Greitas siuntinių perdavimas į Angliją iki durų

"Greitas siuntinių perdavimas į Angliją iki durų" – štai ta frazė, kurią per pastaruosius dvidešimt ketverius metus girdžiu bene kasdien. Žmonės nori, kad daiktai atsidurtų prie Londono, Birmingemo ar dar kokių durų kaip įmanoma greičiau, be jokių mamutiškų iliuzijų. Aš dirbu šitoje srityje nuo tada, kai dar nebuvo telefonų žemėlapių, ir galiu pasakyti: greitai – taip, bet ne visada taip paprasta, kaip atrodo. Yra dalykų, kuriuos verta žinoti prieš užsakant, kad vėliau nereikėtų ploti rankomis.

Apie kainą ir greitį – visi klausia to paties

Kiek maždaug kainuoja greitas siuntinys į Angliją iki durų?

Na, tiesą sakant, čia kaip su automobilio remontu – priklauso nuo to, ką vežat. Viena standartinė dėžė iki dvidešimt kilogramų kainuos kur nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų, jei kalbam apie tikrai greitą kurjerinį pristatymą į Didžiąją Britaniją. Bet jei ten – sunkus stalas, dviratis ar dešimt dėžių, skaičiai auga. Kai kurios kompanijos duoda pirmą kartą nuolaidą, kitos priduria degalų papildomą mokestį, kurio nenurodo iš anksto. Aš patarčiau visada paklausti, ar kaina galutinė, ar bus dar "siurprizų" muitinėje.

Kodėl vienas kurjeris sako dvi dienos, o kitas penkias?

Aha, klasika. Vieni žada, ką reikia, kad tik pasirašytumėte sąskaitą. Kiti – realistai. Dvi dienos įmanomos, jei siuntinys iškeliauja pirmadienį anksti ryto ir orai Londone nesugriovi. Bet dažniausiai realus greitas siuntinių perdavimas į Angliją trunka tris–keturias darbo dienas. Ką aš mačiau per savo dvidešimt ketverius metus? Firmos žadėjo per 48 valandas, o po to siuntinys pasimetė Lutterwortho sandėlyje dvylikai dienų. Taip būna, kai perka pigiausią paslaugą norėdami parduoti brangiausiai. Klauskite, ar terminas garantuotas, o ne tik orientyras.

Ar tikrai "greitas" visada reiškia greičiau nei savaitė?

Trumpai – ne. Yra toks įprotis rinkoje rašyti "express" ant bet ko. Pamenu, klientas kartą skambino, kad jo "express" siuntinis į Mančesterį jau trečią savaitę kažkur kabo. Pasirodo, "express" buvo tik iki bendro sandėlio Olandijoje, o toliau – jau standartinis maltas. Jeigu jums reikia perdavimo vos per kelias dienas, klauskite aiškiai: ar nuo durų Vilniuje iki durų Liverpulyje? O gal ta "ekspreso" etiketė tiesiog gražiai atrodo sąskaitoje-faktūroje? Aš čia nepykstu, tiesiog per tiek metų apsidraudžiau nuo gražių žodžių.

Dokumentai, muitai ir kiti galvosūkiai

Ko reikia dokumentų, kad siuntinys pralįstų per muitinę?

Paprastai – aprašymas turinio, sąskaita faktūra ir jūsų kontaktai. Jei siunčiate verslui, reikia ir to EORI numerio, nors šitą dalyką linkę painioti net ir patys verslininkai. (Bent jau mano klientai dažnai painioja su PVM mokėtojo kodu.) Dokumentai turi būti teisingai užpildyti – jei parašysite "dovanos", o ten viduje komercinė prekė, muitininkai pradės knistis. Na, o jei turinys tiesiog seni žurnalai ir drabužiai, didelio galvos skausmo nebus. Svarbiausia – neslėpti, kas yra viduje. Patikėkit, kokių "siurprizų" esu radęs atidaręs dėžes.

Ar galiu siųsti maisto produktus į Angliją?

Čia aš jums pasakysiu atvirai – tikrai ne visada tikras, kaip kas mėnesį keičiasi tie Brexit papildomi aktai. Ką žinau tiksliai: džiovinti produktai, konservuoti dažniausiai praeina jei yra komerciškai supakuoti ir su etiketėmis. Bet šviežios varškės ar dešros – pamirškite, muitinė tikrai nenorės to matyti. Buvo atvejis, kad klientas bandė siųsti medų – prasmuko. Kitas siuntė šaltai rūkytą lašišą – atsiuntė atgal su lipduku "neleidžiama". Aš linkęs patarti: jei abejojate, geriau nepradėkite. Paskambinkite man arba muitinei, tik muitinei kartais sunku prisiskambinti.

Brangi dovana sūnui Londone – ar bus muitas?

Jei dovana iki 135 svarų sterlingų vertės – muito neturėtų būti. Bet jei ten viduje nekilnojamasis sendaikštis ar elektronika, vertė gali būti ginčytina. Pamenu, siuntėme seną antikvarinį radiją – teko mokėti, nes muitininkas įvertino jį kaip kolekcinį daiktą, nors klientui tai buvo tiesiog močiutės garažo radijas. Vertės deklaracija turi būti reali. Kartais žmonės nori parašyti "dovana, vertė 10 eurų", kai aiškiai matyti, kad tai naujas planšetinis kompiuteris. Tai neveikia, patikėkit. Muitininkai nėra naivūs. Ir jie tikrai nežiūri pro pirštus (arba kaip ten sako – pro piršto galą? Neesmė) jei siuntinys per didelis.

Ar reikia rašyti adresą angliškai, ar užtenka lietuviškai?

Geriau – abiem kalbom. Na, adresą Anglijoje privalo suprasti britų vairuotojas, kuris dažnai nemoka lietuviškai (nors kartais atrodo, kad jie apskritai nemoka skaityti net angliškai, pajuokausiu). Aš visada sakau: spausdinkite angliškai aiškiai, o lietuvišką adresą galima mažesniu šriftu šalia, jei jūsų siuntėjas reikalauja. Kodėl tai svarbu? Nes paskutinę mylią – iš vietinio centro iki namų durų – dažnai vairuoja ne lietuviai. Ir jei paštą atnešantis vairuotojas kur nors Kenterburio valdijoje pamatys lietuviškas raides, gali šiek tiek sutrikti. Aišku, dabar skaito brūkšninius kodus, bet kodėl rizikuoti.

Pakuotė ir paruošimas – skausminga tema

Ar turiu pats supakuoti, ar jūs tai padarysite?

Čia priklauso nuo to, kokį variantą pasirinksite. Yra toks dalykas – "durys–durys" dažnai reiškia, kad jūs paruošiate, o mes paimame ir nuvežame. Bet yra ir pilnas pakavimo servisas, tik jis kainuoja daugiau. Aš asmeniškai rekomenduoju atiduoti specialistams, jei siunčiate kažką trapią. Bet jei tiesiog drabužių dėžė – kam permokėt. Tvarko. Žinokit, per praėjusius metus mačiau, kaip klientas supakavo stiklinį šviestuvą į... na, į laikraščius. Ne kartą supykau, ne tai kad ant jo, tiesiog taip liūdna buvo matyti. Reikia burbulinės plėvelės, tvirtų dėžių. Tai nėra vien tik pinigų švaistymas.

Ką daryti, jei neturiu tinkamos dėžės?

Oi, žinokit, būna visko. Kartais žmonės skambina vakare, o siuntinys turi išvažiuoti ryte. Tada jau arba bėgame į parduotuvę pirkti dėžes, arba naudojame tai, kas yra. Aš matęs siuntinių sumestų į maišus nuo bulvių – nėra gražu, bet jei keliauja lengvi drabužiai, net prasmunka. Bet jei ten ką nors kieto... ne. Geriausia kreiptis į mus prieš dieną-dvi. Mes turime įvairaus dydžio kartoną, kartais net atvežame nemokamai jei didesnis krovinys. Ai, dar patarimas – nenaudokit senų bananų dėžių, nes jos kvepia ir yra minkštos. Nežinau kodėl, bet žmonės tai daro visą laiką.

Ar burbulinė plėvelė tikrai reikalinga, ar tai tik pinigų išmušimas?

Klausimas teisingas, nes kai kurios kompanijos tikrai parduoda orą. Bet jei siunčiate elektroniką, porcelianą ar ką trapią – plėvelė gyvybiškai svarbi. Bent jau tvirtos dėžės ir užpildo medžiaga. Pamenu atvejį: klientas atsisakė papildomos pakuotės, taupė. Siuntinys nuvažiavo į Braitoną. Atgal grįžo sulamdyta dėžė – ne dėl mūsų kaltės, tiesiog kelyje taip būna. Viduje buvo sudužęs porcelianinis šuo. Jei būtumėm apsivynioję geriau, gal būtų atlaikęs. Kartais taupymas kainuoja brangiau. Yra tokių pavyzdžių per du dešimtmečius daugiau nei norėčiau prisiminti.

Pristatymas iki durų – kas iš tiesų nutinka

Ką reiškia "iki durų" – ar kurjeris užeis į butą antrame aukšte?

Šitai labai svarbu suprasti. "Iki durų" dažniausiai reiškia iki jūsų namo įėjimo durų arba iki durų žemutiniam aukšte. Ne visada kurjeris nešios dėžes laiptais, nebent tai yra specializuotas perkraustymo vyras, o ne standartinis pristatymo vairuotojas. Pamenu, skambino moteris iš Birmingemo, piktinosi, kad paliko dėžę prie lauko durų, o ne atnešė prie virtuvės stalo. Na, taip nėra sutarta standartiškai. Jei reikia nešt į vidų, klauskit iš anksto – tai gali kainuoti papildomai. O jei norite, kad ir arbatos sugalstų – čia jau kitas biudžetas.

Ar paskambins prieš atvažiuodamas, ar tiesiog pasibels?

Idealus scenarijus – taip, paskambins. Bet realybė? Vairuotojas turi savo maršrutą, kartais šimtus taškų. Pamenu, su kolega Vilniuj juokdavomės, kad Anglijoj pristatytojai kartais meta dėžę ir bėga, kaip slaptasis agentas. Ne visada yra laiko skambinti. Geriau palikite savo numerius aiškiai prirašius prie siuntos ir pasistenkite, kad atsakytumėte nepažįstamam numeriui. Buvo atvejis – žmogus neatpažino numerio, neėmė, o siuntinys grįžo į sandėlį Solihalyje. Tada vėl reikėjo mokėti už antrą pristatymo bandymą. Tai ne privilegija, o praktinis reikalas – telefonas prie savęs.

Kas jei tuo metu nebūsiu namie?

Tada dažniausiai palieka pranešimą, kad bandyta pristatyti, ir siuntinys saugomas artimiausiame centre. Kartais kaimynui, jei leidote. Aš visada patariu savo klientams – jei žinote, kad būsite darbe, geriau nurodykit darbo adresą arba kaimyno, kuris priims. Yra ir saugių vietų variantas, bet tas sandėlis kartais būna už penkiolikos kilometrų, o tai Londone reiškia valandą kelio. Realiai, jei pirmas bandymas nepavyksta, jūs turite ribotą laiką atsiimti, antraip siuntinys grįžta pas siuntėją. Kalbant atvirai, aš pats kartais dar ir dabar pamiršiu pasitikrinti sekimo puslapį – amžinai skubu. Tai pasikartokit mano klaidų.

Ar pristatymas iki durų galioja ir kaimo sodybai Devone?

Na, čia jau riba. Techniškai – taip, bet praktiškai kai kurios kurjerinės firmos atsisako važiuoti į labai atokius kaimus, ypač jei ten žvyrkelis ar siauri vartai. Per pastaruosius metus daugėja atvejų, kai klientai iš Kornvalio ar Škotijos atokių kaimų skambina ir klausia, kodėl siunta yra "iki artimiausio punkto". Nes vairuotojui neapsimoka temptis į kalną dėl vienos dėžės. Tuomet reikės važiuoti pasiimti patiems arba mokėti papildomą kainą už ekstra maršrutą. Aš čia tikrai nepykstu ant kurjerių – jie turi normas. Bet jūs turėtumėte tai žinoti. Kaimas Anglijoje nėra tas pats, kas miesto gatvė.

Draudimai, vėlavimai ir realybė

Siuntinys vėluoja jau savaitę – ką daryti?

Pirmas žingsnis – nepanikuoti, bet ir neprarasti budrumo. Kartais būna, kad muitinėje stringa dėl trūkstamo popieriaus. Kartais siuntinys tiesiog pasimeta milžiniškame terminale, ypač jei jis mažas. O kartais – ir tai yra nemaloni tiesa – kompanija, kuri žadėjo tiesioginį pervežimą, iš tikrųjų suvertė viską į bendrą krovinį, kuris važiuoja tik tada, kai susirenka pakankamai. Skambinkite savo kontaktiniam asmeniui, reikalaukite sekimo numerio paaiškinimo. Jei siuntinys draustas – draudimas įsijungia tik kai įrodote, kad ne jūsų kaltė. Būna ir taip, kad vėlavimas dėl oro, bet retai trunka savaitę.

Ar draudimas tikrai dengia viską, ar čia tik popierius?

Aš čia turiu būti atviras. Draudimas dengia tai, kas parašyta sutartyje. O sutartyse dažnai būna išlygų kaip Antigonės dramoje. Jei pakuotė buvo netinkama – draudimas nekaltas. Jei turinys nebuvo deklaruotas – draudimas nekaltas. Mačiau, kaip klientui atsisakė mokėti už sulaužytą monitorių, nes jis pats jį supakavo į vieną ploną dėžę. Kita vertus, jei viskas padaryta teisingai ir siuntinys aiškiai apgadintas vežimo metu – tada išmoka paprastai gaunama. Bet procesas trunka. Savaites. Kartais mėnesius. Taip kad draudimas gerai, bet nelaikykite jo stebuklinga apsauga. Jis labiau kaip oro pagalvė – naudinga, bet nenorite jos tikrinti kasdien.

Kaip atskirti normalią firmą nuo tų, kurie pasiima pinigus ir dingsta?

Aš apie tai jau šnekėjau, bet pakartosiu kitaip. Patikrinkite, ar firma turi realų adresą, o ne tik gražią svetainę. Ar duoda pasirašyti sutartį su aiškiomis sąlygomis, o ne tik "parašykite į Messenger". Per tiek metų žinau – jei kaina tris kartus mažesnė nei rinkos, kažkas ne taip. Buvo labai graži istorija prieš kelis metus: žmonės sumokėjo pusę kainos į priekį, firma surinko daiktus... ir tai buvo paskutinis kartas, kai jie ką nors matė. Policija ieškojo, bet tos įmonės jau nebebuvo. Sąžiningas pervežėjas niekada nespres jūsų mokėti visos sumos prieš paimdamas siuntinį. Bent jau ne visos.

Gavau dėžę sulaužytą – kur kaltė?

Čia kaip detektyve. Jeigu dėžė šlapia – greičiausiai važiuota prakiurusia priekaba arba palikta lietuje. Jeigu sulamdyta kampuose – kaltė dažniausiai krinta ant krovėjų arba netinkamos pakuotės. Pamenu, kartais pats pakraunu daiktus ir stengiuosi, kad niekas nesubyrėtų, bet vairuotojas važiuoja penkiolika valandų, stabdo, suka. Jėga veikia. Jei viduje kažkas sudužo net ir su gera pakuote – kartais tai tiesiog nelaimingas atsitikimas. Bet jei matote, kad dėžė buvo atidaryta ir užklijuota per naujo su kita juosta – čia jau labai įtartina. Fiksuokite viską nuotraukomis prieš pasirašant. Be nuotraukų – jūsų žodis prieš jų, ir tai sunku laimėti.

Buitiniai ir kitokie klausimai

Ar galiu siųsti dviratį ir ar jis atvažiuos sulaužytas?

Dviratį siųsti galima, bet jis turi būti gerai apvyniotas ir, idealu, išmontuoti pedalai. Aš asmeniškai mačiau, kaip dviračiai atvyksta į Angliją sveiki, o kartais – su sulaužytu ratu. Kodėl? Nes jie sukraunami vertikaliai, kaip sardelės, ir svoris spaudžia. Jei vežate brangų dviratį – geriau oro pagalvės, medinį rėmą arba specialią dėžę. Paprastą dviratį dažnai praleidžia lengviau. Ai, ir dar – padangos. Kartais muitininkai knisasi dėl padangų, nežinau kodėl, bet toks jausmas, kad jie bijo, kad vežatės kokių draudžiamų medžiagų. Nu, bet jei tai paprastas kalnų dviratis, nereikėtų baimintis. Tiesiog supakuokit tvirtai.

Koks skirtumas tarp kurjerio ir perkraustymų kompanijos?

Na, čia aš kiek papasakosiu, nes per tiek metų esu abiejose barikadų pusėse. Kurjeris – dažniausiai greitas, standartinis, paruošta dėžė ir tiek. Perkraustymų kompanija, kaip aš, dirba su svoresniais, didesniais, painesniais kroviniais, dažnai asmeniškai prižiūri pakrovimą. Jeigu jums reikia transportuoti vieną dėžę – kurjeris logiška išeitis. Bet jei ten – baldai, trys kambariai daiktų, senelis kolonėlė – tada jau reikia mūsų. Žinoma, perkraustytojas gali būti ir brangesnis, bet dažniau atsakingesnis. Ai, dar – kurjerinė tarnyba kartais paskiria nepažįstamą vairuotoją, kuriam jūsų siuntinys – tiesiog numeris etiketėje. O mes dažnai pažįstame klientą vardu. Toji smulkmena, bet svarbi.

Ar reikia išankstinės registracijos siuntiniui?

Taip, bet tai užtrunka penkiolika minučių internete jei viską turite po ranka. Reikės išmatavimų, svorio, turinio aprašymo ir abiejų adresų. Kartais žmonės paskambina ir sako: "ai, o tai negalite tiesiog atvažiuoti ir paimti?" Ne, negalime. Muitinei reikia duomenų iš anksto, o vairuotojas turi žinoti, kiek vietos užims. Per dvidešimt ketverius metus aš įpročio turiu viską surašyti ant popieriaus lapelio prieš pradedant registraciją. Galima ir telefonu, bet aš senamadiškas. Jei norite greito siuntinių perdavimo į Angliją iki durų, registracija – ne formalumas, o būtinybė. Kitaip siuntinys stovi vietoje, dėl to priežasties, ir niekur nejuda.

Ar galiu keisti pristatymo adresą kai siuntinys jau važiuoja?

Teoriškai taip, bet praktiškai tai vargas. Kai siuntinys jau rūšiuojamas keliasdešimt kilometrų nuo jūsų seno adreso, pakeisti maršrutą kainuoja. Buvo situacija: klientas persikėlė iš Londono į Oksfordą, pamiršo pasakyti. Siuntinys jau buvo beveik pas seną adresą. Teko mokėti papildomą "redirection" mokestį, kuris buvo panašus į pusę originalios kainos. Taip, skamba absurdiškai, bet logistikos centrai taip veikia. Tai geriau patikslinkite prieš išsiųsdami. O jei jau nutiko – skambinkite skubiai, nes kai iškrauna vietiniame centre, tada tenka laukti, kol suras dėžę krūvoje. O ten krūvos didelės.

Ar sekmadieniais pristato?

Londone? Kartais. Kituose rajonuose? Beveik ne. Anglijoje sekmadienis vis dar šventa diena daugeliui pristatymo tarnybų. Yra išimčių – express paslaugos, privataus kurjeriai – bet standartiškai verčiau planuokite nuo pirmadienio iki šeštadienio. Aš pats dirbu ir savaitgaliais, nes šitaip susiklovo gyvenimas, bet kai skambinu britų kolegai, sekmadienį telefonas kartais net neatidaromas. Viskas. Taip kad jei jūs rašot "skubiai iki sekmadienio vakaro" – tikėkitės sunkumų. Yra šventės, yra bank holidays, yra tiesiog poilsio diena. Palikite sau rezervą diena-kita. Geriau atvažiuos anksčiau nei žadėta, nei vėluos dėl sekmadienio.

Ar leidžiama siųsti vaistus į Angliją?

Čia aš būsiu atsargus. Ne, nerekomenduoju. Receptiniai vaistai, ypač, kelia didžiulius muitinės klausymus, o nereceptiniai dažnai stringa. Buvo atvejis su homeopatiniais preparatais – atsiuntė atgal su paaiškinimu "unregistered medicine". Paprasčiau nusipirkti ten vietoj arba siųsti per oficialias farmacijos grandis. Jei tai vitaminai, kartais praleidžia, bet kam rizikuoti. Muitininkai po Brexito tapo griežtesni dėl biologinių ir medžiaginių dalykų. Aš čia sakau "biologinių" – žinau, viskas biologiška – bet turiu galvoje augalinius preparatus. Geriau vaistą palikite namie, o ne gaiškite laiką aiškinimuisi.

Kas yra "express" paslauga – ar verta dvigubai mokėti?

Express paprastai reiškia, kad siuntinys prioritetą gauna pirmą eilę ant orlaivio arba furgono, o ne laukia kol susidarys pilnas krovinys. Ar verta? Jei ten dokumentai, kuriuos reikia gauti rytoj, arba vaiko gimtadienio dovana – taip, verta. Bet jei ten seni žurnalai ar žieminius drabužius perduodate – kam mokėti dvigubai. Aš pats klientams sakau: jei nesinervinsite dėl trijų dienų skirtumo, imkite standartą. Express yra kai jums reikia daugiau greičiau atkeliautų, negu standartinis – tada nesusimąstęs imčiau. Kitaip siūlyčiau pasverti. Pinigai ne iš medžio krenta, ypač dabar.

Išvada

Žodžiu, jei ieškote patikimo greito siuntinių perdavimo į Angliją iki durų, dėl visko pasiklausinėkite iš anksto. Geriau pakalbėti penkias minutes dabar, nei vėliau gailėtis savaitę. Aš pats nėra tobulas, bet per tiek metų matau – sąžiningumas sutaupo laiko. Ir dar vienas: jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra. Sėkmės siunčiant.