Greitas siuntinių gabenimas į Angliją: viskas apie pristatymą nuo durų iki durų

Dvidešimt trejus metus žiūriu į furgonus, kurie rytą palieka Vilnių, o po kelių dienų stabteli prie namų slenksčių Londone, Birmingeme arba kokiuose nors Esekso miesteliuose. Pradžioje pats tempiau dėžes, o dabar jau planuoju tarptautinius krovinius. Žmonės dažnai klausia to paties: ar galima greitai nugabenti siuntinį į Angliją ir ar jis tikrai atsiks prie durų? Iš pirmo žvilgsnio viskas paprasta, bet per tuos metus mačiau visko – nuo puikių pristatymų iki siuntinių, kuriuos praryja muitinė, arba dėžių, kurias pasiima kaimynai ir paskui tyli. Papasakosiu atvirai, be saldžios reklaminės kaukės, kaip iš tikrųjų vyksta greitas siuntinių gabenimas į Angliją su pristatymu nuo durų iki durų.

Prieš pradedant – kas tikrai svarbu

Kiek iš anksto reikia suplanuoti, jei noriu tikrai greito siuntinio į Angiją?

Anglijoje – greičiausiai turėjau galvoje į Didžiąją Britaniją, bet visi taip sako – pristatymo laikas priklauso nuo būdo. Jei renkiesi specialų ekspresą arba dalinį krovinį, pervežėjas važiuoja per Olandiją, Prancūziją ir tuneliu. Realiai skaičiuokite mažiausiai tris–keturias dienas nuo durų iki durų, nors skelbime gali rodyti dvi. Aš asmeniškai sakau: jei turi skubi dovaną gimtadieniui, išsiųsk prieš savaitę. Tos „per 48 valandas“ antraštės dažnai turi sąlygų, kurių niekas nepastebi iš pirmo žvilgsnio.

Ar privalu naudoti profesionalią pakuotę, ar galiu tvarkytis pats?

Čia atsakymas, kurį geriau išgirsk prieš klysdamas. Kartais klientas sako: „Aš pats supakuosiu į seną kartoną.“ Gali. Bet praėjusią žiemą vaikinas taip išsiuntė medinį foteliuką į Mančesterį. Atkeliavo per keturias dienas, tačiau viduje jis atrodė kaip sudėtingas origami. Smulkmenas – knygas, drabužius – supakuok pats drąsiai, bet jei viduje stiklas, elektronika ar seni baldai, verčiau mokėk tuos dvidešimt eurų profesionaliam pakuotojui. Sutaupysi didelio galvos skausmo ir pasigailėsi laiku.

Ar siuntinys į Angiją vertinamas pagal tikrąjį svorį, ar pagal apimtį?

Dažnai žmonės nesupranta, kad kaina nėra tik „kiek kilogramų“. Yra toks dalykas – apimtinis svoris. Du minkšti foteliai gali sverti tik dvidešimt kilogramų, bet užima pusę furgono. Tada vežėjas skaičiuoja erdvę. Tai galioja beveik visur: greitas siuntinių gabenimas į Angiją standartinėje paslaugoje visada žiūri į tūrį. Būna atvejų, kai klientas pyksta: „O kodėl mano plunksninė antklodė kainuoja kaip betoninis gabalas?“ Atsakymas paprastas – ji didelė, o furgone vietos nėra begalinės.

Kur geriau ieškoti pervežėjo – skelbimų portaluose ar per draugus?

Pripažinsiu, dauguma mano klientų ateina per rekomendacijas. Draugas draugui pasakė, kad vežėm siuntinį į Bristolį ir viskas praėjo sklandžiai. Bet jei neturi pažįstamų, internetas irgi kelias, tik reikia galvos. Mačiau įmonių, kurios siūlo kainą dvigubai mažesnę už rinkos vidurkį, o jų svetainėje nėra nei adreso, nei telefono. Siuntinys tiesiog išvyksta į nežinią. Verčiau rinkis vidutinę kainą, skaityk atsiliepimus ir nepasitikėk vien „pigiausiu siuntinių gabenimu į Angiją“, nes kažkas ant tos pigybės uždirbo.

Ar verta mokėti už draudimą siunčiant daiktus nuo durų iki durų?

Nesu šimtu procentų įsitikinęs, kad visi kolegos sutiktų, bet aš sakyčiau – taip, verta, ypač jei siuntinys vertesnis nei trys šimtai eurų. Buvo toks metas, kai pats galvojau, kad draudimas papildomas biznis. Paskui vieną gruodį furgonas pateko į avariją tunelio prieigose ir trečdalis krovinio buvo apgadintas. Tie, kurie neturėjo draudimo, gavo atsiprašymą. Kas turėjo – bent jau atgavo pinigus. Aišku, mažam siuntiniui su senais megztiniais gal ir nereikia. Bet jei vežate vertingesnius daiktus – apsidrauskite.

Kai kraunama į furgoną – praktiški dalykai

Kaip reikia pažymėti siuntinį, kad jis neužstrigtų pakeliui?

Siuntėjai dažnai galvoja, kad pakuočių lipdukai – vienam kartui. Ne. Rašyk aiškų gavėjo vardą, mobilųjį su šalies kodu (+44) ir tikslų pašto indeksą. Anglijoje indeksas – šventas dalykas. Buvo siuntinys, kuris tris dienas suko ratus Birmingeme, nes ant dėžės stovėjo tik žodžiai „Jono namai prie bažnyčios“. Ten bažnyčių daugiau nei viena. Rašykite aiškiai, su indeksu, ir lipdukas turi būti ant kiekvienos pusės, ne tik viršuje.

Ar leidžiama siųsti maisto produktus siuntinyje į Angiją?

Stambus klausimas. Mama siuntė sūnui į Londoną šaldytos duonos. Po Brexit viskas apsunkino – dabar mėsa, pieno produktai ir šviežias maistas keliauja griežtai tik su veterinariniais pažymėjimais, kurių paprastai neturi. Konservai, džiovinti vaisiai ar šokoladas dar maždaug praslysta, bet aš neverčiau laimės. Buvo labai nemalonu, kai maiše rado rūkytą šoninį. Klientas pyko ant mūsų, nors mes prieš tai įspėjome. Geriau nesiųsti maisto, ypač jei norite greito siuntinio gabenimo į Angiją be papildomų stresų.

Ką daryti su tuščiomis ertmėmis dėžėje – ar tai tikrai taip svarbu?

Labai svarbu. Žmonės sukrauna daiktus, o kampuose lieka tuščia vieta. Furgonas važiuoja, dūžta, stabdo. Jei viduje yra kiaurymės, daiktai pradeda šokinėti kaip kamuoliukai. Būna atvejų, kai sunkesni kaip atrodo daiktai prasimuša dugną. Aš darbuotojams vis sakau – kamščiuokite su burbuline plėvele, laikraščiais ar paltais, bet kad nebūtų oro tarpų. Tai elementaru, bet dešimt procentų žmonių vis tiek to nepadaro ir paskui stebisi, kodėl viskas subyrėjo.

Ar vienu metu galiu siųsti baldą ir asmeninius daiktus lagamine?

Gali, bet reikia protingai. Klientai dažnai prie sofos prideda lagaminą su kvepalais ir dokumentais viduje. Problema, kad baldai važiuoja furgone tarp kitų krovinių. Jei lagaminas be jokių tvirtinimo diržų stovi laisvai, jis gali slysti ir dūžti. Geriau atskirti: baldai atskirai, o smulkmenos – į dėžes su aiškiu užrašu. Beje, daugelis pervežėjų nemėgsta slidžių lagaminų, kurių negalima pritvirtinti prie sienos.

Ko tikrai negalima dėti į durų iki durų siuntinį?

Sprogmenys, ginklai – aišku. Bet yra daugiau dalykų. Baterijos, ypač ličio jonų, turi savo taisykles. Tušti dujų balionai taip pat problemiški. Yra mitas, kad jei tau kažką pristato iki durų, vairuotojas yra asmeninis kurjeris. Ne. Jis tik atveža krovinį. Draudžiamais daiktais bus atsisakyta vežti, o jei paaiškės kelyje – gali grėsti baudos. Buvęs kolega iš Varšuvos kartą vežė dažų ir užsmirdino visą furgoną. Savininkas buvo nepatenkintas. Tos taisyklės egzistuoja ne šiaip sau.

Muitinė ir popieriai – nelabai linksma

Ar siuntiniui iš Lietuvos į Angiją vis dar reikia muitinės dokumentų po Brexit?

Pabandysiu paaiškinti, bet pats nebežinau, kaip ten kasmet keičiasi punktai. Kas aišku – jei siuntiniai yra asmeniniai naudoti daiktai, jie paprastai vyksta kaip perkraustymo dalis su tam tikromis lengvatomis. Jei viduje nauja technika, deklaruojamos prekės ar dovanos didelės vertės, reikia CN22 deklaracijos. Mes visada sakome: geriau per daug parašyti, nei per mažai. Nes jei muitininkas įtars, kad slepi prekes – atidarys, ir tada laikas tiksi visai kitaip.

Kas nutinka, jei neteisingai aprašau siuntinio turinį?

Atsakymas paprastas – strigimas. Prieš dvejus metus klientas įrašė tiesiog „namų apyvokos daiktai“. Olandijos pusėje iškėlė klausimą: ką tai reiškia? Ar čia dekoracijos, ar baldai, ar maistas? Siuntinys užstrigo dvidešimčiai dienų. Dvidešimt dienų! Klientas skambinėjo kasdien, o aš jaučiausi bejėgis. Nuo to laiko visiems liepiu rašyti detaliai: „15 vnt. naudotų stalo įrankių“, „2 vnt. antrinės terpės rašomųjų stalų“. Kuo banaliau, tuo geriau. Muitininkas nenori poezijos.

Ar verta rašyti, kad tai dovana, kad išvengčiau mokesčių?

Aš tavęs klausiu: ar nori problemų? Nes jei nori – prašom, rašyk „dovana“. Realybėje muitinė tai mato šimtus kartų per savaitę. Jei viduje naujas nešiojamas kompiuteris, kurį pakuotėje spindi gamyklos lipdukai, tikrai neįtikinsi pareigūno, kad tai dovana tavo dėdei, kuris gyvena prie Leisterio. Vertė viršija tam tikrą sumą – mokestis bus vis tiek. Yra įmonių, kurios taip ir dirba, bet aš tokių nepasiūlyčiau draugui. Ir jums nepatariu.

Kiek laiko siuntinys gali užstrigti muitinėje?

Sąžiningai? Nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Kartais pasitaiko, kad vos per dvi valandas viskas praleista, nes tuo metu eilių nebuvo. O kartais, ypač prieš Kalėdas, ten vyksta chaosas. Yra specifiniai numeriai, kuriais teoriškai galima skambinti, bet dažniausiai ten atsako automatinis balsas arba labai užimtas žmogus. Verčiau pasirūpinkite dokumentais iš anksto ir nevilkite paskutinei minutei. Per gruodį muitinė tampa tikra juodąja skyle siuntiniams.

Ar visos muitinės išlaidos būna įtrauktos į kainą, kurią man pasako?

Ne. Ir čia yra viena iš tų vietų, kur kai kurios įmonės labai mėgsta paslėpti tikrąją kainą. Matai skelbimą: „už 80 pristatysime siuntinį iki durų Anglijoje“. Paskui paaiškėja, kad tai tik furgono kaina, o muito mokestis – dar šimtas svarų. Turėtum visada paklausti aiškiai: ar kaina jau su muitinės apiforminimu? Jei krovinių pervežimo vadybininkas vengia tiesaus atsakymo arba sako „žiūrėsime vietoje“ – bėkite. Turi būti aiškus raštas. Taip bus ir ramiau, ir pigiau, nors skamba paradoksaliai.

Iki slenksčio Anglijoje – kas laukia

Kaip iš tikrųjų atrodo pristatymas prie namų slenksčio Londone?

Įsivaizduoji, kad paskambins durų varpas, atsistos malonus vyras su kepure ir pakiš dėžę po paša. Realybė kiek įvairesnė. Londone furgonai negali bet kur stoti, gatvės siauros, gyventojai piktinasi. Kartais vairuotojas paskambina ir sako: „Aš esu už kampo, ateikite pasiimti, nes prie pat durų nėra kur sustoti.“ Tai vis dar vadinama pristatymu nuo durų, tik kartais durys – tavo pareiga nueiti iki gatvės. O jei gyveni septintame aukšte be lifto, ne visi vežėjai nešios į viršų.

Ar vairuotojas paskambins prieš atvažiuodamas, ar tiesiog ims spausti skambutį?

Standartiškai taip, turi paskambinti pusvalandžiu ar valanda prieš. Bet žinai kaip būna su mobiliuoju ryšiu ar kai klientas nurodo tėvų numerį, o jie prie telefono neprieina. Būna ir blogesnių atvejų, kai paskambina tik dėl to, kad praneša: „Aš buvau, nieko nebuvo, grįžtu į bazę.“ Tada siuntinys keliauja į saugyklą, kuri gali būti už keturiasdešimt mylių. Palikite aktyvų numerį ir atsarginį kontaktą. Londone navigacija specifinė, o laikas – pinigai.

Ką daryti, jei gavėjas nėra namie, o siuntinys jau pasiekė Angliją?

Tai viena iš tų istorijų, kurių bijo kiekvienas. Pernai pristatėme paketą į Redingą, į butą, kuriame turėjo būti studentas. Jis išėjo į paskaitas. Kaimynė sutiko paimti. Vaikinas grįžo – kaimynė neigia viską. Dėžė dingo. Policija, aišku, ieškoti neskuba dėl siuntinio. Tad patarimas: jei siunčiate vertingus daiktus, užtikrinkite, kad kas nors bus namie, arba nurodykite saugų ofiso adresą. Ne visi paliks siuntinį prie durų. Anglijoje tai dėl vagysčių rizikos dažnai draudžiama.

Ar galiu pakeisti pristatymo adresą, kai siuntinys jau važiuoja?

Būna visokių situacijų. Kartą klientas paskambino, kad jo žmona persikėlė iš Braitono į Kenterberį (o ne, pasitaisau – ne į Kenterberį, o į Krozdoną, atleiskite, tą savaitę du užsakymai maišėsi galvoje). Ką gi, siuntinys jau buvo Doverio apylinkėse. Mes susisiekėme su vairuotoju, jis sutiko nukrypti, bet tai kainavo papildomą pusdienį ir šešiasdešimt svarų. Ar tai įmanoma? Taip. Ar pigu? Ne. Geriau sutvarkykite viską prieš išsiunčiant, nes furgone laikas gan griežtas.

Ar Londone pristatymas nuo durų skiriasi nuo pervežimo į mažesnius miestelius?

Skiriasi kaip diena ir naktis. Londone viskas yra greitai, bet chaotiškai. Tuojau pat atsiranda mokėjimai už įvažiavimą į centrą, mokami parkingai, draudimai sustoti. Kaimo vietovėje Esekse ar Šiaurės Jorkšyre vairuotojas gali tiesiog privažiuoti prie namo, sustoti ant žolės ir net pasišnekėti pora minučių. Miesteliuose viskas lėčiau, bet ramiau, o kainos kartais mažesnės, nes nereikia mokėti už Londono centro specifinius mokesčius. Jei galite rinktis – siųskite į Anglijos priemiesčius, ten pristatymas nuo durų vyksta sklandžiau nei Brixtone.

Kai viskas pasisuka ne taip – problemos ir pinigai

Ar lengva gauti kompensaciją, jei siuntinys pažeistas?

Būkim atviri – tai skausmingas procesas. Prieš trejus metus vežėme seną medinę spintą į Noridžą. Ją supakavome pagal visas taisykles, draudimas buvo. Pakeliui įvyko nedidelė avarija ir spinta sulūžo. Draudimo bendrovė pradėjo ieškoti priežasčių nemokėti: „O gal ji jau buvo supuvusi? O gal pakuotė netinkama?“ Tai truko du mėnesius. Galiausiai sumokėjo, bet aš dažnai matau, kaip žmonės pasiduoda, nes nenori rašyti laiškų. Darykite nuotraukas prieš pakrovimą, rašykite pretenzijas per trisdešimt dienų ir nenuleiskite rankų.

Kodėl vieni pervežėjai prašo šimto eurų, o kiti – penkių šimtų už tą patį?

Pykstu, bet suprantu. Pigūs pasiūlymai dažnai reiškia vieną iš trijų: furgone nelegalūs darbuotojai, draudimo nėra, arba jie naudojasi tavimi kaip užpildu tarp kitų užsakymų, kai laikas visiškai netinkamas. Brangūs pasiūlymai gali apimti pilną draudimą, garantuotas datas, pagalbą su dokumentais. Ne visada brangiausia yra geriausia, bet jei kaina dvigubai mažesnė už rinkos vidurkį – pagalvok, ką perki. Kartą skambino vyras, kuriam siuntinys buvo paliktas Lenkijos miške, nes vairuotojas taip nusprendė. Rimti pervežėjai nežaidžia žaisliukais.

Ar galiu pasitikėti žmonėmis, kurie rašo „siuntiniai į Angiją per 24 valandas“?

Per dvidešimt trejus metus aš dar nemčiau furgono, kuris praslystų po vandeniu per Lamanšą per dieną. Žinoma, galima oru, bet apie standartinį durų iki durų pervežimą žeme – tai mitas. Toks skelbimas veikia kaip magnetas. Tu paskambini, jie sako: „rytoj paimsime, poryt pristatysime.“ Paima, tada paaiškėja, kad furgonas pilnas, o tavo siuntinys palauks savaitę. Aš vadinu tai nesąžininga praktika. Greitas siuntinių gabenimas į Angiją yra įmanomas per kelias dienas, bet ne parą. Kas žada daugiau – arba meluoja, arba kalba apie oro uostą, kas kainuoja tūkstantį eurų. Rask logiką.

Kaip atskirti sąžiningą įmonę nuo tų, kurios apgauna su paslėptais mokesčiais?

Sąžiningos įmonės siunčia sutartį, nurodo įmonės kodą, atsako tiesiogiai į klausimą apie mokesčius. Blogos sako „paliksime vietoje“ arba bendrauja tik socialiniuose tinkluose be jokio profilio. Rimtas vežėjas turi svetainę, turi adresą ir sutartį. Jei prašo pervesti pusę sumos, nes vairuotojas „jau pakeliui“ – tai sukčius. Kaina turi būti skaidri. Jei prieš išvykstant staiga išauga dėl „degtalių“ – neverkite, o ginčykite.

Išvada

Greitas siuntinių gabenimas į Angliją su pristatymu nuo durų iki durų yra puiki paslauga, jei žinai, ko tikėtis. Nėra tobulo krovinio be menkiausios rizikos, bet yra sąžiningi žmonės, kurie padarys viską, kad tavo daiktai atkeliautų sveiki. Svarbiausia – rinkis vadybininką, kuris nebijo pasakyti „nežinau“, ir nepasiduok stebuklingai mažoms kainoms. Tada ir sofa, ir lagaminas saugiai atsidurs ten, kur reikia.