Greitas siuntinių pristatymas mikroautobusais efektyviai

Žinot, prieš dvidešimt keturis metus, kai pradėjau krapštytis su tarptautiniais perkraustymais, mikroautobusai dar buvo laikomi kažkuo tarpiniu tarp kurjerio mašinytės ir didžiulio furgono. Dabar žiūriu – jie tapo šios srities stuburu, kai reikia greito siuntinių pristatymo mikroautobusais efektyviai. Nesėdžiu biure su kaklaraiščiu, o dažniausiai tvarkau maršrutus, kalbuosi su vairuotojais ir sprendžiu problemas realybėje. Čia atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda kasdien – nuo kainos iki to, ar tikrai viskas įtelpa į tą baltą furgoną, kuris vakare stovi prie jūsų ofiso. Tik be filtro, kaip būna pokalbyje prie kavos.

Kaip tai fiziškai vyksta

Kuo mikroautobusas skiriasi nuo didelio krovininio furgono?

Didelis furgonas dažnai važiuoja į terminalą, kraunasi pilnas, po to į kitą šalį. Mikroautobusas – lankstesnis. Gali užsukti pas tave 7 ryto, pasiimti tris dėžes su detalėmis, dar kažką iš kito galo miesto ir rollintis į Vokietiją tą pačią dieną. Aišku, jis nepilnai užkrautas ekonomiškai idealiai, bet klientui pigiau nei samdyti 20 tonų mašiną vienam siuntiniui. Nors mašina mažesnė, realus greitis dažnai didesnis, nes nėra terminalo eilių. Kartais man rodydavo, kad žmonės bijo mikroautobusų, nes neatrodo „rimtai“. Bet jie nugabena krovinį greičiau nei pusė logistikos grandinių, kai skuba.

Ar vairuotojas pats krauna ir iškrauna, ar turiu ieškoti darbininkų?

Čia nuo atvejo priklauso. Jeigu siuntinys sveria 200 kilogramų, vairuotojas padės, bet ne vienas. Jis – ne krovikas, jis – vairuotojas. Turėjom situaciją Kaune: klientas atidarė garažą, o ten trys akmeniniai kubilai. Martynas pakrauti negalėjo – tiesiog fiziškai. Tekėjo kviesti keltuvą. Juk ne kiekvienas vairuotojas turi hidraulinį keltuvą kišenėje. Tai jei nežinot, ar per sunku, geriau pasakyti iš anksto. Mes suorganizuojame pagalbą, bet tai kainuoja papildomai. Ne visad vairuotojas turi vežimėlį. Geriau paklausti skambučio metu, nei kepti galvą vėliau prie pakrovimo aikštelės.

Ar mikroautobusas tikrai važiuoja direct pas klientą?

Teoriškai – taip. Praktiškai – beveik taip. Kartais pasiima dar du siuntinius pakeliui, bet neforsuos per devynis kaimus. Lyginant su kroviniu oro uostu – čia vis tiek express. Aš esu matęs, kaip vežėjas (ne mūsų, laimei) žadėjo „tiesiogiai į duris“, o paskui siuntinys dvi savaites pragulejo pirmajame Lietuvos sandėlyje. Mūsų atveju, jei sako mikroautobusas – jis važiuoja. Šią savaitę vežėm medicinos įrangą į Miuncheną tiesiogiai. Greitai ir be perstojimo. Tik atsiminkit: viena mašina, vienas vairuotojas, vienas krovinys – taip planuojam.

Kas telpa ir kiek kainuoja

Ar telps keturių vietų sofa ir du maišai?

Žiūrėkit, standartinis mikroautobusas – erdvus, bet ne stebuklas. Sofa, jei ne modulinė, dažnai netelpa. Turėjom klientę Vilniuje, kuri labai norėjo seną sofą į Airiją. Atvažiavom – didesnė nei durų angos. Tekėjo kviesti stalių. Taisyklė: jei viršijat du kubinius metrus, jau reikia furgono. Kartoniniai maišai – ten tilps ir dvidešimt. Sofos – matuokit. Aš kartais pats pamirštu paklausti išmatavimų, vėliau gaunasi kabinete. Nemeluosiu, būna visko. Geriau atsiųskit nuotrauką – tada pasakysiu be žadėjimų.

Koks didžiausias svoris, kurį dar galima įkrauti?

C kategorija leidžia nemažai, bet mes stabdomės ties 1200 kg. Ne todėl, kad mašina neatlaikytų, o kad kelyje jaustis saugiai. Buvo atvejis praėjusią žiemą: klientas norėjo vežti metalo konstrukcijas, kurios, pasirodo, sveria toną. Rimantas beveik atsisakė važiuoti, nes snigo. Sutvarkėm leidimus, pakrautom. Nuvežėm. Bet nuo tada visada klausiu du kartus. Geriau pervengti nei aiškintis su policija Prancūzijos pasienyje. 1200 kg – minkštos lubos kasdienam darbui. Ir dar – svarbu ne tik svoris, bet ir kaip jis pasiskirstęs ant ašių.

Kiek kainuoja greitas siuntinių pristatymas, pavyzdžiui, į Hamburgą?

Oi, čia tas klausimas. Iš Vilniaus į Hamburgą, jei vieno paletės dydžio krovinys ir reikia per 48 valandas, sakykim, nuo 450 iki 700 eurų. Plačios ribos, nes priklauso nuo savaitės dienos. Penktadieniai brangesni – vairuotojai irgi nori namo. Ir jei reikia liftuoto furgono, o ne standartinio. Hmm... man rodos, kad šiais metais kainos kiek atsileido, bet dyzelis vis dar kandžiojasi. Geriau skambinkit, pasakysiu pagal savaitę. Ne visada galima fiksuoti kainą lentelėj – kas taip daro, dažnai prideda paslėptus mokesčius. Mes stengiamės nepridėti, bet ir nemokamai nevažiuojam.

Kodėl vienos įmonės žada per dvi dienas, o jūs sakote per keturias?

Aš čia nenoriu pasakot pasakų. Dvi dienos – įmanoma, jei viskas tobula. Realybė? Pasienis, orai, gedimas. Turėjom siuntinį į Amsterdamą: vairuotojas įlėkė į spūstį prie Varšuvos, paskui kažkas nutiko su padangomis. Vėlai vakare paskambino – stovi pas Piotrą, jau verslo. Siuntinys atsidūrė per tris su puse dienos. Mes paskambinom iš karto. O tos įmonės, kurios žada stebuklus per dvidešimt keturias valandas... Patikrinkit, ar pačios turi mikroautobusą, ar parduoda orą. Atsiprašau, jei skamba griežtai. Taip yra ir tiek. Greitas pristatymas nereiškia stebuklų per naktį.

Dokumentai, muitinės ir keblesnės temos

Ar reikia muitinės deklaracijų, kai vežame į Vokietiją?

Taip. Net jei ES, jei krovinys vertingesnis nei 1000 eurų arba tai verslo siuntimas, reikia CMR ir sąskaitos-faktūros. Žmonės galvoja, kad ES – kaip iš Kauno į Klaipėdą. Ne. Formalumai lieka. Pildome už klientus, bet dokumentai turi būti teisingi. Buvo: klientas pamiršo HS kodą. Valanda pasienyje aiškinimų. Mikroautobusas stovi, vairuotojas rūko, nervai įtempti. Po to sutvarkėm. Jeigu asmeniniai daiktai – kita procedūra. Čia jau muitinės tarpininkas padeda, o mes vežame. Tik nepamirškit paso kopijos, jei prašo.

Kaip dabar su Anglija po Brexito?

Gali, bet biurokratijos daugiau. Reikia muitinės deklaracijų, EORI numerių, tikrinimai dažnesni. Aš pats kiek pavargęs nuo tos temos, bet faktas – mikroautobusas vis dar efektyviai pasiekia Londoną, tik reikia laiko. Express pristatymas dabar trunka apie 3–5 dienas, anksčiau buvo dvi. Doverio pasieniečiai kartais ieško priekabų dėl menkiausių smulkmenų. Privaloma turėti tinkamus popierius. Kai kurie klientai pyksta: „buvęs ES, kodėl dabar ilgiau“. Negaliu aš pakeisti Brexitą. Bet mikroautobusas ir toliau važiuoja. Verslininkai jau priprato, nors aš prisimenu senas dienas su nostalgija.

Ar galima vežti dažus ar pavojingas medžiagas mikroautobuse?

Šlapias kelias. Techniškai – ne, jei tai ADR krovinys. Yra išimčių mažiems kiekiams. Dvi nepilnos dėžutės buitinių dažų – galima, jei tinkamai supakuota. Bet pramoniniai kiekiai – ne. Prisipažinsiu, kartais nežinau visų atnaujintų taisyklių iki smulkmenų, nes jos keičiasi. Andrius anądien atsisakė vežt cheikalus, nors klientas sakė „ten tik trys bačkos“. Pasirodo, dezinfekcinis skystis buvo specifinis. Tekėjo daryti specialų leidimą. Mikroautobusas – ne eksperimentų vieta. Geriau paklausti prieš kraunant, nei paleisti vairuotoją su nežinia. Saugumas svarbiau nei greitis.

Pakuotė, draudimas ir kai kas nors nutinka

Kaip supakuoti siuntinį, kad nelaužytų važiuojant?

Sakau visada: jei pats toje dėžėje nebūtumėte visą kelią – nesikraukit. Kartonas turi būti dvigubas siūlėse, o viduje – putplastis arba burbulinė plėvelė. Mikroautobusas, nors ir mažesnis už fūrą, vis tiek siubuoja pakeliui. Ypač posūkiuose. Turėjom atvejį: stiklas į Berlyną, klientas atidarė – vitrininis stiklas įskilęs. Kodėl? Nes apačioje nebuvo medinio padėklo, krovinys slidižio per visą bagažinę. Nuo tada primenu visiems: medinis padėklas, tvirtinimo diržai ir jokių tuščių tarpų. Pažymėkit „Dėmesio, stiklas“ – ne visada vairuotojas žino turinį, jei neparašyta.

Ar verta drausti siuntinį atskirai, jei jau mokama už pristatymą?

Mano manymu – verta, jei vertė didesnė nei 3000 eurų. Standartinė vežėjo atsakomybė pagal CMR ribota. Jeigu kas atsitiks, gausite nebent kelis eurus už kilogramą. Čia taip veikia tarptautinė teisė, nors ir skaudu. Praeitais metais vežėme printerių detales į Stokholmą. Vertė didelė, o mes (na, tiksliau aš pats, atsiprašau) neįsitikinau, ar klientas apdraudė. Degė variklis pakeliui – ne dėl mūsų kaltės, tiesiog nelaimingas atsitikimas. Mikroautobusas stovi, dalis krovinio pažeista. Klientas nervinosi, bet draudimas padengė. Tiems, kas vežia buitinius daiktus, draudimas – perteklius. Verslui – privalumas.

Ką daryti, jei atvežė dviratį sulaužytą?

Pirmiausia – fiksuojat vaizdo iš karto. Be to vėliau nieko nepadarysi. Rašot pretenziją per 7 dienas. Turėjom Berlyne: dviratis atvažiavo, o rėmas įlenktas. Vairuotojas pats prisipažino, kad tiesiog blogai pritvirtino. Jei vežėjas sąžiningas – pripažįsta kaltę ir dengia remontą. Jei ne – vėlgi, draudimas arba teismai. Daugelis žmonių bijo konflikto ir nutyli. Netylėkit. Mikroautobusai dažnai važiuoja greitai, bet tai nereiškia, kad turinys turi kentėti. Fiksuokit žalą, rašykit laiškus. O jei vežėjas dingo – skambinkit, mes padėsim surasti kontaktus, net jei ne mes vežėm.

Brokeriai ir kas realiai vairuoja

Ar tikrai mikroautobusas važiuoja tiesiai, be persikrovimų iš mašinos į mašiną?

Jei tai mūsų mašina – taip, važiuoja tiesiai. Bet rinkoje pilna brokerių, kurie pasiima užsakymą, paskui permeta kitam, tas trečiam, o galų gale kažkoks vairuotojas atvažiuoja su Citroën. Tada jau nebeaišku, kiek kartų perkrauta. Aš patikrinu kasdien, ar vairuotojas su siuntiniu kartu nuolat. Būna, kad mikroautobusas sugeda pakeliui – tenka persikrauti į kitą. Tai techninis pervežimas, ne komercinis. Bet kai kurios įmonės specialiai taip dirba: parduoda express, o veža pigiai per tris grandis. Klientas nieko nesupranta. Klauskit, ar mašina su jūsų siuntiniu važiuoja nuo durų iki durų. Jeigu ilgai galvoja – atsakymas akivaizdus.

Ar visi tarptautinių perkraustymų brokeriai turi savo mikroautobusus?

Ne. Ir čia yra didžioji bėda rinkoje. Aš asmeniškai pažįstu keletą biurų, kurie gražiai kalba angliškai, turi svetainę, o mašinų – nė vienos. Parduoda paslaugą, paskui skambina man ar dar keletui realių vežėjų ir klausia: „Ar turite laisvą mikroautobusą rytoj į Hanoverį?“ Jie prideda savo 30 proc. ant viršaus, o klientas net nežino, kas realiai vairuoja. Aš neprieštarauju brokeriams, kurie dirba sąžiningai, bet yra ir tokių, kurie prapuldo siuntinius tarp kontaktų. Patarimas: paklauskite adreso, kur stovi mašina. Jei negali parodyti – turite tarpininką, ne tiesioginį vežėją. Tai nepatogus faktas, bet taip veikia rinka.

Efektyvumas ir kasdieniai niuansai

Kodėl mikroautobusas efektyviau nei kurjerinis automobilis trims paletėms?

Kurjerinių automobilių paslaugos – puikūs vokeliams ir mažoms dėžutėms. Bet kai reikia vežti tris paletes arba persikraustymo daiktus, jie nepasisveikina. Mikroautobusas turi aukštą bagažinę, platų tarpą tarp arkų, gali įsilyginti. Vairuotojas mato krovinius, jie neužkraunami po keleivio sėdyne. Mes vežame eksponatus į parodas Paryžiuje – kartais tai kelios dežės metalo. Su standartiniu kurjeriniu nebūtų buvę šansų. Kaina irgi kita: jei siunčiate tris atskirus užsakymus per tris kurjerius, sumokate tris kartus. Mikroautobusas – viena mašina, viena kaina, viena atsakomybė. Realiai žmonės dažnai prašo furgono, bet mikroautobusas užtenka ir sutaupo.

Ar galima sekti, kur yra mano siuntinys realiu laiku?

Daugelis modernių mikroautobusų turi GPS, bet... na, ne visada mes duodam tiesioginę nuorodą klientui. Kartais taip – siunčiam koordinates. Kartais tiesiog skambiname patys. Sąžiningai: mūsų vairuotojas gali pamiršti įjungti dalijimąsi, o kartais signalas ryškaus reikia. Bet jei labai svarbu, prisikabinam sekiklį ir matot viską. Aš manau, kad per ateinančius metus visi bus skaidresni, dabar dar ne visi vežėjai taip dirba. Jūs visada galite paskambinti vairuotojui, dažniausiai jis atsiliepi. Tik ne naktį, jei važiuoja naktinį reisą – miega kabinoje. Sekimas – praktiškas dalykas, bet nepulkite į paniką, jei signalas dvi valandas stovi. Gali būti tiesiog pietų pertrauka.

Ar mikroautobusas gali pasiekti kaimą, ar tik didžiuosius miestus?

Gali ir kaimą, jei kelias normalus. Bet jei ten žvyrinis kelias be ženklinimo, gali tekti susitikti arčiau asfalto. Vairuotojai nemėgsta kvaršinti mašinos – brangi technika. Mes vežėm siuntinį į tokią sodybą netoli Liublianos: atvažiavom iki vartų, o toliau – siauras tiltas. Tekėjo persikelti į kliento visureigį. Mikroautobusas stovėjo kelio gale. Žodžiu, viskas įmanoma, bet reikia pasakyti iš anksto. Jei adresas – užmiestyje, dar didesnis privažiavimas, žiūrim, ar verta. Kartais klientai pyksta: „jūs gi sakėte iki durų“. Na, iki durų, bet ne per upę. Sutartis turi turėti smulkų šriftą vietomis, nors mes stengiamės viską išsakyti iš anksto.

Koks populiariausias maršrutas, kuriuo važiuojate dabar?

Hm, turbūt Vilnius–Varšuva–Berlynas–Hamburgas. Ten nuolatinis judėjimas. Mikroautobusai yra efektyvus būdas važinėti šiuo koridoriumi, nes atstumai per dieną įveikiami. Kartais važiuojam per Čekiją, jei klientas mokėlesnis (o, ne, čia ne taip. Turiu omenyje – jei klientas sutinka mokėti daugiau už lankstesnį maršrutą). Airija irgi dažna – ten reikia keltu, žinoma. Visi nori į vakarus. Rytų kryptimi irgi yra, bet ten mažiau express poreikio. Vairuotojai mėgsta Vokietiją dėl gerų autobanų. Nors spūstys nervina. Aš jau nebeminėju Prancūzijos vairuotojams – jie žino, kad ten problematiška. Maršrutai keičiasi pagal metų laiką.

Koks atstumas, kur mikroautobusas dar pranašesnis už lėktuvą?

Lėktuvai greiti, bet reikia nuvažiuoti į oro uostą, prabusti tris valandas prieš skrydį, tikrinimai, tada iš oro uosto – vėl transportas. Mikroautobusas iš Vilniaus į Krokuvą, Varšuvą, Rygą, net Taliną – čia jo karalystė. Per trumpas atstumas lėktuvas neatsiperka. Be to, mikroautobusas atvažiuoja tiesiai prie gamyklos durų. Ką tik vežėme medicinos įrangą – lėktuve reikėjo specialaus leidimo, oro uosto muitinės kliūčių. Mikroautobusas per aštuonias valandas buvo vietoje. Žinoma, į Lisaboną ar Madridą jau mikroautobusas neefektyvus. Ten lėktuvas. Oliveris Twistas... na, ne, tiesiog faktas: 600–1200 km spindulys yra auksinis vežėjams. Ten mikroautobusai laimi greičiu ir lankstumu.

Ar galima vežti gyvūnus mikroautobusu tarptautiniu maršrutu?

Gyvūnai – ne mūsų pagrindinė sritis, bet taip, jei tai šuo ar katė ir dokumentai tvarkingi. Reikia ES gyvūno paso, skiepų, kai kur – karantino. Mikroautobusas turi būti tinkamai ventiliuojamas, o gyvūnas – ne bagažinėje pririštas, o specialiame narve. Aš ne patieptu geriausi patarimai dėl gyvūnų, nes specializuojamės daiktuose, bet esu matęs, kaip klientė vežė papūgą į Olandiją. Vežėm šiltai, nuraminom, bet vairuotojas prisipažino, kad bijojo, kad paukštis nepradėtų nervintis. Jei gyvūnas didelis – pvz., ožys (buvo toks atvejis) – jau reikia specialios technikos. Čia nebe express paslauga. Geriau vežti per veterinarines tarnybas, jei ne šunelis.

Kokią klaidą dažniausiai daro klientai, užsisakydami pervežimą?

Nepasako visos tiesos apie siuntinį. Sako: „ten tik dvi dėžės“, o atvažiavus paaiškėja – dėžės dvimetrinės ir sveria po šimtą kilogramų. Arba pamiršta paminėti, kad butas penktame aukšte be lifto. Tada vakarėlis ne toks linksmas. Vairuotojas kartais gali padėti, bet jeigu reikia nešti laiptais penkis aukštus, viskas stringa. Patarimas: matuokit, sverkit, fotografuokit. Ir pasakykit, ar lifto nėra. Mes ne teisėjai, mes padėsim, bet jei žinome iš anksto – paruošiam diržus, vežimėlį, arba perspėjam, kad reikia pagalbos. Mikroautobusas bus efektyvus tik tada, kai visi žaidimo dalyviai žino taisykles. Nemėgstu netikėtumų pakrovimo aikštelėj.

Ar mikroautobusas gali atvažiuoti ir penktadienį 19 valandą?

Teoriškai – taip. Bet praktiškai vairuotojai irgi žmonės. Penktadienis vakaras – visi nori namo prie šeimos. Jei jūsų biuras dirba iki vakaro, galim suderėti. Bet kaina bus kitokia nei rytinė. O jei kuriame kaime nėra kur perkrauti... na, reikia lankstaus plano. Turėjom atvejį Klaipėdoje: klientas prašė penktadienį 20 val., vairuotojas atvažiavo, bet krovinys nebuvo paruoštas. Juokėmės, bet laiko praradom ir vairuotojas vėlavo pas kitą. Šeštadienis brangesnis, sekmadienis – retenybė. Mikroautobusas efektyviausias, kai planuojama bent diena į priekį. Paskutinės minutės variantai egzistuoja, bet kainuoja. Šeima ar darbas – vairuotojai renkasi pusiausvyrą. Ir teisingai daro.

Ar mikroautobusas veža ir labai mažus siuntinius, pvz., vieną dokumentų dėžutę?

Mažas siuntinys mikroautobuse gali atrodyti kaip drambio paslaugėlė. Bet jei jums reikia, kad jis būtų rytoj Vokietijoje, o ne po savaitę – mikroautobusas yra vienintelė logika. Taip, bus brangiau nei paštu. Bet paštas nepasiima šeštadienį ir nepristato sekmadienį. Ir nepaskambins prieš atvažiuodamas. Buvome vežę vieną mažą dežutę su dokumentais – vertė ne didelė, bet klientui reikėjo skubiai. Sumokėjo porą šimtų, bet išsaugė sandorį. Kartais ekonomija laike svarbiau nei ekonomija eurais. Mikroautobusas nėra tik dideliems kroviniams. Jis – tiems, kurie nori kontrolės ir greičio. Ir tai irgi efektyvu, jei laikas – pinigai.

Koks blogiausias dalykas, kurį teko vežti mikroautobusu?

Oho, klausimas. Prisimenu, kartą vežėm scenos dekoracijas, kurios buvo padarytos iš stiklo pluošto ir smirdėjo chemija. Vairuotojas visą kelią atidarinėjo langus. Aš neatsimenu tikslaus kliento vardo (buvo kažkoks teatras, gal Kęstučio, o gal Vytauto), bet kvapas buvo nepakenčiamas. Ir darbas atliktas. Blogiausia, kai klientas nepasako, kad krovinys dvokia, yra biologiškai pavojingas ar kažkas panašaus. Mikroautobusas turi vėdinti, bet jei cheminis garas – problema. Tekėjo vėl plauti visą saloną. Tai jei krovinys neįprastas – perspėkit. Mums neskauda, bet smarkiai padeda pasiruošti. Nors šiaip, kas ten toks jau blogiausias... gyvenimas matęs visko. Išvežėm.

Išvada

Greitas siuntinių pristatymas mikroautobusais efektyviai nėra raketų mokslas, bet reikalauja teisingų lūkesčių. Per dvidešimt ketverius metus mačiau, kaip keičiasi technologijos, o klientų noras gauti viską vakar – lieka. Mikroautobusas yra instrumentas tarp lankstumo ir kainos. Ne visada tobulas, bet dažniausiai teisingas pasirinkimas. Rinkitės sąžiningą vežėją, pasakykit viską apie krovinį ir nepamirškit, kad už vairo irgi sėdi žmogus. Tada viskas vyksta greitai, aiškiai ir be nereikalingų siurprizų.