Greitas siuntinių pristatymas į Angliją: ką verta žinoti prieš siunčiant pirmą kartą?

Žinai, kai reikia nusiųsti siuntą į Londoną ir visi žada per 48 valandas, o paskui prasideda aiškinimai? Aš dirbu tarptautinių perkraustymų ir logistikos srityje jau dvidešimt trejus metus, tai mačiau visko. Jeigu ieškai greito siuntinių pristatymo į Angliją su minimaliu laiku, pasakysiu tiesiai – tai įmanoma, bet su sąlygomis. Daug kas priklauso ne tik nuo to, ką renkiesi, bet ir nuo to, kaip pats pasiruoši. Atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas pirmą kartą siunčiantis žmogus. Kai kurie atsakymai bus nepatogūs, bet bent jau sąžiningi.

Kaina, pasirinkimai ir tie, kurie žada per daug

Kiek maždaug kainuoja greitas siuntinių pristatymas į Angliją iš Lietuvos?

Tai priklauso nuo svorio. Maža dėžė iki 5 kg greituoju maršrutu kainuoja nuo 25 iki 45 eurų. Didesnės siuntos, ypač jei reikia per 1–2 dienas, gali siekti ir 80, ir 120 eurų. Būna pigiau, bet tada tikėkis kantrybės testo. Kartais klientai sako: „radau už 15 eurų“. Gerai, radai. Klausimas, ar tą siuntą dar šiais metais pamatysi. Šioje srityje pigu būna tik iki tol, kol neiškyla problemų.

Ar tikrai verta rinktis patį pigiausią pasiūlymą?

Ne, neverta, jei tau svarbu, kad daiktai atvyktų laiku. Buvo atvejis – klientas iš Klaipėdos siuntė dokumentus į Birmingemą. Pasirinko pigiausią variantą, siunta nukeliavo ne į Angliją, o į Airiją. Kažkur sistemoje įsivėlė klaida. Paskui trys savaitės aiškinimosi. Pigiausi vežėjai dažnai krauna siuntas į bendras pusprives, kur viskas mėtoma. Buvau matęs, kaip dėžės tuo pačiu reisu važiuoja ir į UK, ir į Norvegiją. Tad jei kaina dvigubai mažesnė – susimąstyk.

Koks skirtumas tarp kurjerio ir perkraustymų bendrovės?

Kurjeris paima ir įtraukia į bendrą srautą. Perkraustymų bendrovė gali pasiūlyti tiesioginį krovimą, ypač jei siunta didesnė. Mažam vokeliui tikrai rinkis kurjerį. Bet jei veži daiktus persikraustymo metu, pavyzdžiui, iš Panevėžio į Mančesterį – geriau žmogus, kuris pats supakuos ir pristatys į butą. Kainos nebūtinai didesnės. Kitaip tariant – ne visada reikia dviračio, kartais užtenka paspirtuko. Aišku, jei perveži visą butą – dviratis nepadės.

Ar galiu siųsti pats per kurjerį, ar būtina tarpininkas?

Gali pats, bet tarpininkas žino, kaip užpildyti muitinės deklaracijas. Buvo atvejis – klientas pats registravo siuntą, parašė „daiktai“. Muitinėje sustojo dviem dienom. Nes jei nekonkretizuoji – tikrina. Tarpininkas gauna geresnes kainas dėl apimčių. Nors kartais prisideda 30 proc. antkainį ir niekuo nepasirūpina. Šitoje vietoje rinkis pagal reputaciją, o ne pagal tai, kiek graži svetainė. Aš pats mačiau abi puses. Ne visi šventi.

Kodėl vieni siūlo 2 dienas, o kiti savaitę?

Nes skirtingi maršrutai. Greitas pristatymas į Angliją dažnai vyksta per oro uostus – Olandiją, Vokietiją, kartais tiesiai į Stanstedą. Tie, kurie siūlo savaitę, taupo, kol prisipildo. O tie, kurie sako dvi dienas – turi sutartis su didžiosiomis kurjerinėmis, skraido kasdien. Būna, kad net ir greitasis stringa dėl muitinės. Tada visi pažadai nueina niekin. Aš čia jau nebežinau, kaip kitaip paaiškinti – arba skubi, arba ne.

Kai siunta jau pakelyje – kas vyksta iš tikrųjų

Ar 48 valandos realios nuo Vilniaus iki Londono?

Teoriškai taip, praktiškai – jei viskas tobula. Siunta paimama rytą, vakare terminale, naktį – į oro uostą, kitą dieną – skrydis. Bet jei paimama penktadienio popietę – tikėtis, kad judės sekmadienį nerealu. Kartais žmonės skambina antradienį ir klausia, kodėl trečiadienį nepristatyta. Na, 48 valandos – ne darbo valandos. Asmeniškai rekomenduoju siųsti pirmadienio rytą, tada šansas didžiausias. Ir jei siunti iš provincijos, pridėk dieną iki Vilniaus.

Kur mano siunta būna naktį, kai jau perduota kurjeriui?

Dažniausiai – didžiuliame rūšiavimo centre. Būna tokių Vokietijoje, Belgijoje, kartais Lenkijoje. Ten naktį tūkstančiai siuntų keliauja per konvejerius. Kartais dėžė nukrenta, kartais užkliudo kita sunki siunta. Mačiau vidų – atrodo kaip fabrikas. Tavo siunta gali nukeliauti 600 kilometrų, bet gali ir laukti kito reiso 8 valandas. Sekimas parašys „in transit“, bet realybė – stovi sandėlyje. Systema (oi, supratai – „sistema“) taip veikia. Nebijok.

Ar tiesiog važiuoja mašina iš Lietuvos į Angliją su mano daiktais?

Jei sumokėjai už tiesioginį krovą – važiuoja mašina su tavo arba kelių klientų daiktais. Tačiau mažos siuntos dažnai keliauja per skrydžius arba bendrus krovinius. Kai kurios mažos puspriekabės važiuoja kasdien per Europą – paskui keltu arba tuneliu. Kelionė trunka apie 36 valandas. Bet vairuotojai privalo ilsėtis (čia įstatymas, Dievo neapgausi), tai per vieną parą neatvažiuos. Fiziškai neįmanoma. Buvo toks klientas, pyko, kad per dvi dienas neatvežė iš Alytaus į Bristolį. Na, miega.

Kas yra oro uosto terminalai ir kodėl ten kartais stringa?

Terminalai – sandėliai prie oro uostų, kur surenkamos siuntos. Būna, kad darbuotojų per mažai, arba srautas didesnis. Tada siunta gali laukti 12, o kartais 24 valandas. Mačiau Frankfurte – atrodo chaosas, nors imitacija tvarkos. Dažnai stringa dėl saugumo patikrų, jei deklaracijoje neaišku. Ir dar – jei lėktuvas netikęs, keičia lėktuvą, o tavo siunta nepataiko į naująją talpą. Tada vėlavimas. Ne tavo vežėjo kaltė, bet tu vistik (oi, „vis tiek“) pyksti.

Ar sekmadieniais siuntos juda, ar stovi?

Stovi. Bent jau didžioji dalis. Kai kurie vežėjai sekmadienį dirba, bet rūšiavimo centrai dažnai ne. Jei siunta išvyksta šeštadienio vakarą, tikėtina, kad iki pirmadienio ryto ji laukia kito rūšiavimo. Anglijoje pristatymas sekmadienį irgi retas, nebent mokėsi papildomai. Skaičiuok ne kalendorines, o darbo dienas. Penktadienį išsiuntus greitą siuntinį į Angliją, terminas prasideda nuo pirmadienio. Žmonės pamiršta ir paskui pyksta. Nors pyktis čia netinkamoj vietoj. Geriau siųsk ketvirtadienį.

Kaip veikia pristatymas į mažesnius miestus, ne tik Londoną?

Londonas – lengva, ten važiuoja šimtai mašinų. O jei į Kornvalį ar Šiaurės Velsą? Tada siunta pirmiausia atvyksta į didelį rūšiavimo centrą – netoli Birmingamo ar Londono – ir perduodama vietiniam kurjeriui. Tai prideda pusantros–dviejų dienų. Greitas pristatymas ne visada reiškia, kad pristatys į kaimo trobą per 48 valandas. Buvo nutikimas – siuntėm į mažą miestelį netoli Plymouth. Kentėjo keturias dienas, nes vietinis kurjeris važiuoja tik antradieniais ir ketvirtadieniais. Tokių detalių niekas nepasakys.

Pakavimas, svoris ir draudimas – kur slypi bėdos

Ar turiu pats supakuoti, ar jie tai padaro už mane?

Mažoms siuntoms – pats. Perkraustymų atveju – mes supakuojame. Bet jei pats pakuoji, daryk taip, lyg dėžė kris iš metro aukščio. Apvyniok burbuline plėvele dukart, kampe – storesnis kartonas. Kartais klientai susikrauna į seną buitinės technikos dėžę, kuri supuvusi. Tada stebisi, kodėl viduje vaza cracks. Oi, susipanaikau. Pakuotė – tai pirmoji draudimo eilutė. Jei blogai supakuota – draudimas gali nemokėti. Aš čia jau nežinau ką pridurt. Pakuok normaliai.

Kas jei aš niekaip neišmatuoju svorio ir viršiju?

Labai reali problema. Žmonės neturi svarstyklių. Priskiria 10 kg, o realiai – 18 kg. Kurjeris pasveria, ir kaina šokteli. Patarčiau: nueik į paštą arba dirbtuves – ten leidžia pasverti. Viršijus, taikomas antkainis. Buvo atvejis – moteris siuntė drabužius į Liverpoolį. Parašė 12 kg. Realus svoris – 21 kg. Teko primokėti 34 eurus vietoje. Ji vadino apgavyste. Aš vadinu realybe. Ir kurjeriai gali atsisakyti paimti, jei neatitinka deklaruoto.

Ar verta drausti siuntą ir kokios ten smulkios raštys?

Verta, jei siunti vertingus daiktus. Bet smulkusis raštas – ko žmonės neskaito. Dažnai draudimas galioja tik jei pakuotė atitinka standartus, o elektronika turi būti originalioje pakuotėje. Buvo: klientas siuntė kompiuterį, sumokėjo už draudimą, bet įvyniojo į antklodę. Draudimas atsisakė mokėti. Jie sakė: netinkama pakuotė. Tarsi antklodė – ne pakankamai minkšta. Paradoksas. Skaitai smulkų raštą po dviejų valandų ir supranti, kad apmokėta suma nominali, pilnos vertės neatgausi.

Kodėl draudimas kartais nepadengia žalos, nors aš mokėjau?

Nes draudimo kompanijos ieško priežasčių nemokėti. Ne paslaptis. Jeigu pakuotė suglamžyta, bet neprakiurta, jos sako, kad tai ne transportavimo žala. Arba vertė viršyta be papildomo deklaravimo. Turėjau atvejį – tapybos darbai į Angliją. Apdraudė už 500 eurų, vertė 1200. Po pažeidimo gauni 500 ir dar 3 savaites aiškiniesi. Sąžiningai – draudimas siuntose kaip automobilio be KASKO. Geriau investuoti į tvirtą dėžę. Kai kurių dalykų neapversi pinigais.

Ką daryti jei siunta su dujinėmis viryklėmis ar baterijomis?

Sudėtinga. Anglijos muitinė ir vežėjai griežtai žiūri į baterijas, ypač ličio. Jos – pavojingos prekės. Elektronikoje turi būti specialūs ženklai, dokumentai, kai kurie atsisako vežti. Dujinės viryklės ir aerosoliai – draudžiami oru. Mes kartais atsisakome tokių siuntų, nes rizika didelė. Jei kas sako, kad paims pigiai ir be dokumentų – meluoja. Tada siunta lieka Custom sandėlyje. Oi, muitinės sandėlyje. Anglijoje tai gali baigtis bauda. Aš čia jau nebežinau, kaip aiškiau pasakyti – nedaryk to.

Muitai, dokumentai ir tai, kas oficialiai neoficialu

Ar reikia muitinės deklaracijos siunčiant siuntinį į Angliją?

Taip, po Brexit viskas pasikeitė. Anglija nebe ES, tad bet kokia siunta turi CN22 arba CN23 formą. Verslo siuntos – visada. Žmonės dar galvoja, kad į Angliją kaip į Lietuvą. Ne, tai tarptautinis pervežimas. Praeitais metais mačiau grįžtančias siuntas, nes deklaracijos nebuvo. Klientai pyko ant mūsų, nors patys registravosi. Deklaruok teisingą vertę – jei sumažinsi, įtars slepiant. Aš pats dažnai padedu pildyti, bet ne visada teisingai pataikau iš pirmo karto. Reikia tikrinti.

Ką reiškia EORI numeris ir ar man jo reikia?

EORI – registracijos numeris muitinėms. Paprastam žmogui, siunčiančiam vieną siuntą, asmeniškai nereikia. Bet jei siunti kaip įmonė arba prekes pardavimui – be jo gali niekas nepriimti. Klientai klausia, ar tai PVM kodas. Ne, kitas numeris. Pasitikrink muitinės puslapyje. O jei esi studentas, siunčiantis daiktus į Londoną – nesijaudink, ne tavo galvos skausmas. Siųsk kaip asmeninę siuntą. Aš pats savo EORI žinau atmintinai, nes tvarkome daug krovinių. Biurokratija, bet reikalinga.

Ar galiu siųsti maisto produktus į Angliją be problemų?

Ne, ne visus. Mėsa ir pienas – draudžiami. Ką tik iškeptas sausainis – problema. Turi būti komerciškai supakuotas, ilgo galiojimo. Turėjau klientą, kuris siuntė šaltibarščius į Notingamą. Stiklainyje. Muitinė konfiskavo. Paskui jis pyko ant vežėjų. Aš sakau – vežėjas nevaldo, ką tu susikrauni. Anglija saugo maisto standartus. Jei turi lietuviškų saldainių – tikriausiai praeis. Bet šviežias kugelis – ne. Šioje vietoje nesiųsk, nes gausi nuostolį ir baudą.

Kaip su alkoholiu ir tabaku – ar galima įdėti į siuntą?

Ne, be akcizo ir licencijos negalima. Žmonės vis tiek bando. Mačiau, kaip drabužiuose rado tris butelius degtinės ir du cigarečių blokus. Muitinė konfiskavo, grąsino bauda. Anglijos muitinė žino, kad iš Lietuvos bando varyti alkoholį, nes kaina ten kita. Greitas pristatymas nereiškia „be patikrų“. Oro maršrutas turi griežtesnę kontrolę. Jei kas sako permesti butelį vidun – tavo rizika. Mano patarimas: nesiųsk. Neapsimoka. Kai kurie vežėjai dėl to net praranda licencijas. Jau nebeišku ką kaltinti.

Kai kažkas nutinka – vėlavimai, paieškos ir sąžiningumas

Siunta jau savaitę nepasiekia adresato – ką daryti pirmiausia?

Pirma, nesiūlyk pasakoti apie konkurentus. Jeigu savaitė – skambink tam, kas paėmė. Reikalauk sekimo numerio ir skambink į paskutinį matytą terminalą. Taisyklė: jei po penkių darbo dienų nėra pokyčių, tai jau ne vėlavimas, o problema. Būna, kad siunta pakliuvo į kitą šalį. Buvo keistas atvejis – iš Šiaulių į Angliją nuvažiavo į Daniją. Nežinau kodėl (o gal netyčia pataikė į bendrą konteinerį), ten prabuvo 11 dienų. Radom tik paskambinus tiesiogiai. Kartais sekimas meluoja.

Ar visos įmonės suteikia realų sekimo numerį, ar kartais meluoja?

Atsakau atvirai – kai kurios mažos įmonės duoda numerį, kuris aktyvuojasi tik didžiajame centre. Pirmas tris dienas – tuščia. Skambini, jie sako: „vakar paimta“. Realybėje ji dar stovi garaže. Aš to nelabai mėgstu, bet taip yra. Skirtumas tarp „suteikėme numerį“ ir „sistemoje“. Per didžiuosius operatorius – iškart. Bet mūsiškiai tarpininkai kartais delsa. Faktas. Kai kurie elgiasi nepriimtinai. Turi rinktis pagal atsiliepimus, o ne kainą.

Ką reiškia „pristatymas vyksta“, bet jau trečią dieną tas pats adresas?

Reiškia, kad sistemoje klaida. Arba vairuotojas nepasiekė, arba adresas neteisingas. Anglijoje būna paini numeracija. Pavyzdžiui, „Flat B, 14A, Second Floor“. Vairuotojas pasimetęs. Jei tris dienas tas pats, skambink adresatui. Gal jis nebuvo namie, paliko pranešimą, o paštotė toli. Aš stebiuosi, kiek kartų reikia skambinti. Anglijoje sistema ne tobula. Būna, kad siunta grįžta į terminalą, nes niekas neatidarė durų. Ir ciklas kartojasi. Tada reikia mokėti papildomai arba važiuoti pats. Nieko nepadarysi.

Kas atsakingas, jei siunta gauta suplėšyta arba trūksta daiktų?

Pagal standartus – vežėjas. Bet įrodyti, kad trūksta daiktų, sunku. Jei neturi nuotraukų prieš pakavimą – tavo žodis prieš jų. Aš visada fotografuoju. Buvo – muzikos instrumentas į Braitoną. Atvyko dėžė sveika, bet viduje stygos nutrauktos. Kaip? Vibracijos, temperatūros. Arba netinkamai sudėta. Draudimas sumokėjo, nes turėjome pakuotės proceso nuotraukas. Be jų – bejėgiai. Įsidėmėk: fotografuok viską. Net jei atrodo kvaila. Tai užima 3 minutes, o sutaupo 3 savaites nervų.

Ar galiu reikalauti pinigų atgal, jei pristatymas vėluoja tris dienas?

Jei sutartyje „per 2 darbo dienas“ ir praėjo 5 – gali. Bet daugelis turi punktą: „neatsakingi už muitines ir orą“. Tuo viską neutralizuoja. Didieji kurjeriai turi kompensacijas, bet reikia pildyti formas. Kartais atgauni tik siuntimo mokestį, o ne prarastą laiką. Aš manau, jei dėl jų kaltės – reikalauni. Bet jei dėl sniego Londone arba streiko – force majeure.