Greitas siuntinių pristatymas į Angliją: viskas, ką reikia žinoti prieš siunčiant

Na, jei jau atsidūrėte čia, greičiausiai rankoje laikote dėžę, o galvoje – klausimą, kaip šitą daiktą kuo greičiau ir saugiai nutaikyti į Angliją. Aš jums pasakysiu tiesiai – per dvidešimt ketverius metus (na, gal trejus mažiau, paskutinį kartą skaičiavau prieš Kalėdas) tarptautinių pervežimų versle esu matęs visko: ir idealiai supakuotų siuntų, ir tokių, kurios atrodė lyg būtų sumestos iš lėktuvo be šliuožinio. Greitas siuntinių pristatymas į Angliją nėra raketų mokslas, bet tikrai turi savo niuansų. Tiesiog sėskitės – atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien. Kaip žmogus žmogui.

Kiek tai kainuoja ir kodėl kainos šokinėja

Kiek maždaug kainuoja išsiųsti standartinę dėžę į Londoną?

Na, jei kalbam apie kokias dvidešimt kilogramų sveriančią dėžę iš Vilniaus į Londoną, dažnai tai svyruoja nuo keturiasdešimties iki aštuoniasdešimt eurų. Viskas priklauso nuo to, ar transportas išvažiuoja tiesiai, ar per terminalą. Mažesni siuntiniai, ypač jei telpa į rankinę, gali kainuoti pigiau, bet ne visada verta taupyti – pigiausi pasiūlymai kartais slepia papildomus mokesčius už kurą arba trečios šalies tarpininkus. O jei reikia pristatyti į Edmontono priemiestį – gali šokti dar dešimčia eurų. Vieną kartą klientas atnešė dėžę, kuri, pasirodo, svėrė dvigubai daugiau nei skelbė, ir kaina staigiai šoko aukštyn. Svarstyklės nemeluoja.

Ar tikrai siunta pasiekia Angliją per tris dienas, kai taip žadama?

Šitą klausimą girdžiu nuolat. Teoriškai – taip, ypač jei kalbam apie ekspresinį krovininį mikroautobusą, kuris važiuoja tiesiai per Vokietiją ir Prancūziją. Bet praktiškai – tas siuntinys, kurie turėjo gautis per trejas dienas (na, matote, susikalbėjau), realiai gali užtrukti penkias ar šešias dienas, jei jį paima penktadienį vakarą. Tada savaitgalis, tada vairuotojas turi privalomą poilsį, tada Doverio uoste eilė – ir štai tau trečia diena prašvilpsta pro šoną. Taigi, kai kurios kompanijos šį žodį „greitai" traktuoja… sakykim, filosofiškai.

Kodėl vieni pervežėjai imą dvigubai daugiau už tuos pačius kilogramus?

Čia atsakymas paprastas, bet nepatogus. Brangūs nereiškia geri, o pigūs kartais reiškia kančia. Didelės, žinomos įmonės turi savo parką, draudimą ir vairuotojus samdo visai dienai. Mažesni žaidėjai dažnai subnuomoja vietą kito žmogaus furgone – tavo daiktai važiuoja su kažkieno keltu dviračiu ir dešimt kitų siuntų. Kartą mačiau, kaip toks furgonas buvo prikrautas be jokios logikos – tiesiog sudėta ant dugno. Jei matai kainą gerokai mažesnę už rinkos vidurkį, paklausk savęs, kodėl. Greitas siuntinių pristatymas į Angliją kainuoja ne vieną eurą ir reikalauja patirties.

Ar galiu mokėti gavusiam žmogui Anglijoje, o ne iš karto Lietuvoje?

Atsakymas trumpas – beveik niekas taip nedaro. Aš asmeniškai žinau tik vieną kitą vežėją, kuris dar leidžia tokius dalykus, ir tai tik seniems, patikimiems klientams. Problema ta, kad jei gavėjas atsisako priimti siuntą arba neranda pinigų, pervežėjas lieka nieko. Man per tuos dvidešimt metų yra tekę susidurti su pora tokių atvejų, kai galiausiai teko siųsti siuntinį atgal, nuostolingai. Tai yra, atsiskaitymas iš anksto – standartas. Jei kažkas siūlo atsiskaityti tik gavus, dažnai tai būna su sąlyga, kad tu pats prisiimi visą riziką. Aš tokio dalyko nesiūlyčiau.

Pakavimas – daugiausia bėdų dėl savo rankų

Ar turiu pats visa supakuoti, ar jūs tai padarysite?

Mes galime supakuoti, bet kainuos. Šiaip aš visada sakau – pakuok pats, tik daryk tai sąmoningai. Naudok dvigubas gofruotas dėžes, lipnią juostą, ne laikraščius, o burbulinę plėvelę. Vieną kartą klientas atsiuntė dėžę, kurioje puodeliai buvo suvynioti į savaitės senumo „15 min" – teko traukti iš sąšlavų. Originalioji elektronikos dėžė yra auksas. Jei siunčite monitorių į Birmingemą (ai, ne, ten norėjau pasakyti Mančesterį – Birmingemas buvo ankstesnis užsakymas), jo gamyklinė dėžė su putplasčiu – geriausia, ką galite pasirinkti. Kartais tiesiog reikia pagalvoti, kad dėžė bus paversta ant šono.

Kas nutinka, jei pakavimas suplyšta kelyje?

Vežėjas atsakingas tik iki tam tikros ribos. Jei dėžė buvo mediokra (o kaip čia lietuviškai… prastos kokybės) ir atsidarė dėl to, kad liko nesutepinėta juosta, kaltė dažnai tenka siuntėjui. Esu matęs, kaip Doverio link pro mikroautobuso galines duris iškrito batų dėžutė – tiesiog važiavo pro Anglijos greitkelyj. Vairuotojas to net nepajuto. Likę batai… na, greičiausiai apsirengė kokiam vienišiui kokiams. Moralė – dėžę reikia taip supakuoti, kad ji atlaikytų kritimą nuo metro aukščio. Nes kelyje taip ir nutinka.

Ko absoliučiai negalima įdėti į siuntinį vykstantį į Angliją?

Aš čia būsiu griežtas: jokių skysčių, jokių maisto produktų (ypač mėsos, pieno), jokių ličio baterijų atskirai – geriau jau palikite nešiojamąjį kompiuterį arba pasidomėkite specialiomis taisyklėmis. Po Brexit viskas tapo žiauriau. Prieš penkerius metus dar kažkaip praslysdavo dešra, dabar – retai. Muitininkai Anglijoje turi šunis, rentgeną ir blogą nuotaiką. Mano kolega kartą bandė pervežti dūmų detektorių su baterijomis atskirai – prikabino draudimą ir laišką. Nebandykite išradinėti dviračio. Yra sąrašas, ir jis egzistuoja ne be reikalo.

Ar galiu siųsti drabužius tiesiog į plastikinius maišus surišus?

Techniškai galima, bet kvaila. Aš vieną kartą mačiau, kaip baudos aikštelėje prie Doverio kelio tamsiu metu lijo kaip iš kibiro, o kliento žieminiai paltai gulėjo atvirame konteinerio kampe supakuoti į šiukšlių maišus. Atvažiavus į Notingamą jie kvepėjo… nu, nebe taip švežiai. Maišai plyšta, drėgmė prasiskverbia, o jei furgone važiuoja kelių klientų daiktai, tavo maišas gali atsidurti po kažkieno dviračiu. Geriau normali dėžė. Tiesa ta, kad net ir pigiausi drabužiai verti to, kad juos supakuotum žmogiškai.

Popieriai, kurių visi bijo

Ar reikia kažkokių popierių siunčiant siuntinį į Angliją po Brexit?

Reikia. Dabar jau nebe ES – reikia muitinės deklaracijos, vadinamos CN22 arba CN23, priklausomai nuo vertės. Turite parašyti, kas viduje, kiek tai kainuoja ir kodėl siunčiate. Vienas vyriškis, prisimenu, rašė „asmeniniai daiktai – dovanos" ir sumokėjo nulį eurų vertę. Muitininkai atidarė kiekvieną dėžę pamatę, kad ten radijo imtuvai ir keturi poriniai batai. Siunta Dovere užtruko penkias dienas vietoj dviejų. Nerašykite pasakų. Anglijos muitinė turi teisę tikrinti bet ką, o dabar – ypač. Taip pat reikia EORI numerio, jei tai verslo siunta.

Kokia vertė, nuo kurios Anglijoje pradedami imti muitai ir mokesčiai?

Jeigu gerai pamenu, asmeninėms siuntoms riba turėtų būti šimtas trisdešimt penki svarai sterlingų. Bet, žinokit, aš čia ne muitininkas – paskutinį kartą tiksliai tikrinau prieš pusę metų, ir po to Darželyje (ai, Downing Streetyje, ten visko nutinka) vėl kažką keitė. Tad pasitikrinkite prieš siusdami, nes galiu suklysti. Šiaip tai importo PVM paprastai skaičiuojamas nuo pirmo svaro, o muitas – nuo tos ribos. Kartais žmonės rašo mažesnę vertę, bet jei kils gaisras dėl draudimo – jūsų bėda. Geriau sumokėti teisingai ir neturėti galvos skausmo. Taupymas čia nepadeda.

Ar muitininkai tikrai atidarinėja dėžes ar tik peiliu perveria?

Dauguma praeina rentgenu ir per daug negalvoja. Bet jei deklaracijoje parašyta „knygos", o dėžė barška kaip stiklo fabrikas – tada atidarys. Kartais netgi pilną patikrą. Aš esu matęs, kai Doverio terminale darbuotojas, lyg Kalėdų Senelis, tempė dėžę į šoną ir krapštėsi ten dešimt minučių. Jei turite ką slėpti, neslėpkite. O jei turite elektroniką, pridėkite sąskaitą faktūrą – taip jie mato, kad vertė tikra. Po Brexit muitinėje Harviche dabar tikrina žymiai daugiau negu anksčiau. Tai faktas.

Kas yra ta CN23 deklaracija ir kur ją gauti?

Tai standartinė muitinės forma, kurią dažnai padaro pats vežėjas, jei žino, ką veža. Jei siunčiate per DHL ar didžiąją kompaniją – jie turi savo sistemas. Jei per mažesnį tarpininką, kartais jie paprašo jūsų paties užpildyti sąrašą. Reikia nurodyti HS kodus – oi, čia jau techninis žargalas. Paprastai tariant: parašykite, kad viduje yra „vintažinė suknelė", vertė 40 eurų, svoris du kilogramai. Aišku, jei siunčiate į Londoną verslo pavyzdžius, reikia tiksliau. Jei nežinote HS kodo, paklauskite vežėjo – jie turėtų žinoti arba sugebėti padėti surasti. Nepriimkitės už tokius dalykus vieni.

Kai kelyje kas nors nutinka

Ar siuntos niekur nedingsta pakeliui į Angliją?

Retai, bet pasitaiko. Dažniausiai dėl to, kad etiketė nubyrėjo arba buvo suklijuota ant plono popieriaus sluoksnio, kuris sudrėjo. Kartą dėžė, turėjusi keliauti į Liverpulį, atsidūrė Glazge – kodėl? Nes vairuotojas pagalvojo, kad čia tas pats (nėra tas pats!). Kitą kartą siunta tiesiog pametė logistikos centre Palenkėje, nes kasininkas buvo naujas ir sukeitė kodus. Jei naudojatės normalia įmone su normaliu sekimo numeriu, tokių dalykų beveik nebūna. Bet jei kaina žema kaip šuns ausys – rizika didesnė. Būna ir taip, kad vežėjas paprasčiausiai pasimetęs tarp trijų subkontraktorų.

Kas atsako, jei siunta sulūžta arba sudūžta?

Draudimas. Jei jį įsigijote. Jei ne – pagal CMR konvenciją jums gali priklausyti apie aštuoni eurai už kilogramą. Paskaičiuokite: dvidešimt kilogramų dėžė, televizorius viduje. Atsieis apie šimtą šešiasdešimt eurų kompensacijos, nors televizorius kainavo penkis šimtus. Draudimo bendrovės nemėgsta mokėti, jei neturite nuotraukų prieš pakavimą. Aš visada sakau: nufotografuokite turinį, kol dar neišvežė. Buvo atvejis, kai siuntinys atvažiavo į Mančesterį sulamdytas, o klientas neturėjo jokių įrodymų, kad taip nebuvo prieš tai. Vežėjas užsimaukšlino kepurę ir pasakė „pakuotės brokas". Gavote nulį. Todėl – drauskite ir fotografuokite.

Ar galiu pakeisti pristatymo adresą, kai siunta jau išvyko iš Lietuvos?

Galima, bet brangu ir ne visada išeina. Įsivaizduokite: furgonas jau yra prie Lileo Prancūzijoje, o jūs nusprendėte, kad nebe Londonas, o Braitonas. Kartais per kurjerius įmanoma peradresuoti, bet kainuoja dvidešimt-trisdešimt eurų. Jei tai pilnas konteineris ar tiesioginis maršrutas – beveik neįmanoma. Kai klientai klausia, ar galima pakeisti numerį, aš sakau: galvokite prieš siusdami, kaip apie lėktuvo bilietą. Taip, galima vardą pataisyti, bet miestą keisti... tik tuo atveju, jei turite gerus kontaktus ir laiko. Geriausia – nurodykite adresą, kuriame garantuotai būsite artimiausią savaitę.

Kodėl sekimo numeris nerodo jokių atnaujinimų porą dienų?

Čia yra du atsakymai. Pirmas: siunta dar nebuvo nuskenuota tarpiniame terminale. Antras, nepatogus: kartais mažesnės įmonės duoda sekimą, kuris veikia tik tada, kai jų partneris Anglijoje pagaliau suveda duomenis į sistemą. Būna ir taip, kad numeris niekur neveikia iki pat pristatymo dienos, o tada staiga parašo „delivered". Aš nesu IT specialistas, bet per dvidešimt metų supratau: jei sekimas tylus dvi paras, dar ne tragedija. Jei savaitė – skambinkite. Aišku, retkarčiais puslapis būna tiesiog sulūžęs.

Greitis ir realybė Anglijoje

Koks realus greičiausias terminas Vilnius–Londonas?

Jei mokate už tiesioginį krovininį mikroautobusą ir jis išvažiuoja antradienį ryte – galite tikėtis, kad ketvirtadienio vakarą jau būsite prie slenksčio. Tai vadinama ekspresu. Jei renkatės grupuotą siuntą (tokią, kur važiuoja su kitomis), realiau būti penkios–šešios dienos iki Londono. O jei į Šiaurės Angliją, dar pridėkite parą. Greitas siuntinių pristatymas į Angliją nebūna per naktį, nebent tai dokumentai lėktuvu, o ir tada reikia laiko. Kartą vežėm skubias detales į autoservisą netoli Birmingemo – išleidome sekmadienį vakare, klientas gavo trečiadienį vidurdienį. Tai – realybė.

Ar lengviau pristatyti į Londoną negu, tarkim, į Velso kaimą?

Londonas kaip magnetas – ten važiuoja pusė transporto. Juokinga, bet kartais siunta į Londono centrą gali būti net pigiau nei į mažą miestelį Škotijos Aukštumose. Kodėl? Nes maršrutai taip susidėlojo. Kaimuose ne visada aptarnauja didieji kurjeriai, arba reikia papildomo mokesčio už atstumą. Vieną kartą siuntėme daiktus į kaimą netoli Invernesso – vairuotojas turėjo sukti papildomą šimtą mylių. Anglijoje su Londonu, Birmingemu ar Mančesteriu viskas simple (oi, lietuviškai – paprasta, atsiprašau, kartais persijungiu). Kuo arčiau didelio miesto, tuo greičiau ir pigiau. Čia kaip su keleiviais – visi nori į Heathrow, o ne į mažą oro uostą.

Kas nutinka, jei gavėjas Anglijoje nėra namie pristatymo metu?

Šitas priklauso nuo galutinio kurjerio. Evri (buvęs Hermes) kartais meta per tvorą ir viskas. DPD bando palikti kaimynui arba nuneša į Pickup point. Karališkoji pašto tarnyba palieka pranešimą. Svarbu, kad adresatas telefonu būtų pasiekiamas. Buvo toks atvejis Leičesteryje – vairuotojas paskambino, niekas neėmė, grįžo ketvirtadienį. Siunta pragulėjo furgone. Kartais, jei tai privatus vežėjas iš Lietuvos, jis pasaugos daiktą, bet nepamirškite – jie turi grįžti atgal, tai laiko klausimas. Jei galite, siųskite ten, kur kažkas visada būna.

Ką reiškia frazė „nuo durų iki durų", nes skamba abstrakčiai?

Reiškia: atvažiuojame į jūsų butą Vilniuje, paimame daiktus ir atvežame prie kito buto Liverpulyje. Bet yra niuansas. Jeigu jūs gyvenate penktame aukšte be lifto – vežėjas nešti nebūtinai kils. Jeigu gatvė centriniame Londone siaura ir negalima sustoti – teks nutempti iki kampo. Tai durų iki durų turi savo fizinius apribojimus. Aš visada perspėju: „Durys Londone" kartais reiškia „arti namų", o ne per slenkstį pernešti. Ypač jei daiktas sveria šimtą kilogramų. Būna, kad klientai pyksta, bet vairuotojas nėra Hercules.

Jei kiltų abejonių paskutinei minutei

Ar verta drausti siuntinį, kuris atrodo nebrangus?

Taip. Jei siunčiate daiktus, kurių emocinė vertė didelė – senas albumas, vaikų piešiniai – drausti verta. Dėl piniginės vertės draudimas dažnai ima procentus, bet bent jau kažką grąžina. Aš mačiau, kaip klientas nenorėjo mokėti dvidešimt eurų už draudimą siuntiniui į Londoną, o po to jo dėžė atvažiavo sušlapusi. Knygos, nuotraukos – viskas pražuvo. Jis gavo tik standartinę kompensaciją už kilogramą. Neįsivaizduoju, kaip apskaičiuoji prarastas vaikystės nuotraukas eurais. Taip kad jei kyla bent kiek abejonių – padrauskite. Geriau pykti dėl sumokėtų eurų, negu dėl prarastų daiktų.

Ar siuntinys gausis greičiau, jei aš pats nuvežiu į terminalą?

Paprastai taip, nors skirtumas – diena ar dvi. Kai pats atvežat į mūsų sandėlį Kaune arba Vilniuje, mes nereikalaujame važiuoti paimti iš namų, o tai sutaupo laiko. Dažnai ten pat galima iškart supakuoti, pasverti ir sutvarkyti popierius. Jei skubat labai, tai netgi gali pakeisti situaciją – pavyzdžiui, jei furgonas renkasi siuntas iki vidurdienio ir tu atvažiuoji vienuoliktą. Kiti klientai laukia iki vakaro, o jūs jau sąraše. Aišku, jei gyvenate kitame mieste, važinėti neapsimoka. Bet jei netoliese – kodėl gi ne. Terminalas turi savo tvarkaraštį.

Ką daryti, jei siunčiu siuntinį artėjant Kalėdoms?

Tada viskas tampa sudėtingiau. Lapkričio pabaiga ir visas gruodis – košmaras. Ne mūsų kaltė, tiesiog visi siunčia, uostai spūstys, orai blogi. Kainos šoka. Jei siunčiate dovanas į Angliją, planuokite lapkričio pradžioje. Aš vienais metais mačiau, kai siunta dėl sniego užstrigo Olandijoje savaitę. Anglijoje ta pati problema – keliai nevalomi. Jei gavėjas reikalingas iki Naujųjų, nelaukite paskutinės savaitės. Geriau anksčiau ir ramiau. Kalėdinis greitas siuntinių pristatymas į Angliją skamba kaip oksimoronas, nors kai kurios kompanijos parduoda tai kaip faktą.

Koks jūsų paskutinis patarimas prieš renkantis pervežėją?

Paskambinkite. Taip, skamba senamadiškai, bet paskambinkite. Jeigu telefone žmogus atsako nemandagiai arba žino mažiau už jus – tai jau signalas. Paklauskite, kur bus jūsų siunta trečią dieną. Jeigu atsako „hm, pažiūrėsim" arba neįmanoma susekti – bėkit. Per dvidešimt ketverius metus supratau, kad geriausi vežėjai – ne tie, kurie turi gražiausią svetainę, o tie, kurie atsako į telefoną šeštadienio vakarą, kai jūs panikuojate. Ir dar – palyginkite ne tik kainą, bet kas įeina: ar pakuotė, ar draudimas, ar muitinės išlaidos. Kartais pigiau kainuoja dvigubai.

Išvada

Greitas siuntinių pristatymas į Angliją – tai ne tik dėžės perkėlimas per Lamanšą. Tai planavimas, teisingas pakavimas ir žinojimas, kad kitame gale yra žmogus, kuriam to reikia. Aš per tuos metus išmokau, kad geriausia tai, kas paprasta: sąžininga kaina, aiškūs žodžiai ir patikima pakuotė. Jei kils dar klausimų – rašykite, skambinkite, bet svarbiausia – neskubėkite rinktis pirmo pasitaikiusio pasiūlymo. Sėkmės siunčiant, ir tegul jūsų siuntos pasiekia Angliją sausos ir laiku.