuoja.

Kainos, svoris ir popieriai po Brexit

Kiek maždaug kainuoja greitas siuntinių transportavimas į Angliją – gal yra kokia nors vidutinė kaina?

Kiekvienas skaičiuoja kitaip. Mažas siuntinys iki 10 kg gali kainuoti nuo 25 iki 45 eurų, priklauso, ar veža tiesiai, ar per kitus taškus. Buvę, kad klientas ieškojo pigiausiai, o galų gale sumokėjo dvigubai, nes tarpininkas pardavė krovinį kitam tarpininkui. Aš renkuosi vidutinę kainą – ne brangiausią, ne pigiausią. Pigių žaidėjų Londone netrūksta, bet ten pasitaiko ir tokių, kurie prašo grynais be kvito ir paskui tampa neprieinami.

Ar kg tikrai taip svarbūs, ar jie skaičiuoja iki pat dešimties gramų?

Aš nežinau, gal čia jau pasikeitė, bet anksčiau net 50 gramų būdavo svarbu, jei peržengi ribą – pavyzdžiui, 31 kg vietoj 30 kg – kaina šokteli į kitą kategoriją. Dabar daugelis žiūri į vadinamąjį „kubinį svorį“ – matuoja vietą fūroje. Gali turėti 3 kg dėžę, bet jei ten šaldytuvas – mokėsi už 40 kg. Kartais klientai pyksta, kad kam mokėti už orą. Bet logistika yra oro ir vietos pervežimas. Jei daiktas didelis, bet lengvas, vistiek užims kambario, kur galėjo būti kažkas kito.

Kokius popierius reikia pridėti prie siuntinio dabar, kai UK jau nebe ES?

Brexitas viską apsunkino. Reikia sąskaitos-faktūros – net asmeniniams drabužiams reikia aprašymo ir vertės. Muitinei reikia žinoti, kas važiuoja. Jei siunti verslui – EORI numeriai, kodai. Asmeniškai patariu: jei nežinai, parašyk sąrašą ant lapo. Geriau daugiau popieriaus nei mažiau. Jei pareigūnai nusprendžia, kad dokumentai neaiškūs, gali strigti ne tik tavo daiktai, bet ir visa fūra. Tada kiti klientai priekaištauja dėl vėlavimo, nors tu čia visai ne prie ko.

Kodėl vieni vežėjai prašo sąskaitos-faktūros, o kiti sako, kad „nieko nereikia“?

Tie, kurie sako nieko nereikia, arba pasitiki sėkme, arba dirba ne visai baltaodžiais sparnais. Rimtas siuntinių transportavimas Anglijos kryptimi kasdien negali egzistuoti be dokumentų po 2021 metų. Jei vežėjas nesidomi, ką veža, klausykis signalo – blogas ženklas. Buvo toks atvejis, kai klientas džiaugėsi, kad nieko nereikia, o pasienyje paaiškėjo, kad fūroje buvo neapdorota mediena be leidimų. Stojo visas fūras. Tai geriau krapštytis su popieriais nei aiškintis su muitine.

Kas nutinka, kai viskas pakrypsta ne taip, o taip būna gana dažnai

Ar esi matęs, kad siuntinys strigtų muitinėje ne dėl vežėjo kaltės?

Oi, kad esu. Pernai vieno kliento siuntinys su drabužiais užstrigo, nes muitinė nusprendė, kad sąskaitoje per mažai detalių. Vežėjas padarė viską teisingai, bet Doverio pareigūnai tiesiog patikrino. Tokių dalykų nei vežėjas, nei klientas nekontroliuoja. Kartais patikrinimai atsitiktiniai, kartais – pagal algoritmą. Gali stovėti dieną, gali tris. Aš paprastai sakau: jei svarbu iki penktadienio, siųsk anksčiau. Nes muitinė nežiūri į tavo gimtadienį. Jie turi savo ritmą.

Ką daryti, jei Anglijos pusėje tiesiog niekas neatvažiuoja pristatyti siuntinio į duris?

Skambink. Paprastai UK pusėje dirba subrangovai. Kartais jie stringa, kartais suveda neteisingą pašto kodą – o ten vienas simbolis kitoks ir jau esi visai kitam rajone. Buvę, kad klientas lauke visą dieną Birmingamo priemiestyje, o kurjeris buvo Solihule. Skambini vežėjui, jis skambina partneriui, tas skambina vairuotojui. Užtrunka. Geriausia patikslinti adresą dar prieš pakrovimą ir užrašyti aiškiai ant dėžės didelėmis raidėmis. Ir nepamiršk pašto kodo – tai Anglijoje šventas dalykas.

Ar pasitaiko, kad siuntinys nukeliauja į visai kitą miestą nei reikia?

Pasitaiko, bet ne dažnai, jei dirba normalūs žmonės. Dažniausiai dėl blogo adreso. Kartais fūroje keli vienodi vardai, skirtingi adresai. Buvęs atvejis – du Pauliai, du Londono priemiesčiai. Vieno dėžė atsidūrė pas kitą. Todėl aš visada klijuoju po dvi etiketes. Ir klientas privalo parašyti numerį aiškiai. Tai bendras darbas. O šiaip dabar GPS ir skeneriai padeda, bet žmoniška klaida visada įmanoma. Ypač kai skubi ir neskaitai.

Kodėl kartais siuntinys „sėdi“ sandėlyje savaitę, nors žadėjo per dvi dienas?

Yra tokia liga – perviršis. Kartais per pikas fūros pilnos, sandėliai UK lūžta. Tavo daiktas atvažiuoja, bet nėra kam iškrauti. Arba vairuotojas susirgo. Arba blogiausia – vežėjas pasiėmė daugiau, nei gali išvežioti. Buvę, kad Londone siuntinys stovejo keturias dienas, nes savaitgalį neturėjo žmonių paskirstyti. Žadėjo dvi dienas, gavo šešias. Kažkam tai katastrofa, ypač jei vaistai ar dokumentai. Todėl aš nežadu stebuklų – geriau pasakau realybę.

Ar buvę, kad vežėjas tiesiog „pameta“ siuntinį ir viskas?

Būna. Rinkoje yra gandų apie tokius atvejus. Ypač kai veža senom fūrom be normalios apskaitos. Daiktas pasimeta, niekas nežino kur, ir prasideda žaidimas. „Mes ieškome“, „gal muitinėje“, „gal UK pusėje“. Kartais surandamas po mėnesio kažkokiame šoniniame sandėlyje. O kartais – niekada. Todėl rinkis vežėją, kuris duoda kvitą, turi adresą, kur gali atvažiuoti. Grynas oras internete labai greitai dingsta. Aš pats esu matęs, kaip „profesionalai“ tiesiog išjungia telefoną.

Apie vežėjus – kas rimta, o kas tik nusipirko gražų skelbimą

Kaip atskirti rimtą įmonę nuo tų, kurie tik rašo „greitas pervežimas“?

Žiūrėk, ar turi fizinę buveinę. Ar duoda sąskaitą faktūrą? Ar turi draudimą? Ar kalba konkrečiai, ar tik „taip, taip, bus gerai“? Mano patarimas: paskambink vakarop, po darbo valandų. Jei atsiliepia tas pats žmogus ir jaučiasi pavargęs – tikriausiai maža įmonė, kur vienas žmogus daro viską. Tai neblogai, bet žinosi, ko tikėtis. Jei atsiliepia robotas arba niekas neatsiliepia tris dienas – gal geriau ieškoti kito. Rimtumas matosi iš smulkių dalykų.

Ar normalu, jei vežėjas prašo visą pinigų sumą prieš pakrovimą?

Dabar rinkoje taip jau yra. Daugelis ima avansą arba visą sumą prieš važiavimą. Bet čia kaip su licenzijom – aš pats dalį imu prieš, bet ne visada viską. Jei klientas senas – kitaip. Jei naujas, avansas saugo mus abu. Tik niekada nemokėk grynaisiais be kvito, net jei kokia puiki nuolaida. Kartais tos nuolaidos būna paskutinis masalas prieš dingimą. Geriau permokėk 5 eurus ir turiu sąskaitą.

Kas atsakingas, jei siuntinys apgadinamas – ar visi vežėjai turi draudimą?

Ne, ne visi. Yra tokių, kurie vežioja be CMR draudimo. Tuomet, jei fūroje avarija ar prakiūra stogas – kaltės prisiimti nėra kam. Aš draudžiu visada, nes per dvidešimt metų yra buvę visko: prakiūręs tentas, staigus stabdymas. Bet jei vežėjas sako, kad „draudimas per brangus, mes atsargūs“ – neklausyk. Tai kaip sakyti, jog automobilio draudimas nereikalingas. Gyvenimas parodo kitaip. Negerai, kai tavo daiktai kencia dėl svetimo taupymo.

Ką reiškia „durų iki durų“ paslauga ir ar ji visada veikia taip, kaip tikimasi?

Teoriškai – paima iš tavo namų ir atveža į gavėjo namus. Praktiškai – taip, bet tik iki ribos. Jeigu gavėjas aštuntame aukšte be lifto Londone – kurjeris gali pasakyti, kad į duris (į laiptinę) pristatė. Jeigu tavo namai už šimto km nuo Vilniaus prie ežero – gali tekti atvežti iki artimiausios gatvės. Kartais reikia derėtis dėl paskutinio šimto metrų. Paslauga egzistuoja, bet ne visada reiškia „iki virtuvės stalo“. Būna ir taip, kad vietinis kurjeris tiesiog meta prie durų ir pabėga.

Taisyklės, draudimai ir tokie techniški dalykai

Ar galiu siųsti elektrinį paspirtuką ar dviratį kasdieniu reisu į Londoną?

Gali, bet atsargiai. Lio baterijos yra pavojingos ir jas vežti reikia specialiai. Be to, UK turi savas taisykles dėl elektrinių paspirtukų. Jeigu asmeninis naudotas daiktas be leidimų – muitinė gali paklausti. Buvęs atvejis, kai klientas siuntė du elektrinius dviračius į Birmingamą, o pasienyje paprašė dokumentų, kurių nebuvo, nes tai buvo dovanos. Atkeliavo, bet vėlavo savaitę. Tai ne tik apie transportavimą, bet ir apie tai, ar juridiškai gali tą daiktą įsivežti. Pasitikrink prieš pakuodamas.

Kokie daiktai iš viso negali važiuoti su kasdieniu krovinių transportu į Angliją?

Sprogmenys, narkotikai, ginklai. Bet ir mažiau akivaizdžių: aerozoliai dideliais kiekiais, neapdorota mediena be fitosanitarinio, tam tikri maisto produktai. Kartais klientai bando įsprausti alkoholio butelius tarp drabužių – muitininkai turi rentgenus. O jei pagaus, bauda gresia ne tik tau, bet ir vežėjui. Kai klausia, ar galiu vežt tai ar aną, atsakau: jei abejoji – geriau ne. Nebusi turtingesnis iš pergudravimo, bet gali prarasti daiktus ir pinigus. Aš nevežu abejotinų dalykų – per daug metų ant kaklo.

Ar dabar visi siuntiniai tikrinami muitinėje, ar tik dalis?

Po Brexit tikrinama daugiau. Bet ne viskas. Yra atrankiniai patikrinimai – jei siuntėjas naujas, siuntinys didelis, adresas neaiškus – didesnė tikimybė. Jei senas klientas, siunti tą patį maršrutą – retai stabdo. Bent jau taip man atrodo. Bet muitinė daro ką nori, ten savi įstatymai. Kartais atrodo, kad tikrina specialiai tuos, kurie skuba labiausiai. Gal tai mano įsivaizdavimas, bet toks jausmas. Geriau pasiruošti viskam ir nepasikliauti sėkme.

Praktiški dalykai, kuriuos žino tik tie, kas dirba kasdien

Kokia paros metu geriausia perduoti siuntinį, kad jis greičiau pajudėtų?

Ankstyvas rytas yra auksas. Jei atiduodi iki 9-10 val., tikimybė, kad tą pačią dieną paklius į fūrą, didesnė. Vakare – rizikinga. Savaitgaliais mašinos stovi arba važiuoja tik pirmadienį. Aš mėgstu pirmadienio rytus, nes tada visą savaitę planuoji. Penktadienio vakaras blogiausias – daiktas gali stovėti iki sekmadienio be judesio. Beje, prieš Kalėdas geriau siųsti lapkričio pabaigoje, nes gruodį visi stringa. Oi, čia jau nukrypau, bet tiesa.

Ar verta daiktą supakuoti į kartono dėžę, net jei jis ir taip atrodo tvirtas?

Absoliučiai verta. Fūroje daiktai juda, braižosi, vienas ant kito kraunasi. Tavo lagaminas gali atrodyti tvirtas, bet kai ant viršaus užkrauna 30 kg dėžę – neatlaiko. Lipni juosta ant plastiko neatlaiko šalčio ir karščio kaitaliojimo. Kartono dėžė su burbuline plėvele viduje – best. Jei pažymėsi „Dėmesio, trapi“ – vežėjas deda atsargiau. Aš esu matęs tokių pakuočių, kurias vilkai atidarytų sunkiai, o viduje vis tiek kas nors dužta dėl nesistumiančio daikto.

Ar visi vežėjai duoda sekimo numerį, ar tik didieji žaidėjai?

Ne visi. Yra mažų vežėjų, kurie veža kasdien, bet neturi sistemos – tiesiog sako: „paskambinsiu, kai bus“. Tai veikia, jei pasitiki. Bet jei siunti brangius daiktus – prašyk numerio. Bent žinosi, jog siuntinys kirto sieną. Aš stengiuosi siųsti nuorodas, bet kartais pamirštu – vyrai kabina lipdukus ir nenuskenuoja. Žmoniška. Tada pats skambinu ir sakau: „krovinys važiuoja, patikėk“. Sekimas yra patogus, bet nėra pats svarbiausias dalykas. Svarbiausia – kad pasiektų.

Kaip elgtis, jei siuntinys atkeliauja su pažeidimais?

Fiksuok iš karto. Nuotraukos, vaizdo įrašai, kol kurjeris neišvažiavęs. Jei pasirašei dokumentą be prierašų, vėliau bus beveik neįmanoma ko nors reikalauti. Žinau, daugelis pasiima dėžę, pamato įskilimą, bet ranka jau pakelta pasirašyti. Taip nereikia. Pasakyk: „Palauk, pažiūrėsiu vidų.“ Rimtas vežėjas nenervuosis. Jei reikia – atidaryk prie jo. Prierašas ant dokumento – tavo draugas. Jei fūroje avarija – tada CMR draudimas ir procedūros. Bet tai jau retesni atvejai, nors ir nemalonūs.

Taigi, greitas siuntinių transportavimas Anglijos kryptimi kasdien yra geras dalykas, jei žinai, ką gauni. Nepasikliauk vien šūkiais apie stebuklingą greitį – svarbiau sąžiningas vežėjas ir aiškus adresas. Aš per dvidešimt ketverius metus mačiau visko: ir puikių pristatymų, ir tokių, kai norisi paslėpti telefoną. Rinkis atsakingai, klausk, nebijok kvito ir visada pakuok taip, lyg siuntinys važiuotų pasaulio pabaigą. Nes kol pasiekia Londoną, taip kartais ir atrodo.